Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-387-927/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-22
Bylos Nr.
1-387-927/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21651-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
A. T.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-387-927/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21651-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,kaltinamajam A. T. (A. T.),nukentėjusiajai A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalyje paskirta galutinė 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir nustatyta, kad likusi nesumokėtos baudos dalis yra 98 MGL (4 900 Eur),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., 2023 m. birželio 13 d. apie 21.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. M. metu, tyčia ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais sudavė jai į veido ir galvos sritis, ne mažiau kaip 1 kartą į dešinę ranką, nuo smūgių A. M. nukritus ant kelių ir krentant užsigavus kelius bei dešinę alkūnę, gulinčiai sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas: nugarą, dešinę ranką, šiais savo veiksmais, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių, padarydamas nukentėjusiajai A. M. poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinio paakio srityje, kakle, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. T., 2023 m. birželio 13 d. apie 21.15 val., po panaudoto fizinio smurto prieš A. M., išėjęs į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, tyčia metė akmenį į namo langą ir išdaužė stiklą, tokiais savo veiksmais sugadindamas svetimą, A. M. priklausantį, nedidelės vertės, 160 Eur, turtą, padarydamas A. M. 160 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad su įtarimu susipažino, įtarimo esmė jam aiški. Narkologinėje ligoninėje negydytas, psichiatrinėje gydytas vaikystėje. Sutinka duoti parodymus jam gerai suprantama lietuvių kalba. Duodamas parodymus apie įtarimo esmę parodo, kad įtarime nurodytu adresu gyvena jo tėvas su savo sugyventine, tos sugyventinės vyras ir A. 2023 m. birželio 13 d. vartojo alkoholį su draugais ir norėjo dar išgerti, todėl paskambino tėvui. Tėvas pasakė, kad turi alkoholio, todėl nuvažiavo pas tėvą. Visi namie buvo girti, A. sėdėjo ir gėrė vyną, o jis gėrė degtinę, alų. Buvo jau gerai girtas. Sesuo nuėjo nupirkti dar degtinės, o A. pradėjo jo tėvui apie jį negražiai kalbėti. Tiksliai jau nepamena ką sakė, kurį laiką sėdėjo ir klausė ką ji kalba. Po to jis atėjo prie jos į koridorių ir pasakė: „ką tu kalbi“ ir sudavė jai apie 4 antausius abiejų rankų delnais per galvą ir veidą. Ji nuo smūgių nukrito ant žemės, tačiau jis jos nelietė ir nespyrė jai. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, o jis, supykęs dėl to, išėjęs į lauką, paėmė akmenį, buvusį kieme ir metė į langą, matė, kad išdužo stiklas. Jis išėjo, nes galvojo kam jam stovėti ir laukti. Visą šitą jo elgesį išprovokavo A., jis žmonių nemuša, jeigu norėtų muštis, visus ten sumuštų. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes jeigu būtų blaivas, nemuštų. Dėl savo poelgio gailisi, dėl žalos atlyginimo žada susitarti. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Tvirtino, jog sutinka su tuo, kas parašyta pranešime apie įtarimą bei gailisi dėl savo veiksmų. Negalėjo paaiškinti, kodėl neatlygino žalos nukentėjusiajai, taip pat teigė, kad po 2023 m. birželio 13 d. įvykio jos daugiau nematė (b. l. 104-107, 126-128).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas bei kaltu prisipažįsta iš dalies. Sutinka teismui duoti parodymus. Teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis A. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau tvirtino, kad su koja nukentėjusiajai nesudavė, porą kartų su ranka sudavė ir viskas. Taip pat patvirtino, kad langą išdaužė taip pat jis. Teigė, jog nežinojo, kad jo parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu, užrašyta, jog jis pripažino spyręs nukentėjusiajai, kadangi to tikrai nebuvo, prisimena, jog jos nespardė. Įvykio niekas nematė. Kaltinamojo nuomone, sužalojimai nukentėjusiosios nugaros dešinėje pusėje galėjo atsirasti jai nukritus ant žemės, nes ten buvo įvairių daiktų. Nukentėjusiajai kelyje nustatyti sužalojimai - taip pat kaltinamojo nuomone, atsirado dėl kritimo. Nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka (b. l. 185-187).

Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventiniu. Namas po tėvų mirties liko jai. Taip pat pas ją gyvena sesuo R. su sugyventiniu P. 2023 m. birželio 13 d. apie 18 val. ji gamino šaltieną, kai į virtuvę atėjo P. ir pristatė savo sūnų A. Ji su juo pasisveikino ir P. su juo išėjo į savo kambarį gerti alkoholio. Neužilgo iš darbo grįžo jos sugyventinis, kuris pavalgęs pasakė, kad eina į antrą aukštą ilsėtis (antrame aukšte jie gyvena), o ji jam pasakė, kad pabaigs pilstyti šaltieną ir irgi eis ilsėtis. Jau buvo prieblanda, tikslaus laiko negali nurodyti, kai ar tai į tualetą, ar kur kitur ėjo P. sūnus. Ji jo paprašė netriukšmauti, o jis jau buvo neblaivus ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji jam atsakė, kad ramintųsi, nes jis yra ne savo namuose ir tada jis supyko ir specialiai spyrė į dubenį su šaltiena, kurį ji turėjo rankose. Dubuo su maistu išsivertė. Tada ji jam pasakė, kad iškvies policiją ir jis pasiuto - kumščiu, kurios tiksliai rankos negali nurodyti, galimai dešiniu, sudavė jai ir pataikė į kairę kaktos pusę, netoli smilkinio. Ji tada buvo be akinių ir be jų prastai mato, bet mano, kad jis trenkė kumščiu, smūgis buvo netikėtas ir labai stiprus. Nuo pirmo smūgio nenukrito. Tada A. abejomis rankomis, kumščiais pradėjo jai smūgiuoti kur papuola. Pataikė į dešinį smilkinį, į dešinį petį, kiti smūgiai buvo į veido ir galvos sritį. Į veidą smūgių buvo nemažiau 5, įskaitant tą pirmąjį smūgį bei vienas į petį. Kai jis pradėjo ją mušti, pradėjo rėkti: „V., kviesk policiją“. Nuo smūgių krito ant pilvo ir užsigavo kelius ir dešinę alkūnę. Jai gulint ant grindų negali net nurodyti tiksliai su kuo ją daužė ar rankomis, ar spyrė kojomis, bet smūgių buvo nemažiau 5 į juosmens sritį, dešinę pusę. Kuo smūgiavo - nematė, nes gulėjo ant pilvo. Jis stovėjo jai iš dešinės, todėl visi smūgiai kliuvo į dešinį juosmenį, tačiau ji mano, kad jis ją spardė, nes norint pasiekti juosmenį rankomis reikia lenktis ir ji nemano, kad jis tą darė, jam buvo paprasčiau spirti. Po pirmo smūgio jis buvo apimtas įsiūčio, matėsi, kad yra pasiutęs. Taip gavosi, kad jam baigus spardyti, atėjo jos sugyventinis V. ir vaikino tėvas P. P. jam nurodė ramintis, o tas vaikinas atrėžė, kad tylėtų, nes pats gaus ir niekas nesikišo. Tada tas vaikinas išlėkė į lauką, o ji pasislėpė virtuvėje, užsikabino su kabliuku. Būdama virtuvėje, pažiūrėjo pro langą, ką jis daro lauke ir pamatė, kad į langą skrenda didžiulis akmuo, kuris išdaužė stiklo paketą. Ar jis matė, kad ji žiūri pro langą - nežino, bet jei būtų nepasitraukusi nuo lango, akmuo būtų pataikęs į ją. Po langu buvo jos gėlių darželis, kuris apdėtas akmenimis, tai jis ir paėmė patį didžiausią akmenį, net neįsivaizduoja, kaip jis jį pakėlė, nes sesuo jį vos išnešė. Sekančią dieną jai P. pasakojo, kad sutiko sūnų Grigaičių kaime ir sūnus prašė jo perduoti jai prašymą atsiimti pareiškimą, žadėjo sutvarkyti langą. P. minėjo, kad sūnus yra agresyvus, yra ne vieną žmogų sumušęs, tik pareiškimų niekas nerašė. Pas teismo medikus buvo, dėl civilinio ieškinio, moralinės žalos pagalvos. Atsakydama į tyrėjos klausimą parodo, kad su jais tą vakarą negirtavo, buvo dienos metu išgėrusi vieną 0,5 litro buteliuką alaus, kurį gurkšnojo visą dieną, buvo blaivi. Policiją iškvietė jos sugyventinis, kuris irgi buvo blaivus, ką tik grįžęs iš darbo. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nekentėjusioji parodė, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventiniu V. Ž.. Taip pat name gyvena jos sesuo R. A. Anksčiau apie pusę metu ji gyveno jos name kartu su sugyventiniu P. J., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bet po 2023-06-13 įvykio P. neužilgo išsikraustė gyventi kitur, nes su seserimi susipyko. Kur šiuo metu gyvena P. jos nežino, su juo nebendrauja, kontaktų neturi. 