- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2-595-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03489-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Swedbank
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis, Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Ilonai Ramaškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė Swedbank, bankrutuojančio J. V. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. V. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1–19), prašydama: 1) dėl atsakovo J. V. (toliau – ir atsakovas) kaltės nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) nepilnamečio vaiko B. V. (toliau – ir Vaikas) gyvenamąją vietą nustatyti su Vaiko mama (ieškove); 3) iš atsakovo priteisti Vaiko išlaikymui po 664,75 Eur periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės mokant išlaikymą į Vaiko mamos (ieškovės) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank (toliau – ir Swedbankas), nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė; 4) nurodytu būdu padalinti santuokoje įgyta turtą; 5) visas teises ir prievoles, kylančias iš 2018 m. rugsėjo 18 d. kredito sutarties Nr. 18-053081-FA (toliau – ir Kredito sutartis), sudarytos tarp ieškovės ir Swedbanko, pripažinti asmeninėmis ieškovės teisėmis ir prievolėmis; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę V. Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Po gimimo Vaikui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), atlikta operacija, antraisiais gyvenimo metais pradėjo ryškėti kalbos raidos atsilikimas, elgesio problemos, Vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 2 d. Vaikui nustatyta vidutinio sunkumo negalia. Visas rūpestis, susijęs su Vaiko auklėjimu, jo priežiūra, ugdymu bei vežiojimu į gydymo įstaigas, teko ieškovei. Atsakovas iš esmės gyveno savo atskirą gyvenimą, o Vaiko priežiūroje dalyvavo tik kai būdavo namuose iki ieškovė įgijo teisę vairuoti automobilį. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė nelojalumu ieškovei, šeimos palikimu ir nesirūpinimu bei artimu bendravimu su kita moterimi. Dėl atsakovo lankymosi striptizo klubuose, įsitraukimo į azartinius žaidimus susidarė atsakovo skolos, kurias kartais dengdavo ieškovė.
1.2. Vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia vidutiniškai 1 644 Eur. Vaikas per mėnesį gauna 214,50 Eur neįgalumo išmoką ir 100 Eur vaiko pinigus, todėl iš atsakovo prašoma priteisti suma yra 664,75 Eur per mėnesį.
1.3. Nekilnojamasis turtas (butas ir 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) ir automobiliai priteistini ieškovei pagal 2015 m. liepos 23 d. sudarytos povedybinės sutarties (toliau – Sutartis) 4.2 punktą. Swedbankas yra išdavęs ieškovei 108 800 Eur dydžio kreditą minėto nekilnojamojo turto įsigijimui. Pagal Sutarties 3.3 punktą, visos pareigos, kylančios iš Kredito sutarties, laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
2. Teismo posėdyje ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia neištikimybės faktu. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas jai prisipažino, jog jau kuris laikas miega su kita moterimi, kuri yra ištekėjusi ir, kad tam ieškovės leidimo jam nereikia. Ieškovė nurodė, kad neištikimybė buvo taškas, po kurio nebebuvo kelio atgal. Ieškovės atstovas dėl Vaiko poreikių pažymėjo, kad neįgalumas yra nelygus neįgalumui, todėl labai svarbu, koks yra Vaiko neįgalumo turinys. Jis lemia tai, ką tėvai turi daryti, kad vaikas galėtų socializuotis. Ieškovė paaiškino, kad ji yra išklausiusi labai daug mokymų autizmo srityje ir turi su tuo susijusių žinių, todėl Vaiko ugdymo klausimais ne visada paisė atsakovo nuomonės du metus apskritai neigusio Vaiko diagnozę. Vaikas yra jautrus garsui, į mokyklą kiekvieną dieną eina su garsą slopinančiomis ausinėmis, be to, turi kitų sensorinių iššūkių, jam reikalinga individuali pagalba, lydintis asmuo ekskursijų metu ir kt.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime (1 t., b. l. 182–189) nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės ieškiniu. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Dėl santuokos iširimo ir nuo 2021 m. vasario 2 d. nebevedamo bendro ūkio išimtinai tik atsakovas nėra kaltas. Abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai tolerantiški vienas kitam, ieškovė nuolat priekaištavo atsakovui, kėlė konfliktus ir barnius, demonstravo atsakovui nepagarbą, nepaisė jo nuomonės. Visa tai lėmė santykių krizę, susvetimėjimą. Dėl įtampos namuose ir abiejų sutuoktinių nesugebėjimo ramiai išspręsti kilusių problemų atsakovas priėmė sprendimą išsikelti gyventi atskirai.
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11272-294/2019 atsakovui yra iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – ir Mokumo atkūrimo planas), kuriame užfiksuota, kad asmeninėms atsakovo reikmėms kas mėnesį paliekama 330 Eur suma, iš kurių 130 Eur skiriama Vaiko išlaikymui. Taigi, Vaiko išlaikymo klausimas šioje byloje neturėtų būti iš naujo sprendžiamas.
