- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-88-196/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00166-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.2Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic bioenergy“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic bioenergy“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nailtex“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 9233/10000 dalis atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Baltic bioenergy“ nuosavybės teise priklausančio pastato – stoginės–žaliavų sandėlio, statinio unikalus Nr. 4400-2964-3196, esančio adresu Piliakalanio g. 5, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. sav. Atsakovė BUAB „Baltic bioenergy“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka.
2. Ieškovė prašė skirti byloje ekspertizę, kurios tikslas - nustatyti ginčo turtui padarytų investicijų vertę, bei pateikti išvadą, ar buvęs statinys yra išlikęs toks, koks buvo įgytas ar buvo sukurtas naujas statinys. Pateikė klausimus, užduotinus ekspertui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – paskyrė ekspertizę, ekspertu paskyrė teismo ekspertą D. K.; sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė.
4. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad prašymas skirti ekspertizę yra pagrįstas, nes šalis turi teisę reikalauti ekspertizės, jei bylos aplinkybėms pagrįsti būtinos specialios žinios. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes bei įrodinėjimo dalyką konstatavo, kad būtina nustatyti, kokiai statybos rūšiai priskirtini ieškovės atlikti statybos darbai, kokia yra ieškovės atliktų investicijų (pagerinimo) vertė, koks yra atsakovės nekilnojamojo turto dėl ieškovės padarytų pagerinimų vertės padidėjimo procentas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė BUAB „Baltic bioenergy“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus atlikta teismo ekspertizė; priteisti išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalies dėl bylos sustabdymo iš esmės nemotyvavo, negrindė konkrečiais argumentais dėl bylos sustabdymo, nors tokios pareigos sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė bei pareigos savaime tenkinti kiekvienos šalies tokio pobūdžio prašymus teismas, vadovaujantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, visiškai neturėjo.
5.2. Šios bylos sustabdymas be pakankamo pagrindo vilkina ne tik šios bylos procesą, bet ir atitinkamai apeliantės likvidavimo procedūras, vilkinamas apeliantės turto, esančio bylos nagrinėjimo objektu, pardavimas, nors reikalavimas išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką yra ypač aktualus bankrutuojančioms (likviduojamoms) įmonėms.
5.3. Teismas, nepagrįstai stabdydamas šią civilinę bylą, nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Ši civilinė byla pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą neturi perspektyvos ir teismas, stabdymas bylą fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, be kita ko tai turėjo įvertinti (tai konkretizuota atsiliepime į ieškinį).
5.4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė fakultatyviuoju pagrindu – kai teismas paskiria ekspertizę. Tačiau tarp nagrinėjamos civilinės bylos faktinių pagrindų ir paskirtos ekspertizės nėra būtino ir pagrįsto priežastinio ryšio, leidžiančio spręsti, jog egzistuoja fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Nailtex“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Teismas pateikė aiškius ir konkrečius argumentus, kodėl turi būti paskirta ekspertizė ir sustabdyta byla. Ekspertizės metu nustatytos aplinkybės, vertinant jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali turėti įtakos ieškinio reikalavimo išnagrinėjimui ir jo pagrįstumo įvertinimui. Be to, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad siekiant įvertinti ieškinio pagrįstumą, neįmanoma tai padaryti be ekspertų išvadų, taigi tolesnis bylos nagrinėjimas paskyrus ekspertizę neturėtų teisinės prasmės.
6.2. Papildomai pažymėtina tai, kad teismo posėdyje nei bankroto administratorė, nei atstovas nedalyvavo, nepateikė paaiškinimų, taigi būtent pačios apeliantės veiksmai nėra nukreipti į greitą bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko
7. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą paskirdamas ekspertizę. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą, nes ieškovės reikalavimas neturi perspektyvos, yra vilkinamas procesas, pažeidžiamos apeliantės kreditorių teisės. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
9. CPK 164 straipsnis numato fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Pagal šią normą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška, 2) kai teismas paskiria ekspertizę, 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis, 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
10. Taigi, CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra konstatuota, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016).
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą paskirdamas ekspertizę CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, ekspertizė buvo paskirta siekiant išsiaiškinti bylos nagrinėjimui aktualius atsakymus, kuriuos turėtų pateikti ekspertas D. K. savo išvadoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas prieš priimdamas sprendimą civilinėje byloje turi įvertinti įrodymų visumą tam, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas. Kai į byloje iškilusius klausimus atsakyti reikalingas turintis specialių žinių asmuo, yra pakankamas pagrindas skirti ekspertizę. Ekspertizės skyrimas yra reikšmingas tuo, kad teismas ekspertizės metu nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir tik tokių įrodymų visumos įvertinimas gali suformuoti neabejotiną teismo nuomonę dėl reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį yra pažeidžiamos kitų apeliantės kreditorių teisės, vilkinamas procesas. Pažymėtina, kad ekspertizės metu nustatytos aplinkybės ir eksperto išvados gali turėti esminės reikšmės ginčo klausimui, todėl pirmosios instancijos teismas, prieš išnagrinėdamas šalių ginčą ir siekdamas pašalinti bet kokias abejones, pagrįstai pasinaudojo teismui suteikta diskrecijos teise ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu.
14. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos faktinių pagrindų ir paskirtos ekspertizės nėra būtino ir pagrįsto priežastinio ryšio, leidžiančio spręsti, jog egzistuoja fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutartys dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1645/2011). Ekspertizės išvadų pagrįstumas bus įvertintas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, todėl apeliantė turi teisę ginčyti tokias išvadas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ginčą iš esmės arba paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui.
15. Be to, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, stabdydamas civilinę bylą, nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Nesutikdamas su šiuo atskirojo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio prima facie pagrįstumas vertinamas nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga), o ne sprendžiant klausimus dėl bylos civilinės bylos sustabdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
18. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą atlyginti išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas bylinėjimosi išlaidas šaliai priteisia iš antrosios šalies tuo atveju, jeigu jos naudai yra priimtas sprendimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes jų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.