Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad švenčiant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kalėdinį vakarėlį (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurio metu prie jo žmonos priėjo A. V. ir pakvietė ją pašokti. Jis pasiliko prie staliuko su kolega R. ir šnekučiavosi. Po kiek laiko pribėgo išsigandusi žmona ir pasakė, kad bešokant A. prie jos priekabiavo, pasakojo koks nevykęs yra seksualinis gyvenimas, pasiūlė jai pasimylėti tualete. Žmona buvo išsigandusi, visą jos pasakojimą girdėjo šalia sėdėjęs R. Tuomet supykęs nutarė susirasti A. ir išsiaiškinti, bei pasakyti jam jog taip nedera elgtis su bendradarbio žmona. A. rado lauke ir praėjęs pasakė jam „ką tu gaidy priekabiauji prie mano žmonos“, o jis sukdamasi atsakė „eik tu nachui“, dėl ko supyko ir pasijuto bejėgiu šioje situacijoje, nes jis įžeidė tiek jo žmoną, tiek jį patį, tad apimtas pykčio pačiupo jį norėdamas supurtyti. Po kontakto, nukentėjęs nugriuvo ir jam gulinčiam spyrė tris kartus į juosmens sritį. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo spyrių ir nuo vartymosi ant grindinio. Pripažįsta visus sužalojimus, tačiau nepripažįsta, kad ranka trenkė į galvą. Galvoje sužalojimai galėjo atsirasti kai jis krito ant žemės bei vartėsi ant grindinio. Į galvą koja nespyrė. Po spyrių jį apkabino kolega ir pasakė „ką tu darai“. Vakaro pradžioje buvo išgėręs šampano taurę. Išgertas alkoholis netūrėjo jokios įtakos jo elgesiui. Savo elgesiu siekė nukentėjusįjį supurtyti ir pasakyti, kad negalima taip elgtis su moterimi. Neturėjo jokių intencijų panaudoti smurto, bet A. pats jį sukurstė, išsakydamas įžeidžiančius žodžius. Gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą ir atsiprašo. Sutiktų atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, šiuo metu yra pervedęs 300 Eur.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šventė darbo vakarėlį, jo metu vyko šokiai, pakvietė kaltinamojo žmoną šokiui. Su ja pašoko ir išsiskirstė. Vėliau sutiko kolega A. M. ir su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) apačią parūkyti. Tuomet ten atėjo kaltinamasis ir pasakė „ką tu gaidy pasakei mano žmonai“ ir sudavė į nugarą, o atsisukus smūgiavo į galvos sritį, veido sritį, po to dar kartą į galvos sritį, nuo ko jis prarado sąmonę ir nugriuvo ant grindinio. Atgavęs sąmonę juto smūgius į šonkaulių sritį, taip pat krutinės ląstos sritį. Nuo smūgių kojomis bandė dengtis rankomis. Kolegos patraukė nuo jo kaltinamąjį. Atsistojęs iš kart pasišalino iš įvykio vietos, nes matė jog D. yra įsiaudrinęs. Įvykio metu buvo padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas. Dėl sužalojimų į policiją kreipėsi maždaug po savaitės laiko, kai suprato, kad D. nesijaučia padaręs nusikaltimą. Vakarėlio metu vartojo alkoholį. Išgėrė keletą viskio taurių ir šampano, tačiau save visiškai kontroliavo ir viską suvokė. Po įvykio pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, jo ieškojo, tačiau nerado. Grįžęs namo skambino policijai dėl prarasto telefono, nes kompiuteriu išsiaiškino jo buvimo vietą. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad buvo užpultas. Pareigūnams minėjo, kad nerašys pareiškimo, tačiau jiems nesakė, kad nejuto fizinio skausmo. Telefonas buvo rastas pas kolegą. Anksčiau su kaltinamuoju buvo ne kartą susitikę įmonės vakarėliuose, tarp jų nėra jokio santykio nei darbinio, nei draugiško. Po įvykio kaltinamasis atėjo tik tuomet, kai sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas. Jis atėjo su savo tiesioginiu viršininku ir didelę dalį kalbėjo jo viršininkas kuris sakė, kad reikia susitaikyti. Reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtines žalos, nes buvo pažemintas, turėjo teisintis kolegoms dėl ko buvo sumuštas, po įvykio patyrė fizinį skausmą, kurį juto keletą savaičių, buvo apsunkintas jo tiesioginis darbas. Jautė gėdos jausmą dėl to kad buvau sumuštas, pažemintas, apkaltintas nebūtais dalykais. Dėl patirtų sužalojimų šventiniu laikotarpiu buvo apribotos galimybės pramogauti su šeima. Dalį ieškinio sumos- 300 Eurų kaltinamasis atlygino.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. buvo kolektyvo Kalėdiniame vakarėlyje (duomenys neskelbtini). Su Arūnu išėjo į lauką parūkyti. Stovėjo nusisukę į gatvę ir rūkė. Už kelių minučių atsidarė durys ir išbėgo R. šaukdamas žodžius „ką tu gaidį mano žmonai pasakei“. A. kažkaip nesureagavo, nes stovėjo nusisukęs į gatvės pusę, tada R. A. pastūmė rankomis į nugaros sritį ir nuo stūmimo A. nugriuvo. Jo vertinimu tai buvo stūmimas ir nuo jo A. nugriuvo ant žemės. Jis pats taip pat nukrito, o atsistojęs pamatė, kad A. susirietęs guli, o R. smūgiuoja koja į nugaros sritį ir į pilvą. A. buvo vos ne po R. Matė tris smūgius koja į nugarą ir į pilvo sritį. R. buvo apsižergęs A. ir spyrė į pilvą ir į nugarą. Bandė juos išskirti, norėjo R. nustumti. R. buvo labai agresyvus, priešinosi, plūdo visokiais žodžiais. Po įvykio, ant V. veido nematė jokių akivaizdžių sužalojimų, kraujo žymių. Gal buvo smūgiai į rankas, kadangi A. gulėjo užsidengęs galvą, bet tiesiogiai smūgių į galvą nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ar buvo spyriai į galvą nematė, bet tyrėjai aiškino, kad kai A. gulėjo susirietęs, R. galėjo pataikyti į galvą.

Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą buvo darbovietės Kalėdinis balius. Maždaug po pirmos valandos nakties, kai jau buvo apmažėję žmonių, su R. sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Priėjo A. ir pakvietė šokti R. žmoną. Per stalą nematė tiksliai, ar A. buvo priklaupęs, ar pritūpęs prie Ž. Kaip jie šoko taip pat nematė, nes matymo kampas buvo visai į kitą pusę. Vienu momentu priėjo R. žmona ir pasakė, kad A. jai pasiūlė eiti pasikrušti tualete ar kambariuke, lyg tualete. Jos pasakojimas pasirodė įtikinamas, nes ji parėjo sutrikusi. Dar kažkaip pagalvojo, kad kaip galima taip siūlyti, kai šalia yra vyras. Tada R., prieš tai buvęs visiškai ramus, atsistojo, pasakė, kad niekas čia jo žmonai nesiūlys kažkur eiti ir su žmona kažkur nuėjo. Jis pasiliko salėje, kur toliau vyko šokiai. Kai muzika baigėsi, išsikvietė taksi ir nuėjo pasiimti striukės. Iš pradžių savo striukės nerado, paskui rado kitoje vietoje. Eidamas koridoriuje matė R. su generaliniu direktoriumi ir girdėjo, kaip R. šaukė, kad gali jį atleisti iš darbo. Nesuprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Nusileidęs į apačią taksi išvažiavo namo. Važiuojant namo striukėje rado ne savo telefoną. Pasitikrino kišenes, rado savo raktus, tai suprato, kad striukė jo. Grįžęs namo telefono savininko neieškojo, nes buvo bendradarbių balius. Paliko telefoną apačioje ir nuėjo miegoti. Ryte, prieš 8, iš lovos išvertė policija, jiems atidavė telefoną. Tą vakarą jam net nebuvo žinoma, kad buvo konfliktas tarp kolegų. Apie viską sužinojo, kai atėjo į darbą. Nukentėjusiojo darbe tą savaitę nematė, sutiko jį gal po Naujų metų. Žino faktą, kad skyriaus viršininkas ėjo kartu su R. ir bandė jį taikyti su A., bet pats to nematė. Vakarėlio metu buvo išgėręs. Nukentėjusiojo kvietimas šokti nebuvo nepadorus ar galintis sukelti konfliktą. Tai nebuvo elgesys, kuris Ž. ar jos vyrui keltų neigiamas emocijas.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo kalėdinis kompanijos vakaras (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis buvo gerokai padauginęs alkoholio ir atėjo laikas eiti į namus. Išėjęs pro duris ieškojo taksi. Eidamas link taksi išgirdo rėkavimus. Atsisukęs pamatė, kad A. guli, o R. skėryčiojosi, kažką šaukia apie žmoną. Suprato, kad ten kažkas negerai. Tada ėjo link jų, tačiau dėl girtumo ir slidumo, bei dėl kojos traumos nugriuvo. Atsikėlęs liepė R. ramintis, nes jis buvo įsiaudrinęs, jį stūmė toliau nuo A. A. tuo metu gulėjo ant žemės. Smūgių nematė. A. jam teoriškai yra viršininkas, o R. pavaldinys. Dėl ko R. taip elgėsi sužinojo tik po kurio laiko, iš gandų. R. pasakė, kad jis pasiimtų striukę ir vyktų namo, nes jautė pareigą, kad nebūtų konfliktų, nes visi dirba viename kolektyve. Neprisimena ar konflikto metu matė M., su juo apie konfliktą nekalbėjo. Pirmoje vakaro dalyje su R. sėdėjo prie vieno stalo, tuo metu jis alkoholio nevartojo. Paskui buvo koncertas. Po koncerto visi susirinko prie stalo, R. gėrė kolą. Paskui jis nuėjo švęsti prie kito stalo, tą vakarą R. D. vartojant alkoholį nematė.

Liudytoja Ž. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio mėnesį su vyru R. D. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalėdiniame vakarėlyje. Sėdint prie stalo su R. ir jo kolega R., prie jų priėjo V., kuris atsiklaupęs ant kelio pakvietė šokti. To kvietimo šokti labai nesureikšmino. Prieš tai šoko ir su savo vyru, ir su kitais ratelyje. Su V. šoko dviese, ne ratelyje. Bešokant, V. pradėjo klausinėti, kodėl jos nematė anksčiau. Jam pasakė, kad todėl, jog nedirba (duomenys neskelbtini) ir čia atėjo su savo vyru. Tada jis paklausė, kas jos vyras. Atsakė, kad R. D. V. paklausė, kiek metų jie vedę. Atsakė, jog (duomenys neskelbtini). Tada V. pradėjo teigti, kad po (duomenys neskelbtini) metų, jos seksualinis gyvenimas su vyru tragiškas ir pasakė „eime, čia ir dabar tave išdulkinsiu tualete“. Po tų žodžių iš karto atsiraukė nuo V. ir nuėjo pas vyrą. Buvo šokiruota, pažeminta, jautėsi blogai, buvo įžeistas jos kaip moters orumas. Be to, tą vakarą matė, kad V. buvo su antra puse, kartu su ja šoko, bučiavosi ir leido laiką. Kai priėjo prie savo vyro R. ir jo kolegos R., jie iš veido suprato, kad kažkas negerai ir paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad V. seksualiai priekabiavo ir siūlė čia ir dabar eiti ir išdulkinti tualete. Jos vyras R. pasakė, kad eina su V. pasikalbėti. Kai vyras pasakė, kad eis pasikalbėti su V., jai nekilo jokių minčių, kad gali kažkaip viskas blogai baigtis, nes vyras yra geras ir pakankamai ramus žmogus. Tiesiog galvojo, kad jie pasikalbės ir viskas. Nesitikėjo, kad tai gali peraugti į fizinį konfliktą. Kai su vyru išėjo iš salės, ji pasuko link rūbinės, o kur nuėjo vyras nematė. Rūbinėje ji persimovė batus, apsivilko paltą, susirinko savo daiktus, nes buvo žiema, paėmė savo vyro striukę. Išeinant iš rūbinės sutiko V., kuris tarpduryje trenkė pečiu jai į petį. Prasilenkiant su V., jokių sužalojimų ant jo veido nematė, jo marškiniai suplėšyti nebuvo, nebuvo jokio kraujo žymių. Prie jos priėjo vyro kolegos ir paklausė kas atsitiko. Ji pasakė, kad V. prie jos seksualiai priekabiavo ir siūlė intymių santykių. Jos pasakytų žodžių V. neneigė, tiesiog stovėdamas tylėjo. Vakarėlio metu vartojo alkoholį, buvo išgėrusi dvi taures šampano. Vyras gailisi dėl savo poelgio, pripažįsta, kad padarė sužalojimus, sutinka jog per daug pasikarščiavo, jį užvaldė emocijos. Visa šeima pergyvena dėl šio įvykio. Santykiai su vyru šeimoje yra geri ir glausti. Tiki, kad tokie įvykiai nepasikartos. Vyras kaltę pripažįsta, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Dirba mokytoja pedagoge, su suaugusiais žmonėmis. Augina du vaikus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Su vyru santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metus, pažįstami jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Per (duomenys neskelbtini) metų nėra buvę tokių atvejų, kad vyras smurtautų. Kad ateityje vyras nebenusikalstų, stengsis jį apsaugoti nuo konfliktų, kad jų nebeatsitiktų, nebesilankys darbo vakarėliuose. Nežino aplinkybių, kad praeityje vyras būtų įsivėlęs į smurtinius santykius. Ateityje primins vyrui apie jo padarytą klaidą, kad reikia valdyti emocijas, kad reikia pagalvoti prieš atliekant kažkokius veiksmus.

Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl sužalojimo mechanizmo nurodyto išvados 3 punkte, tai sužalojimai buvo užfiksuoti apžiūros metu, nes tiriamasis buvo atvykęs ir jie galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Detalizuojant, tai vienkartinio griuvimo metu sužalojimai negalėjo būti padaryti, nes yra skirtingose kūno pusėse, yra kairėje ir dešinėje pusėje, vienkartinis griuvimas atmetamas, todėl parašė, kad ne griuviminių traumų metu. Du sužalojimai kairėje, du dešinėje, tad vienkartinis griuvimas atmetamas, reikėtų mažiausiai dviejų griuvimų traumų metu, nes abiejose pusėse. Jei imant atskirai sužalojimus, jie visi galėjo būti padaryti suduodant atskirai keturis tiesioginius smūgius, tiek aplinkybių nėra, kur nukentėjusysis galėjo griūti, kontaktuoti, teoriškai jie gali gautis griūnant į nelygų pagrindą. Tai nebūdinga vienkartinei trauminei sužalojimai, imant kiekvieną atskirai, jie gali būti padaryti tiek tiesiogiai kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu įvertinus aplinkybes kur galėjo atsitrenkti. Kadangi visi sužalojimai yra poodinės kraujosruvos, pirmiausiai įvardijo jų lokalizaciją: kairėje kaktos pusėje, 6 cm nuo vidurinės linijos ir 6 cm virš akiduobės viršutinio krašto, 3 cm x 3 cm dešinio peties priekiniame paviršiuje 4 cm x 3,5 cm, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, 26 cm žemiau pažasties duobės ir 18 cm nuo vidurinės linijos. Paskui pabaigoje nurodė žalsvai gelsvos poodines kraujosruvas, išvardijami sužalojimai ir pabaigoje parašomi kokie tai sužalojimai. Tyrimą atliko sausio 2 dieną, galimai po 10 parų, kadangi šiuo atveju buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, tai sužalojimai teoriškai individualiai išlieka ir atsiranda skirtingai, poodinės kraujosruvos iki dviejų savaičių yra matomos. Teikiant išvadą buvo pateikta tik užduotis, filmuotos bylos medžiagos nebuvo. Iš pareigūno darytų nuotraukų išvados nerašomos, jei tai ne medicinos darbuotojo surašyti sužalojimai. Šiuo atveju, tai policijos pareigūno darytos nuotraukos, ne mediko, kitas dalykas tai patinimas, nežymus patinimas, kuris nevertinamas sužalojimu, kaip ir skausmas. Teoriškai neatmetama galimybė, kad buvo kažkoks kontaktas į skruostą, nes apžiūros metu nurodė, kad skauda, tai galimai kažkoks kontaktas buvo. Negali nei paneigti, nei patvirtinti. Dėl kaktos sužalojimo, kad iš karto nesimatė, tai kraujosruva gali išryškėti kelių valandų laikotarpyje po sužalojimo, galėjo iš karto nesimatyti. Objektyviai nustatyta kairėje kaktos pusėje poodinė kraujosruva. Teoriškai, galbūt galėjo būti suduotas smūgis labiau į dešinį, nes atvykęs skausmu nesiskundė, teoriškai galima vertinti, kad buvo kažkoks kontaktas, bet objektyviai užfiksuoti negalėjo. Kaip minėjo, turi būti konkrečios aplinkybės nurodytos kur kontaktavo į kokius paviršius ar daiktus, bet gali būti įvairiai vien tik kraujosruva, jei staigus griuvimas ir į daiktą atsitrenkė, o jei smūgiai, pastūmimas, būna slydimo, nubrozdinimo žymės. Nėra duomenų, kad asmuo skundėsi nubrozdinimu. Jei asmuo veidu kontaktuotų su grindiniu, tokiu kaip trinkelės, tikėtina, kad būtų ne tik patinimas, būtų daugiau sužalojimų, būtų ne tik kaktoje. Dažniausiai būna nosies srityje, smakre, tam pačiam skruoste. Vienkartiniam griuvimui nebūdingi visi sužalojimai, kadangi yra skirtingose kūno pusėse ir kairėje ir dešinėje. Sužalojimai teoriškai iki 14 dienų išlieka pas asmenį, tai nulemia kraujosruvos dydis, gilumas, jei minkštuose audiniuose giliau įsiliejusi ilgiau išlieka, būna ir iki trijų savaičių, tai toks vidurkis. Kita paties nukentėjusiojo būklė, kraujo pokyčiai, vartojamos medicininės priemonės, tepalai. Kadangi praėjo apie 10 parų, tai nežymūs sužalojimai, tos pačios kraujosruvos gali išnykti, nubrozdinimai ir per tą laiką išnyksta, lieka buvusių nubrozdinimų žymės, tai teoriškai gali išnykti. Per kiek laiko išnyksta kraujosruva yra individualu, priklausomai nuo kraujosruvos dydžio, koks buvo sužeidimas, kiek giliai išsiliejo į raumenis, minkštuosius audinius, tai yra teoriniai dalykai nurodyti teismo medicinos vadovėliuose.

Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kai vyras grįžo ji miegojo, tačiau pajuto, nes miegamajame yra stiklinės durys ir pamatė uždegtą šviesą. Bandė užmigti, bet nepavyko, nes ilgai šviesa ilgai degė. Pažiūrėjusi į telefoną pamatė, kad buvo po keturių. Vyras paprašė duoti telefoną. Kai paklausiau kam, papasakojo jog jį sumušė kolega, o savo telefoną programėlę mato kažkokiam kaime. Paprašė nuvežti atsiimti telefono, tačiau pasakė, kad naktį niekur nesitrankys ir patarė kviesti policiją, o pati nuėjo miegoti. Miegant išgirdo skambutį į duris, į vartus. Pamatė, kad vyras miega, tamsu, tuomet jį pažadino, įleido pareigūnus, o pati vėl nuėjo miegoti. Mačiau, kad vyras buvo susiėmęs už šono, trynė galvą, matė patinusį veidą, bet kraujo nesimatė. Vyras sakė, kad jį sumušė kolega, užpuolė netikėtai iš nugaros, trenkė į galvą, paskui spardė. Ryte buvo mėlynė kaktoje, patinusi žando viena pusė. Šonus, šonkaulius jam skaudėjo, sakė tikriausiai šonkaulis lūžo. Gėrė vaistus ibuprofeną, tepė nuo sumušimų. Per šventes skaudėjo, negalėjo nei juoktis. Vyko į atostogas gal po mėnesio ar vėliau į (duomenys neskelbtini), jam slidinėti sunkiai sekėsi, bet slidinėjo. Kalėdiniu laikotarpiu į užsienį nebuvo išvykę. Nebuvo iš anksto suplanuotos toms savaitėms atostogos, tai galima sakyti, kad šeimos planai nepasikeitė, tačiau būnant baseine negalėjo plaukioti. Kaip grįžo sutuoktinis iš šventės, kas jį parvežė, ji nežino. Vyras sakė, kad jį galėjo užpulti dėl to, kad jis pašoko su kolegos žmona. Tą naktį matėsi, kad jis buvo išgėręs, bet kalbėjo adekvačiai, negriuvinėjo. Iš pradžių galvojo, kad jo telefoną pavogė arba jis iškrito tuo momentu kai buvo muštynės, tačiau paskui išsiaiškino, kad jį paėmė kolega, tačiau kaip tai padarė, ji nesigilino.

