Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 10 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį J. N. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis labai maža - 4 mėnesiai 23 dienos. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas du kartus už nepriekaištingą elgesį. Atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje suvirintojo specialybės, užsiėmimus lanko labai gerai. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Laisvėje yra dirbęs įvairius darbus, jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, planuoja dirbti pas ūkininkus. Pokalbio metu išsako neigiamą požiūrį į narkotikus vartojančius asmenis, įstaigos taisyklių laikėsi nuosekliai. Turi pastovią gyvenamąją vietą, teigia, jog vyks gyventi į (duomenys neskelbtini). Komisija teigiamai vertino, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino. Praeityje jam yra taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų nepažeidė, sugebėjo laikytis probacijos reikalavimų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo, buvo 82, 79, dabar 74 balai. Komisija sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog J. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. N. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai - išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis J. N. nuo 2017 m. kovo 3 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas du kartus už nepriekaištingą elgesį. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis siekia prasmingo užimtumo, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje suvirintojo specialybės, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant, ar įmanoma J. N. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir šiek tiek žemėjo, yra įvertinta 74 balais (iš kurių net 54 balai yra dinaminiai) ir išlieka vidutinė. Nuo paskutinio rizikos vertinimo ji nekito. Taip pat išlieka vidutinė ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, tai yra ypač svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni nusikalstami veiksniai, socialinių ryšių stoka, finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo sąlygos, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Teismas, įvertinęs vis dar nustatomus net šešis kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta, ir minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas simbolinis rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nustatytų 74-ių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų kintami yra net 54 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu galėjo pakeisti. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad laisvėje nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu ir tai įtakojo nusikalstamą elgesį, todėl išlieka tikimybė, kad ši problema laisvėje gali vėl pasikartoti. Tokią išvadą teismas daro, nes nuteistasis turimos alkoholio vartojimo problemos nesureikšmina, savipagalbos grupę lanko formaliai. Anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, kurie taip pat padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Dėl šio nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, jis kaltina kitus, stengiasi pasiteisinti. Jam būdingas impulsyvumas, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui, nes tai – ne pirmas smurtinis nusikaltimas. Be to, J. N. turi dviprasmišką nuostatą į priežiūrą.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. nedalyvavo mąstymo ir elgesio problemos programoje ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nors mąstymas ir elgesys ir toliau išlieka kriminogeniniu veiksniu. Jis nedengia turimo ieškinio, nedirba, jo paties prašymu atimta teisė išvykti be sargybos. Taigi, bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodo pastangų įsidarbinti ir tai patvirtina, kad jo darbinė motyvacija nėra teigiama, tai leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje jis susidurs su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o tai padidina riziką vėl nusikalsti, juolab šiuo atveju, kuomet nuteistasis turi didelius neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ir tai yra jo kriminogeninis veiksnys. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nerodo aktyvesnių pastangų spręsti turimas problemas ir koreguoti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme.

Būtina įvertinti ir tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistasis, nors turi vaikus ir sugyventinę, su jais nepalaiko socialinių ryšių ir socialinių ryšių stoka yra jo kriminogeninis veiksnys. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo būsto neturi ir laisvėje gyvens pastatomame vagonėlyje, o tai kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pastovios gyvenamosios vietos, tuo tarpu gyvenimo sąlygos yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu bausmę atlieka taip pat už smurtinį nusikaltimą, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė ir, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys bei įvertinus kitus jo kriminogeninius veiksnius, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie išlikusį didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, tą patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Taigi, teismo manymu, nors ir stebimi minimalūs teigiami pokyčiai J. N. elgesyje, tačiau, vertinant galimybę grąžinti jį į visuomenę taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pavyzdingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo pastangos mažinant kriminogeninius veiksnius bei siekis pasitaisyti privalo būti akivaizdūs bei nekeliantys abejonių. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra akivaizdžiai ženkli. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.