2023-06-13 apie 21.00 val. namo koridoriuje ją sumušė P. neblaivus sūnus A. T.. Po įvykio jai atsirado kraujosruvos už abiejų ausų, kraujosruva su gumbu kaktos kairėje pusėje bei kraujosruvos dešinėje pusėje su nubrozdinimais, kraujosruva prie akies, kurios neprisimena, kraujosruva kakle, kraujosruva nugaros dešinėje pusėje (kažkur ties juosmeniu), kraujosruvos ant dešinės rankos (dilbio ir žasto), odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje bei nubrozdinimas (žaizda) kairiame kelyje. Visus šiuos sužalojimus jai padarė A. T. ją mušdamas, kai krito užsigavo kelius ir dešinę alkūnę. Iš pradžių jis mušė ją kumščiais, į veido ir galvos sritį, taip pat lygtais pataikė ir 1 kartą į kaklą, 1 kartą į petį ar žastą. Kumščiais sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius, gali būti ir daugiau. Jai nukritus, jautė smūgius į įvairias kūno vietas: nugarą (ties juosmeniu) dešinėje pusėje, dešinę ranką. Smūgių buvo apie 5, kiek tiksliai neprisimena. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, ilgai skaudėjo veidą, galvą, nugarą, skausmą nugaroje jautė apie mėnesį laiko, o veide, galvoje apie dvi - tris savaites, kraujosruvos ant kūno praėjo maždaug po 3 savaičių. Po 2023-06-13 įvykio kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką, esančią Vilniuje, Kalinausko g. 4, kur ją apžiūrėjo šeimos gydytoja. Tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Šeimos gydytoja jai išrašė nedarbingumo pažymą nuo 2023-06-19 iki 2023-07-07, kurią pateikė Šatrininkų seniūnijoje, nes buvo nedarbinga, negalėjo atidirbti viešųjų darbų dėl pašalpos gavimo. Daugiau į medikus nesikreipė. 2023-06-13 apie 21.15 val., kelintą tiksliai neprisimena, A. T. akmeniu išdaužė plastikinio virtuvės lango stiklo paketą dviejų stiklų. Lango stiklo matmenys (be rėmų) 86 cm x 107 cm. Lango stiklo paketas buvo dėtas maždaug prieš 15 metų, gal net ir seniau. Už langą su stiklo paketu buvo mokėta lygtais 270 litų, kiek tiksliai neprisimena. Dėl išdaužto stiklo paketo jai padaryta 160 eurų turtinė žala, prekyboje žiūrėjo stiklo paketų (su rėmais) kainas, kurios svyruoja nuo 150 eurų iki 300 eurų. Kadangi langas buvo nenaujas, jį vertina tokia suma. Reiktų keisti visą stiklo paketą su rėmu, nes sudužusiais stiklais buvo nubrozdintas ir lango rėmas. Kol kas naujo lango nepirko. Jokių dokumentų pateikti negali. Sugyventinis laikinai atsuko lango rėmą ir įdėjo paprastus stiklus, kuriuos turėjo. A. po įvykio iš pradžių žadėjo įstatyti lango stiklą, norėjo, kad ji atsiimtų pareiškimą policijoje, bet taip iki šiol ir neatvažiavo, žalos jai neatlygino, lango stiklų neįstatė. Dėl to, kad ją sumušė jos neatsiprašė. Paties įvykio, t. y. kaip A. T. ją mušė koridoriuje niekas nematė, A. tėvas P. atėjo jau vėliau po visko (b. l. 47-50, 59-60).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, bei papildomai pažymėjo, kad dalis sužalojimų jai atsirado nuo kaltinamojo smūgių, taip pat dalis dėl to, kad nuo suduotų smūgių ji parkrito ant žemės ir galėjo užsigauti krisdama. Tvirtino, kad kai pakrito ant žemės, kaltinamasis jai sudavė smūgius į dešinįjį šoną. Nors negalėjo tiksliai pasakyti ar sudavė kojomis, ar rankomis, bet mano, jog kaltimasis tikrai nesilenkė, kad suduotų jai gulinčiai ant žemės rankomis, todėl greičiau spyrė koja. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota - negalėjo atsakyti. Tuomet ji pradėjo šauktis pagalbos. Jos sugyventinis iškvietė policiją, o kaltinamojo tėvas bandė ginti, tačiau kaltinamasis liepė jam nesikišti, nes pats gaus. Kai A. T. išgirdo, kad bus kviečiama policija, išbėgo į lauką, tačiau iš pykčio paėmė iš gėlių darželio didelį akmenį ir metė jį į langą. Šiuo metu langas sutvarkytas įdėjus laikiną stiklą, tačiau jį teks pakeisti. Savo civilinį ieškinį palaiko. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus civiliniame ieškinyje ir papildomai pažymėjo, kad kaip tik turėjo eiti į pokalbį dėl darbo, nes yra nedirbanti, tačiau dėl sužalojimų į darbo pokalbį nenuėjo, o galbūt būtų galėjusi dirbti mėgstamą darbą. Kiek tą vakarą buvo išgėręs kaltinamasis, ji nežino. Po įvykio pokalbio dėl lango su kaltinamuoju nebuvo, tik jo tėvas prašė atsiimti pareiškimą (b. l. 194-195);

- liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventine A. M.. Kitoje namo dalyje gyvena P. su A. seserimi R. A.. Tiksliai kada viskas vyko nepamena, kažkur birželio viduryje. Apie 18 val. grįžo iš darbo. Namuose buvo A., kuri darė valgyti, buvo blaivi. Taip pat buvo P. ir jo sūnus A., kurį matė pirmą kartą. Ką jie veikė nežino, nes jie su jais tik pasisveikina ir artimiau nebendrauja. Jiems priklauso antras namo aukštas ir pusrūsis, o P. gyvena pirmame. Pirmame aukšte taip pat yra jų virtuvė, kur A. gamino valgyti. Jis pavalgęs užlipo į antrą aukštą ilsėtis ir eiti miegoti, kadangi reikėjo anksti keltis į darbą. Užmigo ir kas vyko namuose negirdėjo. Paskui jį pažadino A., kuri paprašė telefono kviesti policijai, nes jos telefono baterija nusėdusi. Namuose buvo tamsu, nėra elektros, todėl A. veido nematė. A. papasakojo, kad ją sumušė ir išdaužė virtuvės langą su akmeniu, ji nurodė, kad tai padarė A.. Kai jis nusileido žemyn, A. jau buvo pabėgęs, pamatė virtuvėje išdaužtą langą, tik kitą dieną dienos šviesoje pamatė, kad A. turi mėlynių ant veido, galvos srityje, daugiau nematė. Langas iki šiol nesutvarkytas (b. l. 85-87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju nėra giminės, jį yra matęs vieną kartą, jis jo draugės sesers draugo sūnus. Nukentėjusioji yra jo (teismo pastaba – V. Ž.) draugė. Paaiškino, kad įvykio metu buvo antrame aukšte ir išgirdo kaip A. kviečia, kad kviestų policiją. Nusileido į apačią, pamatė, kad lango stiklas sudaužytas, A. buvo pamušta. Iš kart matėsi, kad ji pamušta. Ji pasakė, kad sumušė A.. Kitą dieną, kai buvo šviesu, nukentėjusioji turėjo ant kūno mėlynes, ji kreipėsi pas gydytoją, jos nevežė. Ant veido nelabai buvo mėlynių, bet ant kūno buvo. Akmuo, kuriuo buvo išdaužtas langas, buvo nemažas, įmestas pro langą. Kai jis atėjo, A. jau nebebuvo (b. l. 195-196);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G1874/2023(01), kurioje nurodyta, kad A. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinio paakio srityje, kakle, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 13 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. A. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 43-44);

- 2023 m. gruodžio 12 d. specialisto – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės paaiškinimų protokolu, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1874/2023(01) nurodyta, kad A. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinio paakio srityje, kakle, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 13 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Tyrimo metu nustatyta, kad po 2023 m. birželio 13 d. įvykio A. M. kreipėsi į VšĮ „Centro polikliniką“, kur buvo gydoma ambulatoriškai ir turėjo nedarbingumą ilgiau nei 10 dienų. Ekspertei pateiktos A. M. medicininių dokumentų kopijos iš VšĮ „Centro poliklinikos“, 6 lapai. Susipažinus su pateiktais VšĮ „Centro poliklinikos“ medicinos dokumentais ir pakartotinai peržiūrėjus SI Nr. G1874/2023(01) tiriamąją dalį ekspertė atsakė, kad: 1. A. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinio paakio srityje, kakle, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 13 d. 2. A. M. nustatytų sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, t. y. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu pagal savo pobūdį, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktas). 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių. 4. Sužalojimai dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nustatyti sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui. 5. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (b. l. 71-74);

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas yra namas ir namo koridorius adresu (duomenys neskelbtini). Namas pilkos spalvos, dviejų aukštų. Iš fasadinės pusės matosi išdaužtas plastikinis langas, lauke mėtosi lango šukės. Patekus į namą iš dešinės pusės yra laiptinė ir koridorius, kur bendra tvarka nepažeista. Koridoriuje baldų bei daiktų nėra. Tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 8-9, 16-18);

- 2023 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi du Bendrojo pagalbos centro garso įrašai: 2023_06_13_21-28-47_37067308131 ir 2023_06_13_21-28-58_523913218. Apžiūrimas pirmas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2023_06_13_21-28-47_37067308131, kuriame girdimi vyro ir moters balsai (kalba tarpusavyje). Garso įrašo data 2023-06-13, pradžios laikas 21:28:47, trukmė 00:07 min. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Skambinančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įraše girdima: Vyriškas balsas fone: patylėk. Moteriškas balsas fone: kaip jis mane sumušė dabar, /nesuprantamas žodis/ /keiksmažodis/, davai, davai, tegul viskas būna. Apžiūrimas antras Bendrojo pagalbos centro garso įrašas 22023_06_13_21-28-58_523913218, kuriame girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo bei skambinančio asmens - vyro, vėliau moters. Garso įrašo data 2023-06-13, pradžios laikas 21:28:58, trukmė 02:46 min. Skambina BPC darbuotoja. Įraše girdima, kad į BPC kreipiasi vyriškis, kuris nurodo, kad į namus atėjo narkomanas, girtuoklis, atsitempė sūnų, kuris sumušė žmoną ir išdaužė langą. Į pokalbį įsitraukia moteris (A. M.), kuri nurodo, kad ją sumušė sesers sugyventinio sūnus, ji sumušta, visa mėlyna, bet greitosios nereikia (b. l. 90-92);

- 2023 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi penki vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kameros. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230613-215515UTC+0300“. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Namo kieme sėdi vyriškis ir pro duris išeina moteris, kuri atpažįstama kaip A. M., kuri nurodo, kad ji skambino. Pareigūno paprašius papasakoti kas įvyko, ši nurodo, kad pasikvietė sūnų į svečius, o jis narkomanas, ji virtuvėje virė šaltieną. Jos vyras jau miegojo ir tai buvo prieš gerą valandą, ji paprašė tyliau, nes anksti keliasi, o jam nepatiko ir jis iš karto į galvą sudavė. Pakėlusi plaukus parodo gumbą kaktoje. Ji jam nurodė ramintis ir kai ji ėjo su šaltiena, jis jai galvon, ir taip pat parodo rankos alkūnę, ant kurios matyti kraujas. Pareigūno pasiteiravus, kas toks visa tai padarė, ši atsako, kad lauke sėdinčio vyriškio sūnus. A. M., rodydama į minėtą vyriškį nurodo, kad čia sesers sugyventinis. Tuo momentu iš namo į lauką išeina moteris, kurią