- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- 2KT-48-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00310-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Prašymas dėl teismo nušalinimo atmestas ir byla neperduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (arba grąžinta teismui, kuriam ji teisminga).
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- PASLAUGOS BŪSTUI, Klaipėdos keleivinis transportas, "Sanistal", Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, "SEB lizingas", „Klaipėdos vanduo“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "INKOMLITA"
susipažinęs su pareiškėjo A. S. prašymu nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti pareiškėjo A. S. prašymas nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pateikęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prašymą įvertini Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjos galimai netinkamus veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksui ir įstatymams. Pareiškėjo vertinimu, teismas nebus pajėgus objektyviai ir nešališkai išnagrinėti ir šioje byloje pateiktą ieškinį, todėl bus pažeista jo konstitucinė teisė į nešališką ir teisingą teismą. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas jau anksčiau buvo kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu perduoti nagrinėti kitam teismui bylas Nr. 2-579-372/2020 ir Nr. 2-2743-1089/2021, kadangi jose yra keliami klausimai dėl šių teismų ir teisėjų veiksmų.
Prašymas dėl teismų nušalinimo netenkinamas.
2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
Žemesnės instancijos teismas
3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas prašo nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo, kadangi jis yra pateikęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prašymą įvertinti konkrečių šių teismų teisėjų veiksmus. Vis dėlto ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su tam tikrų minėtų teismų teisėjų veiksmais ir siekia, kad jie būtų įvertinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, nesant jokių kitų duomenų, kad kuris nors teismo narys stokoja nešališkumo pareiškėjo atžvilgiu, turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjo inicijuota civilinė byla negalės būti tinkamai ir objektyviai išspręsta Klaipėdos apylinkės teisme, kuriam ji yra teisminga. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą nušalinti teismus nuo civilinės bylos Nr. e2-905-1067/2021 nagrinėjimo, nepateikė savo prašymo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai kopijos ir neatskleidė jo turinio. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra kokiu nors būdu susijusios su nagrinėjama byla ir galėtų padaryti įtakos jos nagrinėjimui.
7. Pagrindo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo nesudaro ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas jau anksčiau teikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymus perduoti nagrinėti kitam teismui bylas Nr. 2-579-372/2020 ir Nr. 2-2743-1087/2021. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose Nr. e2-226-372/2021 (buvęs Nr. e2-579-372/2020) ir Nr. 2-2743-1089/2021 pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019). Dėl šios priežasties pareiškėjo inicijuotos bylos buvo nagrinėjamos kituose, ne Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismuose.
8. Kita vertus, ta aplinkybė, kad asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl teismo veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo, savaime neeliminuoja teismo, iš kurio veiksmų yra kildinama žala, galimybės nagrinėti kitas, su žalą galimai sukėlusiais veiksmais nesusijusias bylas, kuriose dalyvauja reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad tokioje byloje nebūtų keliami klausimai dėl teismo ar jame dirbančių teisėjų veiksmų teisėtumo ir teismui nekiltų poreikio vertinti šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-905-1067/2021, nuo kurios nagrinėjimo pareiškėjas siekia nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, pareiškėjas nereiškia reikalavimų dėl šių teismų teisėjų veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Pareiškėjas šioje byloje ginčija antstolės surašytą turto pardavimo aktą ir kelia klausimą dėl antstolės veiksmų neteisėtumo. Nagrinėdamas šią bylą, teismas neturės spręsti dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir (ar) Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo ar šiais veiksmais pareiškėjui sukeltų padarinių, todėl pašaliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad civilinė byla Nr. 2-905-1067/2021 galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta teisme, kuriam ji yra teisminga.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. S. prašymo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-905-1067/2021 nagrinėjimo.