Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1766-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2A-1766-265/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
I. K., M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1766-265/2017Proceso Nr. 2-24-3-00846-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir M. K. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė R. Z. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus “Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai” nustatyta tvarka, paduodama pareiškimą skolininkui dėl skolos išieškojimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagal kreditorės pareiškimą 2016 m. balandžio 19 d. išdavė teismo įsakymą dėl 22 879,98 Eur skolos priteisimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-04-19 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš I. K. kreditorės R. Z. naudai.Skolininkė I. K. 2016 m. gegužės 11 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nurodė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas.2016 m. gegužės 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas kreditorei pasiūlė per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti skolininkui ieškinį.2016 m. gegužės 26 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovės R. Z. ieškinys atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.2016 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė ieškovės ieškinį ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. įsakymą.Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei 22 879,98 Eur skolą; 2) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei 5 proc. dydžio įstatymines procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2014-04-22 atsakovei suteikė 22 879,98 Eur paskolą, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi dėl paskolos buvo sutarta žodžiu, paskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovės asmeninę sąskaitą. Nurodė, kad atsakovė skolą įsipareigojo grąžinti 2016 metų vasario mėnesį, po to, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra perves atsakovei finansinę paramą už vykdytą projektą. Atsakovė paskolintų pinigų ieškovei negrąžino iki šiol.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nėra skolinga, nes nurodytos sumos ieškovės buvo pervedamos į atsakovės sąskaitą ne kaip paskolos suteikimas, o kaip paskolos grąžinimas. 2012 metais ji su ieškovės pagalba pradėjo rengti projektą „Sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo veiklai“. Nurodė, kad veiklai reikalingų lėšų neturėjo, todėl dėl finansinės pagalbos kreipėsi į savo sesers sutuoktinį, ir 2012-12-31 tarp atsakovės ir P. H. (sesers sutuoktinis) buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią sesers sutuoktinis jai paskolino 115 848,00 Eur (400 000,00 Lt), kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2020-01-01. Nurodė, kad ieškovė, žinodama, kad ji disponuoja didelėmis pinigų sumomis, 2013 metų vasarą paprašė trumpam laikui paskolinti 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt), kurios norėjo investuoti į veiklą, iš kuriuos per trumpą laiką galima gauti pelną. Pinigus ieškovei paskolino, sudarė paskolos sutartį. Ieškovė po nuolatinių raginimų paskolintas lėšas grąžino, paskolos sutartis buvo grąžinta ieškovei, nes įsipareigojimai buvo įvykdyti. Santykiai tarp šalių pašlijo 2015 metų pavasarį, kai atsakovei tapo žinoma, kad ieškovės teikiama pagalba rengiant projektą yra nekokybiška, atsakovei atsisakius ieškovės pagalbos pastaroji ėmė reikalauti atlygio už suteiktą pagalbą. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčo, kad atsakovė lėšas gavo nėra, tačiau jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes atsakovė ne tik neįsipareigojo, bet ir neturėjo pareigos jų ieškovei grąžinti, kadangi šios lėšos gautos kaip paskolos grąžinimas, todėl nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovams I. K. ir M. K. iš ieškovės R. Z. 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, išklausęs posėdžių metu ginčo šalis, nurodė, kad negali konstatuoti tarp šalių esant paskolos teisiniams santykiams, t. y. teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovams paskolą – byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių esminę paskolos sutarties sąlygą – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovės dėstoma pozicija, tiek atsakovų argumentai yra priešingi. Pažymėjo, kad ieškovė yra verslus žmogus, užsiimantis įvairia ūkine komercine veikla, vykdantis projektus, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo standartai, todėl, teismo vertinimu, nesudaryti paskolos sutarties, kai skolinamos didelės lėšos, yra neatsargu ir nerūpestinga. Pažymėjo, kad sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti rašytine forma sutartį, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Pažymėjo, kad atsakovai, kaip verslo projektą – sodybą kuriantys asmenys taip pat nesilaikė visų atidumo ir rūpestingumo standartų, t. y. atsakovas posėdžio metu teigė, kad ieškovei už jos atliktus darbus bus sumokėtas nuo 14 481,00 Eur iki 20 273,40 Eur (nuo 50 000,00 Lt iki 70 000,00 Lt) atlyginimas, tačiau šio susitarimo neįformino. Sprendė, kad nėra galimybės nustatyti kokie teisiniai santykiai siejo šalis: darbo santykiai ar paskoliniai santykiai. Pažymėjo, kad ieškovė, posėdžio metu teigdama, kad atsakovai jokios paskolos iš P. H. neėmė, ir kad sodybos projekto kūrimo dokumentuose (verslo plane) ši paskola nėra nurodyta, turėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius šį jos teiginį. Nurodė, jog ieškovės atstovo teiginys, kad tai atsakovai turėjo įrodyti, jog turėjo piniginių lėšų, kurias galimai galėjo paskolinti ieškovei, klaidingas, kadangi atsakovai byloje pateikė įrodymus apie tai, kad paskolos sutartis su Vokietijoje gyvenančiu atsakovės sesers sutuoktiniu yra sudaryta, paskola yra paimta, paskolos sutartis galiojanti.Padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog mokėjimų nurodymais pervesti pinigai į atsakovės sąskaitą buvo atsakovams suteikta paskola, o atsakovai suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti. Analogiškais pagrindais atmetė ieškovės atstovo advokato Ž. B. teismo posėdžio metu žodžiu išsakytą alternatyvų reikalavimą - atmetus ieškinį dėl paskolos priteisimo priteisti ieškovei prašomą sumą nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo pagrindu. Konstatavo, kad ieškovė nepaneigė atsakovų pozicijos, jog mokėjimo pavedimais ieškovės pervestos sumos buvo paskolos grąžinimas atsakovams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1 Teismas neatsižvelgė į 2014-04-22 mokėjimo pavedimo paskirtį, jos nevertino, netaikė CK 6.871 straipsnio 3 dalies, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, klaidingai vertino 2014-04-22 mokėjimo pavedimą kaip apeliantės paskolos grąžinimą atsakovams, todėl, atmesdamas apeliantės ieškinį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

