Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.1;

2026 m. kovo 4 d.

nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas Šiaulių kalėjime, anksčiau teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių su įpareigojimais. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista į 90 parų areštą;

2) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,

3) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas. Bausmę atlikęs 2023 m. rugpjūčio 18 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 284 (dvi veikos) straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, garsiai šūkaudamas, G. M. G. ir N. L. žodžiais sakydamas „užmušiu“, metė obuolį į G. M. G., pataikydamas jai į kairę ranką, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, grasinimais, mosikuodamas medine lentute, vieną kartą spyrė G. M. G. į kairę ranką, taip nukentėjusiajai G. M. G. sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

D. T. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą P. K., taip padarė nukentėjusiajam P. K. nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio sienelių lūžius, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžius, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, kairio žandinio ančio sienelių lūžių, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

D. T. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą T. G., taip nukentėjusiajam T. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. T. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį šoną V. B., taip nukentėjusiajam V. B. padarė dešinės pusės X šonkaulio lūžį, kraujosruvą krūtinės ir pilvo dešiniame šone, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės X šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

D. T. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, tyčia įžūliu elgesiu vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį šoną V. B., padarydamas nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Dėl D. T. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį (dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykio)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad trenkė G. M. G., tačiau nepripažino metęs į ją obuolį ir paaiškino, kad N. L. yra matęs 3–4 kartus, pažįsta jį iš matymo, G. M. G. pažįsta iš matymo, nes ji vaikšto kartu su N. L.. Prieš porą dienų ėjo pas draugą vartoti alkoholio. Iš draugo namų išėjo susinervinęs. Tuo metu jie filmavo jį. Jis jiems pasakė, kad jo nebefilmuotų, tačiau jie atsakė įžeidžiančiais žodžiais, vadino „debilu“ ir panašiai. Jis pasakė, kad liautųsi ir įspėjo, jog gali suduoti už tokius žodžius, taip pat pakartotinai prašė jo nefilmuoti, nes jam tai nepatiko. Jie filmavimą tęsė. Po kelių dienų, vaikščiodamas po miestą, su mama pamatė N. L. su drauge, kurie į jį intensyviai žiūrėjo, o jis dėl to jautėsi nepatogiai. Jis tuo metu buvo šiek tiek išgėręs alaus, o mama buvo blaivi. Pasakė mamai, kad ten eina jos draugai, jog pribėgs prie jų pasisveikinti ir paklausti, kodėl jie žiūri į jį, kad jis jaučiausi nepatogiai, taip pat norėjo paprašyti ištrinti vaizdo įrašą. Jam nespėjus prie jų prieiti, jie pabėgo į kitą kelio pusę ir jo atžvilgiu pradėjo šaukti įžeidžiančius žodžius, vadino „debilu ir asilu“. Jis po truputį ėjo link jų. Tuomet N. L. pasiėmė šaką ir trenkė jam (D. T.) per veidą. Jis (D. T.) paklausė jo, ką N. L. daro, kodėl taip elgiasi, ir pasakė, kad jam reikėtų gydytis. Tada jis (N. L.) dar kartą trenkė jam ir toliau jį įžeidinėjo, vadino narkomanu ir idiotu. Jis vėl ėjo link N. L., sakydamas, kad jis apsiramintų, norėjo pasikalbėti, tačiau jis (N. L.) dar kartą jam trenkė. Tuomet pasakė, kad dabar jį užmuš. Pasiėmė pagalį ir pasakė, kad ateitų. Jis pabėgo, o mergina liko vietoje. Jis pagalį numetė ir nusisuko, norėdamas eiti atgal. Jam bandant eiti, mergina bandė pulti ant jo. Jis sureagavo ir spyrė jai koja į pilvą, po to nuėjo pas mamą, kuri tuo metu buvo su savo drauge. Priėjęs prie mamos ir jos draugės jis pasisveikino. Nepastebėjo, kad kas nors būtų filmavęs, tačiau vaizdo įraše matyti, jog jis numeta pagalį. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs alaus, galėjo būti apie 0,5 promilės, bet ne daugiau. Jautėsi blaivus. Rankoje obuolio nelaikė, todėl jokio obuolio į G. M. G. nemetė. Spyrė G. M. G. koja į pilvą. Įvykį matė jo mama R. M. ir mamos draugė, kurios vardo ir pavardės nežino. Po įvykio N. L. ir G. M. G. pasakė: „Ateik čia, žąsine, ar gaidy, aš tave „nupisiu“, vien dėl to, kad N. L. jam tris kartus trenkė šaka. Jam skaudėjo, galėjo prakirsti, tačiau iš tikrųjų neprakirto. Jie (N. L. ir G. M. G.) bėgo į kitą gatvės pusę todėl, kad jis (D. T.) perbėgo per kelią prie jų ir sakė: „Ateik čia.“ Priėjo ir pasakė: „Prisižaisi su mimikomis.“ Tai sakė ne tam, kad juos išgąsdintų, tiesiog buvo nemandagus. Gavosi taip, kad jis (N. L.) pradėjo jį (D. T.) negražiai vadinti, gal jam nepatiko jo (D. T.) mimika. Iš tikrųjų jis (D. T.) norėjo, kad vaizdo įrašas, kuris jam nepatinka, būtų ištrintas, todėl ir pribėgo prie N. L., kurio veidas jam nepatinka ir kuris nėra jo draugas. Jis pats turi labai trumpą apie 2 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad laiko pagalį. Tame vaizdo įraše atrodo agresyviai su tuo pagaliu. Pripažįsta, kad sudavė G. M. G. ir jai sukėlė fizinį skausmą. Nepripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, nes prie jų (N. L. ir G. M. G.) priėjo ramiai ir nesikeikė. Jis N. L. sakė: „Atsiprašau, kodėl tu taip kalbi?“, tačiau jis atsakė įžeidžiančiais žodžiais, vadino „debilu, narkomanu, ožiu“, beveik „invalidu“ ir „narkašu“. Jis jam sakė: „Kodėl tu taip darai? Kodėl taip elgiesi, juk aš bandau su tavimi gražiai bendrauti?“. Mano, kad jis viešosios tvarkos nepažeidė, o ją pažeidė jis (N. L.). Po įvykio nebuvo sutikęs nei N. L., nei G. M. G.. Galbūt jie kartais ėjo pro šalį, tačiau jis jų nepastebėjo. Gali jų atsiprašyti, jam gaila, kad sudavė. Taip pat jam skauda širdį dėl veiksmų, kuriuos atliko prieš N. L. ir G. M. G., nes jiems skaudėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. M. G. paaiškino, kad kaltinamąjį D. T. pažįsta tik iš matymo. Nukentėjusysis N. L. yra jos sugyventinis. Tą dieną kartu su draugu N. L. ėjo pasivaikščioti ir pamatė D.. Jis pradėjo bėgti link jų, šaukė, kad juos užmuš, kad kažką padarys ir panašiai. Jie išsigando ir pradėjo nuo jo bėgti, tačiau jis (D. T.) toliau bėgo link jų. Vėliau jis (D. T.) iš kažkur, tikriausiai nuo žemės, paėmė obuolį ir metė į ją. Obuolys pataikė, atrodo, jai į kairę ranką. Jis toliau juos įžeidinėjo, „koliojo“ ir keikė. Tikslių detalių nelabai prisimena. Kiek pamena, jis (D. T.) išrovė pagalį nuo tvoros ir pradėjo su juo bėgti link jų, grasindamas, kad juos užmuš – tiek ją, tiek jos draugą. Vėliau ji jam kažką pasakė ir, kiek jai pasirodė, jis (D. T.) susinervino ir spyrė jai, tačiau galbūt spyris pataikė ne į pilvą, o į ranką. Po to jie iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kai jis (D. T.) taip kabinėjasi, tokių atvejų yra buvę ir anksčiau. Įvykis buvo rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neatsimena. Mano, kad tai buvo po pietų, tačiau tiksliai pasakyti negali. Nežino, kodėl jis (D. T.) pradėjo bėgti link jų, nes jie (N. L. ir G. M. G.) jam nieko nesakė. Kai D. T. pradėjo bėgti, labai išsigando, nes jis atrodė agresyvus. Jie D. nieko nesakė ir jo neprovokavo. Pamatę D. T., perėjo į kitą gatvės pusę norėdami išvengti konflikto, nes tai ne pirmas kartas, kai jis (D. T.) kabinėjasi. Įvykį matė jo pažįstama ir nepilnamečiai asmenys. Ji D. nestipriai sudavė pavadėliu, nes tuo metu buvo su šunimi. Neatsimena, kodėl jam sudavė pavadėliu. Kiek prisimena, pavadėliu sudavė prieš D. spyrį jai. N. L. jokių veiksmų neatliko. Po įvykio buvo išsigandusi. Ar N. L. buvo išsigandęs, nežino. Po įvykio prie jos priėjo pažįstama, tačiau nežino, ar ji buvo išsigandusi. Po D. T. spyrio jai skaudėjo ranką, ant kurios kraujosruvos nebuvo. Kai metė su obuoliu, jai pataikė į plaštaką. Jai skaudėjo, buvo labai išsigandusi, nes bijo tokių dalykų. D. T. atrodė neblaivus, nes buvo labai neadekvatus arba galėjo būti apsivartojęs. Konflikto metu buvo šviesu. Kiek žino, miestelyje kalbama, kad viena moteris yra jo (D. T.) prašiusi juos sumušti. Jie su ta moterimi nesutaria, todėl ji ir galėjo to prašyti. Nebuvo tokio atvejo, kad jie D. filmuotų ar fotografuotų. