Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovė dėl vartojimo kredito gavimo į ieškovę kreipiasi trečią kartą, prieš tai kreditus buvo ėmusi 2011 ir 2012 metais, įsipareigojimus pagal šias sutartis yra įvykdžiusi. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad atsakovė žino apie palūkanų, nuostolių dydį, jų skaičiavimo tvarką. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės skaičiuojami nuostoliai – tai mokėjimo palūkanos, o ne delspinigiai, kaip nurodo atsakovė, ar kompensavimo palūkanos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013-01-23 kreipėsi į UAB „Minibank“ su prašymu suteikti 3000,00 Lt kreditą 24 mėn. laikotarpiui, sutiko su Vartojimo kredito sutarties sąlygomis. Šalys elektroninių ryšių kanalais sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Minibank“ suteikė atsakovei 3000,00 Lt kreditą 24 mėn. laikotarpiui ir 2013-01-23 mokėjimo pavedimu pervedė kreditą į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, o atsakovė įsipareigojo kredito sumą (3000,00 Lt) bei palūkanas (1967,04 Lt) periodinėmis įmokomis grąžinti iki 2015-01-24 (b.l. 29-44). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7 punkte šalys susitarė, kad atsakovės sumokėtos sumos bus įskaitomos tokia eile: 1) nuostoliams padengti, 2) palūkanoms padengti, 3) kreditui ir/ar jo daliai padengti, 4) kitiems mokėjimams pagal kredito sutartį padengti. Atsakovė sumokėjo tik pirmas devynias įmokas, kas sudaro 1862,64 Lt sumą. Atsakovei nustojus mokėti įmokas, vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punkte nustatyta tvarka, nuo 2013-11-25 iki penkioliktos vėlavimo dienos (2013-12-09) atsakovei buvo skaičiuojami Vartojimo kredito sutartyje nustatyti nuostoliai nuo periodinės įmokos sumos (206,96 Lt), iš viso 4,65 Lt ((206,96 Lt x 0,15 proc.) x 15 dienų); nuo šešioliktos vėlavimo dienos (2013-12-10) iki 2014-05-25 atsakovei buvo skaičiuojami Vartojimo kredito sutartyje nustatyti nuostoliai nuo likusios nesumokėtos kredito sumos (2222,70 Lt), iš viso 522,81 Lt ((2222,70 Lt x 0,15 proc.) x 157 dienos). Atsakovė su ieškovės paskaičiuotais nuostoliais nesutinka, nurodo, kad jie aiškiai per dideli, neatitinka protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principų, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovės 2013-01-23 sudarytos Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai: ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei kreditą, o atsakovė - paimtą kreditą grąžinti iki sutartyje nustatyto termino, sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.886 straipsnio, apibrėžiančio vartojimo kredito sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Sutartis, dėl kurios vykdymo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra vartojimo kredito sutartis ir šios sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams taikomos CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisnius santykius (tiek, kiek tai neprieštarauja vartojimo kredito sutarties esmei ir antrojo skirsnio nustatytoms taisyklėms). Pagal CK 6.873 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, 1 dalies nuostatą, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, mokėti palūkanas (CK 6.872 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė davė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau sutartyje nustatytu terminu kredito ieškovei negrąžino, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galą (CK 6.189 str. 1 d.), ieškovei iš atsakovės priteistina 2222,70 Lt negrąžinto kredito, 881,70 Lt palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją; iš viso 3104,40 Lt suma (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str., 6.886 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 527,46 Lt nuostolių už laiku negrąžintą kreditą. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 9.1 punkte nurodyta, jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka palūkanų ar jų dalies, taip pat jeigu suėjus mokėjimo grafike nurodytam periodinės įmokos mokėjimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies, jis įsipareigoja atlyginti kredito davėjui nuostolius. Nuostoliai patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 9.1 punkte nurodyti nuostoliai iš tiesų yra kompensuojamosios (vėlavimo) palūkanos (CK 6.261 str.), o tai savo esme yra netesybos, kurioms taikomi VKĮ 11 str. 8 d. numatyti jų dydžio ribojimai. Tokios praktikos laikosi analogiškas bylas nagrinėję aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-2166-656/2014, Nr. 2A-2208-656/2014), nuo kurios nukrypti teismas nemato pagrindo (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutartyje numatyti nuostoliai yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą (b. l. 25). Taigi, kadangi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 191,15 Lt (2222,70 Lt x 0,05 proc. x 172 dienos) nuostolių. Pažymėtina, kad ieškovė turėtų teisę prisiteisti faktinius nuostolius, jei įrodytų žalos dydį ir priežastinį ryšį. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad jai trūko pinginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems nebuvo suteikti prašomi kreditai.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 109,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, 1089,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 3, 6-7, 28, 92, 96). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, parengtus procesinius dokumentus (surašyti pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys, rašytiniai paaiškinimai), tai, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra žymiai mažesnės už Lietuvos advokatūros 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, į tai, kad patenkinta 91 procentas ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1090,18 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Minibank“ iš atsakovės L. K. 3104,40 Lt (899,10 Eur) skolos, 191,15 Lt (55,36 Eur) nuostolių, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 3295,55 Lt (954,46 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1090,18 Lt (315,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.