9.2. Teismas, padaręs išvadą jog apeliantė nepaneigė atsakovų pozicijos, kad mokėjimo pavedimais apeliantės pervestos sumos buvo paskolos grąžinimas atsakovams, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei.

9.4. Byloje nesant jokių įrodymų, kad atsakovai perdavė paskolos dalyką apeliantei, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvadai, kad atsakovai skolino pinigus apeliantei, ir atitinkamai, jog apeliantė 2014-04-22 mokėjimo pavedimu grąžino paskolą atsakovams. Priešingai, negu nurodyta skundžiamame sprendime, ne apeliantė privalėjo paneigti atsakovų poziciją, tačiau patys atsakovai turėjo pareigą įrodyti paskolos apeliantei suteikimo faktą. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

9.9. Prašo prie bylos prijungti 2013-03-26 UAB „Technotop” sprendimo suteikti paskolą atsakovei I. K. kopiją. Teigia, jog šis įrodymas patvirtina, jog iš tiesų atsakovė I. K. ir P. H. negalėjo sudaryti 2012-12-31 paskolos sutarties, nes priešingu atveju atsakovei I. K. jau turint finansavimo šaltinį, vėliau nebūtų kilęs poreikis, kad tokio paties dydžio paskolą (400 000 Lt) suteiktų kitas subjektas - UAB „Technotop“. Taip pat prašo prie bylos prijungti 2012-10-20 el. laiško su vertimu į lietuvių kalbą kopiją, kuriuo P. H. atsisako finansiškai padėti atsakovams dėl kaimo turizmo sodybos, o tai papildomai patvirtina apeliantės poziciją, jog tarp atsakovės I. K. ir P. H. negalėjo būti sudaryta 2012-12-31 paskolos sutartis.

Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas sprendimą priėmė laikydamasis kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotų taisyklių ir kriterijų, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

10.2. Ieškovė turėjo pareiga įrodyti šios paskolos sutarties sudarymo faktą bei tokio sandorio sąlygas, bet to nepadarė. Ieškovė į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tariamai tarp jos ir atsakovų egzistavusių paskolos sutartinių teisinių santykių, o rėmėsi išimtinai tik savo paaiškinimais. Ieškovės paaiškinimai kelia itin didelių abejonių ne tik dėl to, kad jie yra duoti šališko ir bylos baigtimi suinteresuoto asmens, bet ir dėl to, kad jie buvo itin nenuoseklūs ir melagingi.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė neįrodė, jog mokėjimų nurodymais pervesti pinigai į atsakovės sąskaitą buvo atsakovams suteikta paskola, o atsakovai suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti.

10.4. Nėra pagrindo prijungti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kadangi apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