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus. Apie įvykį geriau prisiminė tada, kai pasakojo apklausos metu policijoje negu šiandien, nes praėjo daug laiko ir sunku prisiminti detales. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. L. paaiškino, kad su kaltinamuoju D. T. jo nesieja jokie santykiai, jį pažįsta tik iš matymo. Su G. M. G. gyvena kartu, yra sugyventiniai. Atsimena, kad buvo vakaras. Jis su G. M. G. ėjo pasivaikščioti ir prie stotelės pamatė ateinantį D., jo mamą ir nepilnametį vaiką. D. pradėjo bėgti link jų, šaukdamas, kad juos (N. L. ir D. M. G.) užmuš. Jie traukėsi, tačiau jis (D. T.) vis tiek ėjo rėkdamas, grasindamas užmušti. Taip D. T. ėjo visą kelią iki mokyklos. Jie (N. L. ir D. M. G.) ėjo ir atsisukę stebėjo, kad jis (D. T.) jų nepultų. Tuo metu jis turėjo ploną pagalį ir kelis kartus trenkė juo į D., tačiau nepamena tiksliai kur. Tuo pat metu jis (D. T.) išrovė pagalį nuo tvoros ir bėgo link jų. Tuomet G. M. G. trenkė jam iš pavadėlio, nes D. T. labai priartėjo prie jos, tačiau jis (D. T.) spyrė G., ir ji suklupo ant žemės. Po to D. T. apsisuko ir kažkur nuėjo. Tada jis (N. L.) paskambino policijai. Prieš įvykstant šiam įvykiui prieš porą dienų įvyko incidentas: jam (N. L.) einant iš parduotuvės D. sėdėjo su jo (N. L.) dviem kaimynais ir šaukė. Jis spėjo atsitraukti, nes N. L. siundė šunį ant jo. Tąkart filmavo jį, kad galėtų parodyti policijai ir pateikti pareiškimą, nes policija ankstesniais atvejais nepriimdavo pareiškimų dėl įrodymų trūkumo. Po to D. T. atėjo prie jo lango, šūkavo, grasindamas užmušti. Mano, kad šis įvykis galėjo būti susijęs su tuo incidentu prieš porą dienų. Be to, miestelyje kalbama, kad viena moteris paprašė D. sumušti juos. Kaimynei dėl to taip pat buvo rašomi pareiškimai, tačiau policija juos dažnai atmeta. Matė, kad D. T. prieš pat konfliktą prie pėsčiųjų perėjos metė obuolį į G.. Taip pat matė, kaip kaltinamasis trenkė G. į ranką/pilvą, spyrė koja, dėl ko ji suklupo ant žemės. Kaltinamasis atrodė neblaivus, nes jo elgesys buvo neadekvatus ir matėsi akivaizdūs neblaivumo požymiai. D. mama konflikto metu buvo stotelėje. Kai D. spyrė G., ji jau buvo kažkur nuėjusi ir pasislėpusi, todėl policija nerado. Įvykį matė nepilnamečiai vaikai, kurie stovėjo aikštelėje ir filmavo viską, taip pat dar viena mergina, kurią pažįsta iš mokyklos. Dėl šio įvykio jis truputį išsigando. G. M. G. labai išsigando, ji visa drebėjo. Nežino tiksliai kur D. T. pataikė trenkdamas pagaliuku, gal į ranką arba į petį. Jam trenkė jau po D. T. spyrio G.. Kaimynė Ž. Ž. paprašė D. T. juos sumušti. Kodėl ji taip padarė, nežino. Tarp jų vyko teismai. Ž. Ž. nuo pat jų atsikraustymo pradėjo kibti prie jų, apkalbėti G. ir jį, kad jis yra iš vaikų namų. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą. Kai D. spyrė G., jis supyko ir iš nervų puolė D. T., trenkė su pagaliuku arba šakele. Prieš šį įvykį, atsitraukdamas nuo jo, „koliojosi“, ir jis sakė D. T.: „Atsikabink, narkomanai“ ir pan. Prieš tą spyrimą G. M. G. trenkė D. su pavadėliu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį D. T. pažįsta tik iš matymo. Nukentėjusiąją G. M. G. pažįsta nuo mokyklos laikų, o šiuo metu kartais pabendrauja. Nukentėjusįjį N. L. pažįsta nuo mokyklos laikų, bet nebendrauja. Tikslaus įvykio laiko nepasakys, tačiau tai buvo praeitais metais, galbūt rudenį, vakarop, bevažiuodami (duomenys neskelbtini) pamatė einančius G. M. G. ir N. L., o kitoje kelio pusėje matė D. su savo draugais. Tuomet pamatė, kaip D. pradėjo bėgti ir kaip į G. M. G. metė obuolį, tačiau nematė, kur D. T. mestas obuolys galėjo G. M. G. pataikyti. Taip pat nežino, iš kur obuolį kaltinamasis gavo. Tada jie sustojo ir matė, kad ginčas tęsiasi. Nusprendę apvažiuoti ratą aplink mokyklą sustojo prie mokyklos aikštelės. Matė, kaip jie toliau ginčijosi prie mokyklos: D. ginčijosi su N., o G. M. trenkė D. iš pavadėlio. D. tuomet spyrė jai į pilvą, o G. M. susirietė. Po to D. pradėjo laužyti medinę tvorą ir mėtyti lentas ant kelio. Ginčas kaip ir pasibaigė, nes D. nuėjo į stotelę, o G. M. su N. nuėjo į mokyklos parkelį. Visą įvykį stebėjo iš automobilio. Stebėdama iš automobilio ji išsigando dėl G. M. G., nes kaltinamasis spyrė jai į pilvą. Ji negirdėjo, ar D. ką nors pasakė N. ar G. M.. Taip pat nieko negirdėjo apie ką kaltinamasis kalbėjosi su nukentėjusiaisiais. Prie mokyklos yra geltonas namas su sena medine tvora. D. pradėjo laužyti tą tvorą ir ant kelio mėtyti lentas. D. atrodė apsvaigęs. Kad D. buvo apsvaigęs ji sprendžia iš jo elgesio ir to, kad trenkė moteriai. Ją išgąsdino šis įvykis ir tai, ką matė. Iš automobilio ji nelipo. Draugas norėjo išlipti, bet ji (E. Š.) jam neleido. Kadangi jiems buvo žinoma, kas yra D., tai ir patys nenorėjo nukentėti. Kuomet D. nuo tvoros laužė lentas, buvo maždaug penkis žingsnius nuo G. M. ir N.. Nepamena, ar D. mėtė lentas tik ant kelio, ar į G. M. pusę. Po įvykio kalbėjosi su G. M., kuri sakė, kad nežino, kodėl įvyko tas incidentas. Ji klausė G. M., kur jai buvo pataikyta, ir ji atsakė, kad į pilvą. Matė, kad D. G. M. pataikė į pilvą. Be to, pati G. M. sakė, kad pataikė tiek į pilvą, tiek į ranką. Atkreipė dėmesį į D. bėgimą link G. M., todėl pradėjo stebėti visą įvykį, nes atrodė keistai. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), ji juos patvirtino ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes nei dabar. D. kažką šūkavo, tačiau ji negirdėjo, ką tiksliai jis sakė. Šį įvykį ji filmavo kelias sekundes. Neatsimena, ar policijai parodė filmuotą medžiagą, tačiau minėjo, kad turi tokį vaizdo įrašą. Nematė, ar G. M. filmavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. paaiškino, kad kaltinamasis D. T. yra jos sūnus. Nukentėjusioji G. M. G. yra pažįstama, o nukentėjusįjį N. L. pažįsta mažai. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, liudytoja R. M. atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį savo sūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 21 d. įtariamasis D. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino iš dalies. Paaiškino, kad galvos traumų, kurios paveiktų mąstymą ar elgesį neturėjo, savo veiksmus pilnai suvokia, psichinėmis ligomis neserga, narkologo įskaitoje neįrašytas, dėl alkoholio vartojimo nesigydė. Gyvena pas mamą R. M., deklaruotos gyvenamosios vietos neturi. Pas mamą gyvena apie 2 mėnesius. 