Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

rašytinio proceso tvarka (nerengiant teismo posėdžio) išnagrinėjo nuteistojo J. N. (toliau – J. N.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. N.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. N. bausmę atlieka pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 10 d.

2. 2019 m. balandžio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

3. Skundu apygardos teismui (kaip galima suprasti iš skundo turinio) nuteistasis J. N., prašo panaikinti 2019 gegužės 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nesivadovauti kriminalinio pasaulio subkultūros elementais, vykdo socialinės reabilitacijos programoje iškeltus uždavinius. Pasak J. N., apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis lanko visokius būrelius, nevartoja narkotikų, alkoholio, nerūko, tačiau turi gyventi su narkomanais. Paleistas į laisvę šiuo metu, jis turėtų galimybę įsidarbinti pas ūkininkus, tuo tarpu rudenį, kai bus paleistas atlikęs bausmę, darbų nebus.

4. Skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. N. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2. Atlikus nuteistojo J. N. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 74 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja.

6. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami keli J. N. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, socialinių ryšių stoka, finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo sąlygos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

7. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas J. N. nėra pirmasis. Praeityje jis ne kartą buvo teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines J. N. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu bei nesudaro pagrindo manyti, kad J. N. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam 2017 m. lapkričio 23 d. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos, tačiau paties nuteistojo prašymu ši teisė buvo atimta 2017 m. lapkričio 28 d. Nors paminėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia J. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

8. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas J. N. finansinis nestabilumas bei ribotos jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nuteistasis yra įgijęs vos 9 klasių išsilavinimą (9 klasę baigė jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), turi įgijęs tekintojo bei traktorininko specialybes. Būdamas laisvėje dirbo traktorininku apie 7 metus, 4 metus 6 mėnesius medžio plokščių gamintoju bei pusę metų kranistu, tačiau pataisos namuose nedirbo. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad jokių pastangų siekdamas užsitikrinti savo finansinį stabilumą laisvėje nuteistasis nededa, o tai, atsižvelgiant į nuteistojo vardu pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus (3640,80 eurų sumai), nuosprendžiu priteistą 8321,58 eurų žalos atlyginimą leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam būdingas impulsyvumas, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui. Dėl padaryto nusikaltimo jis kaltina kitus ir stengiasi pasiteisinti, nors pripažįsta, jog nusikaltimus įtakojo alkoholio vartojimas, tačiau turimų problemų nesureikšmina, savipagalbos grupę lanko formaliai, išsako tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti jo elgesio korekcija.

10. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas bei už nepriekaištingą elgesį buvo du kartus paskatintas. Šios aplinkybės analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis pataisos namuose laikosi nustatytos tvarkos, t.y. elgiasi taip, kaip ir turėtų elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje J. N. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus J. N. asmenybę bei elgesį pataisos namuose, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui, juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 74 balus, iš kurių net 54 balai yra dinaminiai, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima

11. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. N. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.