- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eAS-1039-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02190-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) 2026 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 5-IL-6774 (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir pripažinti E. M. tinkamu vidaus tarnybai ir mokytis Lietuvos policijos mokyklos įvadiniuose kursuose.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikiną reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2026 Sprendimo galiojimą iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi, be kita ko, atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia aplinkybe, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jei Sprendimas nebus sustabdytas, pareiškėjas praleis 2026 m. priėmimo etapą ir negalės pradėti mokytis bei tarnauti vidaus tarnyboje net tuo atveju, jeigu teismas Sprendimą panaikins. Tai sukeltų neatitaisomą žalą pareiškėjo teisei lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą bei pažeistų teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas neturėtų galimybės vėliau grįžti į praleistą priėmimo etapą, todėl teismo sprendimo įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas. Sprendimo sustabdymas leistų pareiškėjui dalyvauti priėmime tol, kol teismas išnagrinės bylą iš esmės. Pareiškėjas nėra teistas, nėra atlikęs sunkių nusikaltimų, jo pažeidimai yra smulkūs ir seni. Viešasis interesas (policijos etika ir patikimumas) bus tinkamai apsaugotas teismo procese, o mechaniškas sprendimo galiojimas pažeistų proporcingumo principą.
Teismas įvertinęs pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nesustabdžius Sprendimo, egzistuoja neatitaisoma arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai žalos grėsmei, nenurodė, nedetalizavimo aplinkybių, dėl ko, praleidus 2026 m. priėmimo etapą, vėliau negalėtų mokytis ar grįžti į praleistą priėmimo etapą, ir kuo tai susiję su neatitaisoma žala pareiškėjo teisėms.
Teismas nurodė, kad pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui turi būti realus, pagrįstas įrodymais, o ne prielaidomis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir patenkinti prašymą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Policijos departamento Sprendimo galiojimą iki administracinės bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pareiškėjas nurodo, kad, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kils didelė žala, nes Lietuvos policijos mokyklos įvadinių kursų (skirtų asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą) priėmimas vyksta konkrečiais etapais, paprastai 2026 m pavasarį-vasarą, ir nesustabdžius Sprendimo, jis praleis 2026 m. priėmimo etapą ir neturės galimybės dalyvauti atrankoje, pradėti mokytis bei tarnauti vidaus tarnyboje tais metais.
Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeidžia viešojo intereso ir yra proporcingas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino realią neatitaisomos žalos grėsmę ir pernelyg formaliai bei paviršutiniškai taikė teismų praktiką, nors byloje akivaizdžiai egzistuoja visos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui ginčija Lietuvos policijos generalinio komisaro 2026 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 5-IL-6774 „Dėl E. M., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“, kuriame, išnagrinėjus pareiškėjo 2026 m. vasario 27 d. prašymą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą, nuspręsta, kad E. M. yra netinkamas vidaus tarnybai.
Pareiškėjas prašė teismo sustabdyti Sprendimo galiojimą (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.). Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia aplinkybėmis, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, net ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo vykdymas bus neįmanomas, nes jis praleis 2026 m. priėmimo etapą ir neturės galimybės dalyvauti atrankoje bei pradėti mokytis ir tarnauti vidaus tarnyboje tais metais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 7 straipsnyje. Pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalį, pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka Statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų arba kai yra Statuto 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių (Statuto 11 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą, siekia, kad jam būtų leista dalyvauti 2026 m. atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Pažymėtina, kad skundžiamu Sprendimu buvo įvertintas pareiškėjo tinkamumas vidaus tarnybai, t. y. buvo atlikta tik viena iš Statuto 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų pretenduojančių į vidaus tarnybą asmenų tikrinimo procedūrų, todėl, neatlikus kitų procedūrų, net ir sustabdžius Sprendimo galiojimą, tai nesukels pareiškėjo siekiamų pasekmių (galimybės dalyvauti atrankoje ir pradėti mokytis). Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės yra ginamos prevenciškai ir neproporcingai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Sprendimo galiojimo sustabdymą), nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kad teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymas ateityje pasunkėtų arba taptų negalimas (pvz., kad pareiškėjas negalėtų dalyvauti atrankoje kitais metais) ar pareiškėjas patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, per se (lot. pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, jog sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai (ABTĮ 36 str. 3 d.), todėl pareiškėjo sumokėta 15 Eur suma grąžinama pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 3 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria nuspręstai netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui E. M. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.
Nutartis neskundžiama.