2025 m. rugpjūčio 8 d., vakare, tiksliai laiko neprisimena, su mama R. M., pareidinėjo link savo namų iš jos draugo, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena, žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) einant link kapinių, tikslaus adreso nežino. Kiek prisimena, ėjo dviese su mama. Pats buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tiksliai neprisimena, ar pas tą draugą vartojo alkoholinius gėrimus, ar vienas pats gėrė alų ir sidrą. Koks alaus ar sidro pavadinimas ir kiek tiksliai buvo stiprumo, neprisimena, galėjo būti 6 laipsnių stiprumo, nes tokio stiprumo alkoholinius gėrimus mėgsta gerti. E. Ž. gatve, netoli namų, prie namo Nr. 12, ateinančius šaligatviu iš priekio pamatė du asmenis, t. y. L., vardo nežino, ir G., kurios pavardės nežino, tačiau žino, kur jie gyvena. Pamatęs juos abu, sugalvojo juos išgąsdinti, nes prieš maždaug du mėnesius jie abu filmavo ir šaipėsi, prasivardžiavo. Greitai prie jų pribėgo, bet jie abu dar greičiau perbėgo į kitą kelio pusę. Sustojo ir laukė, kol ateis mama. G. ir L. pradėjo erzinti kažkokiais necenzūriniais žodžiais, tačiau neprisimena, kokie tai buvo žodžiai. Tada susinervino ir, perėjęs į kitą kelio pusę, prie G. ir L., jiems sakė, kad liautųsi keikę ir bandė juos abu išgąsdinti pribėgdamas prie jų. Jie abu bėgo link mokyklos ta gatve, gatvės pavadinimo neprisimena. Jokių veiksmų iš pradžių nesiėmė ir jiems nieko nesiruošė daryti, jų nemušė, tačiau L. ir toliau erzino visokiais necenzūriniais žodžiais. Link jų abiejų ėjo su ta mintimi, kad norėjo sumušti L.. Tuo metu rankose turėjo žiebtuvėlį. Atbėgant, matė kaip L. nusilaužė kažkokią šaką, G. buvo šalia jo. Pribėgęs prie L., jam pasakė „duosiu į snukį tau“, dar patrypčiojo kojomis vietoje ir L. kartu su G. dar toliau pabėgo. Tada L. su ta šaka trenkė per veidą, į kairę pusę, iš pradžių vieną kartą, juto momentinį skausmą, bet iškart praėjo, žymių neliko ir tada jam pasakė „tu debilas“. L. su ta pačia šaka trenkė dar kartą į tą pačią veido vietą, skausmą juto, tačiau jis taip pat buvo momentinis ir iškart praėjo. Prie tos mokyklos buvo toks senas namas ir jo teritorija aptverta tvora su mediniais kvadratiniais, supuvusiais, pagaliukais. Nulaužė tos tvoros medinį pagaliuką ir norėjo trenkti L. už tai, kad jis su šaka trenkė per veidą. Nulaužęs pagaliuką, apie 1 metro ilgio, apie 5 cm pločio, jį laikė dešinėje rankoje ir tikrai būtų trenkęs L., bet šis pabėgo, dar jam šaukė „ateini čia, gausi į galvą“, bet jis nereagavo. G. liko stovėti viena prie to medinio namo. Susinervinęs numetė pagaliuką ant šaligatvio prie mokyklos ir jau norėjo eiti link namų, kai G. eidama pradėjo mosikuotis rankomis. Jai pasakė „atsitrauk nuo manęs“, o ji vis tiek ėjo pakėlusi abi rankas, jas laikydama priešais save, galvojo, kad ji nori trenkti. Nelaukęs, kol ji trenks, vieną kartą, dešine koja spyrė jai tiesiai į pilvą. Matė, kaip G. abiem rankomis susiėmė už pilvo ir susilenkė, bet ji nieko daugiau nesakė. Tą dieną avėjo sportinius, juodos spalvos, medžiaginius „Nike“ batelius. Gailisi, kad spyrė G. į pilvą ir išvis gailisi, kad toks įvykis įvyko (1 t., b. l. 115-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 8 d. įtariamasis D. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad dėl P. K., T. G. ir G. M. G. sumušimų prisipažįsta pilnai, tačiau neprisipažįsta dėl V. B. sumušimo ir tuo metu viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, kadangi neprisimena dėl tuo metu 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvusio didelio girtumo, kad būtų su juo įvykęs koks įvykis ir būtų sumušęs V. B.. Kada sudavė smūgius P. K. ir T. G., sudavė kumščiu ir galėjo pataikyti link galvos į veidą, to neneigia. Kada G. M. G. vieną kartą spyrė į pilvą, galėjo pataikyti į kairę ranką, to neneigia. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų (3 t., b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 11 d. įtariamasis D. T. paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimus iš dalies. Dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d., 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykių davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad kada 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvyko konfliktas tarp G. M. G. ir N. L., susinervinęs pasakė, kad juos užmuš, bet į G. M. G., kad būtų metęs obuolį, to nepamena. Pamena, kaip konflikto metu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, tvoros paėmė lentutę ir ja mosikuodamas pagąsdino G. M. G. ir N. L., bet į juos tos lentutės nemetė. Kad vieną kartą G. M. G. spyrė į ranką, tai prisipažįsta. Kada sudavė T. G. į veidą, jam sudavė kumščiu todėl, kad, kada sumušė P. K., T. G. sugriebė už kelnių kišenės ir taip įdaužė mobiliojo ryšio telefono S. G. A22 viršutinį ekraną. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų (3 t., b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 13 d. nukentėjusioji G. M. G. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. vakare, kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, kartu su savo draugu N. L. išėjo į (duomenys neskelbtini) miestelį pasivaikščioti ir pavedžioti šuniuką. Maždaug apie 21.30 val., einant (duomenys neskelbtini) gatve link stotelės, toje pačioje gatvės pusėje, pamatė priešais ateinančius iš matymo pažįstamus asmenis, tai yra D. T., R. M. ir E. K.. Pamatę juos, kartu su N. perėjo į kitą gatvės pusę, kadangi nenorėjo kontakto su D. T., nes yra buvęs konfliktas su juo anksčiau. Kiek žino, dėl D. elgesio draugas N. buvo kreipęsis į policiją ir buvo pradėtas tyrimas. Perėjus į kitą gatvės pusę, D. T. pradėjo bėgti link jų. Bėgdamas D. T. ją ir draugą N. keikė, įžeidinėjo, sakydamas ,,nuopisos“, grasino žodžiais, sakydamas „ateinat čia, užmušiu“. Pamačiusi bėgantį D. T. link jų, išsigando ir pati palindo po šalia esančiais krūmais, o N. atsitraukė toliau. D. T. pribėgo netoli, apie 2 metrų atstumu nuo jos, vis kartojo įžeidžiančius žodžius, tačiau smūgių nesudavė. D. T. paklausė, ar dar jam mažai problemų su policija, klausė, kodėl jis kabinėjasi prie jos ir draugo N.. Po šių žodžių D. paėmė nuo žemės nukritusį obuolį ir juo metė į ją. Obuoliu pataikė į kairės rankos riešą, tačiau neskaudėjo, jokio skausmo nejuto. Ką jis tiksliai sakė mesdamas obuolį, neatsimena, tik vis keikė ir įžeidinėjo ją ir draugą N.. Buvo agresyviai nusiteikęs, garsiai šaukė, kiek suprato, D. buvo neblaivus, nes jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Būnant krūmuose ir D. garsiai šaukiant, mosikuojant rankomis, atėjo artyn jos ir N.. Ji ir N. sakė D., kad eitų tolyn nuo jų. Su juo nekonfliktavo, jokių įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu nesakė nei ji, nei N.. D. į prašymus nereagavo, neatsitraukė, toliau keikė ir vadino necenzūriniais žodžiais. Ji ir N. pradėjo eiti nuo D. tolyn, ėjo link mokyklos pusės, o D. ėjo paskui. Priėjus prie negyvenamojo geltono namo, numerio nežino, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, D. pradėjo plėšti nuo tvoros, kuria buvo aptverta sodyba, lentutes. Pasiėmęs vieną lentutę ją mosikavo, ką sakė neatsimena, tačiau rankoj laikydamas lentutę ėjo link jos ir N.. Tuo metu ji labai išsigando, bijojo, kad ja nesuduotų tiek jai, tiek N., priėjus prie D., šuns pavadėliu nestipriai trenkė jam į ranką prie peties. Trenkė jam per ranką, kadangi labai išsigando, susinervino dėl to, kad D. ėjo link jų rankoje laikydamas lentutę. Jai trenkus pavadėliu per ranką, D. koja jai spyrė į pilvą, tačiau pataikė į kairės pusės rankos alkūnę, kadangi ranką buvo uždėjusi tuo metu ant pilvo. Koja spyrė vieną kartą, po spyrio ji atsitūpė ir kitą ranką uždėjus ant alkūnės tupėjo. Po spyrio juto skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10 balų. Skausmą kairės rankos alkūnėje juto apie 10-15 minučių. Alkūnė buvo raudona, tačiau maždaug po kokio pusvalandžio paraudimas praėjo. Pati nematė, kad D. būtų sudavęs smūgius N.. Nei jai, nei N. rankoje laikyta lentute nesudavė. Po įvykio kartu su N. nuėjo atsisėsti ant prie mokyklos esančio suoliuko, o D. garsiai šaukdamas nuėjo tolyn. Įvykį matė R. M., kadangi viso įvykio metu ji buvo netoli, o E. K. įvykio metu nebuvo. Prasidėjus konfliktui, jo nebematė. Po įvykio prie jos ir N. privažiavo automobilis, kuriame buvo pažįstama E. Š. kartu su savo draugu R.. E. sakė, kad įvykį matė ir galės paliudyti. Ar dar kas įvykį matė, pasakyti negali, jokių asmenų įvykio metu daugiau nematė. Po įvykio draugas iškvietė policiją, GMP pagalbos atsisakė, kadangi akivaizdžių sužalojimų ant rankos alkūnės nebuvo. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nesikreips, pas teismo med. ekspertus nevyks, kadangi, kaip ir minėjo, jokių akivaizdžių sužalojimų nesimato. Šiuo metu rankos alkūnės nebeskauda, kaip ir minėjo, skausmas truko iki maždaug 10-15 minučių. Nori, kad D. būtų sudrausmintas ir prie jos bei draugo nekibtų (1 t., b. l. 46-49).