3.3. Papildomų medicininių ir raidos priemonių (tokių kaip privatus logopedas ir ABA terapija) taikymas rodo mamos rūpestį Vaiku, o ne Vaiko būtinuosius poreikius. Vitaminai turi būti vartojami saikingai, ne kas mėnesį, o skiriant gydytojui. Ieškovės išlaidos būsto kreditui negali būti priskiriamas prie Vaiko poreikių tenkinimo. Vaiko pasiėmimas į kelionę, nėra tos išlaidos, kurių dalį turėtų kompensuoti kitas iš tėvų. Tėvas, sveikindamas Vaiką su gimtadieniu, patiria išlaidas, todėl 150 Eur per metus Vaiko gimtadieniui negali būti priskiriamos prie būtinųjų Vaiko poreikių patenkinimo.
3.4. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 450 Eur per mėnesį, o ieškovės 2 435 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą bei 1/2 dalį žemės, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat dvi transporto priemones, o atsakovas savo vardu jokio registruoto turto neturi, t. y. jo turtinė padėtis yra gerokai blogesnė, nei ieškovės. Be to, atsakovas privalo vykdyti ir kreditorinius įsipareigojimus bankroto byloje.
4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, ar ieškovės nurodoma atsakovo neištikimybė (jei ją pripažins atsakovas) buvo santuokos iširimo priežasties, ar santuokos iširimo pasekmė. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ieškovės kategoriškumu dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, ieškovės sutelktu absoliučiai visu dėmesiu tik į vaiką ir į „jos“ organizacijas. Atsakovas paaiškino, kad sprendimą išeiti gyventi atskirai priėmė jis, nes ieškovė pareiškė, kad nenori jo matyti, kad jai per sunku. Kodėl ieškovė taip pasakė, atsakovas nurodė nežinantis. Anketa pažinčių programėlėje buvo susikurta kaip vienas iš daugelio kitų laiko leidimo būdų dėl buvimo vienišu ir blogos emocinės būklės nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio maždaug metus būnant toli nuo Lietuvos (Norvegijoje). Atsakovas nurodė, kad jautė iš ieškovės spaudimą ieškoti geriau apmokamo darbo, todėl sprendimą išvažiuoti į Norvegiją priėmė ieškovės paskatintas. Atsakovas paaiškino, kad šis išvykimas buvo santuokos irimo pradžia. Atsakovas taip pat paaiškino, kad po Vaiko gimimo intymūs santykiai šeimoje buvo problema, atsakovas stengėsi rodyti ieškovei šilumą, dėmesį, tačiau intymūs santykiai tarp sutuoktinių buvo kartą per mėnesį arba su kelių mėnesių pertraukomis. Atsakovas paaiškino, kad jo nuomone tai nėra normalu.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo UAB „Stiprus žmogus“ atsiliepime (2 t., b. l. 32–33) prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Minėtas trečiasis asmuo nurodė, kad iki bankroto bylos pabaigos atsakovui iš bet kokių jo gaunamų pajamų priklauso tik 330 Eur suma, tad priteistas išlaikymas Vaikui tol, kol bus vykdomas Mokumo atkūrimo planas (iki 2022 m. liepos 11 d.), galėtų būti mokamas tik iš šios sumos. Trečiasis asmuo Swedbankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškovės prašymo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.28 straipsnyje numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Ieškovė prašo teismo nutraukti santuoką, remdamasi 3.60 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
7. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo kaltė pasireiškia jo nelojalumu ieškovei, šeimai, šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja bei artimu bendravimu su kita moterimi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas prisipažino ieškovei, jog buvo jai neištikimas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta taip pat ir ieškovė. Teismo posėdyje atsakovas neigė ieškovės nurodytą aplinkybę dėl neištikimybės.
8. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
9. Ieškovė, siekdama įrodyti atsakovo neištikimybės faktą, be kita ko, į bylą pateikė ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė rašė atsakovui: „<...> labiausiai skauda dėl to, kad energija, kurią galėjai skirti stengiantis išspręsti mūsų problemas – tu švaistai dulkindamas kažką kitą, dalindamasis su kažkuo kitu, ir manai, kad tai yra normalu. Tai – ne normalu. Ir po to, ką tu man padarei – aš nežinau, ar galėsiu tikėti tavimi kada nors. Jaučiuosi apspjaudyta ir apmeluota, o tau viskas su tuo yra tvarkoj<...>“, atsakydamas į tai, atsakovas rašė ieškovei: „Pasakiau, ką pasakiau, viso to, tu atgal neatgirdėsi. <...> Aš turiu daryti, kas geriausia man.<...> aš tikiu, jog padariau teisingą sprendimą, pasakydamas tau viską.“ Ieškovė, tęsdama parašė: „<...> Problema ne tame, kad pasakei, J. Problema tame, kad tai padarei ir, kad nematai tame nieko blogo. Problema, kad vietoj bent jau pabandymo spręsti mūsų bėdas – tu dulkinai kažką kitą, darei tą sąmoningai<...>“. Atsakydamas į tai, atsakovas parašė: „Man pačiam labai baisu, man skauda, nes skauda tau. Bet tai įvyko, reiškia tai turėjo įvykti. Jei tai lemtinga mano gyvenimo klaida, aš jos jau neištaisysiu.“, ieškovė parašė: „<...> jaučiuosi taip – lyg būtum į mane nusivalęs batus ir dar apspjovęs ir išrovęs kažkokį gabalą mėsos iš krūtinės. Nepyk, bet šiuo metu aš negaliu būti su tavimi po vienu stogu. Tiesiog negaliu, per daug skauda <...>“. 2021 m. vasario 2 d. ieškovė parašė atsakovui: „Parašyk, kai išvažiuosi, kad žinočiau, kada grįžti“. Atsakovas atrašė: „Kur man siūlai dabar išvažiuoti?“. Ieškovė parašė: „Gal M. tave priimti gali. Man tikrai per sunku į tave žiūrėti.“ Atsakovas atrašė: „Tai nežiūrėk. Aš viršuj. O iš namų manęs nevaryk į gatvę.“ (2 t., b. l. 17–20). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2021 m. vasario 2 d. atsakovas išsikėlė gyventi kitur.
10. Iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad atsakovas, bendraudamas su ieškove, neneigė turėjęs intymius santykius su kita moterimi. Atsakovo nurodymas teismo posėdyje, kad su susirašinėjime minima moterimi jis tik kalbėjosi apie atviras santuokas, teismo vertinamas kritiškai. Iš atsakovo susirašinėjime nurodytų žodžių „tai įvyko“, „jei tai lemtinga mano klaida, aš jos jau neištaisysiu“, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina nei netikėtina, jog atsakovo susitikimas su kita moterimi neapsiribojo tik pokalbiais, t. y., jog minėtas susitikimas buvo intymaus pobūdžio. Taigi, ieškovė įrodė, kad atsakovas 2021 m. pradžioje, jam dar gyvenant su ieškove ir vedant su ja bendrą ūkį, buvo neištikimas ieškovei.
11. Sutuoktinio neištikimybės faktas reiškia sutuoktinio elgesį, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei kuris parodo nelojalų ir nepagarbų sutuoktinio poelgį santuokos metu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), todėl įstatyme yra numatyta, kad vienam sutuoktiniui įrodžius kito sutuoktinio neištikimybės faktą, pastarojo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad santuoka realiai iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją. Atsakovas nurodė, kad santuokos irimo pradžia buvo jo išvykimas dirbti ir gyventi į užsienį, be to, santuokos irimo priežastimi atsakovas teismo posėdžio metu įvardijo tai, kad gimus Vaikui, ieškovė neberodė jam dėmesio, trūko šilumos, artumo, intymumo, ieškovė buvo kategoriška dėl Vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimų, priimdavo sprendimus viena.
12. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas įrodė, kad santuoka iki jo neištikimybės (2021 m. pradžia) jau buvo realiai iširusi dėl kitų priežasčių, t. y. dėl ieškovės iš esmės pažeistų savo kaip sutuoktinės pareigų, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
13. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
14. Iš atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad gimus Vaikui (2014 m.) atsakovas jautėsi neberemiamas savo sutuoktinės moraliai, jautėsi, kad sutuoktinė nebeprisideda prie jo poreikių tenkinimo, nebepaiso jo nuomonės, nebesirūpina juo fizine ir psichologine prasmėmis. Ieškovė su šiais atsakovo argumentais iš dalies sutiko, nurodydama, kad gimus Vaikui visiškai į jį „pasinėrė“, tačiau taip pat nurodė, kad stengėsi išsaugoti santuoką pablogėjus tarpusavio santykiams, lankėsi pas porų psichologus. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išryškėjusių ieškovės charakterio savybių, tokių kaip kategoriškumas, netolerantiškumas, valdingumas teismo nevertinamos kaip tokios, kuriomis ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktines pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas gimus Vaikui tapo nebegalimas. Motinos skiriamas dėmesys negalią turinčiam mažamečiui vaikui ir žmonos dėmesys vyrui negali būti tarpusavyje supriešinami, nes vaiko poreikiai ir interesai yra prioritetiniai, rūpinimasis jais yra rūpinimasis visos šeimos interesais, kurie yra bendri abiejų sutuoktinių interesai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl sutuoktinių santykių „atšalimo“. Atsakovas net po to, kai prisipažino apie turėtus santykius su kita moterimi, 2021 m. vasario mėnesį susirašinėdamas su ieškove, nurodė jai, kad „Aš suprantu, jog tu netiki, jog tave myliu <...>“. Tai leidžia teismui spręsti, kad labiau tikėtina, jog atsakovo neištikimybė buvo susijusi su artimais santykiais fizine, tačiau ne psichologine prasme. Teismo posėdyje atsakovas taip pat nurodė, kad su susirašinėjime aptariama moterimi buvo susitikęs tik vieną kartą. Taigi, atsakovas neįrodė, kad iki jo neištikimybės santuoka jau buvo faktiškai iširusi, t. y. kad sutuoktiniai daugiau kaip metus nebevedė bendro ūkio, nebegyveno santuokinio gyvenimo.
15. Atsakovas nors ir nurodė tam tikras ieškovės charakterio savybes, kurios jo netenkino, tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė iki jo neištikimybės momento, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tokiais įrodymais teismas nepripažįsta ir atsakovo nurodytų aplinkybių dėl intymumo trūkumo, kai lytiniai santykiai tarp poros buvo maždaug vieną kartą per mėnesį, o kartais ir rečiau. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atsakovas šių aplinkybių pats nevertino kaip rimtos problemos, nes teismo posėdyje pripažino, jog į specialistus (pvz. seksologus) dėl to nesikreipė, o bandė spręsti problemą pats, rodydamas ieškovei dėmesį. Tai, kad atsakovas nepakankamai atsakingai vertino iššūkius, su kuriais susidūrė šeima auginant neįgalų Vaiką, rodo, kad būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą moraliai remti savo sutuoktinę, būti lojaliam. Net ir prisipažinęs ieškovei apie kitą moterį, atsakovas nesielgė garbingai dėl tokio savo nepriimtino nei teisės, nei moralės požiūriu poelgio, kaltindamas ieškovę, dėl jos atiduodamo, atsakovo požiūriu, absoliučiai viso dėmesio Vaikui ir jo ligai. Savo asmeninių interesų iškėlimą aukščiau šeimos interesų patvirtina ir atsakovo po neištikimybės siųsta žinutė ieškovei: „Aš turiu daryti, kas geriausia man“. Teismo posėdyje atsakovas pripažino savo kaltę tik dėl to, kad „pavargo nuolat bandyti surasti su ieškove bendrus taškus“. Be to, atsakovas pripažino, kad susikūrė anketą internetinių pažinčių programėlėje „Tinder“, tačiau ieškovei apie tai nepasakė (ieškovė nurodė, kad apie tai jai tapo žinoma iš bendradarbės ir dėl to ieškovei buvo gėda). Ši faktinė aplinkybė (užsiregistravimo pažinčių programėlėje nuslėpimas nuo sutuoktinės) rodo, kad atsakovas pažeidė savo pareigą gerbti sutuoktinę.
16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas tenkina ieškovės reikalavimą nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės.
Dėl išlaidų Vaiko poreikiams
17. Ieškovė prašo teismo Vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 664,75 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis iki Vaiko pilnametystės. Atsakovas neneigia savo konstitucinės pareigos išlaikyti nepilnametį Vaiką, tačiau nurodo, kad gali skirti Vaiko išlaikymui po 130 Eur per mėnesį.
18. Šiuo atveju reikšminga CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalis, numatanti, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11272-294/2019 buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi šioje byloje buvo patvirtinti 227 897,99 Eur dydžio atsakovo kreditorių reikalavimai, o 2019 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas 3 metų laikotarpiui (iki 2022 m. liepos 11 d.). Šiame plane numatyta, kad atsakovas Vaiko išlaikymui skiria po 130 Eur per mėnesį.
20. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Vaikui reikalingo išlaikymo dydis jau yra nustatytas Mokumo atkūrimo plane, todėl šis klausimas neturėtų būti iš naujo sprendžiamas šioje byloje. Teismas šių atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad ieškovė, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių 2021 m. lapkričio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo Mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme. Per šį laikotarpį situacija, susijusi su Vaiko poreikiais galėjo pasikeisti, be to, akivaizdu, kad pasikeitė situacija šeimoje tuo aspektu, kad Vaikas nuo 2021 m. vasario 2 d. gyvena su vienu iš tėvų (motina). Pažymėtina ir tai, kad teismas, tvirtindamas Mokumo atkūrimo planą, neanalizavo Vaiko poreikių, o šeimai dar vedant bendrą ūkį patvirtino tam tikrą sumą, kurią atsakovas skiria Vaiko išlaikymui Mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu, t. y. iki 2021 m. liepos 11 d. Šis laikotarpis netrukus baigsis. Teismas, nutraukdamas santuoką, priteisia tam tikrą išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo, todėl šis klausimas, priešingai nei teigia atsakovas, privalo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
21. Ieškinyje nurodyta, kad Vaiko poreikius per mėnesį sudaro: 150 Eur maistui, 180 Eur logopedo paslaugoms, 600 Eur ABA terapijai, 90 Eur baseinui, 15 Eur vitaminams, 14 Eur plaukų kirpimo paslaugoms, 30 Eur pramogoms, 30 Eur lankymuisi kavinėse, 257,50 Eur išlaidos būstui (komunalinės paslaugos, paskola), taip pat tam tikros išlaidos avalynei, rūbams, uniformai, pratyboms, kanceliarinėms prekėms, higienos reikmenims, žaislams, pažintinėmis kelionėms po Lietuvą, gimtadieniui, patalynei, kurui. Ieškinyje nurodyta, kad vidutiniškai per mėnesį Vaiko poreikiams reikalinga suma yra 1 644 Eur. Papildomai ieškovė pateikė teismui duomenis, kad nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. sumokėjo 2 500 Eur pagal verslo liudijimą dirbančiai J. F. už neįgalaus Vaiko priežiūrą (2 t., b. l. 23–27, 115). Be to, 2022 m. kovo 14 d. sumokėjo mažajai bendrijai „Edukacija garsu“ 200 Eur už Vaiko audiosensorinį lavinimą (2 t., b. l. 28–29), o 2021 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. sumokėjo 100 Eur K. R. už keturis mėnesius (nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. vasario mėn.) karatė pamokų (2 t., b. l. 31). Ieškovė nurodė, kad gauna 214,50 Eur vaiko neįgalumo išmoką bei 100 Eur vaiko pinigus.
22. Atsakovas nesutiko, kad Vaikui yra reikalinga ABA terapija. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad šis gydymo metodas duoda daugiau žalos nei naudos. Atsakovas taip pat nurodė, kad logopedo paslaugos yra nemokamai teikiamos poliklinikose, todėl šias išlaidas ieškovė nepagrįstai įtraukė į Vaiko poreikius. Atsakovas pastebėjo, kad vitaminai turi būti duodami Vaikui ne kas mėnesį, o skyrus gydytojui. Be to, atsakovo nuomone, išlaidos būsto kreditui neturi būti priskiriamos prie Vaiko poreikių. Atsakovas nesutiko, kad Vaiko kelionėms po Lietuvą yra reikalinga 600 Eur suma per metus, taip pat nesutiko, kad 150 Eur per metus Vaiko gimtadieniui turi būti priskiriama prie Vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo. Kiti ieškovės nurodyti Vaiko poreikiai atsiliepime nebuvo ginčijami.
23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei 300 Eur per mėnesį. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į teismo klausimus, kokie iš ieškovės nurodytų Vaiko poreikių nėra būtini, todėl teismas Tarnybos išvadą vertina kaip nepakankamai apibrėžtą ir į ją neatsižvelgia.
24. Ieškovė į bylą su ieškiniu pateikė Vaikų ligoninės 2018 m. balandžio 23 d. epikrizę, iš kurios matyti, kad tėvams, be kita ko, buvo rekomenduota laikytis individualios darbotvarkės nuoseklumo, dėl žymiai sulėtėjusios kalbos raidos rekomenduota teikti Vaikui logopedo pagalbą, taip pat rekomenduota suteikti Vaikui judėti skatinančią aplinką, įtraukti kuo įvairesnę fizinę veiklą, užtikrinti saugumą, užtikrinti pakankamą kasdienį fizinį krūvį, fizinę veiklą struktūruoti, aktyvi veikla Vaikui turi būti maloni ir motyvuojanti, parinkti žaidimai turi atitikti Vaiko įgūdžius, būti įgyvendinami. Be to, rekomenduota pagal galimybes tęsti ergoterapiją, taikyti dienotvarkę, siūlyta, kad veiklose dalyvautų kartu suaugę (1 t., b. l. 30–32). Ieškovė pateikė teismui Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. kovo 9 d. pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, iš kurios matyti, kad minėta tarnyba pateikė išvadą, jog Vaikui yra dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl įvairiapusio raidos sutrikimo. Išvadoje nurodyta, kad poreikių lygis gali būti nedidelis, vidutinis, didelis ir labai didelis. Šiuo atveju, kaip minėta, specialistai nustatė didelius Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikius (1 t., b. l. 27). Ieškovė taip pat pateikė teismui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2021 m. balandžio 9 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad Vaikas turi specialių poreikių (balas 45), rekomenduota taikyti struktūruotą ugdymą ir auklėjimą, teikti logopedo, spec. pedagogo, psichologo, ergoterapeuto pagalbą, taip pat rekomendavo sanatorinį gydymą bei užimtumą pagal pomėgius, psichiatro priežiūrą (1 t., b. l. 29). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus (toliau – ir Neįgalumo tarnyba) 2021 m. birželio 2 d. sprendimų matyti, kad Vaikui yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 33, 35). Minėtas neįgalumo lygis Vaikui nustatytas iki pilnametystės (1 t., b. l. 36).
25. Atsakovas byloje neginčijo Vaiko poreikių susijusių su plaukimo pamokomis (90 Eur per mėnesį), tačiau pateikė į bylą duomenis, kad Vaikui plaukimo pamokų paslaugos nebėra teikiamos. Į bylą atsakovas pateikė UAB „Treniruočių pasaulis“ pažymą ir sutartį, iš kurių matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Vaikui buvo teikiamos plaukimo pamokos, kurių metu pagerėjo Vaiko fizinė būklė (2 t., b. l. 61–64). Pažymoje nurodyta, kad buvo siūloma tęsti pamokas, tačiau Vaiko mama nurodė, kad nebeturi tam finansinių galimybių. Kaip minėta, Vaikas nuo 2021 m. lapkričio mėn. lankė karatė pamokas, kurios kainavo ženkliai mažiau, ne 90 Eur per mėnesį (kaip plaukimo pamokos), o 25 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su juo dėl šios Vaiko veiklos nebuvo tartasi. Kaip minėta, atsakovas su ieškove ir Vaiku kartu nebegyvena nuo 2021 m. vasario mėnesio pradžios, teikiamas išlaikymas vaikui pagal Mokumo atkūrimo planą yra vos 130 Eur per mėnesį. Nepriklausomai nuo to, ar dėl kokių nors konkrečių paslaugų Vaikui buvo gautas kartu negyvenančio vieno iš tėvų (atsakovo) sutikimas, teismas pažymi, kad tai nėra teisiškai reikšminga šioje byloje sprendžiant dėl Vaiko poreikių ir jiems būtinų išlaidų. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Vaikui specialistai rekomendavo kuo įvairesnę fizinę veiklą, pakankamą kasdienį fizinį krūvį, aktyvią veiklą, kuri turi būti maloni ir motyvuojanti. Taigi, ieškovė pagrindė, kad aktyvioms fizinėms veikloms (papildomiems būreliams, pamokoms) yra būtina skirti tam tikrą pinigų sumą. Kaip minėta, specialistai rekomendavo, kad fizinė veikla turi būti kuo įvairesnė, tad teismas daro išvadą, kad vaiko poreikius atitiktų ne vienos fizinės veiklos, o kelių veiklų derinimas, todėl šiems Vaiko poreikiams 115 Eur (90 Eur plaukimas ir 25 Eur kovos menai) per mėnesį suma yra teismo pripažįstama pagrįsta.
26. Specialistų rekomendacijose nurodyta, kad Vaikui reikalingos logopedo paslaugos. Kaip minėta, ieškovė taip pat nurodė, kad kas mėnesį Vaikui yra išleidžiama 180 Eur logopedo paslaugoms. Atsakovas šiuos poreikius ginčijo, tvirtindamas, kad logopedo paslaugos yra nemokamos. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu privataus logopedo paslaugomis nebėra naudojamasi, tačiau nuo 2022 m. birželio 6 d. yra sutarta grįžti pas „savo“ logopedą. Ieškovė nurodė, kad pas valstybinius logopedus yra eilės, nėra pastovumo. Byloje nėra pateikta įrodymų apie patirtas 180 Eur dydžio išlaidas privačiam logopedui. Be to, ieškovė neįrodė byloje aplinkybių, susijusių su tuo, kad Vaikui yra būtinos privataus (ne valstybinio) logopedo paslaugos (dėl valstybinių logopedų užimtumo ar kitų priežasčių), todėl šios išlaidos (180 Eur per mėnesį) teismo nėra pripažįstamos pagrįstomis.
27. Į Vaiko poreikių lentelę ieškovė įtraukė 600 Eur išlaidas per mėnesį ABA terapijai. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad ši terapija dabar kainuoja 800 Eur per mėnesį. Atsakovas šiuos Vaiko poreikius ginčijo, nurodydamas, kad šios paslaugos daro daugiau žalos, nei naudos. Atsakovas įrodinėjo, kad jis ir ieškovė kartu nutarė šias paslaugas Vaikui nutraukti. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, kad paslaugos yra labai geros ir jas tik buvo susitarę su atsakovu sustabdyti vasaros laikotarpiui. Į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovas balandžio mėnesio pradžioje rašė ieškovei: „manau, jog abba duoda daugiau žalos, nei naudos ir ją reikia nutraukti“, o ieškovė į tai atsakė: „Dėl abos aš išgirdau ir sutinku. Bet manau, kad pokyčių jau per daug, išeikim iš to palaipsniui.“ Kiek vėliau ieškovė vėl parašė: „Ir sutinku, kad aba reikia nutraukti“, „iki rugsėjo“, „jeigu vėliau reikės, tai jau bus tik konsultacijos man, o ne vaikui ir pinigų iš tavęs tam aš neprašysiu“ (1 t., b. l. 145–146). Atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo sutarusios palaipsniui nutraukti šias paslaugas Vaikui ir vėliau jų Vaikui nebetęsti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė teisme šių paslaugų poreikio Vaikui, nedetalizavo, kokios tai yra paslaugos ir nepateikė įrodymų apie būtent šių paslaugų darytą teigiamą poveikį Vaikui bei esant byloje duomenų apie tai, kad abu tėvai šias paslaugas Vaikui vertino neigiamai, teismas sprendžia, kad šios išlaidos (800 Eur per mėnesį) nėra pripažįstamos pagrįstomis.
28. Ieškovė į Vaiko poreikius taip pat įtraukė ir 50 Eur per mėnesį Vaiko kelionėms po Lietuvą. Atsakovas atsiliepime šias išlaidas ginčijo, nurodydamas, kad ieškovės atostogavimo su Vaiku išlaidų neturi būti prašoma jo kompensuoti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai ne tik jos ir Vaiko keliavimas po Lietuvą, tačiau ir bendrojo lavinimo įstaigos (mokyklos) organizuojamos ekskursijos, kurios taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Atsakovo atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad nėra jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad visuotinai žinoma, jog bendrojo lavinimo įstaigos periodiškai organizuoja išvykas ir joms renka pinigus, taip pat į tokias išvykas paprastai duodama vaikams kišenpinigių, darytina išvada, kad ieškovė pagrindė šį Vaiko poreikį, o atsakovas jo nepaneigė. Atsakovas taip pat nepaneigė ir ieškovės nurodytų išlaidų (15 Eur per mėnesį) vitaminams. Atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad vitaminai turi būti duodami tik paskyrus gydytojams, teismo nepripažįstami pagrįstais. Atsakovas ginčijo į Vaiko poreikių lentelę įtrauktas išlaidas Vaiko gimtadieniui, nurodydamas, kad jis taip pat sveikina Vaiką su gimtadieniu. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko gimtadienio šventės organizavimas atitinka Vaiko poreikius, šios išlaidos (150 Eur per metus) teismo taip pat pripažįstamos pagrįstomis.
