Šiaulių apygardos teismo sprendimas, A2-212-440/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-27
Bylos Nr.: A2-212-440/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-04207-2014-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex”
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Transportera”
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic bioenergy“

Kategorijos

3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų

Civilinė byla Nr. A2-212-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04207-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.; 3.3.4.5.; 3.2.8.5.; 2.1.2.4.1.2. ; 2.1.2.6.;3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. ;2.6.8.8. ;2.6.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex” atstovui N. B., advokatei O. R., atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic bionergy“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“ atstovui advokatui D. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transportera” atstovei I. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atnaujinus procesą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic bioenergy“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transportera” dėl statinių dalies ir valstybinės žemės nuomos teisės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB) „Nailtex” kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Baltic bioenergy“ 2014 m. kovo 3 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartimi. Nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Atnaujinus procesą ieškovė suformulavusi galutinę poziciją dėl ieškinio reikalavimų pareikštą prašymą dėl 2014 m. kovo 3 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, prašo laikyti prašymu pripažinti preliminariąją sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovės atstovai nurodė, kad sudarius preliminariąją sutartį ieškovė pradėjo valdyti pastatą. Po preliminarios sutarties sudarymo atsakovės iniciatyva buvo parengta kadastrinių matavimų byla, į dvi lygias dalis buvo padalintas atsakovei priklausantis statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti du nekilnojamojo turto objektai. Naujai suformuotame kitame statinyje stoginės ir žaliavų sandėlyje buvo atlikti remonto ir atnaujinimo darbai. Ieškovė iki preliminarios sutarties pasirašymo sumokėjo atsakovei avansu 75 000 Lt., vėliau buvo atliktas įskaitymas likusiai 75 000 Lt sumai, todėl ieškovė yra sumokėjusi visą sutarties kainą 150 000 Lt. Mano, kad sutartį sudaryti sutrukdė prasidėjęs atsakovės bankroto procesas. Atsakovei nurodžius, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudaryti negalės dėl turtui taikyto arešto, kreipėsi į teismą. Įvertinus tai, kad ieškovė įvykdė visas preliminarios sutarties sąlygas, todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti preliminariąją sutartį pirkimo pardavimo sutartimi. Be to, jei toks prašymas nebūtų tenkintas ieškovė partirtų didelius nuostolius, nes pastatas suremontuotas, vykdoma veikla ir kita.

Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ( toliau- BUAB) „Baltic bionergy“ bankroto administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ su ieškiniu nesutiko. Prašo atmesti“ ieškinį kaip nepagrįstą, nepripažįstant 2014 m. kovo 3 d. Preliminarios sutarties pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi. Nurodė, kad iš preliminarios sutarties turinio, sąlygų nėra teisinio pagrindo vertinti, kad buvo sudaryta pagrindinės sutartis. Šalys įsipareigojo atlikti konkrečius veiksmus iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Šalių valia buvo susitarimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Kadangi bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai kyla abejonių dėl 75 000 Lt sumokėto avanso, taip pat nėra duomenų, kokiu pagrindu atliktas įskaitymas dėl kitos sumos 75 000 Lt. Nėra duomenų, kad šalys butų tikslinusios sutarties sąlygas. Pagal sutartį turtas perduodamas pirkėjo nuosavybėn po pagrindinės sutarties pasirašymo ir likusią sumą šalys susitarė, kad bus sumokėta pasirašius pagrindinę sutartį. Atsakovės valia buvo aiškiai išreikšta 2014-12-01 rašte ieškovei nurodant, kad iki 2015-01-03 nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties sudaryti nebegalės dėl turtui taikyto arešto civilinėje byloje Nr. 2-3544-169/2014. Pasibaigus sutarties sudarymo terminui, prievolė sudaryti sutartį pasibaigė. Procesas atnaujintas nustačius, kad šalys 2015-01-12 sudarė prieštaraujančią imperatyvioms normoms ir viešajai tvarkai taikos sutartį. Atsakovės vertinimu ieškovė prisisėmė riziką sudarydama taikos sutartį, nes turtui buvo taikytas areštas, buvo pradėtas bankroto procesas. Ieškovė nors ir nurodė, kad atliko turto pagerinimus, jų dydžio neįrodinėjo, reikalavimų dėl nuostolių nereiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis asmuo UAB „Transportera“ su ieškiniu nesutiko, prašo atmesti UAB „Nailtex“ ieškinį kaip nepagrįstą, nepripažįstant 2014 m. kovo 3 d. Preliminarios sutarties pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi. Nurodė, kad teismui patvirtinus tarp UAB „Baltic Bioenergy“ ir UAB „Nailtex“ sudarytą taikos sutartį buvo pažeisti pareiškėjo, taip pat kitų atsakovės kreditorių teisėti interesai, priimtas sprendimas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš areštuoto turto. Nurodė, kad trečiasis asmuo kreipėsi 2014-06-12 į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašyta priteisti iš solidarių skolininkų UAB „Baltic wood“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ 601 7787,90 Lt skolos, 218 517,37 Lt delspinigių, 6 procentų palūkanų ir 3050 Lt žyminio mokesčio, o reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2014 m. birželio 13 d. nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. L2-2401-721/2014 nutarė areštuoti solidarių skolininkų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 820 296,97 Lt apimtyje, leidžiant skolininkams šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti skolininkų pinigines lėšas. Areštas VĮ Registrų centras įregistruotas 2014 m. birželio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-2401-721/2014 teismo įsakymu 2014-06-13 tenkino visus UAB „Transportera“ reikalavimus. Po teismo sprendimo išdavimo ir įsiteisėjimo tarp UAB „Baltic wood“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ vadovo M. N. ir UAB „Transportera“ akcininko S. R. vyko žodinės derybos dėl skolos padengimo gera valia, nesikreipiant į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tačiau po kelis mėnesius trukusių derybų realių priimto teismo sprendimo vykdymo veiksmų skolininkai neatliko, faktiškai priteistos sumos gera valia nesumokėjo. Atnaujinus procesą nėra pagrindo tvirtinti UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ 2015-01-12 sudarytos taikos sutarties nes ji prieštarauja imperatyvioms normoms ir viešajai tvarkai. Iš 2014-03-03 preliminarios sutarties matyti, kad šalys vienareikšmiškai susitarė, kad sudaro preliminarią sutartį dėl būsimos pagrindinės sutarties, kuri bus tvirtinama notaro. Papildomai nurodė, kad ieškovė nurodė, kad tai, kad sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis patvirtina aplinkybė, kad yra visiškai atsiskaitę, kad buvo perduotas turtas naudotis, tačiau reali šalių valia buvo nukreipta į tai, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ateityje ir ieškovės atstovai tai patvirtino. Netenkinus ieškovės ieškinio, taikytinas sprendimo atgręžimas ieškovė privalo gražinti atsakovei nekilnojamąjį turtą, tai, ką yra gavusi iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad šalys 2014-03-03 sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė dėl konkrečių sąlygų. Susitarė, kad pirkėjas ( ieškovė) perka nekilnojamąjį turtą iš pardavėjo ( atsakovės) : 1) pusę sandėlio, iš viso apie 72 m x 24 m. apie 1.728 kv. metrų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) pusę pastatų konstrukcijų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 3) teises išsinuomoti žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra Lietuvos Respublika. Susitarė, kad patvirtinus pas notarą pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduos nuosavybės teises į turtą. Pardavėjas ateityje, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, padalins sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į du vienodus pastatus. Pagrindinę sutartį patvirtinus pardavėjas perduos teises į turtą pirkėjui. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad pagrindinę sutartį jos pasirašys ir ją patvirtins notaras ne vėliau kaip per dešimt mėnesių po preliminarios sutarties pasirašymo, t.y. ne vėliau kaip 2015-01-03. 2.2 punkte - galutinis terminas yra 2015-01-03, po to šalys nebėra įpareigotos sudaryti pagrindinę sutartį. 2.3 punkte - pirkėjas turi teisę valdyti ir naudoti objektą 1 po preliminarios sutarties pasirašymo, kol pagrindinė sutartis nėra įsigaliojusi. Po Preliminarios sutarties pasirašymo Pirkėjas gali remontuoti ar rekonstruoti objektą 1 savo lėšomis. 2.4. -Turtas ir teisės į turtą perduodamos pirkėjo nuosavybėn galutinai po pagrindinės sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo ir, kai pardavėjas padalina objektą 1 ir objektą 2 kaip pažymėta mėlynai. Turto ir teisių į turtą perdavimo aktas nesudaromas, nes pagrindinė sutartis yra laikoma turto ir teisių į turtą perdavimo aktu. Šalys susitarė dėl atsiskaitymo, kad turto kaina yra 150 000 Lt. 3.3 punkte susitarė, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 75 000 Lt avansu prieš pasirašant preliminarią sutartį. Šis išankstinis apmokėjimas yra kainos dalis ir įtraukiamas į kainą. 3.4 punkte likusi suma (75 000 Lt) turi būti sumokėta pardavėjui tą dieną, kai pasirašoma pagrindinė sutartis ir ją patvirtina notaras. Šalys susitarė dėl kitų sąlygų taip pat 7.3 punkte, kad preliminari sutartis gali būti pakeista tik arba papildyta tik abiejų šalių susitarimu.

Atsakovės „Baltic bionergy“ direktorius M. N. 2014-12-01 rašte ieškovei „Nailtex” nurodė, kad iki 2015-01-03 nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties sudaryti nebegalės dėl turtui taikyto arešto civilinėje byloje Nr. 2-3544-169/2014. Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6. 165 straipsnio 5 dalimi šalims nesudarius pagrindinės sutarties per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

2014-12-08 ieškovė UAB „Nailtex” kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Baltic bioenergy“ 2014-03-03 sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartimi. Nurodė, kad iki preliminarios sutarties pasirašymo sumokėjo pusę perkamo nekilnojamojo turto galutinės kainos -75 000 Lt, be to po sutarties sudarymo pradėjo turtą valdyti, naudoti ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

Atsakovė UAB ,,Baltic bioenergy“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2015-01-12 kartu su ieškove pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodydama, kad ginčą išsprendė taikiai.