Ikiteisminio tyrimo 2025 m. rugsėjo 2 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. M. G. paaiškino, kad dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. jau davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kada D. T. žodžiais grasino, jo grasinimus priėmė kaip realius, nes po to jis ją sumušė. Nuo grasinančių žodžių pasakymo labai persigando. Kada D. T. vieną kartą jai spyrė į pilvą, kaip minėjo, jis pataikė į kairę alkūnę. Buvo paraudusi alkūnė, daugiau sužalojimų nebuvo. Smūgis buvo vienas. Jokio civilinio ieškinio nereikš, prašo D. T. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykį matė vienas nepilnametis, kurio vardo ir pavardės nesakys, ir jis jai ir N. L. atsiuntė du vaizdo įrašus, kuriuos galės pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio19 d. nukentėjusysis N. L. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. vakare, kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, kartu su savo drauge G. M. G. išėjo į (duomenys neskelbtini) miestelį pasivaikščioti ir pavedžioti šuniuką. Maždaug apie 21.30 val., einant (duomenys neskelbtini) gatve link stotelės, toje pačioje gatvės pusėje, pamatė priešais ateinančius iš matymo pažįstamus asmenis, tai yra D. T., R. M. ir E. K.. Pamačius juos kartu, su drauge perėjo į kitą gatvės pusę, kadangi nenorėjo susitiksi su D. T., nes yra buvęs konfliktas su juo anksčiau, tai yra maždaug prieš 2-3 mėnesius tarp jo ir D. T.. Dėl jo grasinimų buvo kreipęsis į policiją. Negali pasakyti, dėl ko D. T. grasino ir buvo piktybiškai nusiteikęs. Perėjus į kitą gatvės pusę, D. T. pradėjo bėgti link jų. Bėgdamas D. T. jį ir draugę keikė, įžeidinėjo, sakydamas „nuopisos“, grasino žodžiais, sakydamas „ateinat čia, užmušiu“. Pamačius atbėgantį D. T., jis ir draugė išsigando. Draugė G. M. G. atsitraukė link krūmų, o jis ėjo tolyn nuo D.. Matė, kad D. T. priėjo prie G., nuo jos maždaug 2 metrų atstumu ir vis agresyviai, įžūliai nusiteikęs kartojo įžeidžiančius žodžius, tačiau smūgių nesudavė. Girdėjo, kad G. D. T. paklausė, ar dar jam mažai problemų su policija. Po jos žodžių D. paėmė nuo žemės nukritusį obuolį ir jį metė į G., matė, kad jai pataikė į ranką. Ką jis tiksliai sakė mesdamas obuolį, neatsimena, tik vis keikė ir įžeidinėjo tiek jį, tiek draugę. Buvo agresyviai, įžūliai nusiteikęs, garsiai šaukė, kiek suprato, D. buvo neblaivus. Metus obuolį į draugę, nepamena, ar jis ką sakė D., tačiau netrukus D. garsiai šaukiant, mosikuojant rankomis, šis ėjo artyn. Jis ir draugė sakė D., kad eitų tolyn nuo jų, atsikabintų. Tarp jo, draugės ir D. kilo žodinis konfliktas, tačiau ką sakė, neatsimena, galbūt ir sakė D. T. atžvilgiu kokius nors įžeidžiančius žodžius. D. į prašymus nereagavo, neatsitraukė, toliau keikė ir vadino juos necenzūriniais žodžiais. Konfliktuodami ėjo link mokyklos. Priėjus prie negyvenamojo geltono namo, numerio nežino, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, G. gindamasi nuo D., pavadėliu trenkė D. per ranką, trenkė dėl to, kad D. agresyviai ir įžūliai nusiteikęs artinosi link G.. Ji baiminosi D. ir nuo jo gynėsi. G. trenkus pavadėliu per ranką D., matė, kad D. koja spyrė G. į pilvą. Ji po spyrio susirietė ir atsitūpė ant žemės. D. pradėjo plėšti nuo tvoros, kuria buvo aptverta sodyba, lentutes. Pasiėmęs vieną lentutę rankoje, šaukė, grasino, kad užmuš ir ėjo link jų, mosikuodamas lentute. Tačiau D. jokio smūgio nesudavė, tik garsiai šaukė, grasino. Matė, kad stotelėje buvo D. motina R. M., girdėjo, kad ji D. pašaukė, sakė, kad atvažiuoja policija. Po pasakytų žodžių D. numetė rankoje laikytą lentutę ant kelio ir nuėjo tolyn nuo jų. O jis kartu su drauge nuėjo į šalia esantį mokyklos kiemelį ir jame sėdėjo. Draugė sakė, kad skauda rankos alkūnę, minėjo, kad pataikė spirdamas ne į pilvą, o į rankos alkūnę. Įvykį matė R. M., kadangi viso įvykio metu ji buvo netoli, stotelėje. Kur buvo E. K., nežino, nematė. Negali pasakyti, ar šis įvykį matė, ar ne. Prasidėjus konfliktui jo nebematė. Po įvykio prie jo ir draugės privažiavo automobilis, kuriame buvo pažįstama E. Š. kartu su savo draugu R.. E. sakė, kad įvykį matė ir galės paliudyti. Dar įvykį matė nepilnametis jo brolis A. L.. Jis atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad D. laiko rankose lentutę, šaukia ir lentute jam ir draugei grasina. Dėl tokio D. T. įžūlaus elgesio jaučiasi nesaugiai, D. T. bijo, dėl tokio jo elgesio prieš jį ir draugę rašė pareiškimą jo atžvilgiu (1 t., b. l. 71-74).

