Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t.y. 2016 m. spalio 26 d. BK 66 straipsnio, 65 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. spalio 26 d.

Priteista iš kaltinamojo J. N., civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai - 2121,58 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt vienas euras ir 58 centai) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Priteista iš kaltinamojo J. N., civiliniam ieškovui V. B. - 6000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 200 (du šimtai) eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 29 d. apie 15.05 val., namo esančio (duomenys neskelbtini) , buto koridoriuje- tarpduryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 prom. girtumas) žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu - tyčia sudavė V. B. pagaliu vieną smūgį į krūtinės ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairio kaktikaulio atvirą įspaustinį lūžimą, muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, ir tokiu būdu dėl atviro įspraustinio kaktikaulio abiejų plokštelių lūžimo nukentėjusiajam V. B. sunkiai sutrikdė sveikatą.Nuteistasis J. N. apeliaciniame skunde prašė sušvelninti jam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę arba pakeisti kita bausme. Skunde nuteistasis prašė atsižvelgti į tai, jog jis yra vedęs, turi tris vaikus ir neįgalią žmoną, kuriai reikalinga jo pagalba. Nuteistojo teigimu, jis yra vienintelis šeimoje dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo. Žada daugiau nebenusikalsti, toliau dirbti ir išlaikyti šeimą. Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo J. N. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis J. N. apeliaciniu skundu prašė, švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę arba ją pakeisti švelnesne bausmės rūšimi, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. N. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - jis padarė sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą, panaudodamas įrankį, suduodamas smūgį į gyvybiškai pavojingą kūno dalį - galvą. Atsižvelgė į J. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertino tai, kad J. N. anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą taip pat panaudojant įrankį, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba.Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad J. N., padarė tokio paties pobūdžio, tik su sunkesnėmis pasekmėmis veiką neužilgo po to, kai pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas už anksčiau padarytą smurtinį nusikaltimą, kas rodo, kad nuteistasis dar nėra pakeitęs savo nusikalstamo elgesio ir dėl to nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos bei J. N. asmenybės pavojingumo laipsnį, teismas jam skyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnę negu sankcijos vidurkis bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. N. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė neužilgo po to, kai pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas už anksčiau padarytą smurtinį nusikaltimą, kas rodo, jog ankstesnis teistumas ir jam paskirti įpareigojimai nepasiekė bausmės tikslų ir nesulaikė jo nuo naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Paskirtoji bausmė padės sulaikyti J. N. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis vedęs, turi tris vaikus, neįgalią žmoną, vienintelis išlaiko šeimą, nesudaro pagrindo išskirtiniam paskirtos bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad J. N. dėl paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų nusikaltimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo J. N. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.