2015-01-15 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė. Nutarė patvirtinti taikos sutartį šalių pateiktu turiniu: UAB „Nailtex“, į. k. 302556148, ir UAB „Baltic bioenergy“, į. k. 135842411, susitaria užbaigti tarpusavyje kilusius ginčus, t.y. dėl civilinėje byloje ieškovo UAB „Nailtex“ pareikšto reikalavimo dėl ½ dalies stoginės - žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (formuojamas atskiras turtinis vienetas: stoginė - žaliavų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ½ dalies jo priklausinio - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (formuojamas atskiras turtinis vienetas: kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančių UAB „Baltic bioenergy“, bei nuomos teisės į 0,38868 ha dydžio dalį valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau -Nekilnojamasis turtas) pirkimo - pardavimo už bendrą 150000 Lt (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų) kainą sutarties su atsakove UAB „Baltic bioenergy“ sudarymo nuo 2014-03-03 patvirtinimo, tam, jog civilinė byla būtų užbaigta, o kilę ginčai tarp šalių ateityje nebūtų atnaujinti; Pasirašydamos šią sutartį šalys pareiškia, kad jos viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų, reikalavimų, susijusių su civilinėje byloje ieškovės UAB „Nailtex“ atsakovei UAB „Baltic bioenergy“ pareikštu reikalavimu; Šalys susitaria nedengti viena kitos išlaidų, susijusių su civilinės bylos ginčų nagrinėjimu Telšių rajono apylinkės teisme (bylinėjimosi išlaidų, pašto išlaidų); Šalys supranta ir žino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 ir 6.985 straipsnių nuostatas taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išsprendžiami kilę ginčai, užkertamas kelias kilti teisminiams ginčams ateityje, šios Sutarties patvirtinimo teisme pasekmės šalims suprantamos ir žinomos; Atsakovė UAB „Baltic bioenergy“ pripažįsta ieškovės UAB „Nailtex“ ieškinį, pareikštą civilinėje byloje. UAB „Baltic bioenergy“ pripažįsta, jog tarp UAB „Baltic bioenergy“, kaip pardavėjo, ir UAB „Nailtex“, kaip pirkėjo, 2014-03-03 buvo sudaryta pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo už bendrą 150000 Lt kainą sutartis; UAB „Nailtex“ įsipareigoja sumokėti UAB „Baltic bioenergy“ naudai 75000 Lt (septyniasdešimt penkių tūkstančių litų) dydžio likusią bendros 150000 Lt kainos už UAB „Baltic bioenergy“ UAB „Nailtex“ parduodamą Nekilnojamąjį turtą dalį per 30 (trisdešimt) dienų nuo Telšių rajono apylinkės teismo nutarties patvirtinti šalių sudarytą sutartį įsiteisėjimo; UAB „Baltic bioenergy“ pripažįsta, kad nuo 2014-03-03 laikomos sudarytos pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu UAB „Nailtex“ turi teisę VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į Nekilnojamąjį turtą; UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic bioenergy“ laikosi bendros nuomonės, kad nuosavybės teisė į Nekilnojamąjį turtą UAB „Nailtex“ vardu Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruota be kliūčių tuo pagrindu, kad Nekilnojamasis turtas (išskyrus nuomos teisę į 0,38868 ha dydžio dalį valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Mažeikių rajono apylinkės teismo buvo areštuotas vėliau (t.y. 2014-04-07) negu buvo sudaryta pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis (t.y. 2014-03-03). Teismas pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti UAB „Nailtex“ 868,86 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 868 AB DNB banke. Iš atsakovo UAB „Baltic bioenergy“ priteisė į valstybės pajamas 3,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis 2014-06-13 nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. L2-2401-721/2014 nutarė areštuoti solidarių skolininkų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 820 296,97 Lt apimtyje, leidžiant skolininkams šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti skolininkų pinigines lėšas. Areštas VĮ Registrų centras įregistruotas 2014-06-30. Areštas buvo taikytas dėl trečiojo asmens UAB „Transportera“ kreipimosi 2014-06-12 į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo buvo prašoma priteisti iš solidarių skolininkų UAB „Baltic wood“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ 601 7787,90 Lt skolos, 218 517,37 Lt delspinigių, 6 procentų palūkanų ir 3050 Lt žyminio mokesčio, o reikalavimų užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pareiškėja UAB „Transportera“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015. Įtraukti pareiškėją UAB „Transportera“ į atnaujintą bylą trečiuoju asmeniu. Atmesti UAB „Nailtex“ ieškinį kaip nepagrįstą, nepripažįstant 2014-03-03 preliminarios sutarties pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsisakyti tvirtinti UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ 2015-01-12 sudarytą taikos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms normoms ir viešajai tvarkai. Nurodė, kad teismas patvirtino tarp UAB „Baltic Bioenergy“ ir UAB „Nailtex“ sudarytą taikos sutartį, kuri pažeidė pareiškėjos, taip pat kitų UAB „Baltic Bioenergy“ kreditorių teisėtus interesus. Buvo perleistas turtas, kuriam 2014-06-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo taikytas areštas solidarių skolininkų UAB „Baltic Bionergy“ ir UAB „Baltic wood“ nekilnojamam ir kilnojamam turtui 820296,97 Lt apimtyje.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2015-03-26 nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Transportera“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Sprendė, kad atsakovei UAB „Baltic Bioenergy“ perleidus ieškovei UAB „Nailtex“ areštuotus statinius, pareiškėja UAB „Transportera“ turi teisę ginti savo pažeistas teises, remdamasi CK numatytais pagrindais. Teismo vertinimu, priimant procesinį teismo sprendimą nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, ir nebuvo teisinio pagrindo į procesą trečiuoju asmeniu traukti pareiškėją, kadangi ji pagal byloje pareikštus ieškovės reikalavimus neturėjo nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Pareiškėja UAB „Transportera“ pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinėje byloje Nr. e2S-688-368/2015 Šiaulių apygardos teismas 2015-09-21 išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Transportera“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nutarė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartį ir atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015. Nurodė, kad apeliantė (atsakovės UAB „Baltic Bioenergy“ kreditorė) yra tiesiogiai suinteresuota išreikšti savo nuomonę dėl 2015-01-12 ieškovės UAB „Nailtex“ ir atsakovės UAB „Baltic Bioenergy“ sudarytos taikos sutarties sąlygų, turinčių įtakos apeliantės teisėms. Teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prieš tai minėta teismo nutartimi tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl apeliantės teisių ar jos pareigų, tačiau pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo taikos sutarties sąlygų įtakos apeliantės teisėms ir galimybėms nukreipti jos (apeliantės) finansinių reikalavimų patenkinimą į jos naudai areštuotus atsakovei UAB „Baltic Bioenergy“ priklausiusius ir ieškovei perleistus nekilnojamuosius daiktus. Teismas pažymėjo, kad ieškovei ir atsakovei 2015-01-12 sudarant taikos sutartį ir teismui ją tvirtinant 2015-01-15 nutartimi, ginčo nekilnojamiems daiktams, aprašytiems antstolio, be kita ko, galiojo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad akivaizdu, kad apeliantė (atsakovės UAB „Baltic Bioenergy“ kreditorė) yra tiesiogiai suinteresuota išreikšti savo nuomonę dėl 2015-01-12 ieškovės UAB „Nailtex“ ir atsakovės UAB „Baltic Bioenergy“ sudarytos taikos sutarties sąlygų, turinčių įtakos apeliantės teisėms.