Ikiteisminio tyrimo 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis N. L. paaiškino, kad dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykio jau davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad dėl įvykio civilinį ieškinį reikš ir jį pateiks teisme. Nori, kad D. T. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 13 d. liudytoja E. Š. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. vakare, kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negali, kartu su savo draugu R. G. automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį. Apie 21.30 val., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, netoli autobusų stotelės, vienoje gatvės pusėje pamatė einančius link stotelės iš matymo pažįstamą D. T., kartu matė su juo buvo dar du ar trys asmenys, kurių nepažino. O kitoje kelio pusėje matė einančius N. L. ir G. M. G., kuri su pavadėliu vedėsi šuniuką. Šiuos asmenis pažįsta, kadangi lankė tą pačią mokyklą. Su asmenimis nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, tik juos pažįsta. Pravažiavus pro minėtus asmenis ir pažiūrėjus pro galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė, kad D. T. perbėgo į kitą gatvės pusę, į tą, kurioje buvo N. L. su G. M. G.. Matė, kad D. T. metė obuolį į N. L. ir G. M. G., obuoliu pataikė G., o ar pataikė N., nematė, tuo metu automobiliu buvo maždaug 20-30 metrų atstumu nuo minėtų asmenų. Buvo pristabdę, tačiau iš automobilio neišlipo. Sustoję pabuvo kokias dvi minutes ir po to nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, pasisuko link mokyklos ir sustojo prieš mokyklą esančioje aikštelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sustoję minėtoje gatvėje, prie geltono namo, pamatė vėl tuos pačius asmenis. Matė, kad D. T. nuo medinės tvoros, kuria aptvertas geltonas namas, nuplėšinėja lentutes. Pasiėmęs lentutes į rankas, agresyviai nusiteikęs, šaukdamas ėjo link G. ir N., kažką jiems sakydamas ir rankoje laikydamas lentutes jomis mosikavo. Lentutes mėtė ant kelio, nematė, kad būtų metęs lentutę ar kitaip ja smūgiavęs G. ar N.. Suprato, kad asmenys konfliktuoja, tačiau negirdėjo, kadangi sėdėjo automobilyje, kas kam ką sakė, negirdėjo, tik girdėjo, kad D. garsiai šūkavo. Matė, kad D. einant link N., N. staiga nusilaužęs šakelę ja mostelėjo D., o G. priėjus prie D., ši jam trenkė pavadėliu, kiek matė, pataikė į ranką. Tada D. koja spyrė G. į pilvą. Po spyrio G. susirietė. Girdėjo, kad dar D. su N. konfliktavo, kažką vienas kitam sakė, tačiau daugiau jokių suduotų smūgių nematė. Po įvykio N. su G. nuėjo prie mokyklos esančio suoliuko ir atsisėdo, o D. nuėjo link stoties. Viso konflikto metu asmenys, su kuriais matė, kad ėjo D., buvo stotelėje. Įvykyje, kuris vyko prie geltono namo, asmenys nedalyvavo, ar galėjo matyti, pasakyti negali. Po įvykio tą pačią dieną kalbėjo su G., kuri sakė, kad jai skauda ranką nuo smūgio. Sakė, kad D. jai koja įspyrė į ranką. Šitą įvykį matė ir draugas, su kuriuo tą dieną kartu ir buvo (1 t., b. l. 95-98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 19 d. liudytoja R. M. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neatsimena, kiek atsimena, galėjo būti apie 20 val., kartu su savo sūnumi D. T. ir nepilnamečiu E. K. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo centro link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau visas aplinkybes atsimena gerai. Sūnus D. T. tą dieną taip pat buvo neblaivus. Einant gatve, kitoje kelio pusėje pamatė einančius pažįstamus asmenis G. M. G. ir N. L.. Su minėtais asmenimis susitiko prie pėsčiųjų perėjos, tik ji buvo vienoje gatvės pusėje, jie buvo kitoje. Ji G. M. G. pasakė, kad ši grąžintų skolą, kadangi yra jai paskolinusi 15 eurų, tačiau ilgą laiką skolos negrąžina. Paprašius, kad atiduotų ji skolą, G. M. G. pradėjo keikti, vadinti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „padla, kūrva, valkata“. Tada sūnus D. T. jai pradėjo sakyti, kad tu taip nevadink mamos. Kažką dar N. pasakė D., tačiau ką, negirdėjo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sūnus išėjo į kelią, o N. su G. M. G. pradėjo bėgti link mokyklos pusės. Matė, kad N. kažką, ar obuolį, ar akmenį metė į D., tačiau, ar pataikė nematė. Ar D. metė obuolį į G. M. G., nematė. Matė ir girdėjo, kad D., konfliktuodamas su N. ir G., nubėgo link mokyklos pusės, tačiau kokius žodžius sakė vieni kitiems, negali nurodyti, neatsimena. Tik girdėjo, kad žodžiu konfliktavo sūnus su minėtais asmenimis. Negirdėjo, kad sūnus būtų grasinęs N. ir G.. Matė, kad sūnus D. T. nusivijo link (duomenys neskelbtini) gatvės N. ir G.. Tuo metu ji pasiliko stotelėje ir paskui asmenis nėjo. Nuo minėtų asmenų buvo nutolusi maždaug 40-50 metrų atstumu. Matė, kad būdamas prie geltono namo, sūnus nuplėšė lentutę nuo tvoros, buvo paėmęs ją į rankas, ja mosikavo. Matė, kad rankose lentutę turėjo ir N., tačiau ar jis nuo žemės paėmė, ar taip pat nuplėšė nuo tvoros, nežino. Nematė, kad G. M. G. pavadėliu būtų trenkusi sūnui. Nematė, kad D. būtų spyręs G.. Kas ten vyko, nematė, ar buvo kokie smūgiai suduoti, taip pat nematė. E. K. įvykio nematė, prasidėjus konfliktui iškart išėjo į namus. Po maždaug 15-20 min. į namus parėjo ir sūnus. Apie įvykį nieko nesakė, jo nieko neklausė (1 t., b. l. 101-104).