įvardina kaip seserį. Nurodo, kad mušeika čia negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini). Vardą ir pavardę jo žino. Toliau A. M. aiškina, kad kai jam nepatiko ir pradėjo ją daužyti ir langą sudaužė. Jai nurodžius, kad iškvies policiją ją visai sudaužė. Viskas įvyko koridoriuje jai nešant šaltieną. Nurodo, kad asmens vardas ir pavardė A. T. A. M. sesers pareigūnai pasiteirauja ar ji dalyvavo ar matė, o ji atsako, kad nieko nematė, nes tuo metu buvo lauke su šunimi. Toliau vaizdo įraše A. M. pareigūnams nurodo kur viskas įvyko. A. M. dar kartą nurodo įvykio aplinkybes, kad ji paprašė tyliau, nes jos sugyventinis keliasi anksti ir jam nepatiko jos pastaba ir iš karto jai trenkė, pareigūnai pastebi ant žemės šaltieną. Toliau vaizdo įraše užfiksuota procesinių dokumentų pildymas. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230613-222515UTC+0300“. Vaizdo įrašas pirminio vaizdo įrašo tęsinys, toliau pildomi procesiniai dokumentai. Vaizdo įrašo trukmė – 23.25 min. Toliau apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230613-215530UTC+0300“. Vaizdo įrašas sutampa su pirmu vaizdo įrašu. Viskas užfiksuota pirmame vaizdo įraše. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 10.13 min. Toliau apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230613-221107UTC+0300“. Vaizdo įrašas trečio vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše užfiksuotas, kaip tikrinamas A. M. blaivumas. Ji tvirtina dieną gėrusi tris butelius alaus. Nustatytas 1.73 promilių neblaivumas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašo trukmė – 7.33 min. Toliau apžiūrimas penktas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230613-215537UTC+0300“. Vaizdo įrašas sutampa su pirmu ir trečiu vaizdo įrašu. Viskas užfiksuota pirmame vaizdo įraše. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 8.24 min. (b. l. 95-96);

- 2023 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybiniu pranešimu dėl papildomos informacijos, kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiąja A. M. (mob. (duomenys neskelbtini)). Pastaroji paaiškino, kad po 2023 m. birželio 13 d. įvykio ji kreipėsi į VšĮ „Centro polikliniką“ (Kalinausko g.), kur buvo apžiūrėta savo šeimos gydytojos. Tuo metu nedirbo, bet pažyma buvo reikalinga, kad ją pateiktų Užimtumo tarnybai (b. l. 56);

- tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad gavus 2023 m. birželio 14 d. A. M. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 13 d. apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sesers sugyventinio sūnaus A. T., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas ir konflikto metu A. T. ranka šešis kartus trenkė jai į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Išėjęs iš namo metė į langą akmenį ir išdaužė langą (b. l. 6-9).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 190 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra lygus BK nurodytam MGL. Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).‏‏‎ Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas.‏‏‎ Šios veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).‏‏‎

Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Neneigė, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją ir pripažino tai, jog metė akmenį ir tokiu veiksmu išdaužė langą. Kaltinamasis neigė sudavęs visus smūgius, kurie nurodyti kaltinime bei pabrėžė, kad tikrai nesudavė smūgių kojomis. Tuo tarpu nukentėjusioji negalėjo pasakyti, kiek tiksliai smūgių sudavė A. T., tačiau jų buvo gana daug, o nukentėjusiajai pakritus, kaltinamasis toliau prieš ją smurtavo.