Šiaulių apygardos teismo 2015-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-151-440/2017 UAB „Baltic Bioenergy“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. 2015-07-03 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Baltic Bioenergy“, įmonės kodas 135842411, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB „Baltic Bioenergy“ administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Bylos duomenimis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius 2015-01-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas atsakovės mokumą nurodė, kad 2014 m. prasidėję UAB „Baltic Bioenergy“ finansiniai sunkumai nėra laikini ir kita (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1089-464/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1891-186/2015).

2016-01-07 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį sustabdyti civilinę bylą Nr. A2-37-187/2016, dėl ieškovės UAB „Nailtex” ieškinio reikalavimų atsakovei BUAB ,,Baltic bioenergy“, trečiajam asmeniui UAB „Transportera” ir perduoti bylą bankroto bylą iškėlusiam Šiaulių apygardos teismui.

2016 m. vasario 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atnaujintas civilinės bylos pagal ieškovės UAB „Nailtex” ieškinį atsakovei UAB ,,Baltic bioenergy“, trečiajam asmeniui UAB Transportera”, dėl statinių dalies ir valstybinės žemės nuomos teisės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas. Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). CPK 371 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios ( CPK 371 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; ). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-181/2014). Pažymėtina, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Konkrečioje situacijoje teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjos teisių ar jos pareigų, tačiau keliamas klausimas, jog procesinis teismo sprendimas jai sukuria teisių ar pareigų ta prasme, kad taikos sutarties patvirtinimas perleidžiant jos naudai areštuotą turtą ieškovės nuosavybėn turi tiesioginės įtakos jos teisėms nukreipus reikalavimo patenkinimą į jos naudai areštuotą turtą. Galiojant draudimui perleisti turtą spręstina, kad trečiojo asmens neinformavimas apie taikos sutarties sudarymą atėmė galimybę trečiajam asmeniui išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, dėl šio susitarimo įtakos jo teisėms, kas lėmė neteisėtos taikos sutarties patvirtinimą.

Atnaujinus procesą ir bylą nagrinėjant iš esmės tarp šalių nekilo ginčo, kad sudarant taikos sutartį atsakovės konkrečiam ginčo turtui galiojo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims. Pradžioje ieškovė reiškė prašymą netenkinti trečiojo asmens prašymo dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo, prašė palikti galioti teismo priimtą nutartį kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu atnaujinus procesą nėra pagrindo tvirtinti UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ 2015-01-12 sudarytos taikos sutarties nes ji prieštarauja imperatyvioms normoms ir viešajai tvarkai. Teismo pažymėtina, kad nuo turto arešto įregistravimo viešame turto arešto aktų registre momento kreditorius, kurio naudai pritaikytas turto areštas, įgyja turtinį interesą į areštuotą turtą, kuris realizuotinas kreditoriui nukreipiant jam palankaus teismo sprendimo patenkinimą į jo naudai areštuotą turtą CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta turto arešto samprata – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Kaip minėta iš 2014-06-13 Teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio matyti, kad atsakovei buvo leista turtu naudotis bet uždrausta nekilnojamąjį turtą perleisti. Byloje esantys duomenys, 2014-06-14 turto aprašas, duomenys Nekilnojamojo turto registre patvirtina, patvirtina trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl draudimo atsakovei perleisti turtą bei dėl šio draudimo išviešinimo. Vadovaujantis CPK 18 straipsnio nuostatomis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į bylos duomenis yra pagrindo spręsti, kad sudarydamos taikos sutartį, kuria patvirtino ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorį, šalys elgėsi nesąžiningai nes areštuoto turto perleidimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, draudžiančioms perleisti nuosavybės teisę į areštuotą turtą. Be to nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad turto pardavimas nepažeidė trečiojo asmens teisių, įvertinus ir tai, kad atsakovei iškelta 2015-08-24 bankroto byla, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreditorius kreipėsi dar 2015-01-29.

