Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį – galutine 8 MGL dydžio bauda, paskirta bauda nesumokėta (neišieškota), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą dalį suvartoti pats, o kitą dalį išplatinti, o būtent: jis, neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino suvartoti pats, o kitą dalį išplatinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau, nei iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., 14.45 val., automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ne mažiau, nei 0,714 g (koncentracija 70,9 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytą dalį išplatino, pateikdamas ją suvartoti A. T., dalį suvartodamas pats, iki kol 2024 m. rugpjūčio 12 d., 14.45 val., automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Senasis Gardino pl., Vilniuje, apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,714 g (koncentracija 70,9 %) rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai. Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jo paaiškinimas labai paprastas, jis pavartojo narkotinių medžiagų, bet nieko nesiūlė. Jis yra kaltas dėl to, kad papuolė į tokią situaciją dėl savo noro pabandyti narkotikų. Tik dabar, būdamas įkalinimo įstaigoje, išsivalė organizmą ir pradėjo blaiviai mąstyti, kad tokiais dalykais užsiimti nereikia, bandys kreiptis į specialistus, kad daugiau taip neatsitiktų. Jis vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku. Automobilis priklauso jo draugui Z., šis jam paskolino automobilį, nes jis (K. B.) savo neturi. Tą rytą važiavo pas A. į sodybą, jie sėdėjo ir šnekėjo, jokiais narkotikais jis (K. B.) nesidalino. Baigęs darbą jis atvažiavo prie jos, jie stovėjo automobilyje prie jos namų. Buvo mintis praleisti laiką mieste, bet jau prie jos namų jį pradėjo imti miegas. Automobilyje jis vartojo narkotines medžiagas, jas vartojo per nosį. A. tuo metu buvo automobilyje, sėdėjo keleivio vietoje, nežino, ar ji taip pat vartojo narkotikus, smulkmenų jis neprisimena, nes buvo „priplaukęs“, jis pauostė narkotikų ir užmigo, A. neuostė. Narkotines medžiagas jis pirko per programėlę, pirko kristalus, jie vadinami „Kristina“, jų buvo du maišeliai, po pavartojimo juos padėjo automobilio peleninėje. Per vaizdo įrašą matosi, kad pareigūnas kraustė skyrelį, kur jie buvo padėti. Likusią dalį narkotikų jis būtų suvartojęs vienas, pagal poreikį, neturėjo plano, ką su jais darys. Jis niekada nematavo, kiek jam reikėjo narkotinių medžiagų dienai, bet tų dviejų pakelių turėjo užtekti dienai. Nepasakys, kiek tą dieną suvartojo, nežino, kiek pakelis turi svorio ar kiek „takelių“ galima padaryti iš pakelio, tokių klausimų jam nekilo, bet tas pakelis yra ne vienam kartui skirtas.

A. jo paprašė, kad jis ją nuvežtų į vaistinę vaistų, jis nelabai atsimena, bet jį labai ėmė miegas, todėl sustojo šalikelėje. Stabdžio mygtukas buvo šalia valytuvo mygtuko, jis paspaudė ne tą mygtuką ir užmigo, o automobilis laisva eiga nuriedėjo nuo kelio. Ar automobilio variklis buvo išjungtas, neprisimena, jis buvo kaip nesavas, nes nesiorientavo, todėl negali atsakyti. Automobilį „BMW“ vairuoja nuo vasaros, kaip įsijungia parkavimo stabdis „BMW“ automobilyje“ jau sakė, jis yra ten, kur valytuvai, automatiškai neįsijungia tol, kol iš užvedimo spynelės neištraukiami rakteliai. Ką A. darė tuo metu, nepasakys. Kam priklausantis mobilaus ryšio telefonas buvo rastas A. rankinėje, nes jis jai jį paskolino. Nesidomėjo, kam jai telefonas, jai reikėjo telefono ir jis jį davė. Pavartojęs narkotikų jis buvo „išplaukęs“. Jis atvažiavo pas A. praleisti laiko, išsimaudyti pirtyje, nueidavo į automobilį pasidaryti „takelį“. Narkotikus jis vartojo prieš atvažiuodamas ir beveik visą dieną vartojo, prie jos namų dar pavartojo, ir dar pavartojo pas ją atvažiavęs. Tai, kad A. ėmė jo narkotikus, buvo vienas atvejis praeityje, jie labai pykosi dėl to, jis sakė jai, kad niekada neduos. Po pirties jis užmigo ir ryte atsikėlė, buvo tuščias narkotinių medžiagų, A. pati jam pasakė, kad išuostė tą maišelį, nes nesusivaldė.

A. jis pažįsta virš metų, 2024 m. rugpjūčio mėnesį pažinojo apie pusę metų. Jų santykiai buvo šilti, normalūs, be pykčių. Tuo metu ji nedirbo, vėliau pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jie buvo susitikę prie jos darbo, paplepėjo 10-15 min. ir viskas. Jis žinojo, kad A. vartoja narkotines medžiagas, kaip ji minėjo, jie buvo narkotinių medžiagų vartoję pirtyje. Būnant automobilyje jis su ja narkotinėmis medžiagomis dalintis nenorėjo, o gavosi taip, kaip gavosi. Jis yra nustebęs, kad ji savarankiškai viską paėmė, jis jai sakė, kad ji viską gali sakyti ant jo (K. B.), tačiau gavosi taip, kad jis tapo platintoju, bet jis neplanavo ir nesiruošė juo būti. Nuo ikiteisminio tyrimo jis nesislapstė ir nesiruošė slapstytis. Visą laiką su A. nelabai bendravo, jie susirašinėjo platoniškai, susitikdavo 1 kartą per mėnesį, kartą per savaitę retai. Po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo susitikęs su A., gal ji pati parašė, jie išgėrė kavos ir viskas. Jų paskutinis susitikimas buvo labai trumpas, jis neatsimena, gal turėjo laisvą tarpą ir norėjo pabendrauti, jie bendravo telefonu, galimai jis buvo netoli jos darbo. Jis A. pats nieko nepasakojo apie tyrimą, sakė, kad jo problemos ir jo reikalas, kaip viskas baigsis, bet mano, kad A. žinojo, nes buvo apklausose pas pareigūnus. Gal pačioje pradžioje jie kalbėjo apie įvykį, nes jo neišleido iš areštinės, tačiau jis jai sakė, kad viskas normaliai, tai buvo jo problemos, kad pats išsiaiškins ir viskas baigsis. Įvykio dieną A. jo prašė ją nuvežti vaistų, per apklausą, kai jo klausinėjo ir klausimus formulavo pareigūnas, šito jis neklausė, jei neklausė, tai jis (K. B.) ir nesakė. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje A. irgi nieko nepasakė apie vaistus, tai jis (K. B.) nieko nesakė apie vaistus, ko jį klausė, tą ir atsakė. Jis (K. B.) sutinka gydytis dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir pats nori kreiptis į specialistus. Jo atžvilgiu atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, jie yra ne dėl narkotikų. Paskutinį kartą jis buvo teistas 2015 m. už turto pasisavinimą, jam skirta 8 MGL bauda, per tuos 10 metų neturėjo reikalų su teisėsauga.