Teismas pažymi, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad tiek kaltinamasis, tiek pati nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai negalėjo atsiminti. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog ne visi sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajai, atsirado dėl jo veiksmų, o dalis jų buvo sąlygoti nukentėjusiosios griuvimo ant žemės. Su tuo sutiko ir pati nukentėjusioji. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji nugriuvo ir griūdama susižalojo būtent dėl A. T. suduotų smūgių, t. y. griuvimas buvo sąlygotas kaltinamojo veiksmų, ką duodama parodymus pažymėjo ir A. M.. Nors liudytojų, kurie būtų matę kaip A. T. mušė nukentėjusiąją nebuvo, tačiau išgirdęs pagalbos šauksmą atėjo nukentėjusiosios sugyventinis V. Ž., kuris ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo aiškiai matomos smurto žymės.

Iš specialisto išvados bei specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ne mažiau kaip dvylika trauminių poveikių. Taip pat pažymėta, kad dalis sužalojimų, kurie nustatyti dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje, galėjo būti padaryti griūnant. Tačiau svarbu tai, kad sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui, o bendrai visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybes nurodytu būdu, įskaitant ir sužalojimus nukentėjusiosios dešiniame šone ties juosmeniu.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Taip pat konfliktą girdėjo ir smurto žymes ant nukentėjusiosios veido matė liudytojas V. Ž., o sužalojimų mastą patvirtina ir specialisto išvada, taip pat pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai bei bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo ginčo nekilo, kaltinamasis savo kaltę šioje dalyje pripažino pilna apimtimi. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. A. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į A. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 187 straipsnio 3 dalyje baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, sugadinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus – baudos nesumokėtos (b. l. 146-150), gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos sutrikimų susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat nustatyti kiti mišrūs elgesio sutrikimai, nevedęs, išsilavinimas – baigęs septynias klases, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – laisvės apribojimus, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jų dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidutiniam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusioji A. M. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 200 eurų turtinei žalai atlyginti bei 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kai jis akmeniu išdaužė plastikinio virtuvės lango stiklo paketą dviejų stiklų (lango stiklo matmenys (be rėmų) 86 cm x 107 cm) reikia keisti visą stiklo paketą su rėmu, nes sudužusiais stiklais buvo apgadintas, apibraižytas ir lango rėmas. Dėl išdaužto stiklo paketo ir rėmo apgadinimo A. M. nurodo, kad jai padaryta 160 eurų turtinė žala, o lango keitimas kainuotų ne mažiau kaip 40 eurų, todėl iš viso jai padaryta 200 eurų turtinė žala. A. M. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl įvairių kūno sužalojimų įvykio metu ir po įvykio jautė fizinį skausmą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai, patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę. Taip pat teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad dėl sužalojimų negalėjo nueiti į suplanuotą darbo pokalbį, nors jau kurį laiką yra nedirbanti ir ieško darbo, todėl tvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 300 eurų suma.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis bei paties kaltinamojo nuomonę, mano, kad civiliniu ieškiniu prašoma 200 Eur turtinė žala yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo A. T..

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl A. M. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (į tai, kad nukentėjusiajai sveikata nežymiai sutrikdyta dėl ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, tarp kurių ir veidas), į patirtus neigiamus nukentėjusiosios išgyvenimus. Ji patyrė stresą, nepatogumus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir sukelto fizinio skausmo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino, jog dėl sužalojimų negalėjo nuvykti į darbo pokalbį, nors jau gana seniai ieško darbo.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji A. M. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pastaroji pasireiškė fizinio skausmo patyrimu, stresu, baime, todėl nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiosios patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena, kurioje yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. T. (A. T.) 200 Eur (du šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. M. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena, kurioje yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis (prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė