Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaruojamoji gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2014-02-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., tvarka, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis J. N. sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą, o būtent 2015-11-29 apie 15.05 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje- tarpduryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 prom. girtumas) žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu – tyčia sudavė V. B. pagaliu vieną smūgį į krūtinės ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairio kaktikaulio atvirą įspaustinį lūžimą, muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, ir tokiu būdu dėl atviro įspraustinio kaktikaulio abiejų plokštelių lūžimo nukentėjusiajam V. B. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis J. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būnant namuose kartu su B. P. ir N. B., vartojant alkoholį, apie 15 val. į butą atėjo nukentėjusysis V. B., kuris priekaištavo dėl triukšmo. V. B. stovėjo prie kambario, jam nieko nedarė, jokio įrankio rankose neturėjo. Nelaukdamas, kad V. B. jį muštų, nes anksčiau jau buvo sumušęs, paėmęs pagalį, buvusį bute ir skirtą malkoms, sudavė juo priešais veidu į jį stovėjusiam V. B. į galvos viršugalvį kairėje pusėje, į krūtinę bei išstūmė iš buto ir užsirakino duris. Ar pagalys nuo jo smūgių lūžo- neatsimena, pagalį numetė prie krosnies. V. B. toliau daužė jo buto duris. Jis paskambino 112 bei pasiėmė kirvį ir jeigu V. B. būtų išlaužęs duris, būtų sudavęs jam kirviu. Iš buto nebuvo išėjęs ir kirviu V. B. nesudavė. Atvykus policijai V. B. nustojo daužyti duris. Kirvį padėjo virtuvėje. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, jog ieškinys per didelis. Nukentėjusiojo ieškinio nepripažįsta, nes mano, jog jam nieko nepadarė, smūgius nukentėjusiajam sudavė nelaukdamas, kad jį muštų.

Liudytoja B. P. parodė, kad namuose kartu su J. N. ir N. B. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo įsijungę televizorių, J. N. neblaivus garsiai kalba ir viskas pas kaimyną V. B. girdėti. Tai tur būt sutrukdė V. B. ir šis atėjęs į butą klausė, kodėl jie taip garsiai kalba. V. B. stovėjo prie buto durų. Ji dar pasakė, V. B., kodėl jie negali garsiai kalbėti dienos metu, o J. N. pasiėmęs iš virtuvės apie 1 m ilgio pagalį (atrodantį kaip grindjuostė), sudavė jos bute prie durų stovėjusiam V. B. iš priekio per viršugalvį. V. B. rankose nieko neturėjo. V. B. pradėjo bėgti kraujas, taip pat matė, kad kraujo buvo pritiškę jos bute prie durų. Abu su J. N. išstūmė V. B. per duris ir užsirakino. V. B. toliau daužė buto duris. J. N. į koridorių nebuvo išėjęs. Jis skambino policijai ir buvo pasiėmęs kirvį, kuris laikomas kambaryje savigynai. Atvykus policijai prie durų rado lazdą, kuria V. B. daužė duris, taip pat pareigūnams parodė ir padavė lazdą, kuria sudavė J. N..

Liudytoja N. B. parodė, kad būnant svečiuose pas B. P. ir J. N., atėjo kaimynas jų raminti, nes per garsiai ėjo televizorius, kad triukšmauja. Girdėjo, kad J. N. ieško lazdos ar kirvio. Matė J. N. rankose lazdą, atrodančią kaip kokio nors įrankio kotas. Ką J. N. darė su lazda, nematė. Tarpduryje J. N. ir V. B. vienas kitą stumdė, kad garsiai nekalbėtų. Taip pat girdėjo, kad J. N. ieškojo kirvio, tačiau tuo metu V. B. bute jau nebuvo. Jai policijos pareigūnė sakė, kad V. B. buvo kirviu prakirsta galva, tačiau ji pareigūnei sakė, kad to nematė, tik kad lazdos ieškojo, o kirvio nerado. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4d. perskaityti liudytojos N. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 42-43). Be kitų aplinkybių liudytoja parodžiusi, jog J. N. pasiėmė bute buvusį pagalį ir trenkė kaimynui į galvą. Ji buvo kambaryje, todėl tiksliau nieko nematė, girdėjo triukšmą, į jų barnį nesikišo. Tuo metu J. N. neturėjo kirvio, tik ieškojo, dairėsi ir kalbėjo, kad jam reikia. Ji, po to kai su pagaliu J. N. sudavė kaimynui, išėjo. Nematė, ar su kirviu J. N. sužalojo kaimyną. Kiek ji matė, kaimynas nugriuvęs nebuvo, kraujo nematė. Išeinant matė, kad J. N. buvo beveik kaimyno bute, ten buvo triukšmas ir suprato, kad jie mušasi. Su kuo jie ten mušėsi nematė, nes išbėgo namo (b.l. 42-43). Perskaičius šiuos parodymus, paaiškino, kad tikrai nematė, kaip J. N. sudavė lazda, o dėl aplinkybes, jog matė J. N. prie V. B. butų durų teisingumo nieko negalėjo paaiškinti, motyvuodama tuo, kad ji susijaudinusi, bijo proceso, bijo J. N., nors jis dėl šios bylos jos nebaugino ir nesakė, kokius parodymus duoti.

Kadangi nukentėjusysis V. B. į teismo posėdį neatvyko, jis išvykęs į užsienį, LR BPK 276 str. 1d. 1 p. pagrindu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ( 1t., b.l.32-34). Nukentėjusysis V. B. parodęs, kad 2015-11-29 apie 15.00 val., grįžo į namus , esančius (duomenys neskelbtini), o kaimynas J. N., jo sugyventinė ir dar viena moteris gėrė savo kambaryje ir triukšmavo. Jis pasibeldė į jų buto duris ir paprašė netriukšmauti. Duris atidarė J. N. ir pasakė, kad tai jo butas ir daro ką nori. Į butą pas J. N. jis nebuvo užėjęs. J. N. pasakė, kad baigtų balius, nusiramintų, tuomet J. N. išsitraukė iš kambario pagalį, kuris atrodė kaip statybinis bruselis, buvo 5 x 5 cmstorio ir apie 1 m ilgio ir juo kelis kartus trenkė į galvą ir krūtinę, pagalys lūžo ir pareiškė, kad jei reikės, pasiims ir kirvį. Jis ėjo į savo butą, ir atsigręžęs pamatė, kaip link galvos artėja kirvis, ir pajuto smūgį į galvą, į galvos kairę pusę. Matė kirvio ašmenis, tačiau kuria kirvio dalimi jis sudavė, nežino. Neprisimena, ar kirviu sudavė vieną ar du kartus. Prarado sąmonę po pirmo smūgio, atsipeikėjo savo kambaryje. Kai buvo suduotas smūgis, jis buvo savo buto tarpduryje. Atsigavęs pats kvietė pagalbą. Kai J. N. jam sudavė lazda į krūtinę, sudavė lazdos galu jį stumdamas, o išėjus į koridorių. J. N. užsimojo, sudavė lazda ir tada lazda sulūžo. J. N. buvo išgėręs. Jis taip pat buvo neblaivus, buvo išgėręs 1 l alaus, 6 laipsnių stiprumo. Išgertas alkoholis įtakos jo atminčiai neturėjo, prisimena visą konfliktą. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, jį palaiko. Jam pablogėjo sveikata, pradėjo blogiau matyti, naudoja raminamuosius vaistus, be jų negali užmigti, kartais svaigsta galva, iki sužalojimo to nebuvo. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį 20 000 eurų palaiko. Procesinius dokumentus prašo siųsti jo tėvui S. B. (b.l. 32-33, 34).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų V. B. buvo nurodęs, jog tiksliai nepamena kiek sudavė smūgių lazda, galimai 5-6 kartus, pagalį laikė dviem rankomis. Kirviu sudavė 2 kartus per galvą, aštria kirvio briauna. (b.l. 19-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte, koridoriuje, prie buto Nr. 5, ant grindų rasta medinė lazda, kuri apžiūros metu paimta. Koridoriuje, prie buto Nr. 6, ant grindų rasta rausvos spalvos dėmės. Bute Nr. 5, prie lovos, ant grindų rasta medinė lazda, kuri apžiūros metu paimta.( 1t., b.l. 6-14).

Iš asmens kratos protokolo seka, kad asmens kratos metu 2015-11-29 iš J. N. paimti mėlyni džinsai ( 1t. b.l.118-121).

Iš apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi lazdos ir asmens kratos metu paimtos J. N. kelnės. Apžiūrimos lazdos galimai yra vienos lazdos dvi dalys, nes matoma perlūžimo vieta per šaką. Abi lazdos turi viename gale po šviesiai rusvos spalvos lūžimo vietą, o kiti galai yra nusidėvėję. Ilgesnė lazda yra 74 cm, trumpesnė – 36,5 cm. Abi lazdos yra maždaug keturkampės, tačiau kai kur netaisyklingos – nugvelbtas kampas. Vidutiniškai lazdų išmatavimai yra 5,2x2 cm. Ant abiejų lazdų, dėmių, panašių į kraują, nėra. Ant kelnių kairės klešnės nuo apačios 48 cm, nuo išorinės siūlės 8 cm yra dėmė – 1,2x2,5 cm dydžio, rudos spalvos, panaši į kraujo( 1t., b.l. 44-51).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo seka, kad B. P. pateikė kirvį . Apžiūros metu nustatyta, jog kirvis yra su mediniu 80 cm ilgio kotu. Kotas šiek tiek paplokščias, šviesiai rusvos spalvos. Kotas yra gana naujas, nes mediena dar nesusidėvėjusi, neišpurvinta. Kirvio koto storis gale yra 4,5 cm, priekyje – 5,5 cm. Kirvio galva yra seno metalo, matosi daug aprūdijimų, įbrėžimų, purvo. Kirvio pentis yra 3x5,5 cm dydžio, ašmenys 15 cm ilgio. Kirvio galva nuo penties iki ašmenų yra 17 cm ilgio. Kirvis yra su pleišto įkarpa. Abiejose pleišto pusėse yra įspaustas apkritimas. Viename iš apskritimų yra užrašas „2.10 1“. Ant kirvio visų dalių dėmių panašių į kraują, nėra ( 1t., b.l. 52-53, 54-58).

Iš Specialisto išvados Nr. G 15/2016(09) seka, kad V. B. klinikiniais duomenimis konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairio kaktikaulio atviras įspaustinis lūžimas, o taip pat muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje buvo padaryti kietu aštriabriauniu ar bukabriauniu daiktu, galimai 2015-11-29 ir dėl atviro įspaustinio kaktikaulio abiejų plokštelių lūžimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. Aprašomojoje dalyje nurodoma, jog V. B., pristatytas į gydymo įstaigą , paaiškinęs, jog gavo smūgį buku daiktu į galvą (1 t., b.l. 71) Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas paaiškino, kad tyrimą atliko iš medicininių V. B. dokumentų, kuriuose žaizdos detaliai neparašytos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar aštriabriauniu, ar bukabriauniu įrankiu, kokiu konkrečiai įrankiu padarytas sužalojimas. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotas vienas sužalojimas, todėl padaryta išvada, kad tai buvo vienas poveikis. Specialistui pateikus bylos medžiagoje , fotolentelėje ( 1t., b. l. 47 ) užfiksuotas iš J. N. buto paimtas lazdas, paaiškino, kad konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas ir šiuo įrankiu, įspaustinį kaukolės lūžimą galima padaryti ir tokia lazda, vienu poveikiu. Nebūtinai nuo kiekvieno poveikio lieka sužalojimai, tai priklauso nuo smūgio stiprumo, įrankio, žmogaus padėties.

Iš 2015-11-29 17:03:29 asmens blaivumo testo duomenų seka, kad J. N. nustatytas 2.06 prom. girtumas (1t., b.l. 83).

Iš 2015-11-29 16.52 val. asmens blaivumo testo duomenų seka, kad V. B. nustatytas 0,67 prom. girtumas, 18.16 val.- 1,539 prom. girtumas ( 1t., b. l. 84, 85).

Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad pranešimas apie įvykį, ROIK Nr. 0115000676249, gautas 2015-11-29, 15.05 val. Paskambinęs V. B. nurodė, kad prieš kelias minutes jam per galvą su pagaliu trenkė kaimynas. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė.17.45 iš Marijampolės CL priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad pristatytas iš Kazlų Rūdos V. B. su kirstine žaizda galvoje, išvežamas į KMUK dėl atviro kaukolės lūžimo ( 1t., b.l. 86-90).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų seka, kad juose įrašyti trys pokalbiai su bendrojo pagalbos centro darbuotojais. Pirmasis pokalbis prasideda 2015-11-29 15:00:05 val., J. N. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir praneša, kad jis su pagaliu sužalojo kaimyną iš buto Nr. 6. Antrasis pokalbis prasideda 2015-11-29 15:02:00 val., V. B. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir praneša, kad jo kaimynas jį sužalojo per galvą su pagaliu, greitosios pagalbos nereikia. Trečiasis pokalbis prasideda 2015-11-29 15:27:19 val., V. B. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir klausia kada atvyks policija, kiek jam reikės laukti ( 1t., b.l. 93-99, 100).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad V. N. parodė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje vietą prie krosnies , iš kur pasiėmė pagalį, kai į butą atėjo V. B., taip pat parodė kambaryje prie lovos vietą, kur stovėjo V. B. , kuriam jis sudavė pagaliu bei parodė ant manekeno galvos kairės pusės vietą, į kurią ir kaip sudavė pagaliu V. B..( 1t., b.l. 136-143).

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus- kaltinamojo , nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis J. N. tyčia iš asmeninių paskatų sudavė pagaliu nukentėjusiajam V. B. vieną smūgį pagaliu į galvą ir vieną smūgį į krūtinę, ir tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis prisipažino, jog sudavė pagaliu smūgį į galvą ir į krūtinę į jo butą atėjusiam kaimynui V. B., jo parodymus patvirtino liudytoja B. P.. Kad buvo suduotas smūgis pagaliu, nurodė ir nukentėjusysis. Iš liudytojos B. P. parodymų seka, kad po suduoto smūgio pagaliu nukentėjusiajam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Teismo medicinos specialisto išvadoje V. B. konstatuotas kairio kaktikaulio atviras įspaustinis lūžimas ir šio sužalojimo lokalizacija atitinka kaltinamojo , liudytojos parodymus apie suduoto smūgio vietą. Teismo medicinos specialistas apklausiamas teisme patvirtino, kad V. B. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas ir byloje nurodytu daiktu- pagaliu, kuris buvo paimtas įvykio vietoje. Taigi, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent kaltinamasis J. N. suduodamas smūgį pagaliu. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinimas dėl panaudoto fizinio smurto apimties pilnai nepasitvirtino. J. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad sudavė pagaliu ne mažiau kaip 5 kartus , o taip pat du kartus kirviu nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaltinamasis J. N. dėl smūgių kirviu neprisipažino ir nurodė, jog sudavė pagaliu tik du smūgius- į galvą ir krūtinę. Nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs- pradžioje ikiteisminio tyrimo pareigūnui jis nurodė, kad J. N. jam sudavė 2 kartus kirvio aštria briauna į galvą, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog neatsimena, ar vieną , ar du smūgius sudavė, taip pat nežino kuria kirvio dalimi . Iš kaltinamojo namų buvo paimtas kirvis, tačiau ant jo dėmių, panašių į kraują, nerasta. Iš Marijampolės AVPK duomenų bei skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo seka, jog nukentėjusysis V. B., pranešdamas apie tai, jog J. N. prieš jį vartojo fizinį smurtą, nurodęs, jog kaimynas jam sudavė su pagaliu, apie smūgių sudavimą kirviu nieko nenurodęs, o ir kaltinamasis J. N., taip pat skambinęs dėl šio įvykio į Bendrąjį pagalbos centrą, iš karto nurodęs, jog sudavė kaimynui pagaliu į galvą, apie kirvį nieko nenurodęs. Iš teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų medicininių duomenų seka, kad V. B., pristatytas į gydymo įstaigą, nurodęs, jog gavo smūgį buku daiktu į galvą, apie kirvį nieko neminėjęs. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog konstatuotas sužalojimas padarytas vienu poveikiu. Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad ir nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos teisingam įvykių atgaminimui po sunkios traumos. Taigi šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis J. N. sudavė daugiau negu du smūgius pagaliu bei kad sudavė du smūgius kirviu nukentėjusiajam į galvą, todėl šios faktinės aplinkybės iš kaltinimo šalintinos. Nors kaltinamasis nurodė, kad smūgį V. B. sudavė nelaukdamas , kol šis pirmasis jam suduos , nes anksčiau jau buvo prieš jį pavartojęs smurtą, tačiau pagal paties kaltinamojo parodymus, o taip pat nukentėjusiojo, liudytojų B. P. ir N. B. parodymus, jokia būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi- nukentėjusysis atėjo į kaltinamojo butą perspėti dėl triukšmo, aiškinosi žodžiu, jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko ir nesikėsino atlikti, jokio įrankio neturėjo, o priešingai, kaltinamasis nuėjęs į kitą gyvenamąją patalpą pasiėmė įrankį ir smogė veidu į jį stovinčiam ir nieko nedarančiam nukentėjusiajam, taigi, kaltinamasis nebuvo užpultas ir tokiu būdu gintis jam nebuvo jokio poreikio. Be to nustatyta, jog kaltinamasis buvo stipriai neblaivus. Kaltinamasis J. N. suduodamas stiprų smūgį lazda į galvą ( nustatyta, kad lazda net sulūžo), suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo J. N. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kauno teritorinės ligonių kasos 2121,58 eur. civilinis ieškinys ( 1t., b. l. 75-77 ) dėl nukentėjusiojo V. B. gydymo pagrįstas, prie ieškinio pridėti įrodymai apie suteiktas medicinos paslaugas V. B. ir jų kainą, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Neabejotinai aišku, kad šios paslaugos V. B. buvo suteiktos gydant tyčiniais kaltinamojo veiksmais padarytus sužalojimus. Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo J. N. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).

Nukentėjusysis V. B. prašo priteisti iš kaltinamojo J. N. 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, kad patirtas sunkus sveikatos sužalojimas sukėlė didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Sukeltas skausmas mušant į ypatingai svarbią kūno vietą – galvą, dėl kaukolės lūžio buvo operuojamas, patyrė bendrąją anestezinę nejautrą, nuo kurios savaime būna liekamųjų reiškinių. Dėl galvos sužalojimo nėra visiškai pasveikęs, kankina galvos skausmai, sutrikusi rega. Jaudinasi dėl galimų pasekmių ateityje, kadangi patirta galvos trauma. Dėl traumos ilgam laikui buvo pakenkta kasdienei gyvenimo kokybei, sužalotas buvo viešoje vietoje, patyrė pažeminimą. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo V. B. ieškinio tenkinimui ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2d.). Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas sunkus nusikaltimas tyčiniais ir nukentėjusįjį žeminančiais kaltinamojo J. N. veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė didelį pažeminimą, fizinį skausmą, dėl sužalojimo pobūdžio ir gydymosi patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl galimų pasekmių. Jam buvo konstatuoti ne tik išoriniai sužalojimai, tačiau lūžę galvos kaulai, buvo atlikta galvos operacija, gydėsi ligoninėje. Akivaizdu, kad po tokio pobūdžio ir sunkumo sužalojimo išlieka sveikatos pablogėjimas tam tikrą laiką, tačiau teismui jokių įrodymų, kad būtų ilgalaikiai liekamieji padariniai ar darbingumo lygio sumažėjimas nepateikta. Nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, jog pablogėjęs regėjimas, jokiais medicininiais duomenimis nepagrįsta. Iš jo pareiškimo seka, kad jis po įvykio išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, taigi spręsti, kad yra kažkokie ypatingi liekamieji reiškiniai, trukdantys darbinei veiklai nėra pagrindo, įrodymų apie dabartinę sveikatos būklė nukentėjusysis teismui nepateikė. Pagal teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti aplinkybę dėl žalą padariusio asmens galimybės atlyginti žalą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, artimo pensijiniam amžiui, turto neturi, todėl galimybė atlyginti žalą yra ribota. Šių duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, V. B. priteistina 6000 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos iš kaltinamojo turėtos išlaidos nukentėjusio advokato, kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti ( BPK 106 str. 2 d. ). Nukentėjusio prašomos priteisti advokato atstovavimo ( už civilinio ieškinio parengimą ) išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos ( 2t., b. l. –pinigų priėmimo kvitas- 200 eurų ), todėl priteistinos iš kaltinamojo J. N..

Kaltinamojo J. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta- nors jis prisipažino sudavęs du smūgius nukentėjusiajam, tačiau dėl padarytų veiksmų nesigaili.

Kaltinamasis padarė sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą (LR BK 11 str. 2d.,5d.), panaudodamas įrankį, suduodamas smūgį į gyvybiškai pavojingą kūno dalį- galvą. Jis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą taip pat panaudojant įrankį. Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Charakterizuojamas patenkinamai, nedirba. Įvertinus visas bylos aplinkybes- padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad aplinkybių, numatytų LR BK 62 str. ir leidžiančių skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nėra, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir šios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas teisingumo principui aiškiai neprieštarauja, BK 54 str. 3d. nuostatos taip pat netaikytinos. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į tai, kad prisipažino padaręs teismo nustatytą įrodyta nusikalstamą veiką, nors nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos sunkumą, asmenybę- padarė tokio paties pobūdžio, tik su sunkesnėmis pasekmėmis veika neužilgo po to, kai pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam J. N. 2016-08-31 nutartimi BPK 51 str. 1d. 7 p. pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Iš teismui pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus duomenų seka, kad kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos ( 2016-10-11 pažyma Nr NTP-7-10826) - sudarė 115,80 Eur. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti jam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų pakankama pasikviesti gynėją pačiam, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą , numatytą LR BK 135 str. 1d. ir paskirti 3 ( trejus ) metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2016-10-26, LR BK 66str. 65 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-11-29 iki 2015-11-30, nuo 2016-09-12 iki 2016-10-26.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus vykdyti- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 2121,58 eur ( du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 58 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 6000 eur ( šešis tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 200 ( du šimtus ) eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

J. N. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo atleisti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus :

- medinę lazdą (2 vnt.), rausvo skysčio ėminį (1 vnt.), džinsines kelnes (1 vnt.), kirvį (1 vnt.), saugomus Marijampolės AVPK, sunaikinti;

-3 vnt. kompaktinių diskų su pokalbių įrašais, esančius byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.