- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2603-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15434-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. Z. ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. S., prašydama nustatyti nepilnamečiams šalių vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), Y. S., gim. (duomenys neskelbtini)., bei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų motinai – ieškovei, uzufruktą butui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol vaikai taps pilnamečiais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui L. S. dėl uzufrukto nustatymo.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimus atsakovui dėl uzufrukto teisės atsakovo butui nustatymo, kad šalių vaikai turėtų gyvenamąjį būstą Lietuvoje, iki kol sulauks pilnametystės. Tokia byla priskirtina šeimos ginčų kategorijai ir ji nagrinėtina ginčo teisena. Vadinasi, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos taikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija arba mediacija gali nesinaudoti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas galėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kai ieškovė be kita ko turėjo reikiamą įrodymą – mediacijos pažymą (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 138 str.). Visus klausimus galima būtų išsiaiškinti žodinio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
8. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
9. Taigi, teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar ginčui, kuris nurodomas ieškinyje yra būtina išankstinė ginčų sprendimo tvarka. Jei ši tvarka būtina, teismas turi patikrinti, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovei nepateikus duomenų apie atliktą mediaciją, susijusią su uzufrukto nustatymu, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ar šį klausimą spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
10. Ieškovė nurodo, kad ji pateikė duomenis apie tai, kad buvo pasinaudota mediacija. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškove pažymi, kad, visų pirma, ieškovės pateikti duomenys apie mediaciją patvirtina, kad Baltarusijoje 2014 metais atlikta mediacija buvo dėl alimentų dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymui (2 punktas). Šioje byloje ginčo dalykas yra ne vaikų išlaikymo klausimas, o uzufrukto nustatymas. Antra, ieškovė ieškinį pareiškė Lietuvos Respublikoje dėl uzufrukto teisės atsakovo butui nustatymo, kad Baltarusijos pilietė ieškovė ir šalių vaikai, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, turėtų gyvenamąjį būstą Lietuvoje, iki vaikai sulauks pilnametystės. Tokia byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokiu atveju reiškiant ieškinį dėl šeimos ginčų kategorijai priskirtinų bylų būtina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra.
11. Pagal Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis numato, kad šis įstatymas taikomas nacionaliniams civiliniams ir administraciniams ginčams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti mediacijos būdu. Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis).
12. Pagal Mediacijos įstatymą mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
13. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Kaip minėta, ieškovė duomenų, kad pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija sprendžiant uzufrukto nustatymo klausimą, duomenų nepateikė.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės A. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.