10.5. Prašo prie bylos prijungti 2013-03-26 paskolos sutarties kopiją ir 2013-03-27 sutarties dėl paskolos sutarties nutraukimo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).Kaip teisingai pažymėjo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji prašomų priimti naujų įrodymų neteikė teismui, tačiau įvertinus, jog ieškovė šiais įrodymais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, o atsakovai su šiais įrodymais susipažino, pateikė jų vertinimą bei taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, teismas daro išvadą, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, todėl jie priimtini ir vertintini.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai susiję su netinkamu teismo įrodymų vertinimu bei neteisingu įrodinėjimo pareigos paskirstymu.Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo ar kasacinio teismo praktikos, taikytinos ginčo teisiniams santykiams, nesilaikymo. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs proceso šalims, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2014 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimo paskirtį, jos nevertino, netaikė CK 6.871 straipsnio 3 dalies, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, klaidingai vertino 2014 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimą kaip apeliantės paskolos grąžinimą atsakovams. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Pažymėtina, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė aplinkybes, jog atsakovams paskolino 22 879,98 Eur sumą kaimo turizmo sodybos projektui pabaigti, grindė mokėjimo pavedimais, t. y. ieškovė pateikė įrodymus, jog 2004-03-31 atsakovei pervedė 579,24 Eur (2 000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – papildymas, 2014-03-31 – 579,24 Eur (2 000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – papildymas, ir 2014-04-22 pervedė 21 721,50 Eur (75 000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – paskola. Atsakovė teigė, jog ieškovė, atlikdama mokėjimo nurodymus, grąžino jiems iš jų paskolintus pinigus verslui vykdyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl atliktų mokėjimų, ir kad atsakovė gavo iš ieškovės pinigus, nekilo.Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus, išklausęs posėdžių metu ginčo šalis, negalėjo konstatuoti tarp šalių buvus paskolos teisiniams santykiams, t. y. teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovams paskolą – byloje nėra įrodymų pagrindžiančių esminę paskolos sutarties sąlygą – paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2014 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimo paskirtį ir nepagrįstai netaikė CK 6.871 straipsnio dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios nutarties 27 punkte minėtoje nutartyje nurodė, kad tarptautinis mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Tačiau būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje šalių pozicija dėl ginčo mokėjimų visiškai priešinga – ieškovė teigė, jog šiais mokėjimais suteikė paskolą atsakovams, atsakovai teigė, jog ieškovė šiais mokėjimais grąžino jai suteiktą paskolą. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjos valia, patvirtinama prievolė kreditorei ir paliudijama apie paskolos davėjos suderintą valią, t. y. ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems šalių aiškinimams, įvertinus, kad dviejuose mokėjimuose nurodyta mokėjimo paskirtis – papildymas, nesant duomenų, kuriais būtų išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai aplinkybes, jog jiems nereikėjo skolintis pinigų, į bylą pateikė įrodymus apie P. H. I. K. suteiktą paskolą, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė esminės paskolos sutarties sąlygos egzistavimo - paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, su apeliantės argumentu, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovai jokios paskolos iš P. H. neėmė, ir kad sodybos projekto kūrimo dokumentuose (verslo plane) šios paskolos nėra nurodyta, turėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius šį jos teiginį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai, siekdami įrodyti, jog jiems nebuvo poreikio skolintis pinigų iš ieškovės, į bylą pateikė paskolinę sutartį sudarytą 2012 m. gruodžio 31 d. tarp atsakovės I. K. (paskolos gavėja) ir P. H. (paskolos davėjas). Iš šios sutarties matyti, kad paskolos gavėjas iš paskolos davėjo gavo 115 848,00 Eur (400 000,00 Lt) paskolą, kuri suteikta iki 2019 m. gruodžio 31 d., be palūkanų, paskola skirta projektui „Sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo veiklai“, paskolos terminas iki 2020 m. sausio 1 d. Iš pateikto paskolos paėmimo grafiko matyti, kad paskola paimta laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-23, viso 116 064,35 Eur (400 747,00 Lt).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, teigdama, jog minėta paskolos sutartis tarp atsakovės ir P. H. nebuvo sudaryta, privalėjo šį savo teiginį įrodyti. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė įrodymus, kurie, jos tvirtinimu, įrodo, jog paskolos sutartis tarp atsakovės ir P. H. nebuvo sudaryta. Ieškovės teigimu, 2013 m. kovo 26 d. UAB „Technotop” sprendimas suteikti paskolą atsakovei I. K. įrodo, kad atsakovė I. K. ir P. H. negalėjo sudaryti 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties, nes priešingu atveju atsakovei I. K. jau turint finansavimo šaltinį, vėliau nebūtų kilęs poreikis, kad tokio paties dydžio paskolą (400 000 Lt) suteiktų kitas subjektas - UAB „Technotop“. Atsakovė, atsikirsdama į naujus pateiktus įrodymus, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad 2013 m. kovo 26 d. sutartis sudaryta tarp UAB „Technotop” ir I. K., nutraukta 2013 m. kovo 27 d. Kaip matyti iš Paskolos sutarties nutraukimo, paskolos sutartis nutraukta, kadangi įgaliotas asmuo R. Z. paskolos sutartį sudarė neturėdama įgaliojimų sudaryti paskolos sutarčių I. K. vardu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovų nurodytas aplinkybes, jog su P. H. bendraudavo rusų kalba, o ieškovė teismui pateikė elektroninį laišką, kuriuo P. H. atsisako finansiškai padėti atsakovams dėl kaimo turizmo sodybos, anglų kalba, įvertinusi, kad nėra galimybių įsitikinti šio laiško autentiškumu, daro išvadą, kad šis pateiktas įrodymas negali būti laikomas patikimu, todėl jo pagrįstumas nevertintinas. Įvertinus naujus pateiktus įrodymus spręstina, kad apeliantės naujai pateikti dokumentai nepaneigia fakto, jog atsakovė I. K. ir P. H. sudarė 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą, susipažinimą su byla atsakovė I. K. sumokėjo 500 Eur sumą (2017-10-26 pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 638096). Turėtas bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti iš apeliantės. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetus iš jos priteistina atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas