- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2-1597-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00166-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-693-883/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic bioenergy“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę (priteisti) į 9233/10000 dalis, atsakovei BUAB „Baltic bioenergy“ nuosavybės teise priklausančio pastato-stoginės-žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei priklausančiam turtui pastatui-stoginei-žaliavų sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini)(toliau – pastatas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Nailtex“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
3. Šiaulių apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas ieškovės dublikas ir pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė dublike prašė skirti byloje teismo ekspertizę ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei priklausančiam turtui pastatui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į su dubliku pateiktą naują įrodymą – 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Aireda“ parengtą ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, užfiksuotą (2018 m. balandžio 30 d.) esama turto būklė, individualaus vertinimo metu nustatyta ginčo turto kaina (266 000,00 Eur). Ieškovė teigia, jog ginčo turto rinkos ir atkuriamųjų verčių skirtumai įsigijimo metu ir šiuo metu yra akivaizdūs, turto būklės skirtumai pagrindžia aplinkybę, kad faktiškai ginčo turtas toks, koks buvo įsigytas, nėra išlikęs, t. y., po pagerinimų iš esmės sukurtas naujas statinys.
5. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė yra bankrutavusi įmonė, o tai reiškia, kad yra vykdomas bankrutavusios įmonės turto pardavimas, todėl susiklosčius situacijai, jog atsakovė realizuotų turtą, o vėliau, pripažinus ieškovės reikalavimą pagrįstu, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti. Taigi realus sprendimo įgyvendinimas tenkinus ieškinį ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų itin apsunkintas ar apskritai neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 24 d. atsakovei BUAB „Baltic bioenergy“ buvo iškelta bankroto byla, 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. rugpjūčio 18 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. liepos 4 d. nutartimis bankroto byloje buvo patvirtinti BUAB „Baltic bioenergy“ kreditorių reikalavimai, tarp kurių, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino UAB „Nailtex“ 21 721,50 Eur finansinį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad iškėlus įmonei bankroto bylą nei vienas bankrutuojančios įmonės kreditorius neturi teisinių galimybių kita, ne bankroto proceso nustatyta tvarka, tenkinti reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje UAB „Nailtex“ naudai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovei BUAB „Baltic bioenergy“ perleisti pastatą ieškovės turtiniai interesai būtų nepagrįstai iškelti aukščiau kitų BUAB „Baltic bioenergy“ kreditorių interesų.
9. Teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų BUAB „Baltic bioenergy“ kreditorių interesus, neatitiktų ekonomiškumo principo, todėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Nailtex“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai:
10.1. Pareikštu ieškiniu ieškovė nesiekia prisiteisti finansiniu reikalavimu patvirtintą sumą, skolą ar nuostolius. Pareikštu reikalavimu siekiama nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo turtą. Taigi tenkinus ieškinį, pripažinus ieškovei nuosavybę į ginčo turtą, ginčo turto dalies atsakovė negalės parduoti. Tokiu būdu akivaizdu, kad pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra betarpiškai susijęs su pareikštu reikalavimu. pardavus ginčo turtą teismo sprendimas nebus realiai įvykdytas, t. y. praras prasmę.
10.2. Teismui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių iškeliami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtiniai interesai. Pardavus turtą gautos pajamos bus paskirstytos įmonės kreditoriams, dar nepatvirtinus ieškovės finansinio reikalavimo. Tokiu atveju būtų sudarytas pagrindas kilti naujiems teisminiams ginčams ateityje, t. y. dėl nuosavybės teise nepriklausančio turto pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
10.3. Teismas neatsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas. Kaip minėta, atsakovas yra bankrutavusi įmonė, tai reiškia, jog yra vykdomas bankrutavusios įmonės turto pardavimas. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, jog atsakovė realizuotų turtą, o vėliau pripažinus ieškovės reikalavimą pagrįstu teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti. Taigi realus sprendimo įgyvendinimas tenkinus ieškinį ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų itin apsunkintas ar apskritai neįmanomas.
10.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė realiai ketina parduoti ginčo turtą. 2018 m. gegužės 24 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo nurodyta, jog kreditorių susirinkime numatyta spręsti klausimas būtent dėl ginčo turto pardavimo tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB „Baltic bioenergy“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie esminiai nesutikimo su skundu argumentai:
11.1. Ieškovės ieškinys pagal preliminarų vertinimą (prima facie) yra nepagrįstas, t. y. ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai siekia perimti atsakovės nuosavybę pasirinktu būdu, net nebandydama įrodinėti su pareikštais reikalavimais įrodinėtinų aplinkybių, būtinų tokio ieškinio patenkinimui. Vien ieškovės pateikti deklaratyvūs teiginiai apie tariamai atliktas investicijas už 1 058 957,78 Lt (t. y. 306 695,372 Eur) nesudaro pagrindo vertinti egzistuojant CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytoms aplinkybėms.
11.2. Atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį nėra. Atsakovės bankroto procesas yra vykdomas griežtai laikantis bankroto procesą reguliuojančių teisės normų. Aplinkybių dėl nesąžiningumo nenurodė ir ieškovė. Todėl šiuo atveju nesant įrodyto nesąžiningumo kriterijaus ir jo net neįrodinėjant, nėra prielaidų dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-160-241/2018 jau išsprendė stoginės-žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Piliakalnio g. 5, Krucių k., Mažeikių r., nuosavybės priklausymo klausimą, ir būtent atsakovės nuosavybėn grąžino šį turto objektą. Dėl to paties turto ieškovė vėl iškėlė tapatų ir nepagrįstą ginčą šioje byloje, t. y. kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo nutartį minėtoje užbaigtoje byloje, vengia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nurodytų teisinių padarinių, tokiu būdu taip pat pažeisdama ir teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.).
11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje ne tik sukeltų rimtų neigiamų padarinių - neproporcingai, neteisingai pažeistų atsakovės, jos kreditorių interesus, bet ir pažeistų imperatyvųjį teisinį reguliavimą. Be to, su ieškove tiesiogiai susiję asmenys M. N. ir Knud E. H. teikė skundą dėl atsakovės BUAB „Baltic Bioenergy“ 2018 m. gegužės 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo (civilinė byla Nr. B2-72-440/2018) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, taigi teisme jau yra nagrinėjamas atsakovei priklausančio turto pardavimo teisėtumo klausimas (byla dar nėra išnagrinėta). Minėtoje bankroto byloje teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-72-440/2018), nors jos buvo susijusios su skundo dėl kreditorių nutarimų panaikinimo dalyku.
11.5. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, esant galiojančiam turto areštui, sudarydama taikos sutartį ir perimdama turtą elgėsi nesąžiningai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-212-440/2017 36 punktas). Šis teismo įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas ir negali būti kvestionuojamas naujame procese, o neteisėtai pradėta ši civilinė byla esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
11.6. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad bankroto procesas nevyksta neribotą laiką, todėl šiuo atveju ieškovei, turinčiai nepagrįstų interesų į atsakovės turtą, neteisėtai bandant vilkinti atsakovės bankroto procesą ir trukdant atsakovei priklausančio turto pardavimus bei atsiskaitymą su visais kreditoriais pagal nustatytą eilės tvarką, turėtų būti sprendžiama dėl pareikštų naujų reikalavimų galimo akivaizdaus nepagrįstumo ir dėl to, jog nagrinėjama byla iš esmės tapati jau išnagrinėtai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutuojančios įmonės nekilnojamam turtui
13. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę (priteisti) į 9233/10000 dalis atsakovei BUAB „Baltic bioenergy“ nuosavybės teise priklausančio pastato. Ieškiniu taip pat buvo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl viso pastato nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino akcentuodamas bankroto procedūrų ir kreditorių interesų apsaugos svarbą.
16. Atsakovė UAB „Baltc Bionergy“ yra bankrutuojanti įmonė. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
17. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės nekvestionuoja administratorės teisės ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu disponuoti bankrutuojančios bendrovės turtu, tačiau pažymi, kad skundžiama nutartimi atsisakius taikyti įrašą viešame registre dėl pastato nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovės bankroto administratorė galės realizuoti ieškovei priklausantį turtą, kurį civilinėje byloje Nr. e2-693-883/2018 siekiama atgauti natūra.
18. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, disponuoja bankuose esančiomis įmonės piniginėmis lėšomis, taip pat užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 str. 3–4 p.). Taigi esant imperatyviai sureguliuotam bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo procesui, nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas nesukuria realios kreditorių interesų apsaugos, o netgi priešingai, gali trukdyti administratoriui atlikti jam ĮBĮ numatytas funkcijas.
19. Antra, bankroto administratoriaus, kaip specialaus subjekto, veiklą kontroliuoja bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas bei teismas (ĮBĮ 23 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nailtex“ yra atsakovės kreditorė (žr. nutarties 7 p.), todėl turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir juose ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Taigi ieškovė kreditorių susirinkimuose gali ginti savo, jos nuomone, turimą nuosavybės teisę į pastato, kurio savininkas viešajame registre nurodyta bankrutuojanti įmonė, dalis.
20. Trečia, bankroto byloje Nr. B2-72-440/2018 yra apskųstas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nustatyta pastato pardavimo tvarka (Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Dėl to apeliantės argumentai, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismui sprendimo įvykdymui, nepagrįstas.
21. Ketvirta, įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 str. 6 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
22. Galiausiai, taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Nailtex“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Ieškovė pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių iš esmės naujų argumentų ar aplinkybių, kurios nebuvo analizuotos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje sprendžiant prieš tai buvusį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, minėtos nutarties neskundė.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali būti peržiūrimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-419-302/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-196/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes jų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.