Kaltinamasis K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nėra priklausomas nuo narkotinės medžiagos, priklausomybių neturi, tiek priklausomybių, tiek psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašytas. Automobilyje „BMW“ rasti du maišeliai yra narkotikas, vadinamas kristalu, kuris būna arba miltelių forma, arba akmenukais. Juos įsigijo 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 12 val., važiuodamas su automobiliu, kur per programą „Telegram“, jis buvo sutaręs, kad toje vietoje bus palikti du maišeliai, o pardavėjas už juos paprašė 70 eurų. Važiuodamas pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), sustojo tame pačiame plente, paliko pinigus, neužilgo gavo nuorodą – lokaciją, kad netoliese yra paliktas jo užsakymas. Tai buvo maždaug apie 200 metrų atstumu nuo pinigų palikimo vietos. Pasiėmęs 2 maišelius, kur kaip minėjo, turėjo būti „kristalas“, jis nuvažiavo pas draugę. Jis kuria (duomenys neskelbtini) paslaugų verslą, todėl paskutinių metu tenka labai daug dirbti ir šitie narkotikai yra įsigyjami grynai savo reikmėms ir tonusui, jėgoms atgauti. Automobilis „BMW“ priklauso draugui Z. P., su kuriuo ir nori kurti verslą. Todėl tikrai buvo labai pavargęs, fiziškai ir emociškai, praktiškai kelias dienas neišsimiegojęs. Su drauge norėjo grįžti į miestą, bet taip suėmė miegas, kad teko sustoti, tuomet neįjungė parkingo ir tiesiog, jam prisnūdus, automobilis nuriedėjo į šalikelę, netoli pastotės. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas, savo kaltę dėl dviejų narkotikų maišelių įgijimo, laikymo, gabenimo pripažįsta visiškai, be jokio tikslo juos platinti. Neseniai buvo pavartojęs narkotiko, todėl jo organizme bus narkotiko po atlikto tyrimo. Iš tų dviejų pakelių suvartoti narkotiko nespėjo. Narkotikus vartojo juos uostydamas. Automobilyje „BMW“ buvo rastas ir orinis pistoletas. Šį pirko Gariūnuose, jis tikrai nėra kovinis ir, kaip suprato, jį galima legaliai, teisėtai laikyti, nes į jį įsistato dujų balionėlis, o šaudyti jis gali 3,5 mm šratukais. Pistoletas buvo nusipirktas 2024 metais, maždaug birželio mėnesį (1 t., b. l. 100-102).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamasis K. B. nurodė, kad kaltės klausimo nekomentuos, parodymus duos teisme. Šiuo metu blogai jaučiasi, galimai prasidėjo ausies uždegimas (1 t., b. l. 157-159).

Liudytoja A. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad K. B. yra jos vaikinas, iki įvykio jie vienas kitą pažinojo apie metus. Įvykio dieną jie su K. B. susitiko kartu praleisti laiką, tiesiog bendravo automobilyje, K. B. po kurio laiko pasidarė „takelį“, vėliau suvartojo dar vieną, paskui ji pastebėjo, kad K. B. darosi mieguistas. Jai tą dieną labai skaudėjo dantį ir ji nuėjo namo ieškoti vaistų, neradusi vaistų, bandė žadinti K. B., kad šis ją nuvežtų į vaistinę. Kadangi jai labai skaudėjo, ji paėmė tą maišelį ir pasidarė „takelį“, kad praeitų danties skausmas, paskui pasidarė dar vieną, bet skausmas nepraėjo, todėl bandė K. B. dar kartą žadinti. Jai pavyko jį pažadinti ir jis ją vežė į vaistinę. Jiems bevažiuojant K. B. pasakė, kad nebegali vairuoti, nes labai nori miego, jis sustojo šalikelėje ir užmigo. Ji pati nepajuto, kaip užmigo, vėliau prisimena tą momentą, kai atvyko pareigūnai ir pradėjo juos žadinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji (A. T.) davė melagingus parodymus toje vietoje, kur sakė, kad K. B. jai siūlė „takelį“, nors ji pati pasiėmė. Taip pasakė dėl to, kad bijojo, jog bus nubausta, išsigando dėl savęs, todėl davė melagingus parodymus, nors buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad K. B. yra jos sugyventinis, su kuriuo santykiai sieja apie 1 metus laiko, tik jie negyvena kartu, draugauja, jis būna, kad atvažiuoja pas ją į jos namus, kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nėra ten buvusi. Todėl jai išaiškinta, kad ji gali atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nes, kiek žino, jam yra pateiktas įtarimas dėl narkotikų laikymo, kurie buvo rasti automobilyje „BMW“, kurį sugyventinis vairavo ir buvo pavargęs, tiesiog užsnūdo ar kaip, bet nesuvaldė ir jie su tuo automobiliu nuvažiavo į griovį. Tai buvo 2024 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienis, po 13 val. Ji buvo kartu su sugyventiniu, sėdėjo keleivio vietoje. Tiek ji, tiek sugyventinis to įvykio metu nenukentėjo fiziškai. Kad K. B. turi automobilyje narkotikų, ji nežinojo, tik nori pasakyti, kad įvykio dieną jis minimu automobiliu „BMW“, tamsios spalvos, atvažiavo pas ją į namus, (duomenys neskelbtini). Buvo sutarę pabūti kartu, praleisti kartu laiką. Pas ją organizme bus narkotinės medžiagos, kurią jai davė K. B., ją suvartojo uostant, tai buvo pačiame automobilyje. K. B. taip pat pauostė narkotikų ir jie nuvažiavo. Atsimena, kad K. B. padarė „takelį“, tiek ji, tiek jis tą „takelį“ suuostė, tai buvo ant kažkokio lygaus paviršiaus. Kad automobilyje dar būtų narkotikų, ji nežinojo. Nėra priklausoma nuo narkotikų, tiesiog nežino, kodėl sutiko, galimai dėl įdomumo įvykio dieną pavartoti narkotikus, kuriuos jai pasiūlė K. B.. Tai, kaip minėjo, baltos spalvos milteliai. Bendraujant su K. B. nebuvo pastebėjusi, kad jis būtų priklausomas nuo narkotikų. Kur šiuo metu randasi K. B., ji nežino, paskutinį kartą bendravo su juo 2024 m. rugsėjo 25 d. Kam priklauso automobilis „BMW“, ji nežino, bet jis priklauso ne K. B.. Vieta, kur jie nuvažiavo į kelkraštį, tai Senasis Gardino plentas, Vilnius. Narkotikų pavartojo tiek ji, tiek K. B., išvažiavus iš jos namų ir sustojus ant to paties Gardino plento kelio. K. B. po įvykio buvo atvažiavęs pas ją į namus, jie buvo susitikę. Kaip minėjo, paskutinį kartą su juo fiziškai telefonu bendravo 2024 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 43).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad K. B. yra labiau jos draugas, nei sugyventinis, su juo santykiai sieja apie 1 metus laiko, tik jie negyvena kartu, draugauja, jis atvažiuoja pas ją, pas jį namuose nėra buvusi. Paskutinį kartą K. B. matė ir gyvai bendravo prieš porą savaičių, lapkričio mėnesio pradžioje, kuomet jis buvo privažiavęs prie jos darbo. Jie tiesiog trumpai pakalbėjo ir išsiskyrė. Nesitarė kada susitikti, tiesiog pasakė, kad turi kažkokių tai reikalų, nepasakė kokių ir taip išsiskyrė. Dėl to, kad specialisto išvadoje, kuomet ji buvo nuvežta į medicininę apžiūrą, nurodoma, kad jos organizme buvo narkotinės medžiagos –amfetamino, tai, kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, pasilieka prie parodymų, kad K. B. ją pavaišino, kaip suprato, narkotine medžiaga – amfetaminu. Būtent įvykio dieną, 2024 m. rugpjūčio 12 d., po pietų, po 13 val., šią medžiagą, kurią jai davė K. B., suvartojo uostant, tai buvo pačiame automobilyje, K. B. irgi pauostė narkotikų ir jie nuvažiavo. Tai buvo kieme, jiems įsėdus į K. B. automobilį. Atsimena, kad K. B. padarė „takelį“, kurį tiek ji, tiek jis suuostė, tai buvo ant kažkokio lygaus paviršiaus. To, kad automobilyje būtų dar narkotikų, ji nežinojo. Tai buvo įsėdus į automobilį, ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, K. B. padarė du „takelius“, iš kurių vieną ir pasiūlė jai. Ji tiesiog susidomėjo, nes iki to laiko nebuvo tokių dalykų bandžiusi. Nepamena, kokia buvo organizmo reakcija į tai. Kaip minėjo, nėra priklausoma nuo narkotikų, tiesiog sutiko dėl įdomumo įvykio dieną pavartoti narkotikų, kuriuos jai pasiūlė K. B.. Kaip minėjo, tai baltos spalvos milteliai, kaip suprato iš klausimo, tai narkotinė medžiaga – amfetaminas. Tai buvo jos pirmas toks kartas vartojant narkotikus. Bendraujant anksčiau su K. B., nebuvo pastebėjusi, kad jis būtų priklausomas nuo narkotikų. Toliau jie išvažiavo iš kiemo, kaip buvo minėjusi, vieta, kur jie nuvažiavo į kelkraštį, tai Senasis Gardino plentas, Vilnius. Ji įvykio metu nenukentėjo, tai yra jokių fizinių sužalojimų nepatyrė, kaip matė, K. B. taip pat jokių fizinių sužalojimų nepatyrė (1 t., b. l. 47-48).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti prieš abi liudytojos apklausas A. T. pasirašyti teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolai, iš kurių matyti, kad jai buvo išaiškinta, be kita ko, kad liudytojas privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, bei kad už melagingų parodymų davimą liudytojas, išskyrus nepilnametį liudytoją, kuriam nėra suėję 16 metų, atsako pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 42, 46).

Pagarsinus minėtus duomenis teisiamojo posėdžio metu, liudytoja A. T. nurodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus iš baimės. Šiandien, teisiamojo posėdžio metu, ji pati apsisprendė duoti teisingus parodymus, nes suvokė, kad davė neteisingus parodymus, dabar suprato, kad neteisingai elgėsi, labai bijojo, niekas jai nepatarė sakyti tiesos, ji pati nusprendė ir norėjo šiandien pasakyti tiesą ir yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už melagingus parodymus. Ji nėra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, bet yra anksčiau jų pirkusi internetu. Policijos pareigūno jos rankinėje rasti tušti maišeliai buvo narkotinių medžiagų pakeliai iš ankstesnių kartų, kai pati jas sau pirko internetu. Automobilyje narkotinės medžiagos gulėjo prie pavarų svirties, ten buvo stalčiukas ir ji, iš ten pasiėmusi, pasidarė sau „takelį“. Milteliai buvo įdėti į juodus maišiukus. Ji išbėrė kažkiek miltelių ir pasidarė vieną kitą „takelį“, mano, kad maišelyje dar buvo likę miltelių, juos padėjo ten, iš kur paėmė. Ji tik matė, kad K. B. tuo metu automobilyje vartojo narkotines medžiagas, tačiau nežinojo, ar jis buvo priklausomas. K. B. nežinojo, kad ji anksčiau vartojo narkotines medžiagas, ji jas pirkosi savo vartojimui. Anksčiau su K. B. jie vieną kartą vartojo narkotikus, jie buvo pas ją pirtyje, K. B. užmigo, o ji nuėjo į automobilį, pasiėmė ir sau darėsi, o K. B. tuo metu miegojo. Ji naudojosi K. B. narkotikais, bet ne visą laiką. Ji matė, kad automobilyje gulėjo vienas maišelis. Iš viso buvo du kartai – tas įvykio metu ir dar vienas ankstesnis pirtyje, tas atvejis pirtyje buvo vasarą. Ikiteisminio tyrimo metu ji bijojo atsakomybės. Dabar keičia parodymus, nes turėjo daug laiko apgalvoti ir suprato, kad taip negalima, norėjo pasakyti tiesą. Ji manė, kad jai bus didelė bausmė už vartojimą. Tada ji pasakė, kad jai narkotines medžiagas pasiūlė K. B., bet to nebuvo, ji jas pati pasiėmė. Tuo momentu, imdama narkotines medžiagas, ji nesuvokė ir negalvojo apie atsakomybę, o apklausiama melavo iš baimės, kad ją nubaus už vartojimą. Ji prisipažįsta, kad vartojo. Paaiškinimus keičia baimindamasi dėl savęs. Tada, kai davė parodymus tyrėjai, ji pirmą kartą buvo policijoje ir bijojo, kad jeigu pasakys, kad pati pasiėmė, jai bus didelė bauda. O dabar suprato, kad atsakomybę reikia prisiimti, nuo jos nepabėgs. Spaudimas ar įtaka jai nebuvo daroma, ji laisvanoriškai abu kartus davė parodymus. Jos rankinėje buvę du tušti popieriuje sukti maišeliai buvo jos, iš anksčiau, juos pirko internete, per „Telegram“ programėlę. Ji pirkdavo narkotikus miltelių pavidalu, jų pavadinimo neatsimena, mano, kad pirko „kristalus“. Įvykio dieną jie užmigo pakeliui, kai išvažiavo į vaistinę, K. B. jai pasakė, kad nebegali toliau važiuoti, nes jį labai migdė, jie sustojo šalikelėje ir K. B. užmigo, tada ji pati nepajuto, kaip užmigo, atsimena tik kai pareigūnai juos žadino. Kai jis atsibudo, automobilis jau buvo nuvažiavęs į griovį. Kai pareigūnas jos rankinėje rado maišelius, ji pasakė, kad daugiau nieko neras. Dėl maišelių pasakė, kad maišeliai buvo tušti ir išsigando, kad pasakė, kad ne jos, o K. B. ją užstojo ir prisiėmė kaltę sau, pasakė, kad tai jo maišeliai. Dėl tuščių maišelių ji neigė iš baimės. Kai pareigūnai rado du maišelius automobilyje, jai atrodo, kad K. B. jau buvo sulaikytas. Jos rankinę pareigūnai apžiūrėjo kai K. B. jau buvo su antrankiais. Dėl žodžiu, kai sakė „ar važiuosi į areštinę, ar nevažiuosi“, jai atrodo, kad šie žodžiai buvo skirti K. B., bet gerai neatsimena. Ar jai pareigūnai sakė, kad ji gali būti sulaikyta, neprisimena, ji buvo pavartojusi, bet ne stipriai. Ji sakė, kad rankinukas ne jos, nes išsigando, o K. B. ją užstojo, jis bandė ją apsaugoti. Ji pamiršo, kad turėjo švirkštą rankinėje, todėl nepasakė apie jį, kai pareigūnas paklausė dėl švirkšto. Švirkštą ji naudoja kvepalams, kad juos perpiltų iš didesnės taros į mažesnę. Dėl jos ir K. B. santykių, tai jie draugauja kaip mergina ir vaikinas, bet kartu negyvena. Apkalbėti K. B. pagrindo ji neturi, jų santykiai iki šiol geri. Paskutinį kartą jis atvyko pas ją prie darbo, jie pakalbėjo ir išvažiavo, neatsimena datos, kada tai buvo, tai sakė tyrėjui. Po byloje aptariamo įvykio jie toliau bendravo, pykčių nebuvo. K. B. nežinojo, kad ji buvo iškviesta į apklausą policijoje, nes ji jam nesakė, taip pat nepasakojo ir po apklausos. Savo parodymų K. B. ji nepasakojo. Tyrėjas jai sakė, kad K. B. yra pateikti kaltinimai. Su K. B. jie apie tai nekalbėjo, nežino, kodėl. Jai svarbu, kad draugas teisiamas, bet nežino, ką pasakyti. Ji žinojo, kad K. B. suimtas, jai tai pasakė tyrėjas, bet nesakė, dėl ko suimtas. Prie jos darbo K. B. anksčiau nebuvo atvažiavęs, tik tą vienintelį kartą. Atvažiavo tiesiog pasimatyti po įvykio, pasikalbėti. Daugiau pas ją į darbą jis nebuvo atvažiavęs. Jie nieko svarbaus nekalbėjo, trumpai pakalbėjo, kaip reikalai, kaip sekasi ir jis išvažiavo. Po to susitikimo daugiau nesimatė, ji nežinojo, kur jis buvo dingęs, susisiekti negalėjo. Neprisimena, kiek laiko buvo praėję po to įvykio, kai jis atvažiavo pas ją į darbą. Ji kitos antros pusės neturėjo, V. yra jos buvęs vaikinas, tačiau su juo nesusitikinėjo tada, kai jau draugavo su K. B..