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo koncertas, po koncerto grįžo į salę, kur buvo atskiras renginukas, po to buvo šokiai, kalbos ir linksmybės. Renginio pabaigoje vienu metu A. grįžo į salę ir pasakė, kad jį sumušė. To įvykio ji nematė. Paskui pastebėjo, kad A. yra pametęs telefoną, padėjo jam ieškoti, klausė padavėjų, ieškojo salėje, bandė skambinti, tačiau telefono rasti nepavyko. Dirba buhalterijos skyriuje, nėra pavaldi nukentėjusiajam pagal darbo santykius. A. buvo išgėręs, bet ne per daug, jis buvo adekvatus, koordinuotas. Jis neįvardijo kas jį sumušė, buvo susiėmęs už šono, sakė, kad skauda, lyg buvo paraudęs skruostas, tačiau kraujo nematė. Kuris šonas ir skruostas pasakyti negali. Išvažiavo taksi automobiliu dviese, kažkur apie trečią. Ji išlipo pirma, o A. nuvažiavo toliau. Važiuojant sakė, kad skauda šoną. Neįvardino dėl ko galėjo kilti konfliktas. Kalbos buvo, kad kažkas su žmona buvo įvykę, bet nesigilino į tuos dalykus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu (2024-04-25) liudytojos R. G. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, su vyru A. G., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalėdiniame vakarėlyje, kuris vyko (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Yra prieš tris metus dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jų darbuotojus pažįsta iš matymo. Pažįsta iš matymo A. V. ir R. D. Būdama vakarėlyje šoko su vyru šokių aikštelėje, matė šokančius vienu metu A. V. su R. D. žmona Ž., bet kas tarp jų vėliau įvyko nieko nežino. Vakarėlyje vartojo alkoholį, išgėrė gal dvi taures vyno, bet tikrai apsvaigusi nesijautė. Neprisimena kiek buvo valandų, kai su vyru A. susiruošė važiuoti namo. Išėjo iš (duomenys neskelbtini) į lauką. Nepamena ar abu kartu išėjo į lauką, ar ji vėliau, bet tikrai išėjusi į lauką prie (duomenys neskelbtini) pastato nematė jokių muštynių, buvo slidu, jai sunku buvo eiti, turi judėjimo problemų, todėl buvo susikoncentravusi į savo ėjimą, nesižvalgė kas vyko aplink. Nematė, kad A. V. gulintį būtų mušęs R. D. Jokios pagalbos nekvietė. Vyras ne visada šalia jos buvo, nes jis atsisveikino su ten buvusiais pažįstamais asmenimis. Prie (duomenys neskelbtini) pastato stovėjo grupelė žmonių, jie ten rūkė. Negalėtų įvardyti tų žmonių pavardžių, nes neprisimena. Neprisimena, kad būtų grįžę į (duomenys neskelbtini) pastatą. Kiek pamena atvykus „taksi“ automobiliui su vyru išvažiavo namo. Apie tai kas įvyko tarp A. V. ir R. D. nieko nežino. Vakarėlio metu nematė, kad kas nors būtų konfliktavę. Vyras A. jai nieko nepasakojo apie jokį konfliktą (I t., b. l. 114-117).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. D. 2024-03-13 parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies ir labai gailisi. 2023-12-23, kažkas truputį po vidurnakčio, švenčiant kalėdinį įmonės vakarėlį (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), A. V. pristojo prie jo žmonos Ž. D. šokti. Klaupėsi ant vieno kelio prieš ją, tiesė ranką. Būtų žinojęs, kad paskui bus tokios provokacijos žmonai nebūtų leidęs eiti šokti. Kad A. V. rodė neadekvatų dėmesį matė R. L. Netrukus prie manęs ir R. L. sutrikusi ir persigandusi priėjo žmona. Ji jiems pasakė, kad šokio metu A. V. prie jos seksualiai priekabiavo, tai yra siūlė ją „išdulkinti“ čia pat esančiuose tualetuose, kalbėjo įvairius seksualinės potekstės žodžius. A. V. žmonai užsiminė apie savo nevykusį seksualinį gyvenimą ir tvirtino, kad jos yra toks pat. Visa tai girdėjo R. L. Supykęs, kad prie jo žmonos buvo seksualiai priekabiaujama, susirado A. V. stovintį lauke ir norėjo išsiaiškinti dėl ko jis taip pasielgė. Priėjo jam iš nugaros, jis stovėjo kairiu šonu į (duomenys neskelbtini) pusę, sustojo tarp jo ir (duomenys neskelbtini) ir apkabino dešine ranka per pečius klausdamas „Ką tu asile seksualiai priekabiauji prie mano žmonos“. Jis sukdamasis, kad atitrauktų jo ranką pasakė „eik tu nachuj“. Tada sugriebė jį abiem rankom už rūbų krūtinės aukštyje, stipriai supurtė ir A. V. pargriuvo ant grindinio. Mano, kad A. V. nugriuvo dėl jo supurtymo. Gulinčiam ant grindinio dešine koja tris kartus spyrė į krūtinės ir nugaros sritis, bet galėjo kliūti ir į rankas. Į kokias tiksliai vietas pataikė garantuoti negali, bet gali garantuoti jog į galvos sritį nespyrė ir nepataikė. Nes neturėjo tikslo sužaloti ar užgauti žmogų, tik norėjo jį sudrausminti, padėti jam suvokti, kad negalima žeminti aplinkinius žmones. Tuo pačiu nori patvirtinti jog jokių smūgių rankomis į galvą A. V. nesudavė. O iš kur pas jį galvos srityje atsirado sužalojimai nežino. Jam nustojus smūgiuoti A. V. atsistojo ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) vidų. Tada į (duomenys neskelbtini) grįžo jis, žmona jam pasakė, kad A. V. grįždamas iš lauko, prasilenkdamas pečiu jai trenkė į kažkurią ranką. Jiems būnant su žmona prie jų priėjo R. V. ir paklausė, kodėl sukonfliktavo su A. V. Atsakydama į šį klausimą jo žmona pasakė, kad A. V. prie jos seksualiai priekabiavo, siūlydamas išdulkinti tualete ir panašiai. Jo žmonai kalbant A. V. stovėjo už R. V. ir neprieštaravo, nesigynė. Šitą pokalbį girdėjo R. L., abu G., D. V. ir daug kitų žmonių. Papildomai nori pažymėti, jog šio pokalbio metu aiškiai matė A. V. veidą ir jokių sužalojimų nesimatė. Gailisi dėl savo poelgio, daugiau taip tikrai nesielgtų. Pačio nukentėjusiojo jau yra atsiprašęs. Nori paaiškinti, kad tą vakarą alkoholio nevartojo, ir jis jokios įtakos jo elgesiui neturėjo (I t. b. l. 162-165).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-30 nukentėjusysis A. V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovo pareigose. 