Iš pareiškėjos (liudytojos) G. M. G., teikiančios skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį 2025 m. rugpjūčio 9 d. parodymų protokolo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugpjūčio 8 d. išrašo matyti, kad G. M. G. 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), kartu su draugu ėjo pasivaikščioti, kai pastebėjo R. M., D. T. ir nepilnametį E. K.. Norėdami išvengti kontakto, perėjo į kitą kelio pusę. Nepaisant to, D. T. staiga pradėjo bėgti link draugo ir garsiai šaukė, kad jį „užmuš“. Draugas išsigando ir pasitraukė atgal. Tuomet ji paklausė D., ar jam neužtenka problemų su policija, nes anksčiau jau buvo pateikę pareiškimą dėl jo grasinimų nužudyti, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Į tai sureagavęs D. metė obuolį, kuris pataikė į kairę ranką. Jis toliau keikėsi, žemino ir puolė fiziškai. Gindamasi ji trenkė jam pavadėliu per ranką (nežino, kurią). Tada jis spyrė jai į pilvą, sukėlė fizinį skausmą. Apsigindama kairiąja ranka, patyrė smūgį į alkūnę ir suklupo ant žemės. D. taip pat išrovė pagalį iš tvoros ir puolė jos draugą. Įvyki matė daug nepilnamečių. Sustojusi mašina pasakė, kad matė visą situaciją ir galėtų paliudyti, tačiau bijo atskleisti savo tapatybę dėl saugumo, nes D. galimai yra neadekvatus. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 3-18).

Iš pareiškėjo (liudytojo) N. L., teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą, apie įvykį, 2025 m. rugpjūčio 9 d. parodymų protokolo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini), eidamas su savo drauge G. M. G. pasivaikščioti, pastebėjo, kad eina R. M., D. T. ir E. K.. Perėjo į kitą kelio pusę. Tuo metu D. T. pradėjo bėgti šaukdamas, kad prieitų prie jo ir grasindamas žodžiais: „Ateini čia užmušiu tave“. Atsitraukė, kad išvengtų fizinio kontakto. D. T. atrodė neblaivus. Draugė paklausė jo, ar jam dar neužtenka problemų su policija. Jis į ją metė obuolį, pataikė į ranką ir toliau artinosi, kartodamas grasinimus užmušti abu. Draugei ginantis nuo jo, ji trenkė jam į ranką su pavadėliu. Tuomet jis jai spyrė į pilvą, dėl ko ji suklupo ant žemės. Po to D. T. iš medinės tvoros išrovė pagalį ir puolė link jo. Atsitraukė, siekdami išvengti susidūrimo, ir iškvietė policiją. Įvykį matė daug nepilnamečių. Taip pat buvo sustojusi mašina, kurioje sėdėję žmonės pasakė, kad viską matė ir galėtų paliudyti, tačiau dėl savo saugumo bijo atskleisti savo tapatybę, bet policijai pasakė savo duomenis. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Tai nėra pirmas atvejis, kai D. T. grasina. Anksčiau buvo rašęs pareiškimą dėl jo grasinimų, tačiau policija nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodama, kad jo grasinimai esą nėra rimti ir kad, jei jis būtų norėjęs, jau būtų nužudęs. Toks vertinimas kelia grėsmę jo ir kitų saugumui, nes grasinimai kartojasi ir tampa vis agresyvesni. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 19-24).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), matoma perėja ties (duomenys neskelbtini). Už perėjos matomas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini). Už įvažiavimo matosi (duomenys neskelbtini) autobusų stotis, esanti (duomenys neskelbtini). Nuėjus į (duomenys neskelbtini), matomas gatvės vaizdas. Kairėje gatvės pusėje matomas šaligatvis su miesto komunikacijomis ir kairėje pusėje esantys privačių namų sklypai. Paėjus toliau matomas sklypas, apaugęs krūmais, už kurio matosi geltonas gyvenamasis namas. Minėtas namas aptvertas medine ruda tvora. Paėjus už krūmų, atsiveria namo vaizdas, ant kurio matomas namo skaičius „3“. Ties minėta namo sklypo pabaiga matoma aplūžusi tvora, kurioje trūko dailylenčių. Kitoje gatvės pusėje matoma automobilio stovėjimo aikštelė. Prie minėto namo, t. y. (duomenys neskelbtini), yra įvykio vieta (1 t., b. l. 25-35).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusioji G. M. G.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „92DD52C2-E73C-4699-B7E5-57AC18A533B6“. Įrašo trukmė 10 sekundžių. Matosi vaikinas, galimai D. T., iš nugaros dar vienas vaikinas ir mergina, galimai G. M. G. su šuniu. Minėti asmenys matomi ant šaligatvio. Galimai D. T. nutempia nuo tvoros pagalį ar lentą ir juo laikydamas rankose eina link vaikino ir merginos šaukdamas „ateik“. Mergina ir vaikinas bando bėgti. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „97B6B76E-1C0B-4B63-8915-56839FB36F51“. Įrašo trukmė 10 sekundžių. Matomas šaligatviu einantis galimai D. T. rankoje turėdamas lentą ar pagalį. Jis matomas einantis link vaikino ir merginos, galimai G. M. G.. Galimai D. T. šaukia „ateik, sūcha“. Po to galimai D. T. ant kelio numeta turėtą pagalį ar lentą ir nueina kita kryptimi (1 t., b. l. 36-40).