Liudytojas P. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykį prisimena, jo metu patruliavo, buvo gautas pranešimas apie nuo kelio nuvažiavusią transporto priemonę. Atvykę į įvykio vietą jie griovyje pamatė „BMW“ automobilį, valstybinių numerių neatsimena. Automobilyje buvo vyras ir moteris, jie nurodė, kad šventė su draugais ir po tos šventės nemiegojo, važiavo link namų ir užsinorėjo miegoti, tada sustojo kelkraštyje, dėl nuovargio užmigo ir nepastatė automobilio pavaros į stovėjimo padėtį, todėl automobilis nuvažiavo į griovį. Neatmestina versija, kad automobilis galėjo nuvažiuoti nuo kelio asmenims užmigus, nebuvo taip, kad automobilis dėl greičio nuvažiavo nuo kelio, taip pat abu asmenys atrodė mieguisti. Asmenys jiems atrodė įtartinai, nes jų kalba buvo nerišli ir judesiai nekoordinuoti. Buvo patikrintas jų blaivumas ir jis arba buvo lengvas, arba asmenys buvo blaivūs. Transporto priemonę vairavo vyras, bet jiems kilo įtarimas ir jie nutarė apžiūrėti automobilį. Automobilio priekiniame skydelyje, peleninėje buvo rastos narkotinės medžiagos, vyras nurodė, kad narkotinės medžiagos priklauso jam, jas turėjo asmeniniam vartojimui. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu jis (P. Z.) bendravo ir su kaltinamuoju, ir su mergina, abiejų paklausus, kam priklauso narkotinės medžiagos, mergina atsakė, kad nieko nežino ir neįtarė, kad gali būti laikomos medžiagos. Jis prisimena, kad buvo apžiūrėta merginos rankinė, joje buvo rastos tuščios pakuotės – maišeliai, paklausus mergina negalėjo atsakyti, iš kur atsirado tie maišeliai. Maišeliai buvo tušti, bet jis manė, kad juose galimai buvo narkotinės medžiagos, taip sprendė iš darbo pobūdžio, tokiuose maišeliuose paprastai būna supakuotos narkotinės medžiagos. Negali atsakyti, kodėl jie tų maišelių nepaėmė, jei jie būtų pilni, būtų juos paėmę, bet jie buvo tušti, o ar buvo naudoti anksčiau, negali atsakyti. Mergina aiškino, kad nežino ir nesupranta, kas čia per maišeliai, nieko nekomentavo ir nenurodė, kad maišeliai yra jos. Narkotinės medžiagos buvo rastos po to, kai automobilis buvo ištrauktas iš griovio. Jų kūno kameros įvykį fiksavo. Byloje esančiose nuotraukose, kur užfiksuotas automobilis (1 t., b. l. 10) jis jau yra ištrauktas. Kol automobilis buvo griovyje, nebuvo patogu atlikti automobilio apžiūrą, o kai automobilis jau buvo ištrauktas, jiems kilo įtarimas dėl vairuotojo, todėl automobilis buvo patikrintas ir rastos narkotinės medžiagos. Įvykio metu dirbo dviese su pareigūne R. B..

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta ištrauka iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjo P. Z. 2024 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad P. Z. dirbo su vyr. patruliu R. R. (1 t., b. l. 25).

Pagarsinus minėtus duomenis teisiamojo posėdžio metu, liudytojas P. Z. nurodė, kad jie į pagalbą išsikvietė kitą ekipažą, nes baigėsi jų darbo valandos. Automobilio apžiūrą atliko jis (P. Z.), su pirštinėmis. Negali pasakyti, kokia buvo pirminė informacija dėl įvykio, ar tai buvo apie miegančius žmones, ar kažkokia kita, bet informacija buvo iš tų pačių žmonių, kurie buvo prie automobilio. Neatsimena, ar žmonės automobilyje miegojo, kai jie atvyko. Automobilyje dar buvo rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. Dar automobilyje buvo rasti du maišeliai, jie buvo stalčiuke-peleninėje, o kadangi automobilis buvo rastas griovyje, pasviręs, tai buvo sunku į jį įlysti ir apžiūrėti, todėl su automobilio savininko leidimu jį ištraukė ir tada apžiūrėjo. Kai jie rado tuos du maišelius, merginos reakcija gal buvo nuostaba. Jos rankinuką apžiūrėjo, nes jiems kilo įtarimas, kad galimai dar gali būti narkotinių medžiagų, moteris pasakė, kad rankinukas jos ir jame yra jos daiktai. Jis moters paklausė apie švirkštą, nes dažnai būna, kad švirkštai būna atviri, tam, kad neįsidurt ir nesusižeistų, jie klausia, ar nėra aštrių daiktų, švirkštų ir t.t., nes tada reikia užsidėti kitas pirštines. Tai jis paklausė dėl savo saugumo, o mergina atsakė, kad nėra. Kiek rankinėje buvo maišelių, nurodyti negali, bet daugiau nei vienas, jie buvo skirtingose rankinuko vietose, bet neatsimena tiksliai, kur. Tai, kad maišeliuose galimai narkotinės medžiagos, jis suprato iš darbo praktikos. Radus maišelius mergina buvo nustebusi ir nieko negalėjo paaiškinti. Jų nepaėmė, nes maišeliai buvo tušti ir nebuvo pagrindo jų imti. Neprisimena, kas dar buvo rasta rankinuke, apie švirkštą nieko neprisimena. Ar buvo rasta daiktų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, neprisimena, praėjo daug laiko nuo įvykio. To, kad automobilio porankyje buvo rasta vienkartinių pirštinių, neprisimena.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjo P. Z. 2024 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patruliu R. R. buvo gautas iškvietimas, kad Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 72A, prie Vilniaus pastotės įvažiavimo į griovį nuvažiavęs automobilis „BMW“, neapvirtęs. Viduje vairuotojas, ar miega, ar be sąmonės – neaišku. Pranešėjas dirba laukuose, jam tą pasakė pribėgę vaikai, kurie matė. Nei vienas vietoje nelauks. Įvykio aplinkybės neaiškios. Atvykus nurodytu adresu, vietoje buvo priešgaisrinė tarnyba, kurie bendravo su automobilio „BMW“ vairuotoju. Įvykio vietoje, griovyje, nuvažiavęs nuo kelio stovėjo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio viduje, priekyje, ant keleivio sėdynės sėdėjo moteris, kaip vėliau nustatyta, tai buvo A. T.. Prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo vairuotojas K. B., kuris paaiškino, kad vairavo minėtą automobilį, važiavo nuo draugės namų, sustojo pakelyje, kadangi buvo labai pavargęs ir norėjo miegoti, sustojęs neišjungė pavaros, neužspaudė rankinio stabdžio ir užmigo, o automobilis nuo kelio nuriedėjo. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo abu asmenis, sužalojimų nenustatyta, nuo medicininės pagalbos jie atsisakė. Patikrinus vairuotojo ir keleivės blaivumus, abu buvo blaivūs, tačiau jų elgesys buvo nenatūralus, abu labai pergyveno, į klausimus atsakinėjo nenoriai, kalba buvo nerišli, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, todėl tai sukėlė įtarimų. Buvo pasiteirauta abiejų, ar jie vartojo kokias nors psichiką veikiančias medžiagas, abu atsakė, kad ne. Taip pat pasiteirauta, ar automobilio viduje nėra kokių nors įstatymų uždraustų daiktų ar medžiagų, automobilio vairuotojas atsakė, kad ne, tačiau labai jaudinosi. Atlikus automobilio dalinę pažiūrą, automobilio priekyje, po prietaisų skydeliu esančiose lentynėlėse, vienoje iš jų buvo rasti du juodos spalvos polietileniniai maišeliai su viduje esančiais milteliais, galimai narkotine medžiaga. Paklausus K. B., kas yra maišelių viduje ir kam jie priklauso, pastarasis nurodė, kad maišeliuose yra narkotinė medžiaga „kristalai“ ir abu maišeliai priklauso jam, juos įsigijo savo reikmėms be tikslo jas platinti (1 t., b. l. 25).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo Z. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad automobilis „BMW 745“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. K. B. yra jo pažįstamas, su kuriuo susipažino darbo (profesijos) srityje. Užsiima individualia veikla, teikia (duomenys neskelbtini). K. B. tiesiog atsiliepė į prašymą, nes reikėjo (duomenys neskelbtini). K. B. prisistatė, kaip (duomenys neskelbtini), kur buvo kviečiamas, esant poreikiui. Dėl to, kad jam (Z. P.) priklausantį automobilį vairavo K. B., tai nori pasakyti, kad jis (Z. P.) buvo davęs K. B.savo automobilį važinėti iš namų į darbą ir atgal. Kiek atsimena, K. B. jam buvo rodęs, kad turi vairuotojo pažymėjimą, todėl jam nekėlė jokių įtarimų, visada buvo blaivus, adekvatus. Tai, kad K. B. su jam priklausančiu automobiliu padarė galimai autoįvykį, jam paskambino ir apie tai pranešė policijos pareigūnai, tai buvo berods 2024 m. rugpjūčio 12 d., kuomet jam teko nuvažiuoti į įvykio vietą. Jis (Z. P.) matė, kad jam priklausantis automobilis yra griovyje. Pareigūnai jam iš karto automobilio neatidavė, nes, kaip suprato, jame K. B. kažką neteisėto laikė ar gabeno. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį „BMW 745“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pasižada jo neparduoti, niekam neskolinti kol vyks šis ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 38-40).