Atsisakyti reikalavimų, ar jo dalies, baigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė, numatyta įstatyme CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis. Iš šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties matyti, kad šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Baltic bioenergy“ pripažįsta, jog tarp UAB „Baltic bioenergy“, kaip pardavėjo, ir UAB „Nailtex“, kaip pirkėjo, 2014-03-03 buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo už bendrą 150000 Lt kainą sutartis. Ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 75000 Lt likusią bendros 150000 Lt kainos dalį per 30 (trisdešimt) dienų nuo Telšių rajono apylinkės teismo nutarties patvirtinti šalių sudarytą sutartį įsiteisėjimo. UAB „Baltic bioenergy“ pripažino, kad nuo 2014-03-03 laikomos sudarytos pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu UAB „Nailtex“ turi teisę VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į Nekilnojamąjį turtą. UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic bioenergy“ nurodė, kad laikosi bendros nuomonės, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą UAB „Nailtex“ vardu Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruota be kliūčių tuo pagrindu, kad nekilnojamasis turtas (išskyrus nuomos teisę į 0,38868 ha dydžio dalį valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Mažeikių rajono apylinkės teismo buvo areštuotas vėliau (t.y. 2014-04-07) negu buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis (t.y. 2014-03-03). Teismo vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, kad nepažeidžia kitų asmenų, konkrečiu atveju trečiojo asmens bei kitų kreditorių interesų, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. Kaip minėta bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė palikti galioti teismo priimtą nutartį kuria patvirtinta taikos sutartis, vėliau sukonkretino reikalavimus prašydama tenkinti ieškinį, pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl taikos sutarties teisėtumo. Iš esmės trečiojo asmens prašymas dėl teismo nutarties panaikinimo įrodytas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagrįstas įstatymo nuostatomis ( CPK 178 straipsnis, 140 straipsnis, 675 straipsnis, 18 straipsnis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis ).

UAB „Nailtex” atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra teisinio pagrindo preliminarios sutarties nepripažinti pagrindine nes sudarant preliminarią sutartį atsakovei buvo sumokėti 75 000 Lt. Vėliau per du kartus 2014-10-16 ir 2014-11-25 buvo sumokėtos likusios sumos ir šiuo metu sumokėta visa 150000 Lt suma. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą nes buvo informuota, kad iki 2015-01-03 pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl turtui taikyto arešto. Ieškovės atstovai paaiškino, kad šalių valia išreikšta preliminarioje sutartyje. Konkrečių aplinkybių kada turtas buvo perduotas ieškovei, kokia turto vertė yra šiuo metu, kokie konkrečiai buvo atlikti turto pagerinimai ir kokiai sumai negali nurodyti. Taip pat teigia, kad likusios sumos 17 000 Lt įskaitymas buvo atliktas abiejų šalių susitarimu, tačiau konkrečių aplinkybių negali paaiškinti. Iš esmės teigia, kad atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, ieškovė turi teisę vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK ) 1.93 straipsniu pripažinti sandorį galiojančiu nes nėra teisinio pagrindo netenkinti ieškinio, nepripažinti preliminarios sutarties pagrindine. Be to ieškovės atstovai nurodė, kad bankroto administratorius negali atstovauti tik vieno kreditoriaus interesų, nežinodamas kokia kitų kreditorių pozicija šiuo klausimu, taip pat dėl galimybės taikiai spręsti. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir nurodė apie norą sudaryti taikos sutartį, nurodė, kad teikė pasiūlymą bankroto administratoriui, siūlė atlyginti 2000 Eur, tačiau bankroto administratorius neinicijavo kreditorių susirinkimo, kad išsiaiškinti ar pritartų kreditoriai tokiam pasiūlymui ir kita, tačiau jokių duomenų pagrindžiančių savo argumentus, nepateikė.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Spendžiant dėl ieškinio reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį pirkimo –pardavimo sutartimi pagrįstumo pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktika, aiškinanti preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumus, yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota, akcentuojama, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina iki sutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014).

Nurodyta kasacinio teismo jurisprudencija patvirtina, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį; kad tai – organizacinė sutartis, priskirtina iki sutartinių santykių stadijai; kad preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai esminis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto sutarties objekto nebuvimas, įsipareigojimas jį sukurti ateityje taip pat yra preliminariąją sutartį kvalifikuojantis požymis, nesudarantis pagrindo tokią sutartį laikyti pagrindine sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje bylos Nr. 3K-P-382/2006). Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju). Visais atvejais esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo susitarimu. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Taigi, daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Teismo paminėta Kasacinio teismo praktika iš esmės paneigia ieškovės argumentus dėl teisinio pagrindo 2014-03-03 šalių preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi. Ieškovės argumentai prieštaringi, ieškovės atstovai neteikė argumentų dėl pačios sutarties sąlygų, jų vertinimo, šalių valios. Nenurodė, kad nebuvo ketinama sudaryti sutartį numatytu terminu bei nenurodė kodėl pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nustatytu terminu. Iš esmės esant turto areštui vertino, kad minėta sutartis dėl jos vykdymo aplinkybių gali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios vykdymo atsakovė neturi teisės atsisakyti. Teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, kad atsakovės atsisakymas sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį susijęs su taikytu turto areštu, nes kitokių aplinkybių ieškovės atstovai nenurodė. Trečiasis asmuo 2015-02-09 prašyme dėl proceso atnaujinimo atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Baltic Bioenergy“ finansinė padėtis yra prasta, viešuose šaltiniuose skelbiama, kad įmonės įsiskolinimai SODRAI jau ilgą laiką yra labai dideli (skola 2015-02-03 siekė 30 781,47 Eur, nuo 2014 m. spalio mėnesio darbuotojams nemokami atlyginimai. Įmonei 2014-07-24 buvo inicijuota bankroto byla, 2014-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-984-210/2014 UAB „Baltic Bioenergy“ buvo iškelta bankroto byla, su kreditoriais atsiskaičius 2014-09-02 nutartis iškelti bankroto bylą panaikinta. Trečiojo asmens vertinimu dėl galimo įmonės nemokumo nepaisant kreditorių interesų suskubta perleisti stoginę ir aikštelę teismo tvarka patvirtinant taikos sutartį, kurioje numatoma, kad 2014-03-03 preliminarioji sutartis yra pagrindinė sutartis. Nėra pagrindo atsižvelgiant į tai, kad iškelta bankroto byla, nesutikti su trečiojo asmens argumentais, kad turto perleidimas prieštarauja viešajam interesui, kad pažeidžiami kreditorių interesai, sumažinama turto masė, galimybė kreditoriams patenkinti kreditorinius reikalavimus.