Dėl D. T. nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino, t. y. pripažino, kad sudavė nukentėjusiesiems P. K. ir T. G.. Paaiškino, kad pripažįsta sudavęs P. K. į veidą maždaug tris kartus, jei tai vyko T. G. name. Buvo namie, paskambino mama ir pakvietė pas ją, sakydama: „Ateik pas mus, nereikės tau namuose sėdėti, bus draugų, draugė, praleisime smagiai laiką.“ Iš pradžių atsakė, kad nenori eiti, nes turėjo ginčą su T. G. anksčiau. Mama ragino: „Geriau bus, bus linksmiau, bus mano draugė, praleisime smagiai laiką.“ Jis atsakė: „Gerai, atbėgsiu.“ Atbėgo, pabuvo kartu ir išgėrė apie 2 butelius. Paduodant P. K. „čierką“ su alkoholiu, jis (P. K.) kažkodėl čiupo jį (D. T.) už kūno ar rankos. Įsikibęs į sofos kampą, P. K. sakė: „Paleisk mane“. P. K. nepaleidus, trenkė jam į veidą. Po to kiti asmenys jį (D. T.) traukė, todėl sudavė dar dviem asmenims – vienam ir kitam, kol išėjo. Ten buvo keturi vyrai ir dvi moterys. Žino, kad trenkė P. K., nes jis čiupo jį (D. T.) už kūno, stumdė ir tempė. Sudavė jam į veidą mažiausiai kelis kartus, gal 3 kartus. T. G. trenkė du kartus į veidą. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos ir jį (D. T.) traukė, nors jis norėjo išeiti. Kiti asmenys taip pat jį laikė už rankų ar kojų, todėl trenkė ir jiems, kad išsivaduotų. Vieno žmogaus vardo neprisimena, jis buvo šalia T. G. ir gulėjo ant žemės, jam (D. T.) įkando jo šuo, tačiau jis nebuvo piktybinis, pažįsta jį tik iš matymo. Su P. K. anksčiau turėjo gerus santykius. Jis jam (D. T.) padėjo kapoti malkas, kartu gėrė alų. Buvo toks incidentas, jie sutrenkė „kulokais“ (pasisveikinant) ir jis (P. K.) jam (D. T.) sutrenkė stipriai. P. K. jis paklausė: „ką čia darai, seni? Ne taip sveikinamės, duok žaibą“, jis stipriai sudavė. T. G. matė tik antrą kartą, kuris jam nepatiko. Buvo T. G. matęs gal prieš metus. Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl P. K. turėtų sumokėti pats arba valstybė, bet jei reikia sumokės ir jis (D. T.), kiek matė, apie 600 Eur, susiras darbą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Pripažįsta, kad 3 kartus kumščiu sudavė į veidą P. K. ir 2 kartus kumščiu sudavė į veidą T. G.. Vakare jam grįžus į namus iš blaivyklos, P. K. buvo pas jo mamą. Mama paskambino ir pasakė, kad jis (P. K.) čia ir klausė, ar nesipykstame. Atsakė, kad viskas gerai. Jam parėjus į namus P. K. sėdėjo. Jis padavė P. K. dar vieną „bambalį“. P. K. veidas nebuvo malonus, tačiau nenorėdamas su juo kalbėtis nuėjo į savo kambarį. Kuomet sudavė P. K. ir T. G., jautėsi neblaivus. Parėjęs namo, dar nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus pakuotę, grįžo ir iš karto užmigo. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Galbūt viskas būtų pasisukę kitaip, bet įvyko taip, kaip įvyko. Nereikia kabinėtis prie girtų žmonių. T. G. nemėgo, tačiau visi jį kvietė – mama, mamos draugė ir draugas. Jei jie nebūtų pakvietę, nebūtų ėjęs. Jam sakė, kad ateitų, nes turi du butelius degtinės ir bus linksmiau. Tuo metu kasdien vartojo alkoholį. Narkotines medžiagas yra bandęs užsienyje, tačiau čia jų nevartojo. Kraują tyrė, nieko nerado. Matė didelę mėlynę P. K. akyje. Kaltinime išvardinti sužalojimai P. K. galėjo būti jo padaryti, nes sportuoja. To neneigia. Dėl šių įvykių nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nesigaili dėl savo poelgio P. K. ir T. G. atžvilgiu, nes neturi gailesčio. Jam skaudą tik dėl to, kad jiems skaudėjo. Kai jį išleis, gyvens pas tėvą, šalia kurio yra duonos kepykla. Planuoja ten įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems. Šiuo metu lėšų ir santaupų neturi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. G. paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 15 d. įtariamasis D. T. kaltu dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio neprisipažino. Paaiškino, kad psichikos ligomis neserga ir nesigydo. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 15 val., tiksliai laiko nepamena, paskambino mama R. M. ir pakvietė ateiti pas tetą. Kas ta teta, nežino, yra kažkokia moteris, kokiu adresu gyvena nežino, nes nesenai grįžo iš Anglijos, o mama buvo užėjusi pas ją į svečius. Mama sakė, kad ateitų, nes yra išgerti alkoholio. Sutiko nueiti pas mamą, paaiškino, kur reikia eiti ir nuėjo. Ta vadinama teta yra moteris apie 50 metų, jos nei vardo, nei pavardės nežino. Pas tą tetą namuose be jos pačios buvo jo mama ir dar keturi iš matymo pažįstami vyriškiai, yra juos matęs, bet su jais nebendrauja, pavardžių ir vardų nežino. Ten eidamas buvo išgėręs tik 1 litrą alaus. Eidamas į svečius jokio alkoholio nesinešė, tik mamai buvo nupirkęs parduotuvėje porą buteliukų spirito, gal 0,2 ar 0,3 litro talpos, ant jų užrašyta, kad yra spiritas 70 procentų stiprumo. Kai nuėjo pas tą tetą, ten buvę asmenys jau buvo užgėrę, vienas iš jų gal gėrė alų, teta pasiūlė degtinės ir gėrė degtinę. Išgėrė 2 butelius degtinės, ar dar kas gėrė be jo ir tetos, gal dar mama, tiksliai nežino, nepamena. Pas tą tetą galėjo prabūti gal porą valandų, tiksliai nepamena. Vienu metu pasirodė, kad tie vyriškiai pasidarė agresyvūs, jų judesiai buvo agresyvūs. Jokio konflikto su tais vyriškiais nebuvo, nors dieną prieš tai kartu baliavojo pas kitą vyriškį, kur tarp jo ir P. K., jo anksčiau anketinių duomenų nežinojo, tik kai dabar perskaitė įtarime sužinojo, kas jis yra, buvo konfliktas, nes jis skaudžiai trankė ranką, kai jam duodavo žaibą. Sudavė dviem vyriškiams smūgius su kumščiu, galėjo suduoti porą smūgių. Visus smūgius sudavė jiems į galvą, kodėl smūgiavo tik į galvą, negali paaiškinti. Tie vyriškiai smūgių nesudavė, tik viduje buvęs nedidelis šuo įkando į koją. Apie 3.00 val. atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė už smurtavimą. Grįžęs iš tetos į namus, daugiau alkoholio negėrė. Neprisipažįsta, kad tyčia sudavė smūgius P. K. ir jį sužalojo, smūgius jam sudavė, nes gynėsi, nes matė, kaip jie agresyvėja ir galimai nori sumušti. Nenorėdamas būti sumuštas, pats pirmas jiems sudavė smūgius. Dar vienas vyriškis gulėjo ant grindų, jam smūgių nesudavė, nors norėjo jam įspirti, bet neįspyrė. Ketvirtas vyriškis stovėjo netoli, jam nieko nedarė (2 t., b. l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 8 d. įtariamasis D. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad dėl P. K., T. G. ir G. M. G. sumušimų prisipažįsta pilnai, tačiau neprisipažįsta dėl V. B. sumušimo ir tuo metu viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, kadangi neprisimena dėl tuo metu 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvusio didelio girtumo, kad būtų su juo įvykęs koks įvykis ir būtų sumušęs V. B.. Kada sudavė smūgius P. K. ir T. G., sudavė kumščiu ir galėjo pataikyti link galvos į veidą, to neneigia. Kada G. M. G. vieną kartą spyrė į pilvą, galėjo pataikyti į kairę ranką, to neneigia. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų (3 t., b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 11 d. įtariamasis D. T. paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimus iš dalies. Dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d., 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykių davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad kada 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvyko konfliktas tarp G. M. G. ir N. L., susinervinęs pasakė, kad juos užmuš, bet į G. M. G., kad būtų metęs obuolį, to nepamena. Pamena, kaip konflikto metu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, tvoros paėmė lentutę ir ja mosikuodamas pagąsdino G. M. G. ir N. L., bet į juos tos lentutės nemetė. Kad vieną kartą G. M. G. spyrė į ranką, tai prisipažįsta. Kada sudavė T. G. į veidą, jam sudavė kumščiu todėl, kad, kada sumušė P. K., T. G. sugriebė už kelnių kišenės ir taip įdaužė mobiliojo ryšio telefono S. G. A22 viršutinį ekraną. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų (3 t., b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. pietų metu nuėjo pas pažįstamą T. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas T. G. namuose buvo jis, buvo pats T. G., R. M.. Trise gėrė likerį. Po kiek laiko atėjo ir Snieguolė, kurios pavardės nežino, kuri likerį gėrė kartu. Dar po kiek laiko, galėjo būti apie 14 val., atėjo R. M. sūnus D. T., kuris taip pat kartu gėrė. Jokių konfliktų nebuvo. Tačiau be jokios priežasties D. T. pradėjo „blūdyti“ ir jam sėdinčiam ar stovinčiam kambaryje, to tiksliai nepamena, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Nuo smūgio, atrodo, kad nenugriuvo, bet prarado sąmonę. Ar juto skausmą veide, negali pasakyti. Atsigavo tik, kai greitoji atvyko. Kas iškvietė greitąją, policiją, nežino. Greitoji išvežė jį į Kelmės ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Medikai sakė, kad lūžo kažkur veide. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. D. T. mušė be jokios priežasties ir gerai pamena vieną suduotą smūgį, o ar daugiau jis smūgių sudavė, nepasakys. Kiek žino iš T. G., kad šį taip pat D. T. mušė, bet kaip, to nematė, buvo be sąmonės. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš. Pirmas kartas, kada buvo sumuštas D. T.. Pareiškimo nerašys. Prieš D. T. įvykio dieną nesmurtavo ir nepuolė, kiek pamena. D. T. dėl įvykio atsiprašė ir jam atleidžia (2 t., b. l. 3-6).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 18 d. nukentėjusysis T. G. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Gyvena vienas. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 11 val. į svečius atėjo R. M., S. V.. Su minėtomis moterimis gėrė likerį. Apie 12 val. atėjo R. M. sūnus D. T.. Jis atėjo blaivus. Šis kartu su R. M. ir S. V. alkoholio negėrė, pakalbėjo ir išėjo, jokių konfliktų nebuvo. Po to apie 13 val. vėl sugrįžo D. T., kuris grįžo kaip neadekvatus, nes kalbėjosi su savimi, pats juokėsi ir agresyvėjo. D. T. pasakė, kad su P., kurio pavardės nežino, „supyzdins“. Tada be jokios priežasties jam, sėdinčiam ant lovos, kumščiu du kartus sudavė į veidą. Juto skausmą veide, padarė sužalojimus veide, skausmą 10 balų sistemoje įvertintų 8 balais. Atgal D. T. nesudavė smūgių. Nuo D. T. smūgių pargriuvo lovoje ant šono. Po to D. T. puolė be jokios priežasties P., kurio pavardės nežino. P. sėdėjo ant kitos lovos. Matė, kaip D. T. kumščiu davė smūgius P., bet kur pataikė ir kiek kartų sudavė, nepasakys, bet kažkur į veidą. P. smūgių D. T. nesudavė. Paskambino policijai. Atvyko ir policija, ir greitoji. Greitoji jo neapžiūrėjo, o apžiūrėjo tik P., išnešė ant neštuvų į greitosios automobilį ir išvežė. Ne pirmas kartas, kada jį sumušė D. T., bet dėl ankstesnių įvykių į policiją nesikreipė ir nesikreips. Prašo D. T. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereikš. Pareiškimą rašys. Dėl sužalojimo pas medicinos ekspertus vyks. Įvykis įvyko namo viduje, kambaryje (2 t., b. l. 10-13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 18 d. liudytoja R. M. paaiškino, kad žinodama savo teises, pareigas ir atsakomybę, žinodama, kad sūnus D. T. dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio įtariamas nusikaltimo padarymu, atsisako duoti parodymus (2 t., b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 19 d. liudytoja S. V. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. viena nuėjo pas R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Buvo blaivi. Namas, kuriame gyvena R. K., yra dviejų galų su bendru prieškambariu. Atėjus pas R. K., jo namuose nebuvo. Bet buvo praviros durys priešais esančio R. K. kaimyno, kurio vardo ir pavardės nežino. Atėjusi asmeniniais reikalais pas R. K., užėjo į to kaimyno namų vidų, nes jame sėdėjo ir R. K.. Kalbėjo su R. K. dėl žolės pjovimo. Kambaryje buvo kruvinu veidu P. K., taip pat buvo R. M. ir R. K. kaimynas. P. K. paklausė, kas nutiko, o šis pasakė, kad sumušė R. M. sūnus D., kurio pavardės nežino. R. M., R. K., P. K. ir tas kaimynas buvo girti. Atvyko greitoji, policija. Kaip įvyko įvykis, nematė ir nenukentėjo (2 t., b. l. 37-40).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo ir Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugpjūčio 14 d. išrašo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 14.42 val. dirbant patruliniu automobiliu iš Šiaulių AVPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ,,pažįstamas asmuo puolė ant pranešėjo ir jo draugo, mušė rankomis, medikai reikalingi draugui, vyrui apie 40 metų, trenkė per veidą, skauda akis. Užpuolikas pasišalino, puolė prieš maždaug 20 min. Laukia vietoje. Info AVPK GMP.“. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas T. G., kuris teigė, kad išgertuvių metu D. T. dėl didelio girtumo pasidarė agresyvus ir sutrenkė pranešėjui į veidą bei po to užsipuolė pranešėjo draugą P. K., kuriam keletą kartą kumščiu trenkė į veidą, tai pamatęs iškart iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, o D. T. pasišalino. 17.35 val. iš Kelmės ligoninės gautas pranešimas, kad GMP dėl veido kaulo lūžių į priėmimo skyrių pristatė neblaivų 3,89 prom. P. K.. Atvykus į Kelmės VŠĮ ligoninės priėmimo skyrių, lauke pastebėtas P. K., su kuriuo pabendravus, jis nurodė, kad išgertuvių metu jį sumušė D. T. (1 t., b. l. 123-126, 136-137).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo sulaikymo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. dirbant tarnybiniu automobiliu 21.30 val. buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), kur rastas įtariamasis D. T.. Jis buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo skyrių. D. T. 21.32 val. alkotesteriu nustatytas 1,63 prom. girtumas. Girtumo nustatymui buvo naudotas alkotesteris Alcotet 7510, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2361695, patikra galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d., paklaida 1,7 proc. (2 t., b. l. 58-59).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje neblaivus (1,63 prom.) D. T. išgertuvių metu tyčia kumščiu trenkė ne mažiau tris kartus į veidą neblaiviam išgertuvių dalyviui P. K. (3,89 prom. girtumas). Tokiais tyčiniais veiksmais D. T. nesunkiai sutrikdė P. K. sveikatą. VŠĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje P. K. nustatyti veido kaulo lūžiai. Išleistas gydytis ambulatoriškai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 119-122, 127-132).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), matomas senas, medinis, vienaukštis namas su šlaitiniu stogu. Sienos apkaltos vertikaliomis lentomis, namas pažymėtas Nr. 16. Palei pastatą eina siauras takelis iš betoninių plytelių, viduryje namo, greta kitos sienos, matomos medinės durys, šviesios spalvos, durys turi metalinę rankeną, pro duris užeinama į koridorių kuriame į kairę pusę matomos rudos spalvos medinės durys. Užėjus pro jas, patenka į virtuvės-svetainės kambarį, kuriame matomi išmėtyti daiktai, didelė netvarka, išmėtyti rūbai, grindys, grįstos linoleumu, viduryje kambario matomas stalas, ant kurio matomos alkoholio taros bei išmėtyti smulkūs daiktai, aplink jį minkšti foteliai, kambario kampe televizorius (1 t., b. l. 138-145).

