Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės J. Z. ieškinio atsakovui T. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prievolės padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

7. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pasinaudoti privalomąja mediacija.

Dėl naujų įrodymų

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. (11.8Mr)(M‑P‑22‑4963)MPA-10033 dėl privalomosios mediacijos. Ieškovė nurodo, kad ši pažyma pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu nebuvo pateikta dėl žmogiškosios klaidos, nepridėjus jos EPP sistemoje, todėl ją teikia kartu su atskiruoju skundu.

9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Prašymas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus turi būti motyvuotas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškiniu keliamo ginčo pobūdį (šeimos byla), į tai, kad ieškovės pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl privalomosios mediacijos procedūros įgyvendinimo ir yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, nenustatęs pagrindo vertinti, jog teikiamo įrodymo priėmimas užvilkins proceso eigą, nusprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga į bylą priimti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimto įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl atskirojo skundo

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą civiliniame procese yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, ši tvarka yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų, priskiriamų nagrinėti teismams CPK nustatyta tvarka, sprendimo ne teisme tvarka. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

12. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus numatytas išimtis, taikoma privalomoji mediacija. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

13. Ieškovė atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad, jai kreipiantis į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, turėjo būti pasinaudota privalomąja mediacija. Taigi pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu turėjo būti pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog buvo pasinaudota privalomąja mediacijos tvarka. Apeliantė šios aplinkybės neginčija. Papildomai pastebėtina, kad aplinkybė dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija nebuvo nurodyta ir ieškovės ieškinyje. Taigi iš ieškinio turinio pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad šalys dėl ginčo galbūt buvo pasinaudojusios privalomąja mediacija.

15. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ji dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, tačiau atsakovas T. Z. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Ieškovė savo argumentams pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės su ieškiniu, kurį atsisakyta priimti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, į Klaipėdos apylinkės teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 21 d. Tačiau ieškovės kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikta Tarnybos pažyma Nr. (11.8Mr)(M-P-22-4963)MPA-10033 dėl privalomosios mediacijos sudaryta 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. daugiau nei prieš metus iki ieškinio teismui pareiškimo.

17. Antra, nustatyta, kad minėtoje Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymoje dėl privalomosios mediacijos nurodyta, jog Tarnyba 2022 m. rugsėjo 13 d. gavo J. Z. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su T. Z. civilinėje byloje dėl išlaikymo ir gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo, dėl kreditinių įsipareigojimų ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Pažymoje nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. Tarnyba raštu kreipėsi į T. Z. su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir buvo laikoma, jog T. Z. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Pažymoje Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, patvirtino, kad J. Z. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

18. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymoje nurodytame ginče, dėl kurio prašyta vykdyti privalomąją mediaciją, konkrečiai nebuvo nurodytas keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo. Papildomai pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodo, jog nepilnamečių vaikų šalys neturi. Iš kartu su ieškiniu pateikto gimimo liudijimo matyti, kad šalių dukra A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ieškinio pateikimo metu yra sulaukusi pilnametystės. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymoje dėl privalomosios mediacijos nurodytas ginčo pobūdis ir keliami spręstini klausimai iš esmės skiriasi nuo ginčo pobūdžio, nurodyto ieškovės ieškinyje.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos sudarymo laiką ir jos turinį dėl ginčo pobūdžio, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikta Tarnybos 2022 m. rugsėjo 30 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos nepatvirtina, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl ieškiniu keliamo ginčo buvo pasinaudota privalomąja mediacija. Taigi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dėl to pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.