2023-12-22 įmonė organizavo vakarėlį, senų metų palydas, (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakarėlio metu 2023-12-23 laiko tarpe nuo 01.00 iki 02.00 val., kartu su bendradarbiu A. M., išėjo į lauką parūkyti per VIP išėjimą. Jiems rūkant iš pastato laukan išėjo R. D., kuris priėjęs prie jo sudavė jam ne mažiau 2 kartų ranką į galvos sritį, dėl ko jam aptemo sąmonė ir jis nugriuvo ant grindinio. R. smūgiuodamas jam pasakė „ką tu gaidį pasakei mano žmonai“. Jam gulint ant grindinio, jis ėmė spardyti jį kojomis spirdamas ne mažiau 4 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje (10 skaudžiausia) jis įvertina 8 balais. Tuo metu iš pastato išėjo kolegė R. G. ir jos vyras A. G. A. G. ir A. M. gelbėdami jį atitraukė nuo R. D. Tuo metu jis įėjo į vidų per VIP įėjimą, kur jį įsileido apsaugos darbuotojas, kurio paprašė neįleisti į pastatą R. D. Vip įėjimo durys atsidaro tik iš vidaus. Apie įvykį bendrajam pagalbos centrui jis nepranešė. GMP kviesta nebuvo. Į gydymo įstaigas jis nesikreipė. Kodėl R. D. sumušė jį jis nežino. Šventės metu vyko šokiai ir visas kolektyvas šoko sustoję ratu. Jis R. žmonos nepažįsta ir nėra su ja bendravęs. Kaip ji atrodo jis nežino. Šokių metu nieko nekalbino. kas dar iš darbuotojų galėjo matyti įvykį negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Tuo metu vakarėlis ėjo į pabaigą ir daug kas ėjo namo (I t. b. l. 41-44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-21 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2023-12-23 tarp 1 val. ir 2 val., tikslaus laiko neprisimena, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato ir rūkė. Su juo buvo A. M. ir dar asmenų, neprisimena kokie dar kiti pašaliniai asmenys buvo šalia. Ten būnant ir rūkant periferijos dešinėje pusėje pamatė staiga atsiradusį R. D. Jis artindamasis pasakė „ką tu gaidį mano žmonai pasakei“ ir kumščiu jam trenkė vieną kartą į plaukuotą dešinės galvos pusę, o jam atsisukus į R. D. veidu, jis trenkė kumščiu vieną kartą į kairės pusės kaktos sritį, bei vieną kartą į dešinės pusės paakį, vieną kartą į galvos sritį, tada prarado sąmonę ir nugriuvo ant grindinio. Kadangi buvo praradęs sąmonę, tai neprisimena ar griūdamas susitrenkė kurią nors kūno dalį, taip pat neprisimena kokia poza nugriuvo ant grindinio, bet atgavęs sąmonę gulėjo ant nugaros. Jam gulint ant grindinio R. D. jam vieną kartą spyrė į dešinės pusės šonkaulius, dengėsi galvą nuo kito R. D. spyrio, todėl antras spyris kliuvo į dešinį į petį, po ko spyrė du kartus iš viršaus į krūtinės sritį. Spyrio iš viršaus metu bandė degtis krūtinę savo rankomis todėl mano, kad sužalojimas kairiame žaste buvo spyrio pasekmė į krūtinę. R. D. savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė sveikatos sutrikdymą. Nuo jo veiksmų ant kūno atsirado poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešiniame petyje, dešinėje krūtinės pusėje, kairiame žaste. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė. Iš kart po įvykio policijos nekvietė, nes vis dėlto R. D. bendradarbis, tikėjosi, kad atsiprašys, atlygins žalą, bet neatlygino. Be to buvo šventinis laikotarpis, nežinojo ar R. D. žino kur jis gyvena, po šventinio laikotarpio nuvykus į darbovietę, laukiant atsiprašymo iš R. D. jo nesulaukė, todėl nusprendė kreiptis į policiją dėl jo padaryto nusikaltimo. Ir tik tuomet, kai R. D. sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas atėjo jo atsiprašyti, jis paprašė jo atlyginti jam žalą ir po kiek laiko įvardino neturtinę žalą, kurią vertina 1000 eurų sumoje. R. D. nesutiko jos atlyginti. Nori pažymėti jog atsiprašymas ir pokalbis apie žalos atlyginimą su R. D., jau vyko kai buvo apklaustas byloje. Artimiausiu metu pateiks civilinį ieškinį (I t. b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-01-08 liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininku. 2023-12-22 bendrovė organizavo Kalėdinį vakarėlį, kuris vyko (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis. Jis gėrė šampaną, viskį. Kiek jo išgėrė neprisimena, bet nuo išgerto kiekio šiek tiek jautėsi apsvaigęs, orientavosi aplinkoje. Vakarėlyje buvo apie 90 žmonių. Vakarėlio metu (duomenys neskelbtini) patalpose, ketvirtame aukšte, konferencijų salėje, tarp asmenų jokių konfliktų nebuvo. Nekonfliktavo ir A. V. nei su R. D., nei su kitais asmenimis. 2023-12-23 apie 01 val., su A. V. išėjo į lauką aprūkyti per VIP išėjimą. Stovėdami netoli (duomenys neskelbtini) durų, apie 5 metrų atstumu ir rūkant už kokių 2 minučių prasidarė (duomenys neskelbtini) durys ir pamatė link jų atbėgantį bendradarbį R. D. Jis šaukdamas „ką tu gaidį mano žmonai pasakei“ iškart puolė iš nugaros ant A. V. Jis jį pargriovė ant žemės. Jis nepastebėjo, kad R. D. būtų trenkęs A. V. kumščiais į galvos sritį. Bet gerai matė kaip R. D. gulintį A. V. pradėjo spardyti. Jis spyrė nemažiau kaip tris kartus A. V. į įvairias kūno vietas. Į kurias kūno vietas tiksliai spyrė nelabai pastebėjo, bet lygtai į krūtinės, nugaros, galvos sritis. Kol A. V. buvo spardomas jis gulėjo ant grindinio susirietęs, nebandė gintis. Jis puolė atitraukti nuo A. V. R. D. R. D. apkabino per pilvą ir jį bandė pastumti į šalį. Tuo metu per VIP išėjimą į lauką išėjo R. G. su vyru A. G. A. G. yra jo bendradarbis. Tada A. G. perėmė laikyti R. D., nes R. D. bandė ištrūkti. R. G. šaukė "R. ką tu darai". A. V. atsistojęs nuėjo per VIP įėjimą į (duomenys neskelbtini) patalpas. Jis liftu užkilo į ketvirtą aukštą. Jis kartu su R. G. nuėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas, kur vyko bendrovės kalėdinis vakarėlis. Jis nuėjo į vakarėlį, o R. G. sutikusi R. D. žmoną, kuri rankose laikė striukes, jos nuėjo į liftą. A. V. paklausė dėl ko jis buvo sumuštas, atsakė, kad nežino už ką. Policijos niekas nekvietė. Tuo metu ant A. V. matomų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. Nepastebėjo, kad A. V. būtų bendravęs su R. D. žmona, ar prie jos priekabiavęs. Nepastebėjo ar R. D. buvo neblaivus. Su R. D. iš vis nebendrauja, dirba skirtinguose padaliniuose. Darbovietėje apie šį įvykį niekas nekalba. R. G. ir A. G. matė įvykio aplinkybes, bet gal ne nuo pradžių viską matė. Mano apsaugos darbuotojas turėjo matyti įvykio aplinkybes, nes jis stovėjo prie durų iš vidaus ir išleidinėjo, bei įleidinėjo žmones. Įvykio vieta buvo apšviesta. Jam šis įvykis nesukėlė jokių neigiamų emocijų, per daug šio įvykio nesureikšmino. Įvykio metu jis nenukentėjo (I t. b. l. 89-92).