Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei antstolei A. R.– Ž. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys N. S., G. B., draudimo kompanija UADBB „Colemont draudimo brokeris“, N. Š., UAB „Paslaugos būstui“, AB „SEB lizingas“, UAB „Inkomlita“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, R. L., AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Sanistal“, antstolis A. S., antstolė L. N., antstolė V. D., antstolis J. P., antstolis G. J., antstolė R. V., antstolė B. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 18 d. gautas ieškovo A. S. prašymas dėl viso Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nušalinimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-905-1067/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo (civ. b. Nr. 2S-1072-513/2021, b. l. 147-148, ir civ. b. Nr. 2S-1024-513/2021, b. l. 147-148, DOK-34107).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dėl teismo nenušalinimo

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas atskiruoju skundu skundžia 2021 m. rugpjūčio 19 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teismo nušalinimo.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, nepriklausomai nuo nutarties rezultato, yra neskundžiamos (pvz., bylos Nr. 3K-3-342-915/2017, Nr. 2KT-28-943/2017).

17. Teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką (CPK 64–66, 68–70 straipsniai), nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, neatsižvelgiant į tai, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Kitos CPK normos taip pat tokios galimybės neįtvirtina. Taigi nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.

18. Nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, priešingai nei teigia apeliantas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje, todėl tokios nutartys taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais.

19. Sutiktina su apeliantu, kad pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, kasacinis teismas išaiškino, jog tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su galutiniu teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje bylojeNr. 3K-3-76-421/2016 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nutarties dėl nušalinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes neužkertama galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nurodytų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas pasinaudojo aptarta teise, nes nagrinėjamu atveju nors ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, apeliantas atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, nurodė argumentus dėl galimo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.

20. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ši nutartis neskundžiama, tačiau apelianto atskirojo skundo dėl šios nutarties priėmimo klausimas išspręstas teismo rezoliucija, kuria atskirasis skundas priimtas. Kadangi atskirasis skundas negalėjo būti priimtas (CPK 334 straipsnio 1 dalis), jis negali būti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektu, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

23. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

24. Apeliantas argumentuoja, kad dieną prieš paskirtą teismo posėdį, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d., pareiškė nušalinimą dėl viso Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo, todėl bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai pati išsprendė savo nušalinimo klausimą, nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo ir neperdavė nušalinimo klausimo išspręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, o 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

25. CPK 21 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. turi nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

26. Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

27. CPK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Toje pačioje teisės normoje numatyta, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija.

28. Nustatyta, kad ieškovas pareiškimą dėl viso Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo šioje civilinėle byloje jau buvo pareiškęs 2021 m. gegužės 24 d. (civ. b. Nr. 2S-1072-513/2021, b. l. 126, civ. b. Nr. 2S-1024-513/2021, b. l. 119). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-48-790/2021 prašymas dėl teismų nušalinimo netenkintas (civ. b. Nr. 2S-1072-513/2021, b. l. 122-124, civ. b. Nr. 2S-1024-513/2021, b. l. 122-124). Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nors ieškovas teigia pateikęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prašymą įvertinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo konkrečių teisėjų veiksmus, tačiau nepateikė savo prašymo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai kopijos ir neatskleidė jo turinio. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra kokiu nors būdu susijusios su nagrinėjama byla ir galėtų padaryti įtakos jos nagrinėjimui. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pagrindo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo nesudaro ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas anksčiau teikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymus perduoti nagrinėti kitam teismui bylas Nr. 2-579-372/2020 ir Nr. 2-2743-1087/2021. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nurodytose bylose pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų veiksmais galbūt padarytos žalos atlyginimo, o nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-905-1067/2021 ieškovas tokių reikalavimų nereiškia ir ginčija antstolės veiksmų teisėtumą, todėl nagrinėdamas šią bylą teismas neturės spręsti dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir (ar) Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo.

29. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nenurodė jokio naujo nušalinimo pagrindo ir naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs ir įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas. Priešingai, pareiškime ieškovas teigia, kad yra nagrinėjamas ieškinys prieš valstybę dėl šių teismų teisėjų veiksmais, jo teigimu, padarytos žalos atlyginimo, taip pat, kad kitos bylos perduotos nagrinėti kitiems teismams. Kaip minėta, civilinė byla nagrinėjama dėl antstolio veiksmų teisėtumo, o ne dėl teisėjų veiksmais galbūt padarytos žalos atlyginimo, o aplinkybė, kad kai kurios kitos bylos yra perduotos nagrinėti kitiems teismams savaime nesudaro pagrindo ir šią civilinę bylą perduoti kitam teismui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas pareiškė analogišką pareiškimą dėl teismo nušalinimo, kuris jau buvo išnagrinėtas. Įvertinus CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas, konstatuotina, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą dėl nušalinimo pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjanti teisėja. Taigi nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareikšto nušalinimo klausimo negalėjo išspręsti bylą nagrinėjanti teisėja.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 69 straipsnyje, CPK 163–164 straipsniuose, kuriuose įtvirtinti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, nei kitose CPK normose nenumatytas civilinės bylos sutabdymo pagrindas – iki bus išnagrinėtas pareikšto nušalinimo klausimas. Dėl to nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki bus išspręstas nušalinimo klausimas. Ieškovas pareiškimą dėl teismo nušalinimo padavė 2021 m. rugpjūčio 18 d., šis klausimas išnagrinėtas 2021 m. rugpjūčio 19 d., t. y. CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu.

31. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkui pateikė prašymą išnagrinėti jo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą dėl nušalinimo (civ. b. Nr. 2S-1024-513/2021, b. l. 166; civ. b. Nr. 2S-1072-513/2021, b. l. 167). Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo viza prašymas laikytas atskiruoju skundu ir perduotas Klaipėdos apygardos teismui kartu su atskiruoju skundu DOK-35156. Nustatyta, kad ieškovo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą dėl nušalinimo išnagrinėtas tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo pirmininkas pagrįstai pakartotinai prašymo nenagrinėjo ir nėra teisinio pagrindo jį nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

32. Pažymėtina, jog 2021 m. gegužės 24 d. nušalinimas buvo pareikštas teismo posėdžio metu ir dėl to bylos nagrinėjimas atidėtas, kita teismo posėdžio data nustatyta 2021m. rugpjūčio 19 d. 13.30 val., apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovas informuotas tinkamai, pasirašytinai (civ. b. Nr. 2S-1024-513/2021, b. l. 117, 118). Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių. Aplinkybė, kad ieškovo suvokimu, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas teismo nušalinimo klausimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo neatvykimą į teismo posėdį lėmė objektyvios priežastys.

33. Kaip minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan., nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, o pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise nušalinti teisėją, gali būti skirta bauda. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą ir nors tiesiogiai to neįvardijo, tačiau remiantis byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas reikšdamas analogiškus nušalinimus bylą nagrinėjančiam teismui, netinkamai naudojasi teise į teisminę gynybą ir piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos duomenys patvirtina, kad abi 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartys ieškovui 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo išsiųstos jo nurodytu adresu paštu, taip pat 2021 m. rugpjūčio 25 d. įteiktos pasirašytinai (civ. b. Nr. 2S-1072-513/2021, b. l. 158, 162), taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas delsė jį informuoti apie priimtas nutartis.

35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria ieškovo A. S. ieškinys paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistą.