Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 10 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 3 d.

2018 m. vasario 27 d. nuteistasis J. N. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 88).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2018 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį J. N. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, paskatintas vieną kartą. Jis atsižvelgė į ankstesnės Komisijos pasiūlytas rekomendacijas, siekdamas spręsti turimas problemas, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokosi vidurinėje mokykloje, taip pat mokosi Profesinio rengimo centre, užsiėmimus lanko labai gerai. Nuteistasis laisvėje planuoja įsidarbinti, alkoholio vartojimo problemų neturi. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo, pirminio vertinimo metu rizika buvo 82 balai, vėliau – 79 balai, šiuo metu rizika vertinama 74 balais. Rizika mažėja, nes pozityviai keičiasi nuteistojo nuostatos, mąstymas ir elgesys, tam įtakos turėjo papildomų programų lankymas. Praeityje buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, todėl tikėtina, jog ir šiuo atveju sugebės laikytis nustatytų rekomendacijų, įpareigojimų ir nepažeis įstatymų. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atliks neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos 2018 m. kovo 14 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis J. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, aiškinamas temas įsisavino. Jis atsižvelgė į ankstesnės Komisijos rekomendacijas, dalyvauja savitarpio pagalbos grupės veikloje, mokosi Profesinio rengimo centre tekintojo specialybės. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas vieną kartą. Jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo J. N. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 74 balai pagal OASys, taip pat išlieka vidutinė ir smurtinio nusikaltimo rizika, kas yra ypač svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Teismas, įvertinęs vis dar nustatomus net šešis kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nustatytų 74-ių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų kintami yra net 54 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 12 d., o paskatintas buvo tik 2017 m. gruodžio 29 d. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka jau daugiau nei pusantrų metų, o paskatintas tik vieną kartą, leidžia manyti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas ir akivaizdžiai koreguojamas teigiama linkme, juolab, kad už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą 2017 m. lapkričio 21 d. buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu (asmens byla, II dalis, b. l. 76). Apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius neleidžia spręsti ir tai, kad mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis, siekdamas spręsti problemas, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nuostatos, mąstymas ir elgesys kinta pozityviai, nes jis baigė elgesio korekcijos užsiėmimus. Visgi šiuo atveju, kai mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu, būtina įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis nedalyvauja programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, kas teigiamai koreguotų jo elgesį ir mąstymą, socialinės reabilitacijos programose dalyvauja tik patenkinamai, savipagalbos grupę lanko formaliai, kaip pats teigia, „eina pasižmonėti“. Jis pripažįsta, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas, tačiau turimos problemos nesureikšmina. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nerodo aktyvesnių pastangų spręsti turimas problemas ir koreguoti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme. Nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamą elgesio riziką rodo ir aplinkybės, kad nuteistasis iki šiol išsako tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, turi dviprasmišką požiūrį į priežiūrą. Jis dėl padaryto nusikaltimo kaltina kitus, stengiasi pasiteisinti, susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes, jam būdingas impulsyvumas, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui, jo ateities planai nėra tvirtai apibrėžti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje turėjo pinigų, nes gaudavo pašalpą bei dirbdavo atsitiktinius darbus. Bausmės atlikimo metu jis nedirbo ir asmens byloje nėra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, bet tokia galimybė jam nebuvo suteikta, priešingai, nuteistajam 2017 m. lapkričio 23 d. buvo suteikta teisė išvykti už pataisos namų teritorijos ribų be sargybos ar be palydos ir ši teisė suteikė nuteistajam galimybę dirbti, tačiau nuteistasis tuo nepasinaudojo, pats paprašė, kad teisė išvykti be sargybos ar be palydos jam būtų atimta. Taigi, bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodo pastangų įsidarbinti ir tai patvirtina, kad jo darbinė motyvacija nėra teigiama, kas leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje jis susidurs su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o tai padidina riziką vėl nusikalsti, juolab šiuo atveju, kuomet nuteistasis turi didelius neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ir tai yra jo kriminogeninis veiksnys. Būtina įvertinti ir tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo gi atveju nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su artimaisiais ir socialinių ryšių stoka yra jo kriminogeninis veiksnys. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo būsto neturi ir laisvėje gyvens pastatomame vagonėlyje, o tai kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pastovios gyvenamosios vietos, tuo tarpu gyvenimo sąlygos yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu bausmę atlieka taip pat už smurtinį nusikaltimą, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė ir, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys bei įvertinus kitus jo kriminogeninius veiksnius, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie išlikusį didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. N. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.