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-16 papildomai apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad po 2023-12-23 įvykio su A. V. susitikęs nebuvo. Buvo šventinis laikotarpis, dar atostogavo, tai į darbą grįžo 2024-01-02. 2024-01-03 darbe buvo sutikęs A. V., ant jo veido jokių sužalojimų nematė. Taip pat 2023-12-23 iš kart po įvykio ant A. V. veido jokių sužalojimų nepastebėjo (I t. b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-01-25 liudytojas A. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstravimo ir technologijos skyriaus viršininku. A. V. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, jis dirba toje pačioje bendrovėje kaip ir jis. Pagal gamybinius užsakymus yra jam pavaldus. Toje pačioje bendrovėje dirba ir R. D. Jis yra jo viršininkas. R. D. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Su A. V. ir R. D. jį sieja tik darbiniai santykiai, nėra draugai. 2023-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo Kalėdinį vakarėlį (duomenys neskelbtini), adresu J(duomenys neskelbtini). Žmonių buvo pakankamai daug. Buvo su žmona R. G. Vakarėlio metu jis nematė, kad būtų buvę tarp darbuotojų kokių nors konfliktų. Nematė, kad vakarėlio metu R. D. su A. V. būtų konfliktavę. Vakarėlio metu vartojo alkoholį, buvo stipriai išgėręs. 2023-12-23 apie 02 val., bet tikslaus laiko neprisimena, su žmona nusprendė važiuoti namo. Apsirengę iš ketvirto aukšto su žmona liftu nusileido į pirmą aukštą. Ten dar žmoną kažkas užkalbino, tai jis pirmas išėjo pro išėjimą į lauką. Nežino ar ten Vip išėjimas ar koks kitoks. Jam einat link „Taksi“ automobilio išgirdo šūksnius. Nuo išėjimo buvo paėjęs gal kokius 5 metrus, atsisukęs pamatė ant sniego gulintį A. V., šalia jo stovėjo R. D. Jis nuo jų buvo apie 2 ar 3 metrus atstumu. R. D. mosikavosi rankomis, kažką šūkavo „žmona, žmona“. Jis nesuprato kas čia vyksta, tiesiog matėsi, kad vyksta konfliktinė situacija. Jis puolė į tarpą tarp R. D. ir A. V., kadangi buvo slidu pats paslydo ir pargriuvo. Atsikėlęs R. D. pastūmė toliau, liepė ramintis, nes pamanė jei A. V. atsikels nuo žemės tai jį gali pulti mušti R. D. Buvo neblaivus, sunku prisiminti kaip viskas buvo. Konflikto priežasties nesuprato. A. M. iš pradžių nepastebėjo, kai ėjo link "taksi" automobilio matė žmonių siluetus netoli išėjimo, jie ten rūkė, kiek tų žmonių buvo neprisimena, jų įvardyti negalėtų. Ten buvo toks chaosas. Kada R. M. atsirado neprisimena, kaip jis elgėsi taip neprisimena, bet jis ten buvo. R. D. buvo be striukės, todėl liepė jam susirasti striukę, pasiimti žmoną ir važiuoti namo. Su R. D. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą, su liftu pakilo į ketvirtą aukštą. Rengiantis jau suprato, kad apie įvykį visi žino, nes buvo aptarinėjama kas čia kaltas. Kada A. V. atsikėlė nuo žemės ir kur jis dingo nepastebėjo. Su R. D. ir savo žmonomis išėjo kartu iš (duomenys neskelbtini) pastato ir paskui visi "taksi" automobiliu išvažiavo namo. Jis nematė, kad R. D. būtų sudavęs A. V. kumščiu į kūną, nematė , kad jį būtų pargriovęs ant žemės ir spardęs. Jis nuo pradžių įvykio nematė, kaip minėjo pamatė A. V. gulintį ant sniego, o šalia jo buvo R. D. ir mosikavosi rankomis, bet jam matant nei vieno smūgio R. D. nesudavė A. V. Policija nebuvo kviesta, nes matomai abu asmenys jautėsi kalti. Neprisimena ar mano žmona kišosi į minėtą konfliktą, ar ji matė įvykio aplinkybes. Žmona yra serganti, silpnos sveikatos, jai negalima stresuoti, todėl nenorėtų, kad ji apie šį įvykį būtų apklausiama. Su žmona apie šį įvykį nekalbėjo. Po naujų metų R. D. ir A. V. buvo suvedęs taikytis, R. D. atsiprašė A. V.(I t. b. l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-18 papildomai liudytojas A. G. parodė, kad iš kart po 2023-12-23 įvykio jis nežino ar ant A. V. veido buvo sužalojimų. Jis į jo veidą, bei kitas kūno vietas nežiūrėjo, tai todėl ir nežino ar ant jo veido ar kitų mato kūno vietų buvo sužalojimų. Bet jokio kraujo ant veido tai nematė. Su A. V. prieš įvykį ir iškart po įvykio nebendravo. Iš kart po įvykio buvo sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) su R. D., kad jis pasiimtų striukę, R. buvo įsiaudrinęs, tai ėjo su juo kartu, kad neįvyktų kokių nesusipratimų, nepamena ar su juo buvo žmona, tai prie lifto ketvirtame aukšte pamatė būrelį žmonių , buvo ir UAB "(duomenys neskelbtini)" generalinis direktorius, vyko ten kažkoks šurmulys, nepastebėjo ar ten buvo A. V. Pamena, kad kalbėjo su generaliniu direktoriumi, bet dėl girtumo ką jam sakė neprisimena. R. D. liepė pasiimti striukę iš rūbinės ir važiuoti kartu. Pamena, kad paskui kartu su R. D. ir jo žmona išėjo iš (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, daug ko neprisimena. Po to įvykio A. V. matė jau po naujų metų, tai 2024 m. sausio 2 ar 3 dieną, tikslios datos neprisimena. Ant jo veido tada jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo (I t. b. l. 108-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-15 liudytoja Ž. D. parodė, kad sutinka duoti parodymus. R. D. yra jos sutuoktinis. Jis dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" inžinieriumi. 