Ieškovė iš esmės ieškinį grindė tuo, kad jai valdymui buvo perduotas turtas bei sumokėta visa turto kaina, nepaisant to, kad pripažino, kad buvo sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis ir joje buvo susitarta dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Iš šio teismo sprendimo 2 punkte nurodytų 2014-03-03 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl perkamo nekilnojamojo turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl teises išsinuomoti žemės sklypo dalį, kurios savininkė yra Lietuvos Respublika. Iš sutarties sąlygų matyti, kad pardavėjas įsipareigojo ateityje, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, padalinti sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į du vienodus pastatus. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad pagrindinę sutartį jos pasirašys ne vėliau kaip 2015-01-03. Šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę valdyti ir naudoti objektą po preliminarios sutarties pasirašymo, kol pagrindinė sutartis nėra įsigaliojusi, kad gali remontuoti ar rekonstruoti objektą 1 savo lėšomis. Tačiau šalys aiškiai susitarė, kad tik patvirtinus pas notarą pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduos nuosavybės teises į turtą. Šalys aiškiai nurodė, kad turto ir teisių į turtą perdavimo aktas nesudaromas, nes pagrindinė sutartis yra laikoma turto ir teisių į turtą perdavimo aktu. Nors kaip minėta šalys sprendė ginčą taikiai, buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad šalių valia buvo sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Teismo vertinimu byloje pasikeitė faktinės aplinkybės, atsakovei iškelta bankroto byla, pasikeitė atsakovės statusas, šiuo metu atsakovės kreditorių interesus atstovauja bankroto administratorius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ ) nustatyta tvarka ir atsakovės pozicija yra aiški, kad taikos sutartis pagal pareikštą reikalavimą negali būti tvirtinama, o ieškinio reikalavimas prieštarauja įstatymo nuostatoms bei kreditorių interesams. Teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos, kad buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kad UAB „Nailtex“ vardu nekilnojamasis turtas Mažeikių rajono apylinkės teismo buvo areštuotas vėliau, t.y. 2014-04-07 negu buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, t.y. 2014-03-03 prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip jau minėta šalys aiškiai susitarė, kad tik patvirtinus pas notarą pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduos nuosavybės teises į turtą, todėl akivaizdu, kad sudarius preliminariąją sutartį ieškovė nuosavybės teisių į ginčo pastatus neįgijo.