2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra adresu Senasis Gardino pl., Vilnius. Automobilis stovi šalikelėje. Apžiūrint automobilio vidų, priekyje, po prietaisų skydeliu, viršutiniame stalčiuje, paspaudus atidarymo mygtuką ir atidarius stalčių, matomi du juodos spalvos polietileniniai maišeliai, kurių viduje yra baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga, kurie apžiūros metu paimami ir supakuojami į voką Nr. 2. Tęsiant apžiūrą, po priekine keleivio sėdyne, ant žemės matomas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą ir prie jo gulinti apkaba su suspaustų dujų balionėliu ir šratais, kurie apžiūros metu paimami ir supakuojami į voką Nr. 3. Apžiūros metu ant galinės automobilio sėdynės rasti keturi MRT telefonai: 1 vnt. MRT „Iphone“ su žalios spalvos dėklu, kuris apžiūros metu paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 4, 1 vnt. MRT „Samsung“, juodos spalvos, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 5, 1 vnt. MRT „Iphone“ su raudonos spalvos dėklu, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 6, 1vnt. MRT „Iphone“, pilkos spalvos be dėklo, kuris apžiūros metu paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 7. Atlikus automobilio apžiūrą, automobilis iš įvykio vietos paimamas ir priverstinai išgabentas į saugomų automobilių stovėjimo aikštelę (1 t., b. l. 9-16).

2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas policijos pareigūnų „Body“ (kūno) kamerų įrašai. Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240812-134315UTC+0300.mp4“. įrašo trukmė 30 min. 00 sek. Vaizdo įraše dalyvaujantys asmenys: ugniagesiai gelbėtojai, medikai, pareigūnas Nr. 1, pareigūnas Nr. 2, vairuotojas (K.), keleivė (A.). Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai privažiuoja prie įvykio vietos. Vietoje jau yra ugniagesiai gelbėtojai, BMW automobilis nuriedėjęs į griovį. Pareigūnai prieina prie BMW automobilio, iš keleivio pusės išlipa vyras.

Pareigūnas nr. 1: Laba diena. K.: laba diena. Pareigūnas nr. 1: Kas nutiko? Ugniagesys: trumpa informacija, jeigu jums reikia, galit nusifotografuot, aš iš dokumentų čia nurašiau. Čia keleivė, čia vairuotojas. Jis rado savo dokumentus tik nuotraukoj, tai aš nusirašiau, galit nusifotografuot. Pareigūnas nr. 1: Kažką skauda? A.: ne, šiaip tai viskas sveikatai gerai. Pareigūnas nr. 1: užmigot, ar ne ? A.: kažkaip taip atsitiko. Pareigūnas nr. 1: kaip atsitiko, neaišku? A.: net negalėčiau prisimint. Pareigūnas nr. 1: o iš kur važiuojat? A.: už miesto. Pareigūnas nr. 1: o tiksliau kur buvot? A.: kažkur. Pareigūnas nr. 1: vartojot šiandien ką nors, A.? A.: šiandien tik šviesų alkoholį. Pareigūnas nr. 1: ką reiškia šviesų alkoholį? A.: nestiprų. Pareigūnas nr. 1: o vakar? A.: vakar irgi tą patį, nebuvo kažkokių stiprių ar daug. Pareigūnas nr. 1: vairuotojau, mašina jūsų ? K.: draugo. Pareigūnas nr. 1: bet vairavot jūs? K.: taip. Pareigūnas nr. 1: automobily draudžiamų daiktų bus? K.: nu ne, lygtai nebuvo. Pareigūnas nr. 1: lygtai, ar nebuvo? K.: nebuvo.

Ugniagesiai gelbėtojai ištraukia keleivę moterį iš mašinos, ji nueina iki medikų automobilio. Pareigūnas nr. 1 apieško automobilio saloną bei jame esančius daiktus, pasiima automobilyje esančią moters rankinę, pakviečia, kad ji prieitų. Pareigūnas nr. 1: A., prieikit prie manęs. Čia jūsų tašė bus, taip? Šita juoda? A.: taip. Pareigūnas nr. 1: piniginė jūsų, kiek aš pažiūrėjau? A.: taip. Pareigūnas nr. 1: draudžiamų daiktų kažkokių bus? Narkotinių medžiagų? A.: ne, tikrai ne. Pareigūnas nr. 1: nevartojanti ? A.: ne. Pareigūnas nr. 1: aš pažiūrėsiu prie jūsų, gerai? A.: mhm. Pareigūnas nr. 1: tiesiog aš paaiškinsiu dėl ko aš tai darau. Nes man yra įtarimas, kad galimai esat pavartoję arba jūs, arba jūsų draugas narkotinių medžiagų. Nes draugas prapūtė – nuliukai, o automobilis, kai žmogus yra blaivus, jis taip nenuvažiuoja. Ar jūs su manim sutinkat, kad jeigu blaivus žmogus, tai jis važiuoja keliu, o ne nuvažiuoja nuo kelio, teisingai? Nebent nuovargis dar gali būt. A.: su šituo tai sutinku, nuovargis tai iš tikrųjų. Pareigūnas nr. 1: tai „tūsinot“ kažkur? Sakykit taip, tiesiai šviesiai. A.: nu taip. Pareigūnas nr. 1: ir važiavot namo, ar dar toliau „tūsint“? A.: ne, tikrai, toliau „tūsint“ po tokio nuovargio tai ne. Pareigūnas nr. 1: važiavot namo, taip? A.: taip, taip. Pareigūnas nr. 1: o kur gyvenat? A.: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas nr. 1: čia jūsų draugas, ar sugyventinis, ar vyras? A.: draugas. Pareigūnas nr. 1: telefonas jūsų? A.: taip. Nu pirktas ne mano. Pareigūnas nr. 1: laikykit. Švirkštų nebus tikrai jokių, A.? A.: ne, ne. Pareigūnas nr. 1: kad po to neįsidurčiau. Jeigu yra – jūs man iškart pasakykit, kad aš po to neįsidurčiau ar dar kažką. Taip, piniginę atgal dedu. Pareigūnas nr. 1: o čia telefonas kieno? A.: čia draugo. Pareigūnas nr. 1: to, kur buvo už vairo, ar ne ? A.: taip.

Pareigūnas apieškodamas automobilį randa jame asmens dokumentą. Klausia vairuotojo. Pareigūnas nr. 1: kaip vardas ? K.: K.. Pareigūnas nr. 1: o A. kas toks? K.: dirbom kartu, bandėm dirbt kartu. Pareigūnas nr. 1: o kokiom aplinkybėm dokumentas jo čia atsirado ? K.: tiesiog paliko žmogus. Galit pasiimt atiduot.

Pareigūnas prieina prie policijos automobilio, jame sėdinčio kolegos paprašo patikrinti ką tik rastą asmens dokumentą. Pareigūnas nr. 2 praneša, jog automobilio „BMW“ negalioja nei techninė apžiūra, nei draudimas. Automobilis registruotas J. V. vardu. Pareigūnas nr. 1: K., o kieno mašina? K.: Z. P.. Pareigūnas nr. 1: duok numerį man jo. Ten tavo telefonas guli ant galo? K.: čia mano. Pareigūnas nr. 1: o ten kieno „iPhonas“? K.: irgi mano. Pareigūnas nr. 1: du tavo? K.: (duomenys neskelbtini).