2023-12-22 UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai šventė Kalėdinį vakarėlį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tame vakarėlyje dalyvavo su vyru R. ir ji. Minėtas vakarėlis vyko (duomenys neskelbtini)aukšte, konferencijų salėje, buvo daug žmonių, gal apie 50, bet tikslaus skaičiaus nežino. Jau po vidurnakčio, tai yra 2023-12-23, apie 01 val., bet tikslaus laiko neprisimena, jai sėdint prie staliuko su vyru R, bei R., jo pavardės nežino, prie jos priėjo A. V. ir priklaupęs ant kelio pakvietė pašokti. Ji nuėjo su juo šokti. Iš pradžių šoko per atstumą, bet paskui jis ją arčiau prisitraukė, kad pasiklabėtų. A. V. pradėjo sakyti, kur ji anksčiau buvo, kad jos jis nematė darbovietėje. Pasakė, kad ji (duomenys neskelbtini) nedirba, o atėjo į vakarėlį su savo vyru. Jis paklausė, kas mano vyras? Jam ranka parodė į vyrą ir pasakė „va R. D.“. A. V. paminėjo, kad jis vienas yra iš geriausių darbuotojų (duomenys neskelbtini), padaro didžiausius pardavimus. Po to jis pradėjo klausinėti kiek metų kartu gyvena su vyru. Ji jam atsakė, kad (duomenys neskelbtini) metus. Jis sakė, kad pagyvenus ilgiau nusibos seksualinis gyvenimas, kad bus nebeįdomu. Ji pasakė, kad jokių problemų neturi, o jeigu jam blogai tai tegul eina pas savo žmoną. Po trumpos pauzės, tai yra po 3-4 sekundžių A. V. jai pasakė "einam į tualetą aš tave išdulkinsiu". Ji elgėsi kultūringai, nesielgė provokuojančiai, todėl A. V. toks pasakymas ją šokiravo ir įžeidė. Tada nuo A. V. atsitraukė ir su juo nebešoko, vyras sėdėjęs prie staliuko prie jos priėjo ir paklausė kodėl nebešoka. Prie jos atėjo ir R. Pasakė, kad A. V. jai siūlė eiti į tualetą "pasidulkinti". A. V. staigiai kažkur dingo. Su R. susikibę rankomis išėjo į koridorių. R. jai pasakė, kad nori pasikalbėti su A. V., nes jam taip su ja kalbėtis nedera. R. įlipo į liftą ir nusileido žemyn. Kaip suprato jis nuėjo ieškoti A. V. Nuėjo į rūbinę, ten persimovė batus, apsivilko paltą ir paėmusi R. striukę išeidinėdama iš rūbinės sutiko A. V., Jiems parsilenkiant jis savo pečiu jai tyčia stipriai trenkė į kairį petį. Jai skaudėjo kairį petį. Mano jis taip pasielgė, nes supyko, kad pasisakė savo vyrui jog siūlė tualete "pasidulkinti". Tada grįžo jos vyras, paskui juos atėjo G., buvo ir R. Tuo metu A. V. pas juos atėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi R. V., kaip suprato jis jau buvo pasiskundęs jam. R. V. pradėjo sakyti kas čia vyrai atsitiko, kodėl susipykote. Jos vyras pasakė, kad su jo žmona niekas taip nekalbės. Ji visiems girdint pasakė, kad A. V. vakarėlio metu jai pasiūlė eiti į tualetą "pasidulkinti". A. V. tylėjo, nei žodžio nepratarė. Jis žiūrėjo į ją piktu žvilgsniu. Tuo metu ant A. V. veido jokių sužalojimų nebuvo, nebuvo ant jo veido ir kraujo. Jo rūbai nebuvo nei sutepti, purvu, nei suplėšyti. Po to taksi automobiliu grįžo namo. Nors jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo prie jos priekabiaujama, bet į policiją, medikus nesikreipė. Ant kairio peties jokių sužalojimų nebuvo. Kadangi jos vyras su A. V. dirba viename darbe, tai nenorėjo ir dėl to kreiptis į policiją. A. V. asmeniškai nepažįsta, jį tik yra mačiusi keliuose vakarėliuose, pirmą kartą bendravo su juo 2023-12-23. Vyras R. jai apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo, ji jo apie tai ir neklausinėjo. Pati įvykio nematė (I t. b. l. 120-123).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-19 liudytojas R. L. parodė, kad 2023-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai šventė kalėdinį vakarėlį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šventė vyko 4 aukšte , konferencijų salėje. Buvo apie 80 žmonių. Vakarėlyje buvo ir jis. Vakarėlio metu niekas nekonfliktavo. Jau 2023-12-23 apie 02 val., bet tikslaus laiko neprisimena, sėdint prie staliuko kartu su bendradarbiu R. D. ir jo žmona Ž., prie Ž. priėjo bendradarbis A. V. ir pakvietė Ž. šokti. Nepastebėjo ar jis kviesdamas šokti Ž. priklaupė ant kelio. Kas dar prie staliuko sėdėjo su jais neprisimena. Kaip jie šoko nematė, nes jų nestebėjo. Nesibaigus muzikai groti sugrįžo Ž., ji buvo susijaudinusi. Jis girdėjo kaip Ž. pasakė R., kad A. V. jai pasiūlė eiti į „tualetą pasidulkinti“. A. V. jau salėje nebebuvo. R. supyko, jis pasakė, kad jo žmonai niekas nesiūlys tokių dalykų ir išėjo iš salės. Jis pasiliko, šoko, bendravo su kolegomis. Po kokių keturių dainų vakarėlis baigėsi, nustojo groti muzika. Jis susiruošė namo, nuėjo į rūbinę pasiimti striukę, ją rado visai kitoje vietoje, nei buvo pakabinęs prieš tai. Išėjus iš rūbinės, koridoriuje prie lifto pastebėjo stovinčius R. D., jo žmoną Ž., G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių R. V., jie ten kažką kalbėjo, bet nesiklausė kas buvo kalbama. Prie jų A. V. nepastebėjo. Skubėjo išeiti, nes jo lauke jau laukė "Taksi" automobilis. Važiuojant namo savo striukėje rado svetimą mobiliojo ryšio telefoną. Nežinojo kieno tas telefonas buvo. Pats telefonas buvo „užrakintas“. 2023-12-23 ryte, pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Jie pradėjo klausinėti ar pas jį "nepriklydo" svetimas telefonas. Jiems pasakė, kad savo striukės kišenėje rado svetimą telefoną. Paklausė ar pažįsta A. (pavardės neminėjo) pasakė, kad pažįsta, kad tai bendradarbis. Policijos pareigūnams atidavė telefoną. Pats sau jo tikrai nebūtų pasilikęs, būtų rašęs į „Facebook“ grupę ir klausęs kieno telefonas, bet to nespėjo padaryti. Pačio įvykio nematė. Po įvykio A. V. taip pat nematė. Vakarėlio metu visi šiek tiek buvo išgėrę, vieni daugiau, kiti mažiau. Kai kurie buvo su automobiliais atvykę, tai iš vis alkoholio nevartojo. Vakarėlio metu A. V. tik kelis kartus matė, todėl negali pasakyti apie jo būseną (I t. b. l. 126-129).

Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, jog A. V. pareiškė, kad 2023-12-23 apie 01 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė R. D., sudavė į galvos sritį, bei gulintį spardė (I t. b. l. 5-18).

2023-12-30 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (I t. b. l. 22-24, 25-28).

2023-12-30 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta A. V. apžiūra. Apžiūros metu ant A. V. kūno, kairės rankos žąsto matoma 5cm ant 5,5 cm. dydžio poodinė, geltonos spalvos kraujosruva. Ant dešinės rankos žąsto matomą 3,5 ant 4 cm dydžio poodinė, geltonos spalvos kraujosruva. Ant dešinio šono matomą 3 cm ant 3 cm dydžio poodinė, geltonos spalvos kraujosruva. Ant veido dešinio skruosto matomas nežymus patinimas (I t. b. l. 29-30).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. V. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, dešiniame petyje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame žaste. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. A. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. b. l. 38).

2024-02-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota jog su nukentėjusiuoju A. V. atliktas parodymų patikrinimas vietoje (I t. b. l. 67-70).

2024-04-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta policijos pareigūnų naudotų BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūra (I t. b. l. 135-137).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios priežasties BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali – mušimo ar smurto atveju nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas suprantamas kaip tam tikras poveikis žmogaus kūnui, siekiant jam sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, tiek smogiant ranka ar koja, tiek panaudojant kitokius fizinius veiksmus – stumiant, tempiant ir kt., ar suduodant tam tikrais daiktais. Šis BK straipsnis apima tiek smurtavimą nepaliekant žymių, tiek smurtą sukeliantį fizinį skausmą ar nežymų sužalojimą (kraujosruvos, negilios žaizdos) bei trumpą susargdinimą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad nukentėjusįjį tik supurtė, po ko jis nugriuvo ir gulinčiam koja tris kartus spyrė į juosmens sritį. Kaltinamasis neigė sudavęs smūgius rankomis į galvos sritį. Jo teigimu, sužalojimai galvos srityje galėjo atsirasti nukentėjusiajam vartantis ant grindinio. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Teismas vertindamas nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl prieš jį atliktų smurtinių veiksmų kiekio ir pobūdžio, sutinka su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad jis nebuvo visiškai nuoseklūs, t. y. 2023-12-29 pareiškime, kurį pateikė per ePolicija.lt portalą, nurodė, kad jam 2-3 kartus buvo smūgiuota ranka į galvą, po smūgių nugriuvus ant žemės buvo smūgiuojama kojomis į krūtinės ląstą, galvą (I t., b. l. 5-7); 2023-12-30 apklausos metu nurodė, kad buvo suduota ne mažiau 2 smūgių ranka į galvos sritį, dėl ko aptemo sąmonė ir jis nugriuvo ant grindinio, bei gulint – kojomis ne mažiau kaip 4 smūgiai į įvairias kūno vietas (I t. b. l. 41-44); 2024-02-21 papildomos apklausos metu nukentėjęs nurodė, kad 1 kartą kumščiu buvo suduota į plaukuotą dešinės galvos pusę, 1 kartą į kairės pusės kaktos sritį, 1 kartą į dešinės pusės paakį, 1 kartą į galvos sritį, tada prarado sąmonę ir nugriuvo ant grindinio, bei gulint – 1 kartą spyrė į dešinės pusės šonkaulius, vieną kartą į dešinį petį, po to 2 kartus į krūtinės sritį. Bandė dengtis krūtinę, todėl mano, kad sužalojimas kairiame žaste buvo spyrio pasekmė į krūtinę (I t. b. l. 49-52); BIRT ataskaitų žiūryklėje, aprašant nusikalstamą veiką, nurodyta jog buvo suduota ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį ir kojomis ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas (I t., b. l. 19-21). Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, nors ir skiriasi jo nurodomas ranka suduotų smūgių skaičius į galvos sritį, tačiau tiek iš pareiškimo, tiek iš BIRT ataskaitų žiūryklės, tiek iš duotų parodymų matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamasis jam sudavė smūgius rankomis į galvos sritį.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką, išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 295- 507/2016, 2K-7-511/2017).

Taigi, nors nukentėjusiojo duoti parodymai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių nėra visiškai tikslūs, tačiau, teismo vertinimu, jis nurodė esmines aplinkybes, kurios sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jie negali būti pripažįstami kaip visiškai nepagrįsti ar prieštaraujantys byloje esantiems duomenims ar paneigiantys faktą, kad kaltinamasis rankomis suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį ir spirdamas kojomis, sukėlė A. V. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog A. V. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, dešiniame petyje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame žaste. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Apklausiamas teismo posėdyje specialistas H. D. nurodė, kad jei veidas kontaktuotų su grindiniu, labiau tikėtinos nubrozdinimo žymės nosies srityje, smakre, o šiuo atveju tiriamas asmuo nubrozdinimu nesiskundė. Specialistas patvirtino, kad palpuojant tiriamojo dešinio skruosto sritį, pastarasis patvirtino skausmą. Kadangi tyrimas buvo atliekamas praėjus apie 10 parų nuo įvykio, tai nežymūs sužalojimai, jų žymės, galėjo būti išnykusios. Be to, 2023-12-30 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant A. V. veido dešinėje pusėje matomas nežymus patinimas.

Nors kaltinamasis tvirtino, kad specialisto išvadoje ir asmens apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo veido galėjo atsirasti jam vartantis ant grindinio, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Dar daugiau, teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad jei nukentėjusysis veidu būtų kontaktavęs su grindiniu, labiau tikėtinos nubrozdinimo žymės nosies srityje ar smakre, o šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tokio pobūdžio sužalojimus.

Vertindamas tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. M. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiamas teisme jis nurodė, kad nematė, ar kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius ranka į galvos sritį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas tvirtino, kad kaltinamajam pastūmus nukentėjusįjį jis nukrito ir tik atsistojęs pamatė, kad Ž. D. nukentėjusiajam smūgiavo koja į nugaros ir į pilvo sritis. Taigi liudytojas tam tikrą laiko tarpą nematė kaltinamojo atliktų veiksmų prieš nukentėjusįjį, todėl teismas neturi pagrindo jo parodymų vertinti kaip visiškai patikimų ir neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis nesudavė nukentėjusiajam smūgių rankomis į galvos sritį.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių apie tai, kas nukentėjusysis galėtų melagingai apkalbėti kaltinamąjį, be to, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymu visuma: pareiškimas apie įvykį ir jo priedai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, juos pagrindžia ir papildo kiti rašytiniai bylos įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą A. V., o būtent 2023-12-23, laike nuo 01.00 iki 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ties (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pastatu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. V. vieną kartą į dešinę galvos pusę, vieną kartą į kairės pusės kaktos sritį, vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, vieną kartą į galvos sritį, dėl ko jis nugriuvo, po to gulinčiam A. V. vieną kartą spyrė į dešinės pusės krūtinės sritį, vieną kartą į dešinį petį, po to vieną kartą spyrė į krūtinės sritį, jam dengiantis rankomis krūtinės sritį vieną kartą spyrė į kairį žastą, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius kaltinime nurodytus sužalojimus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.