Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. N. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. nuteistas 2016 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 10 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 26 dienos (skaičiuojant nuo Ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija 2018 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam J. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 ir 164 straipsnius.Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis J. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. N. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis J. N. skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta, labai gailisi. Teigia, kad pataisos namuose yra daug narkomanų, kurių turi klausyti ir stengiasi su jais nekonfliktuoti, tačiau pastarieji vis tiek jį vadina necenzūriniais žodžiais, nes J. N. eina skųstis pas būrio viršininką. Nuteistasis jaučia nuolatinę nervinę įtampą, yra žeminamas. Nuteistasis taip pažymi, kad nevengia atlikti bausmės, narkotikų nevartoja, verslininkams pajamų neduoda. Teigia, kad išėjęs į laisvę ieškos darbo, stengsis daugiau nenusikalsti.Nuteistojo J. N. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ne visas, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­dojant OASys metodiką, nustatyta, kad J. N. priklauso vidutinei rizikos grupei – 74 balai. Smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vertinama kaip vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 5 balais (buvo 79 balai). Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad J. N. mąstymas ir elgesys kinta pozityviai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad iš minėtų 74 balų net 54 yra kintantys (priklausomai nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis).Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Šiuo atveju nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo ankstesniu neteisėtu elgesiu, mąstymu ir nuostatomis, gyvenimo sąlygomis. Vertindamas J. N. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis stokoja socialinių ryšių, su sugyventine bei dukromis ryšių nepalaiko, turi didelių finansinių įpareigojimų, kurie sunkiai įveikiami, savo būsto neturi, išėjęs į laisvę gyventų pastatomame vagonėlyje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, pirmenybės teikimas veiksmams, o ne planavimui. Gyvenime ir nusikaltimuose yra pasireiškę agresijos ar savitvardos praradimo pavyzdžiai. Šie duomenys, atsižvelgiant į tai, kad J. N. yra būdingas tam tikras nusikalstamas modelis – šiuo metu jis bausmę atlieka už trečią smurtinį nusikaltimą, – yra labai svarbūs. Šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs stebimus J. N. teigiamus elgesio pokyčius – nepadarė drausmės pažeidimų, vieną kartą skatintas, mokosi, taip pat atsižvelgęs į nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir ją sudarančių kintančių veiksnių dalį, taip pat J. N. nustatytų kriminogeninių veiksnių visumą, pagrįstai sprendė, kad šiuo metu dar per anksti daryti išvadą apie esminę nuteistojo mąstymo ir elgesio pažangą.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.