Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Ž. ir E. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7127-618/2018 dėl santuokos nutraukimo pareiškėjų bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Visrupos servisas“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Stiklė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 5 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-7127-618/2018, kuriuo prašo atnaujinus procesą, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą patvirtinant pareiškėjų papildomą susitarimą prie 2018 m. birželio 4 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad pareiškėjai sutartyje nurodė santuokos metu įgytą turtą ir nustatė jo padalinimo tvarką po santuokos nutraukimo, tačiau pareiškėjas E. Š. į dalintiną turtą neįtraukė santuokos metu įgytų F. E. Shipping Company vertybinių popierių, esančių E. Š. vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Šiaulių bankas“, kurių rinkos vertė 2021 m. vasario 22 d. 5804,46 Eur (toliau - vertybiniai popieriai). Minėtus vertybinius popierius pareiškėjas E. Š. įgijo 2008 m. spalio 7 d. investuodamas per AB bankas „Finasta“, tuo pat metu jis turėjo sudaryti investicinių paslaugų teikimo sutartį. Vertybinių popierių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Kaip minėta, vertybiniai popieriai buvo įgyti investavus lėšas per AB bankas „Finasta“. AB bankas „Finasta“ buvo reorganizuota, tačiau pareiškėjas E. Š. negavo jokios informacijos apie tai, taip pat nebuvo informuotas apie vertybinių popierių perkėlimą į AB „Šiaulių bankas“, manė, kad reorganizavus įmonę neteko vertybinių popierių. 2021 m. vasario 4 d. pareiškėjas E. Š. gavo elektroninį pranešimą dėl sukaupto įsiskolinimo už investicinių paslaugų teikimą nuo AB „Šiaulių bankas“. Gavus pranešimą pareiškėjas sužinojo apie tai, kad vertybiniai popieriai po AB bankas „Finasta“ ir AB FMĮ „Finasta“ reorganizavimo buvo perkelti į AB „Šiaulių bankas“.

Konsultuojantis su AB „Šiaulių bankas“ darbuotoju pareiškėjas E. Š. sužinojo, kad minėti vertybiniai popieriai yra bendroji jungtinė nuosavybė su jo buvusia sutuoktine - pareiškėja R. Ž. (buvusia Š.), kadangi santuokos nutraukimo byloje šis turtas nebuvo įtrauktas į pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir to pasėkoje liko nepadalintas, todėl pareiškėjas E. Š. negali minėtu turtu laisvai disponuoti. Banko darbuotojas nurodė, kad siekiant vertybinius popierius pripažinti pareiškėjo asmenine nuosavybe, turi būti patikslintas sprendimas.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pareiškėja R. Ž., taip pat nurodo, kad santuokos metu sudarė 2008 m. balandžio 7 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš pardavėjų V. J. bei D. J. įsigijo UAB „Stiklė“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur. Bendra visų akcijų vertė 1448,10 Eur. Akcijos įgytos galiojant santuokai, todėl yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pagrindu įgytos akcijos nėra išviešintos Juridinių asmenų registre, todėl santuokos nutraukimo byloje minėtos akcijos nebuvo padalintos. Nepaisant to, kad pagal sutartį įgytos UAB „Stiklė“ akcijos nėra išviešintos, tačiau suteikia sutarties šalims teises ir pareigas, sutartis nėra nuginčyta. Siekiant išvengti nesusipratimų, tikslinga numatyti, kad pagal minėtą sutartį įgytos pirkėjo teisės lieka preiškėjai R. Ž. (buvusi pavardė – Š.), kad ateityje nekiltų nesklandumų siekiant R. Ž. įgyvendinti nuosavybės teises į įgytas UAB „Stiklė“ akcijas bei kitas teises, susijusias su minėtos akcijų pirkimo-pradavimo sutarties įgyvendinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Dėl CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų

2. CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

3. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

4. Pareiškėjai prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sukūrė teisiškai negalimą situaciją, kai nutraukus pareiškėjų santuoką, liko nepadalinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis, ir pareiškėjų nuomone, tai yra pakankamas pagrindas vertinti, jog teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, kuri taisytina per proceso atnaujinimo instituto normas. Pareiškėjai teigia, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir įstatymų saugomus interesus, neatitinka pareiškėjų valios ir įstatyme numatytų reikalavimų, nes nėra išspręsti visi santuokos nutraukimo byloje spręstini klausimai.