29. Ieškinyje nurodyta, kad išlaidos bendrai būsto kreditui ir komunaliniams mokesčiams Vaiko poreikiams yra 257,50 Eur per mėnesį. Dėl vaiko poreikių kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet ir būstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Atsakovas dėl komunalinių mokesčių dalies atsiliepime neginčijo, tačiau, atsakovo nuomone, išlaidos būsto kreditui neturi būti priskiriamos prie Vaiko poreikių. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. su Swedbanku sudarė Kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė 108 800 Eur dydžio kreditą butui, adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi pirkti. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2048 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 55–57). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės įsipareigojimai Swedbankui pagal šią sutartį 2021 m. rugsėjo 30 d. yra 100 911,46 Eur. Šiuo aspektu reikšmingas kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad išlaidos, susijusios su būsto įsigijimu (tarp jų ir kreditų mokėjimo bankui) yra priskirtinos prie nuosavybės įsigijimo bei šio turto dalijimo klausimų ir negali būti sutapatinamas su tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tokio kasacinio teismo išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019 nurodė, kad būsto kredito išlaidos nelaikytinos išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, ir į tai, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog didžiausia sąskaita už elektrą ir šildymą buvo 96 Eur, teismas pripažįsta pagrįstais Vaiko poreikiais į būstą 50 Eur per mėnesį.
30. Toliau teismas vertins Vaiko poreikius dėl ieškovės papildomai nurodytų patiriamų išlaidų Vaikui (vidutiniškai po 350 Eur per mėnesį J. F. už Vaiko priežiūrą bei 200 Eur už Vaiko audiosensorinį lavinimą). Atsakovas šiuo aspektu teismo posėdyje nurodė, kad Vaikas puikiai moka pats apsirengti ir nusirengti, todėl jokia papildoma pagalba jam mokykloje ir kitur nereikalinga. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad J. F. paslaugos yra prabangos dalykas, o ne būtinasis poreikis. Šių atsakovo argumentų teismas nepripažįsta pagrįstais, atsižvelgiant į byloje esančią 2021 m. kovo 9 d. pažymą ir joje pateiktą išvadą, kad Vaikui dėl įvairiapusio raidos sutrikimo yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai bei atsižvelgiant į Neįgalumo tarnybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimus, iš kurių matyti, kad Vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taigi, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad atsakovas tą neigia, Vaiko specialieji poreikiai yra dideli, jo priežiūros (pagalbos) poreikis yra nuolatinis, todėl ieškovės kas mėnesį patiriamos išlaidos neįgalaus Vaiko priežiūrai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau nebegyvena kartu su ieškove bei Vaiku, yra pripažįstamos pagrįstomis. Pažymėtina, kad dar 2018 m. balandžio 23 d. epikrizėje rekomenduota, jog Vaiko veiklose dalyvautų kartu suaugę. Taigi, atsakovo atstovės argumentai, susiję su tuo, kad Vaiko priežiūros paslaugos yra prabangos dalykas, teismo atmetami kaip nepagrįsti.
31. Dėl audiosensorinio Vaiko lavinimo ir su tuo susijusių išlaidų teismas daro išvadą, kad šios išlaidos atitinka Vaiko poreikius. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad minėtos paslaugos teigiamai veikė Vaiką (buvo matyti teigiami pokyčiai dėl skaitymo, informacijos suvokimo). Kaip minėta, Santaros klinikos specialistai 2021 m. balandžio 9 d. rekomendavo Vaikui taikyti struktūruotą ugdymą ir auklėjimą, teikti logopedo, spec. pedagogo, psichologo, ergoterapeuto pagalbą, taip pat rekomendavo sanatorinį gydymą bei užimtumą pagal pomėgius, psichiatro priežiūrą. Atsakovo į bylą pateiktas elektroninis laiškas patvirtina, kad programos (klausymo ciklo) trukmė yra 14 dienų, programos kaina 400 Eur, klausimo ciklų skaičius neribojamas (2 t., b. l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad Vaikui rekomenduotas struktūruotas ugdymas ir kitos kompleksinės paslaugos, įskaitant kitokį užimtumą pagal pomėgius, be to, turint duomenis apie šių paslaugų teikiamą naudą Vaiko ugdymosi ir raidos procesams, teismas, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, šias paslaugas (vieną klausymo ciklą per metus) taip pat pripažįsta pagrįstais Vaiko poreikiais.
32. Apibendrindamas teismas nustato, kad vieno mėnesio Vaiko poreikiai yra: 150 Eur maistui, 115 Eur būreliams, 15 Eur vitaminams, 14 Eur plaukų kirpimui, 50 Eur būstui, 60 Eur laisvalaikiui (pramogoms, kavinėms), 50 Eur kelionėms, ekskursijoms, 350 Eur papildomai priežiūrai, taip pat per metus kiti Vaiko poreikiai yra 3 150 Eur (200 Eur pratyboms, uniformai, 760 Eur rūmams, 180 Eur avalynei, 160 Eur vaistams, 60 Eur higienos reikmenims, 100 Eur kanceliarinėms prekėms mokyklai ir namams, 360 Eur žaislams, 150 Eur gimtadienio šventei, 60 Eur patalynei, 720 Eur kuro išlaidoms Vaiko vežiojimui, 400 Eur audiosensoriniam lavinimui), iš viso 1 066 Eur per mėnesį tam, kad Vaikas tinkamai vystytųsi, būtų saugus ir ugdomas. Kaip minėta, ieškovė nurodė, jog gauna iš valstybės 214,50 Eur vaiko neįgalumo išmoką ir 100 Eur vaiko pinigus. Taigi, šias sumas atėmus iš 1 066 Eur, Vaiko poreikiams per mėnesį būtina suma vidutiniškai yra 752 Eur arba po 376 Eur iš kiekvieno iš tėvų.
33. Atsakovas prašė atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad jam yra iškelta bankroto byla ir, kad Mokumo atkūrimo plane Vaiko išlaikymui yra numatyta 130 Eur suma, o liekanti suma jo asmeniniams poreikiams yra vos 200 Eur per mėnesį, taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jo darbo užmokestis yra mažesnis nei ieškovės, kad jis, priešingai nei ieškovė, jokio turto neturi. Atsakovo bankroto administratorius atsiliepime patvirtino, kad iki bankroto bylos pabaigos atsakovui iš bet kokių jo gaunamų pajamų priklauso tik 330 Eur suma. Mokumo atkūrimo plano pabaiga 2022 m. liepos 11 d. Taigi, atsakovo argumentai susiję su jo bankroto byla teismo vertinami kaip nesudarantys pagrindo nukrypti nuo tėvo ir motinos lygių pareigų savo vaikams principo, įtvirtinto CK 3.156 straipsnio 1 dalyje. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pasibaigus bankroto bylai, atsakovo mokumas bus atkurtas, atsakovas yra 37 metų amžiaus. Atsakovas nurodė, kad kurį laiką jam buvo skirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie atsakovo sveikatos problemas šiuo metu ar turimą negalią byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad turi profesinį medienos apdirbimo staklininko išsilavinimą. Taigi, atsakovas, imdamasis aktyvių veiksmų, teismo vertinimu turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, nei 750 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), t. y. didesnį darbo užmokestį, nei nurodytas atsakovo į bylą pateiktoje UAB „Protingi baldai“ pažymoje. Pažymėtina, kad minimalioji mėnesinė alga šiuo metu yra 730 Eur. Iš esmės minimalus atsakovo gaunamas darbo užmokestis teismo vertinimu neatitinka atsakovo amžiaus bei profesinių galimybių, todėl teismas nenustatė pagrindo šiuo atveju nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto tėvų lygių pareigų savo Vaikui principo. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
34. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nepaisant to, kad abiem tėvams ir būtų numatyta teikti išlaikymą lygiomis dalimis, faktiškai didesnį išlaikymą vaikui vis tiek teikia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, nes tenkina jo kasdienius, nuolatinius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Taigi šiuo atveju, netgi nustačius abejoms šalimis vienodą vaiko išlaikymui skirtiną sumą – po 376 Eur, faktiškai daugiau išlaidų patirs ieškovė, nes Vaikas gyvena su ja.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas priima galutinį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį iš esmės tenkina. Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl, kurių byloje nėra ginčo, teismas atskirai nepasisako. Ieškinio tenkinimas iš dalies šiuo atveju yra susijęs su tuo, kad teismas, veikdamas ex oficio, nustatė kitą Vaiko išlaikymui būtiną sumą, nei nurodyta ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, jam tenka pareiga padengti ieškovės 1 585 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 500 Eur už advokato teisines paslaugas ir 85 Eur žyminio mokesčio), patirtas santuokos nutraukimo byloje. Atitinkamai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės B. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarytą bei Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl vieno sutuoktinio (J. V.) kaltės.
Po santuokos nutraukimo B. V. palikti pavardę – V., J. V. palikti pavardę – V.
Nustatyti nepilnamečio vaiko B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai išlaikymą po 376 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus), mokamus periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki B. V. pilnametystės, pervedant išlaikymui skirtas išmokas į B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko B. V.
Pripažinti visas teises ir prievoles, kylančias iš 2018 m. rugsėjo 18 d. kredito sutarties Nr. 18-053081-FA, sudarytos su akcine bendrove Swedbank, asmeninėmis B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teisėmis ir prievolėmis.
Priteisti B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 66 800 Eur; 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 9 600 Eur; automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 000 Eur ir automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 000 Eur.
Priteisti ieškovei B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 585 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.