Pareigūnas nr. 1 skambina vyro padiktuotu telefonu. Paskambinęs prisistato, paklausia, kur šiuo metu yra jo automobilis, paklausia, kokiam asmeniui jį paliko, informuoja, jog jo draugas padarė eismo įvykį. Praneša vyrui (Z.), kurioje vietoje įvyko eismo įvykis, laukia atvykstant. Pareigūnas nr. 1 pasikalba su ugniagesiais dėl automobilio ištraukimo iš griovio, nusprendžiama palaukti automobilio savininko. Pareigūnas kalbina automobilio vairuotoją ir tikslinasi eismo įvykio aplinkybes: Pareigūnas nr. 1: tai užmigai už vairo? K.: greičiausiai sustojau, bet koja nepaspaudžiau, nu parkingo. Pareigūnas nr. 1: bet čia greitis buvo, nu ką tu kalbi? K.: ant laisvų, būčiau važiavęs ir važiavęs.

Pareigūnas kalba su ugniagesiais, ugniagesys gelbėtojas pasako, jog kai jie atvyko į įvykio vietą, su vairuotoju net nebuvo įmanoma susikalbėti, jis tiesiog nekalbėjo. Medikai, dar kartą įsitikinę, jog vyrui ir moteriai nereikia medicininės pagalbos, išvažiuoja iš įvykio vietos. Vyras kartu su moterimi laukia atvažiuojančio jo draugo. Pareigūnas nr. 1 prieina prie automobilyje sėdinčio savo kolegos pareigūno nr. 2, paprašo patikrinti asmens dokumentus, techninės apžiūros pasus, automobilio draudimą.

Toliau apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240812-144316UTC+0300.mp4“. Įrašo trukmė 22 min. 26 sek. Vaizdo įraše dalyvaujantys asmenys: ugniagesiai gelbėtojai, pareigūnas nr. 1, pareigūnas nr. 2, vairuotojas (K.), keleivė (A.), automobilio savininkas (Z.). Pareigūnas apžiūrinėja automobilio saloną bei jame esančius daiktus. Randa du juodus maišelius, pareigūnas nr. 2 sulaiko vyrą. Pareigūnas nr. 1: K., ateik čia. Prieik čia, pažiūrėsi. Juodi maišeliai tavo? K.: taip. Pareigūnas nr. 1: tavo? K.: taip. Pareigūnas nr. 1: pripažįsti? K.: taip. Pareigūnas nr. 1: kas viduj? K.: nežinau, žinokit man ką padavė.

Pareigūnas nr. 1 kalbasi su automobilio savininku, suteikia informaciją kokia tvarka bus grąžintas jo automobilis. Pareigūnas nr. 2 atlieka asmens kratą, patikrina jo vilkimų drabužių kišenes. Pareigūnas nr. 1: daugiau nebus? K.: ne, tikrai. Pareigūnas nr. 1: sakyk sąžiningai, nes išknisiu visą mašiną ir šuniuką išsikviesiu dar. K.: galit, nu aš tikrai nespėjau net pradėt nieko. Pareigūnas nr. 1: A., telefonas jūsų kur? A.: tikriausiai kažkur mašinoj, nes tašėj nerandu. Pareigūnas nr. 1: tašėj buvo raudonas. A.: o ten juodas mano. Pareigūnas nr. 1: o raudonas telefonas čia kieno? A.: čia irgi jo, bet jis man davė naudotis tiesiog. Pareigūnas nr. 1: duokit man tą telefoną, iš tašės. Dar kartą aš pažiūrėsiu viską. Čia tavo telefonas? (K.). K.: radote, da. Pareigūnas nr. 1: šitas tavo? O ten mašinoj su žaliu? K.: irgi mano. Su žaliu irgi. Pareigūnas nr. 1: ir dar turi telefonų? K.: yra mašinoj bagažinėj, bet senas ten, ir poranky yra. Pareigūnas nr. 2: o kur gyveni? K.: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas nr. 1 (moteriai): ateik čia, stok prie manęs. Pareigūnas moters rankinėje randa tokį patį juodą maišelį, koks ir buvo rastas automobilyje. A.: o kas čia? Pareigūnas nr. 1: tavo laimė, kad jis tuščias. Dar bus, pilnų? A.: aš net nežinojau, kad jis čia, aš net neįsivaizduoju. Pareigūnas nr. 1: čia tavo tašė? A.: tai taip. Pareigūnas nr. 1: daiktai tavo visi? A.: taip, dokumentai, viskas. Pareigūnas nr. 1: ar bus dar tokių maišelių su kažkokiu turiniu viduj? A.: aš tikrai net neįsivaizduoju. Pareigūnas nr. 1 (pareigūnui nr. 2): prapūsk tu man dar ją, tada bus viskas aišku. Pareigūnas nr. 1: kada paskutinį kartą alkoholį vartojot, A.? A.: vakar. Pareigūnas nr. 1: šiandien nevartojot? A.: ne. Pareigūnas nr. 2 patikrina moters blaivumą, alkotesteris parodo nulius. Pareigūnas nr. 1: o su draugu nevartojai šiandien? A.: ne. Pareigūnas nr. 1: šlapimas neparodys? A.: ne. Pareigūnas nr. 1: tikrai neparodys? A.: tikrai ne. Pareigūnas nr. 1: nes važiuosim į gydymo įstaigą, reikės priduot šlapimą, gerai? A.: mhm. Pareigūnas nr. 1: o papuošalai šitie kieno? A.: čia mano. Pareigūnas nr. 1: A., ateik čia. Pareigūnas randa rankinėje į popierių suvyniotus tokius pat juodus maišiukus. A.: kas čia? Bet tai iš kur jie pas mane atsirado? Pareigūnas nr. 1: aš turiu tavęs tokio klausimo klaust, o ne tu manęs. A.: kas čia? Pareigūnas nr. 1: nu iš trečio žiūrim, bus ar nebus trečiam, važiuosi šiandien nakvot į areštinę, ar nevažiuosi. A.: o kas čia? Bet kaip, aš neįsivaizduoju. Pareigūnas nr. 1: paaiškint kas čia yra, ar pati žinai? Ar tau draugas po to paaiškins? Pareigūnas nr. 1: kam saldainius taip valgei? A.: mėgstu saldainius. Pareigūnas nr. 1: šlapimas tikrai nieko neparodys? A.: tikrai. Pareigūnas apžiūrinėja moters rankinėje rastą kosmetinę. A.: ten būsiu įdėjus tokį paprastą, patį paprasčiausią švirkštą, nes aš užsiiminėjau kvepalais ir man reikėjo perpylinėt. Pareigūnas nr. 2: su adata ar be? A.: su adata. Pareigūnas nr. 1: gerai, tašę gali pasiimt. Ir stok ten atokiau, ir su K. nekalbėk.

Toliau apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240812-150543UTC+0300.mp4“. įrašo trukmė 3 min. 50 sek. Įraše dalyvaujantys asmenys: ugniagesiai gelbėtojai, pareigūnas nr. 1, pareigūnas nr. 2, vairuotojas (K.), keleivė (A.). Pareigūnas padaro nuotraukas, kurioje automobilio vietoje rado juodus maišelius, dar kartą apžiūri automobilio saloną. Automobilio porankyje randa telefoną, apie kurį minėjo vyras ir daug mėlynos spalvos vienkartinių pirštinių. Pareigūnas nufotografuoja automobilį. Pareigūnas nr. 1: tai tik dvi buvo? K.: tai aš tikrai tik dvi pasiėmiau. Pareigūnas nr. 1: o kas viduje ? K.: kristalai (1 t., b. l. 26-30).

Teisiamojo posėdžio metu šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti. Peržiūrint vaizdo įrašus, liudytoja A. T. pakomentavo, kad prisimena įvykio aplinkybes, pasakymas „ar važiuosi į areštinę“ buvo jai skirti žodžiai, nes pareigūnas apžiūrinėjo rankinę ir ji buvo šalia, ji neprisipažino, kad maišeliai jos, nes išsigando, kad ją surakins ir išsives. K. B. telefonas buvo jos rankinėje, ji nežino, kaip jis ten atsidūrė, gal kai ne vienas telefonas gulėjo, gal ji kažką žiūrėjo telefone ir tiesiog įsidėjo jį sau į rankinę.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš dviejų polietileninių maišelių, aptiktų automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Senasis Gardino pl., Vilnius, Vilniaus miesto sav., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,714 g (koncentracija 70,9 %). Nuoplovoje nuo K. B. rankų rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų (1 t., b. l. 76-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2458/2024(01) nurodyta, kad K. B. šlapime, paimtame 2024 m. rugpjūčio 12 d., 16.58 val., rasta amfetamino, 3-chlormetkatinono, pėdsakų metamfetamino. Šlapime karfentanilio, etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2459/2024(01) nurodyta, kad A. T. šlapime, paimtame 2024 m. rugpjūčio 12 d., 16.50 val., rasta amfetamino, 3-chlormetkatinono. Šlapime karfentanilio, etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 53).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtais „BBs“ tipo sviediniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams (sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J).