5. Pažymėtina, kad aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005).

6. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7127-618/2018 nutraukiant šalių santuoką jiems nenurodžius viso dalintino sutuoktiniams priklausiusio turto ir remiantis proceso atnaujinimo pagrindu numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t.y., kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos. Pažymėtina, kad pareiškėjas žinodamas, jog 2008 m. spalio 7 d. įsigijo vertybinius popierius turėjo veikti atitinkamai, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir santuokos nutraukimo metu pasidomėti jų aktualiu teisiniu, o ne manyti, kad šių vertybinių popierių neteko po finansų įstaigos reorganizacijos. Tuo tarpu pareiškėja nurodo, jog sutarties pagrindu įgytos akcijos nėra išviešintos Juridinių asmenų registre, todėl santuokos nutraukimo byloje minėtos akcijos nebuvo padalintos bei teigia, jog nepaisant to, jos suteikia sutarties šalims teises ir pareigas, sutartis nėra nuginčyta. Šie pareiškėjos nurodyti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja kreipdamasi dėl santuokos nutraukimo 2018 m. sąmoningai pasirinko neįtraukti šių akcijų į dalintino turto masę, pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Prašomame patvirtinti šalių papildomame susitarime pareiškėjai siekia vertybinius popierius, esančius AB „Šiaulių bankas“ pripažinti pareiškėjo asmenine nuosavybe, o UAB „Stiklė“ akcijas – pareiškėjos asmenine nuosavybe, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Stiklė“ atstovė direktorė D. J. pateikdama į bylą atsiliepimą dėl pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog šiuo metu tarp šalių vyksta ginčai dėl akcijų nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų nesąžiningas ir neapdairus elgesys santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nenurodant viso dalintino turto masės, negali būti pripažintas aiškia teisės taikymo klaida bei nėra susijęs su teisės normų taikymu ir neturi įtakos civilinėje byloje Nr. e2YT-7127-618/2018 priimto sprendimo teisėtumui (CPK 178, 185 straipsniai).

7. Kasacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. e3K-3-489-687/2018 yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

8. Pažymėtina, kad tokie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama, kai santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai (vienas jų), siekdami tam tikrų, galbūt nesąžiningų, tikslų, sąmoningai nenurodo viso bendro dalytino turto. Dėl to sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, kad būtų išvengta minėtų situacijų, turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012.).

10. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai.

11. Šiuo atveju abu pareiškėjai santuokos nutraukimo metu apie santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepadalinto santuokoje įgyto turto egzistavimą žinojo, tačiau šio turto neįtraukė į dalintino turto mąstą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dėl jo padalinimo klausimo nepasisakė. Pareiškėjų siekis ginti galimai pažeistas savo teises po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes jos jau egzistavo priimant teismo sprendimą ir pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus pareiškėjams buvo žinomos.

12. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors pareiškėjas E. Š. teigia sužinojęs apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausę vertybiniai popieriai yra išlikę ir buvo perkelti į AB „Šiaulių bankas“ tik 2021 m. vasario 4 d., kai gavo el. laišką dėl sukaupto įsiskolinimo už investicinių paslaugų teikimą, o pareiškėja R. Ž. nurodė, kad 2008 m. balandžio 7 d. akcijų pirkimo- pardavimo sutartimi jos įgytos akcijos nors ir buvo įgytos pareiškėjų santuokos metu, tačiau iki šiol yra neišviešintos Juridinių asmenų registre, todėl nebuvo padalintos nutraukiant pareiškėjų santuoką, tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia šiuos pareiškėjų teiginius. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog abu pareiškėjai apie nurodyto turto (vertybinių popierių bei akcijų) egzistavimą žinojo jau santuokos nutraukimo metu. Tuo tarpu pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme užregistruotas tik 2021 m. gegužės 5 d. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių senaties terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

13. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais.

14. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).

15. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje pareiškėjų nurodyti ir pateikti duomenys negali būti pripažinti kaip aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjams žinomos bylos nagrinėjimo metu, nepateikta jokių naujų įrodymų, galėjusių turėti įtakos priimant procesinį sprendimą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjų pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ar 9 punkto pagrindu, todėl jų prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7127-618/2018 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų R. Ž. ir E. Š. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7127-1032/2021.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.