Įvertinus preliminariosios sutarties sąlygas sutiktina su atsakovės argumentais, kad tiek atsakovės tiek ieškovės valia aiškiai išreikšta pačioje preliminarioje sutartyje. Sutartyje nėra nuostatų kurios būtų dviprasmiškos, neaiškios, todėl nėra tikslinga jų detaliai aptarti. Sutartyje numatyti pagrindiniai preliminariosios sutarties elementai, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas, numatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, susitarimas įformintas rašytine forma. Yra visi būtini preliminariosios sutarties elementai, suderinta šalių valia, pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius sudaryti pagrindinę sutartį ir kita. Be to sudarant sutartį nebuvo atidalintas nekilnojamasis turtas, pagal sutartį buvo numatyta, kad pardavėjas ateityje, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, padalins sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į du vienodus pastatus. Kad buvo sudaryta preliminarioji o ne pagrindinė sutartis matyti ir „Baltic bionergy“ direktoriaus M. N. 2014-12-01 rašto, kuriame atsakovė ieškovei „Nailtex” nurodė, kad iki 2015-01-03 nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties sudaryti nebegalės dėl turtui taikyto arešto civilinėje byloje Nr. 2-3544-169/2014. Įstatymas numato, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Iš esmės sutiktina su atsakovės pozicija, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi šalims nesudarius pagrindinės sutarties per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė 2015-01-03. Konkrečiu atveju kaip minėta yra pagrindo vertinti, kad nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki numatyto termino dėl nekilnojamam turtui taikyto arešto. Ieškovė teigia, kad visa suma pagal sutartį yra sumokėta. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė dėl atsiskaitymo, kad turto kaina yra 150 000 Lt. Sutarties 3.3 punkte susitarė, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 75 000 Lt avansu prieš pasirašant preliminarią sutartį. Šis išankstinis apmokėjimas yra kainos dalis ir įtraukiamas į kainą. 3.4 punkte nurodė, kad likusi suma 75 000 Lt turi būti sumokėta pardavėjui tą dieną, kai pasirašoma pagrindinė sutartis ir ją patvirtina notaras. 2015-01-15 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad 2014-03-03 buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis dėl turto pardavimo už bendrą 150000 Lt kainą. UAB „Nailtex“ įsipareigojo sumokėti UAB „Baltic bioenergy“ 75000 Lt dydžio likusią bendros 150000 Lt kainos už UAB „Baltic bioenergy“ UAB „Nailtex“ parduodamą nekilnojamojo turtą dalį per trisdešimt dienų nuo teismo nutarties patvirtinti šalių sudarytą sutartį įsiteisėjimo. Ieškovės teigimu ieškovė iki preliminarios sutarties pasirašymo sumokėjo atsakovei avansu 75 000 Lt, vėliau buvo atliktas įskaitymas likusiai 75 000 Lt sumai, todėl ieškovė yra sumokėjusi visą sutarties kainą 150 000 Lt. Byloje atsakovės prašymu buvo kviečiamas buvęs atsakovės direktorius M. N. dėl faktinių aplinkybių paaiškinimo, tačiau teismo šaukimai nebuvo įteikiami. Bankroto administratoriaus atstovo paaiškinimu iškėlus bankroto bylą nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai be to nurodė, kad ir į bylą ieškovės pateikti dokumentai dėl sumokėtų sumų nėra perduoti bankroto administratoriui. Byloje pateikti duomenys iš UAB „ Naitlex“ kasos knygos apie galimus mokėjimus pagal sutartį UAB „Baltic bioenergy“. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų duomenų apie 75 000 Lt 2014-03-03 sumokėjimą, atsižvelgiant kasos išlaidų orderį, nors ir vertintina, kad dokumentas turi trūkumų, tikėtina, kad minėta suma yra sumokėta. Ieškovės atstovas 2016-08-24 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių susitarimu buvo atlikti įskaitymai, sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutartys ir reikėtų vertinti, kad likusi suma laikytina sumokėta 2014-10-16 ir 2014-11-25. Kodėl buvo atlikti įskaitymai nurodė, kad konkrečios aplinkybės nežinomos, negali paaiškinti ar faktiškai įskaitymai buvo atlikti iki teismui patvirtinant taikos sutartį ar po 2015-01-12 taikos sutarties patvirtinimo bei kitų aplinkybių. Ieškovė reikšdama ieškinį nenurodė aplinkybių dėl įskaitymo. Byloje pateikti dokumentai dėl minėtų aplinkybių nėra informatyvūs ir pakankami. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi ne tik teisę bet ir pareigą teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Ieškovė pateikdama teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis).

Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Ieškovė nepateikė duomenų dėl skolos perleidimo pagrįstumo ir teisėtumo, dėl tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių. Bankroto administratorius nurodė, kad dokumentai susiję su minėtų sandorių sudarymu bankroto administratoriui neperduoti. Teismo vertinimu ieškovė nepateikė įrodymų iš kurių būtų pagrindas padaryti neabejotiną išvadą apie likusios sumos 75 000 Lt sumokėjimą tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, sąlygomis ir tvarka. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad sumokėjo atsakovei likusią sumą ( CPK 178 straipsnis). Be to pažymėtina, kad šalys sutarties 7.3 punkte susitarė, kad preliminarioji sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik abiejų šalių susitarimu, bet byloje nėra duomenų apie konkrečius šalių susitarimus bei šalių sutarties sąlygų pakeitimą ( CPK 178 straipsnis). Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad ieškovės reikalavimų pagrindu sudaryta taikos sutartis, bei ieškovės reikalavimas iš esmės prieštarauja CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas prieš tai išdėstyta, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pasak ieškovę atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, ieškovė turi teisę vadovaujantis CK 1.93 straipsniu pripažinti sandorį galiojančiu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas ( CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas ( pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228 straipsniai).

Taigi, reikalavimas, kad sandoris būtų ginčijamas tik civiliniuose įstatymuose nustatytais pagrindais (sandorio stabilumo principas), galioja ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį proceso atnaujinimo stadijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi sutartis yra negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

CPK 371 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios ( CPK 371 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 373 straipsnį, panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. CPK 760 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje sprendimo įvykdymo atgręžimą, numatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus.

Konstatavus, jog šalių sudaryta taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, ji pripažintina negaliojančia (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 1.80 straipsnis). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Bankrutavusios atsakovės kreditoriui, trečiajam asmeniui prašant privalo būti išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-15 patvirtintos taikos sutarties įvykdymo atgręžimo klausimas. Be to, restitucijos taikymą nustato ir CK 1.80 straipsnio 2 dalis. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant iki sutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Taikant restituciją kaip minėta byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto grąžinimo atsakovės nuosavybėn bei atsakovei ieškovės sumokėtų sumų grąžinimo. Teismas sprendė, kad ieškovė esant galiojančiam turto areštui sudarydama taikos sutartį elgėsi nesąžiningai. Sprendžiant restitucijos klausimą pripažinus negaliojančia šalių taikos sutartį, sąžiningumo bendrąja prasme principas yra teisiškai reikšmingas. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus.

Atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natūra negalima grąžinti to, ką yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą; dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tačiau įstatyme nustatyta teismo teisė išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl restitucijos būdo (CK 6.146 straipsnis), reikalinga vertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Ieškovės atstovų vertinimu teismui tenkinus trečiojo asmens prašymą, netenkinus ieškinio reikalavimų būtų pažeisti ieškovės interesai. Ieškovė patirtų didelius nuostolius, nes perėmusi iš atsakovės turtą jį akivaizdžiai pagerino. Konkrečiu atveju ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių kada turtas buvo perduotas ieškovei, kokia turto vertė yra šiuo metu, kokie konkrečiai buvo atlikti turto pagerinimai, kokiai sumai. Teismo pažymėtina, kad nors ieškovė ir teikė į bylą duomenis dėl turėtų išlaidų, tačiau neįrodinėjo kokiu pagrindu ir kokios konkrečiai išlaidos yra patirtos, neįrodinėjo jų pagrįstumo, kokius nuostolius ieškovė patirtų ieškinio netenkinimo atveju, be to nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir kita, nors ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei nurodžius konkrečias aplinkybes pateikti tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas ne kartą akcentavo pareigą įrodinėti, tai, kad patvirtinus taikos sutartį, ieškinio reikalavimai iš esmės nebuvo nagrinėti, tai, kad atnaujinus procesą byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Nors ieškovė nurodė, kad įpareigojimas ieškovės gražinti atsakovei iš jos įsigytą nekilnojamąjį turtą pažeistų ieškovės teises, nes į nekilnojamojo turto remontą buvo investuota daug lėšų, tačiau neteikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl perduotų pastatų būklės, vertės, patirtų išlaidų dėl pagerinto turto ir kita. Bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti su atsakove sudarytą sutartį pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi. Jokie kiti ieškinio reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. Konkrečiu atveju teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį ieškovei nuosavybės teise buvo perduotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl pripažinus, kad taikos sutartis bei 2015-01-15 Telšių rajono apylinkės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, ieškovei kyla pareiga šį turtą grąžinti, o atsakovei kyla pareiga gražinti ieškovės sumokėtas lėšas, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iškelta bankroto byla.

Trečiasis asmuo pareiškė prašymą priteisti 3230,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 4 000 Lt (1 158,48 Eur) žyminio mokesčio sumokėjo ieškovė UAB „Nailtex“ kreipdamasi į teismą dėl statinių dalies ir valstybinės žemės nuomos teisės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo (1 t., b. l. 48, 35), Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 868,68 Eur, grąžinta ieškovei (1 t., b. l. 75–76). Dėl kitų patirtų ieškovės išlaidų nagrinėjamu atveju netenkinus ieškovės ieškinio patirtos išlaidos neatlyginamos. Byloje nepateikta duomenų apie kitas patirtas išlaidas. Dėl trečiojo asmens prašymo priteisti 3230,40 Eur. Bylos duomenimis 1158 Eur žyminio mokesčio UAB „Transportera“ sumokėjo kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo (1 t., b. l. 155; 2 t., b. l. 4), atnaujinus procesą UAB „Transportera“ pateikė duomenis, jog ji turėjo 3 230,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 169–202). Pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 46 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi ieškovo procesines teises ir pareigas, įskaitant ir teisę gauti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinį ir tenkinus trečiojo asmens prašymą, trečiojo asmens UAB „Transportera“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstas. Nors byloje tarp proceso šalių, ieškovės UAB „Nailtex“ ir atsakovės UAB „Baltic bioenergy“ buvo iškilęs ginčas dėl statinių dalies ir valstybinės žemės nuomos teisės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, tačiau teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (trečiojo asmens UAB „Transportera“) materialiųjų teisių ar pareigų, trečiasis asmuo kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą Telšių rajono apylinkės teismo 2015-09-24 nutartimi UAB „Transportera“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo buvo priverstas kreiptis į teismą, naudojosi teisine pagalba dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Teismas įvertinęs trečiojo asmens paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, atsižvelgęs į civilinėje byloje keliamus klausimus bei dalyvavimą teismo posėdžiuose sprendžia, kad trečiojo asmens prašymas pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovės UAB „Nailtex” priteistina 3 230,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 158 Eur žyminio mokesčio ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Teismas patyrė 34,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, (2 t., b. l. 85; 3 t., pažyma), 502,78 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimą (4 t., b. l. 129; 5 t., b. l. 149). Iš ieškovės priteistinos 34,15 Eur bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti, priimti naują sprendimą.

Panaikinti 2015-01-15 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį civilinės bylos Nr. 2-151-671/2015 dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex” ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic bioenergy“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transportera” dėl statinių dalies ir valstybinės žemės nuomos teisės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Taikyti restituciją natūra – įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Nailtex” į.k. 302556148 grąžinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic bioenergy“, į. k. 135842411 nuosavybėn 2014-03-03 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu bei 2015-01-15 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą.

Įpareigoti atsakovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę ,,Baltic bioenergy“ , į. k. 135842411 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex” , į.k. 302556148 21721,50 Eur ( 75 000 Lt ) ( dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 50 ct ).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex” , į.k. 302556148 trečiajam asmeniui UAB „Transportera“, į.k. 300033430 3 230,40 Eur ( tris tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 40 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 158 Eur ( vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex” , į.k. 302556148 34,15 Eur ( trisdešimt keturis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėja Vilija Valantienė