Tirti pateikti 13 vnt. sviedinių yra šaudyti tinkami pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro „BBs“ tipo sviediniai, kurie yra skirti šaudyti iš daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinių ginklų, tame tarpe ir iš tirti pateikto pneumatinio pistoleto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti sviediniai nėra šaudmenys (1 t., b. l. 19-27).

BK 260 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022, 2K- 187-976/2023).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-309-495/2019). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K- 350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022).

Teismas taip pat pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdamas tikslą dalį suvartoti pats, o kitą dalį išplatinti, ir nenustatytą dalį šios psichotropinės medžiagos suvartojo pats, kitą nenustatytą dalį išplatino, pateikdamas suvartoti A. T., o likusią psichotropinės medžiagos dalį laikė su savimi automobilyje iki kol automobilio apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumą.

Kaltinamasis K. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies – tik dėl kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos turėjimo savo vartojimui, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šioje dalyje byloje ginčo nėra, be paties kaltinamojo K. B. parodymų jo kaltę padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojų A. T. ir P. Z. parodymai, tarnybiniai pranešimai, 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada. Teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad K. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas dalinį tikslą suvartoti pats, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ne mažiau, nei 0,714 g (koncentracija 70,9 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, dalį suvartodamas pats, iki kol 2024 m. rugpjūčio 12 d., 14.45 val., automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Senasis Gardino pl., Vilniuje, apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,714 g (koncentracija 70,9 %) rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas psichotropinės medžiagos – amfetamino nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 20 g šios medžiagos. Taigi, kaltinamojo K. B. disponuotos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis neviršija nedidelį šios medžiagos kiekį, tačiau neviršija didelio todėl specialisto išvadoje, o tuo pačiu ir kaltinime nurodytas amfetamino kiekis atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Šie K. B. veiksmai kaltinime buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, ir BK 259 straipsnio 1 dalis.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 259 straipsnio 1 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatytos papildomos švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, darytina išvada, kad ši redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl, remiantis anksčiau aptartomis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aptarta K. B. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Tačiau kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o būtent dėl kaltinimo dalies, kad jis nenustatytą dalį anksčiau nurodytos psichotropinės medžiagos – amfetamino išplatino, pateikdamas ją suvartoti A. T.. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad kaltinime minimas psichotropines medžiagas turėjo savo vartojimui ir įvykio dieną, sėdėdamas automobilyje su A. T., jų pavartojo pats, tačiau A. T. jų nesiūlė, su ja dalintis nenorėjo. Pavartojęs narkotinių medžiagų, jis užmigo ir gavosi, kad A. T. jų pati savarankiškai paėmė, dėl ko jis yra nustebęs. Jis jai sakė, kad ji viską gali sakyti ant jo (K. B.), tačiau gavosi taip, kad jis tapo platintoju, bet jis neplanavo ir nesiruošė juo būti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo K. B. parodymus, kad jis tikslo platinti psichotropinių medžiagų neturėjo ir jų neplatino, vertina kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, kurią paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, visų pirma, tai, kad specialisto išvadų Nr. T-N 2458/2024(01) ir T-N 2459/2024(01) duomenimis tiek K. B., tiek A. T. šlapime, paimtame įvykio dieną, buvo rasta kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų, kas parodo, jog abu asmenys vartojo tokią medžiagą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. buvo apklausta du kartus ir abu kartus ji nurodė analogiškas minėtos psichotropinės medžiagos vartojimo aplinkybes, o būtent, kad šios medžiagos jai davė K. B.. Pirmosios apklausos metu liudytoja nurodė, kad pas ją organizme bus rasta narkotinės medžiagos, kurią jai davė K. B., ją suvartojo uostant, pačiame automobilyje. Atsimena, kad K. B. iš psichotropinių medžiagų padarė „takelį“ ant kažkokio lygaus paviršiaus. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, pasiliko prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, kad K. B. ją pavaišino, kaip suprato, narkotine medžiaga – amfetaminu. Ji šią medžiagą, kurią jai davė K. B., suvartojo uostant, tai buvo pačiame automobilyje. Atsimena, kad K. B. jai padarė ir pasiūlė „takelį“, tai buvo ant kažkokio lygaus paviršiaus. Taigi, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja A. T. nuosekliai teigė, kad ji vartojo psichiką veikiančias medžiagas, kurias jai davė kaltinamasis K. B., ir nurodė analogiškas šių narkotinių medžiagų suvartojimo aplinkybes – kad suvartojo „takelį“, kurį jai padarė kaltinamasis. Taip pat abiejų šių apklausų metu ji teigė nežinojusi, kad automobilyje buvo daugiau narkotikų. Šiuos parodymus liudytoja davė laisva valia, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, po to, kai jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš K. B., nes apklausoje ji nurodė, kad K. B. yra jos sugyventinis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. T. šiuos savo parodymus pakeitė ir teigė, kad ji narkotines medžiagas pasiėmė pati. Nurodė, kad po to, kai K. B., pavartojęs narkotikų, užmigo, jai skaudėjo dantį, todėl ji pati pasiėmė psichotropines automobilyje buvusias medžiagas ir pasidarė „takelį“, po to mėgino žadinti K. B., kad šis ją nuvežtų į vaistinę. A. T. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji bijojo atsakomybės, melavo iš baimės, kad ją nubaus už vartojimą, jei pasakys, kad pati paėmė. Dabar keičia parodymus, nes turėjo daug laiko apgalvoti ir suprato, kad taip negalima, norėjo pasakyti tiesą. Ji manė, kad jai bus didelė bausmė už vartojimą. Tada ji pasakė, kad jai narkotines medžiagas pasiūlė K. B., bet to nebuvo, ji jas pati pasiėmė. Tuo momentu, imdama narkotines medžiagas, ji nesuvokė ir negalvojo apie atsakomybę, o apklausiama melavo iš baimės, kad ją nubaus už vartojimą. Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti šiais liudytojos A. T. paaiškinimais, kadangi jie yra nelogiški ir nesutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. T. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu neva melavo baimindamasi bausmės už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau tiek pirminės, tiek papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino psichotropinių medžiagų vartojimo faktą. Be to, A. T. apklausos metu nebuvo pareikšti kokie nors įtarimai, ji nebuvo apklausiama kaip specialioji liudytoja dėl savo pačios galimai padarytos nusikalstamos veikos, tokiu būdu A. T. neturėjo pagrindo baimintis dėl atsakomybės už, kaip pati teigia, narkotinių medžiagų vartojimą, ir pati laisvanoriškai abiejų apklausų metu pripažino, kad vartojo psichotropinę medžiagą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad keisdama parodymus teisme, liudytoja A. T. tai daro ne dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu siekė išvengti atsakomybės sau, o norėdama padėti kaltinamajam K. B. išvengti atsakomybės už narkotinių medžiagų platinimą. Be to, įvertintina ir tai, kad liudytoja teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti psichotropinių medžiagų, kurias neva savavališkai paėmė, laikymo aplinkybių automobilyje. Nors ji teisingai nurodė, kad šios psichotropinės medžiagos buvo stalčiuke prie pavarų svirties, tačiau taip pat nurodė mačiusi, kad automobilyje gulėjo vienas maišelis, nors iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad liudytojos nurodytoje automobilio vietoje buvo rasti du maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis. Teismo vertinimu, šis faktas liudytojai būtų buvęs akivaizdus, jeigu ji būtų pati pasiėmusi minėtas narkotines medžiagas. Taip pat liudytojas policijos pareigūnas P. Z. apklausos teisme metu nurodė, kad jiems radus tuos du automobilyje buvusius maišelius, merginos (A. T.) reakcija į tai galimai buvo nuostaba. Pareigūnas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis bendravo ir su kaltinamuoju, ir su mergina, abiejų paklausus, kam priklauso narkotinės medžiagos, mergina atsakė, kad nieko nežino ir neįtarė, kad gali būti laikomos medžiagos. Šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. T. davė teisingus parodymus, o būtent, kad psichotropinių medžiagų – amfetamino vartoti jai davė kaltinamasis K. B., ir jai nebuvo žinoma apie tai, kad automobilyje yra daugiau šios psichotropinės medžiagos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja A. T. teisme teigė, jog pati psichotropines medžiagas pasiėmė dėl to, kad jai labai skaudėjo dantį, po ko ji prašė K. B. ją nuvežti į vaistinę vaistų, tačiau nei ji pati, nei K. B. šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kas teikia pagrindo manyti, jog ši liudytojos A. T. aplinkybė buvo išgalvota siekiant pagrįsti melagingai nurodomą aplinkybę, kad neva psichotropines medžiagas ji pasiėmė pati. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, o būtent aplinkybes, kad ji pati pasiėmė ir pavartojo automobilyje buvusios psichotropinės medžiagos – amfetamino, o ikiteisminio tyrimo metu melavo nurodydama, kad šios psichotropinės medžiagos jai davė K. B., ir vadovaujasi liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pranešti prokurorui apie tai, kad A. T., 2025 m. vasario 14 d. teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą (2 t., b. l. 30), galimai davė žinomai melagingus parodymus (2 t., b.l. 31-40), tai yra gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. B. turėjo bendrą tikslą dalį savo laikytos psichotropinės medžiagos – amfetamino suvartoti pats, o dalį jos išplatinti, ir jos nenustatytą dalį kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis išplatino, pateikdamas ją suvartoti A. T., todėl šioje dalyje jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nors pagal teismų praktiką narkotinių medžiagų platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, šias medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Liudytoja A. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jos rankinėje buvę du tušti maišeliai buvo jos, iš ankstesnių narkotinių medžiagų „kristalų“ pirkimų internetu, tačiau byloje nėra duomenų, kad byloje aptariamas psichotropines medžiagas kaltinamasis ir liudytoja būtų įsigiję kartu. Tuo tarpu aplinkybė, kad pati A. T. teigė esanti vartojanti tokio pobūdžio psichotropines medžiagas, ir jas nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo savo noru, kaltinamojo K. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo šiuo atveju nekeičia.

Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-21-697/2024).

Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad K. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas, kardomosios priemonės ir kitų klausimų išsprendimas

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 260 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. B. teismas pažymi, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą, abu nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padaryti tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o ypač susijusios su tokių medžiagų platinimu, įprastai lemia įvairių problemų, kurias bendriausia prasme galima skirstyti į socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines, kilimą. Su šių problemų sprendimu susiduria tiek atskiri privatūs asmenys, tiek visa visuomenė, tiek valstybės institucijos, jų išsprendimui yra naudojami įvairūs ištekliai (pavyzdžiui, žmogiškieji, finansiniai ir kt.), kurie iš tikrųjų galėtų būti panaudoti individo, šeimos, bendruomenės ir t. t. raidai skatinti, gerovei užtikrinti. Taigi teismui nekyla abejonių, kad K. B. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra vertintinas kaip itin pavojingas, darantis realią žalą saugomiems gėriams. K. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę K. B., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, praeityje dirbęs tik trumpais laikotarpiais, iš viso kelis mėnesius (1 t., b. l. 143), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nors teismui nurodė, kad jis užsiima (duomenys neskelbtini), turi planų kurti verslą, tačiau teismui nėra pateikti jokie šiuos teiginius apie kaltinamojo užimtumą patvirtinantys duomenys, kaltinamasis individualios veiklos pažymėjimo neturi, pats nurodė, jog dirbdavo su kitu asmeniu, kuris jį turėjo, K. B. dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra teisiamas pirmą kartą, anksčiau jis yra teistas vieną kartą už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, paskirtos bausmės neatlikęs (nesumokėjęs baudos), todėl šis teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka. daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos, duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pagrindų pastarajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad to prašė kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu, teismas svarsto galimybę K. B. atžvilgiu takyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021).

Dėl kaltinamojo K. B. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis K. B. jam šioje byloje inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis). Nors jo gynėja baigiamųjų kalbų metu teigė, kad pastarasis teistumas yra išnykęs, tačiau iš teismo gautų antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad pastaroji bauda nėra sumokėta ar išieškota, tokiu būdu kaltinamasis nėra įvykdęs jam paskirtos bausmės ir jo teistumas nėra išnykęs. Nors pažymėtina, kad ankstesnis teistumas nebuvo susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau šio teistumo turėjimas vis vien leidžia daryti išvadą, kad anksčiau K. B. taikyta švelnesnė bausmė siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo naujo sunkaus nusikaltimo padarymo. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo K. B. asmenybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, jis sistemingai daro KET pažeidimus, nemoka paskirtų baudų, kas rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis K. B. nepripažino, savo veiksmų kritiškai nevertino, nesigailėjo dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nors jo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nei ji, nei pats kaltinamasis iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurias teismas galėtų vertinti kaip išskirtinio pobūdžio, suteikiančias pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip jau minėta, K. B. yra nedirbantis, jo užimtumo duomenys, gauti iš SODROS, rodo, kad jis praeityje yra dirbęs tik trumpais laikotarpiais, pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, taip pat jis nėra susisaistęs tvirtais socialiniais ryšiais – nevedęs, neturi vaikų ar išlaikomų asmenų, o vien tos aplinkybės, kad jis turi tikslą įkurti (duomenys neskelbtini) verslą bei turi tėvą, kuriam reikalinga priežiūra (nei vieną iš kurių patvirtinantys duomenys teismui nėra pateikti) savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad pastarosios aplinkybės nesulaikė kaltinamojo nuo sunkaus nusikaltino padarymo. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje į asmens šeimynines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023). Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, konstatuoti, jog kaltinamojo K. B. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Įvertinus aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalies bei BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatas, teismas sprendžia, kad K. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam skirti švelnesnę bausmę, nei ji numatyta atitinkamoje sankcijoje. Tačiau, įvertinus visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog K. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje skirtina laisvės atėmimo bausmė minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 2 metams, o už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje – skirtina 30 parų arešto bausmė (mažesnė, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, K. B. paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimai įtvirtina galimybę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, jai pastarosios paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, tačiau ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, pagal naują BK 75 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 9 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį sprendimą motyvuoti. Todėl šiuo atveju pasisakytina ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo K. B..

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu nėra galimas. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Vis tik šiuo atveju konstatuotina, jog atidėti K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Šiuos argumentus teismas jau išdėstė pasisakydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo skiriant bausmę ir jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas kaltinamąjį K. B. charakterizuojančias aplinkybes bei jo padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, konstatuotina, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį K. B. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., 14.45 val., iki 2024 m. rugpjūčio 13 d., 13.16 val. (1 t., b. l. 83-84, 89-90). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (1 t., b. l. 117-118). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 22 d. nutartimi ši kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant 1 mėnesio suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 20 d. (1 t., b. l. 128-129). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis ši kardomoji priemonė buvo tęsiama ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi yra pratęsta iki 2025 m. balandžio 20 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam K. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., 14.45 val., iki 2024 m. rugpjūčio 13 d., 13.16 val. (1 diena) ir nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad K. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo bausmės vykdymo (kaltinamasis jau anksčiau ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, jis niekur oficialiai nedirba, tvirtų socialinių ryšių neturi, jam šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), todėl kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, likę daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

Po tyrimo (2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada) likusios psichotropinės medžiagos – 0,618 g amfetamino, perduotos saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 76-78) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos;

Po tyrimo gautas vokas su objektų pakuotėmis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariate – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

DVD laikmena, kurioje užfiksuoti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys, saugoma voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio – paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam K. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., 14.45 val., iki 2024 m. rugpjūčio 13 d., 13.16 val. (1 dieną) ir nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam K. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

Po tyrimo (2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada) likusias psichotropines medžiagas – 0,618 g amfetamino, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

Po tyrimo gautą vokas su objektų pakuotėmis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariate – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

DVD laikmeną, kurioje užfiksuoti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys, saugomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Pranešti prokurorui apie tai, kad A. T. gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.