Iš 2025 m. rugpjūčio 14 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad P. K. veide po dešine akimi matomas patinimas ir violetinės spalvos dėmė, panaši į hematomą, kairė vyro akis patinusi, tiek paakys, tiek viršutinis vokas, akis raudona, galimai į ją išsiliejęs kraujas. Vyro nosis patinusi, nosies šnervėse matomas raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Po nosimi taip pat matomas raudonos spalvos skystis, panašus į kraują (1 t., b. l. 146-154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvados Nr. G 928/2025(04) matyti, kad P. K. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio sienelių lūžiai, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžiai, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste. P. K. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais (kumščiu ar kitais bukais kietais daiktais) buvo padaryti kūno sužalojimai P. K.. P. K. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. P. K. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, kairio žandinio ančio sienelių lūžių, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. P. K. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 161-162).

Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. protokolo-pareiškimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad T. G. pranešė, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), name, D. T. jį sumušė, t. y. du kartus kumščiu sudavė į veidą, dėl to padarė sužalojimus veide, sukėlė fizinį skausmą. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti D. T. (1 t., b. l. 133-136, 165-168).

Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad ant nukentėjusiojo T. G. veido virš kairės akies ir po kaire akimi matomi sužalojimai – patinimai, kraujosruvos. Daugiau jokių sužalojimų nesimato ir nukentėjusysis T. G. neparodė (1 t., b. l. 169-174).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvados Nr. G 929/2025(04) matyti, kad T. G. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose. T. G. kūne nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (kumščiu ar kitu buku kietu daiktu) buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose. T. G. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. T. G. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. T. G. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 182).

Dėl D. T. nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį (dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. parodė, kad kaltės dėl nukentėjusiojo V. B. sužalojimo nepripažįsta, nukentėjusįjį V. B. mato pirmą kartą. Nepripažįsta, kad trenkė V. B.. Sakė, kad sudavė kitam asmeniui T. G. namuose. Jo vardo ir pavardės nežino, tačiau jis yra T. G. kaimynas. Kai sudavė P. K. ir T. G., išėjo namo, pasiėmė pinigų ir nuėjo į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti dar alaus. Nupirkęs pakuotę alaus grįžo namo, surūkė cigarą, padėjo pakuotę prie lovos ir užmigo. Iki parduotuvės jam buvo apie 10 m. Ėjo tik iki parduotuvės, parsinešė pakuotę alaus ir iš karto užmigo. Nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ar prie bendruomenės namų. Nežino, kur ta gatvė randasi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir žino tik, kur yra stotelė ir parduotuvė. Tuo metu buvo apsirengęs šortais ir, galbūt, be marškinėlių, arba marškinėliai buvo ant pečių. Ant rankų turėjo žiemines pirštines, nes sportuoja ir jam patinka, kad ant pirštų nėra nuospaudų. Namuose turi „turniką“ prisitraukimams. Ėjo į parduotuvę su pirštinėmis, nes grįžo namo su jomis. Po pirštinėmis nieko nenešioja: nei kasteto, nei kitų daiktų, nei žiedo, kurį buvo gavęs iš mamos. Nepripažįsta, kad buvo (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad jis tam trečiajam asmeniui sudavė tuo pat metu, kai sudavė P. K. ir T. G. T. G. namuose, nes jis jį (D. T.) čiupo už kojos. Jo vardas, kiek prisimena, Vincas. Civilinių ieškinių dėl nukentėjusiojo V. B. nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Su kaltinamuoju neturėjo jokių konfliktinių santykių. Dirbo bendruomenės namuose, atvežė stalus, ruošėsi Žolinės šventei. Matė, kaip D. pareina (duomenys neskelbtini) gatve, be marškinėlių, skėsčiojo rankomis, šaukė ir ėjo gatvės viduriu. Jis tik tiek ir tematė. Vyrai nešė stalus, o jis (nukentėjusysis V. B.), kaip vyresnis žmogus, stovėjo prie durų, kad durys neužsidarytų. D. ėjo pro šalį gatve, kažką šaukė, bet niekas nekreipė dėmesio. Tada į dešinį šoną pajuto smūgį, kurį sudavė D. T. priėjęs iš nugaros. Kai jam trenkė, jautė didelį skausmą, nes susirietė ir atsisėdo ant sofos, ant kurios išbuvo apie 10–15 minučių, kol šiek tiek praėjo skausmas, tada nuvarė automobilį į garažą. Ten vyrai, jo bendradarbiai, puolė jį ir sakė: „Dink iš čia“. Šio momento jis jau nematė, apie tai jam pasakojo bendradarbiai. Kaip jam trenkė, matė A. D., A. Š. ir kažkoks jaunuolis, kuris laukė prie kebabinės, tačiau jis jo nepažįsta. Nespėjo išsigąsti, nes iškart susirietė iš skausmo. Bendradarbiai puolė, nes jis (nukentėjusysis V. B.) pasakė, kad jis (D. T.) turi „kastetą“, nes su plika ranka nesulaužysi šonkaulių ar žandikaulio. Jie sakė, kad rankoje jis (D. T.) nieko neturėjo, bet buvo su pirštinėmis. Jis (D. T.) buvo neadekvatus: ėjo gatvės viduriu, plikas ir šaukė. Blaivus žmogus taip tikrai nesielgtų. Po jam suduoto smūgio jis nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, bet jis parėjo (duomenys neskelbtini) gatve po tų muštynių, kai buvo sužaloti kiti vyrai, t. y. nukentėjusieji T. G. ir P. K.. Tai žinau, nes jie visi gėrė tą dieną. Jie laistė gėles ir pravažiavo pro tą namą, kuriame yra landynė, girdėjo didelį triukšmą. Matė, kas jį sužalojo, nes susirietęs atsisuko, o jis (D. T.) stovėjo gatvėje. Vyrai bandė jį (D. T.) vytis. Jį (D. T.) iš matymo pažįsta, tai buvo D., kurį taip pat pažįsta tie vyrai. Kaltinamasis po įvykio tikrai nesusisiekė su juo ir neatsiprašė. Neturėtų apsimesti, kad jis (D. T.) jo nepažįsta, nes jis (D. T.) mato kiekvieną dieną važinėjantį po miestelį darbiniu automobiliu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad kaltinamąjį D. T. pažįsta iš matymo, tačiau nebendrauja su juo. Nukentėjusysis V. B. yra bendradarbis. Jų santykiai nėra konfliktiški. Atvežė į bendruomenę stalus, kuriuos nešė sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jie nešė stalus, o V. laikė duris. Tuo metu D. prilėkęs į šoną jam trenkė kumščiu, po to nuėjo (duomenys neskelbtini) link namų. V. sukniubo ir viskas. Kai D. trenkė V., jis (A. D.) buvo šalia, nes jis (D. T.) pro kampą atlėkė ir trenkė. D. T. nieko nesakė. D. buvo apsirengęs minimaliai – iki pusės be drabužių ir su pirštinėmis be pirštų, tarsi su šortais ar kelnėmis, tiksliai neatsimena. Jis nekreipė dėmesio, kokio buvo D. būsena. Šis įvykis jį sukrėtė, nes taip atsitiko netikėtai. Įvykį matė bendradarbis A., kuris buvo kartu. Po įvykio kalbėjosi su V., nes viskas įvyko prieš vakarą. V. nieko nekalbėjo, nes buvo susirietęs iš skausmo, skaudėjo šoną. Kai grįžo, V. jau buvo išsivaikščiojęs, nes buvo darbo pabaiga. Buvo šviesus paros metas. Jiems atvažiavus nešti stalų, nekreipė dėmesio kas vaikščiojo, nes buvo daug žmonių. D. atėjo (duomenys neskelbtini), matyt tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nebeatsimena tiksliai, ar D. tylėdamas atėjo. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 188-191), jis juos patvirtino ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Gali būti, kad tada nurodė, jog D. T. atėjo šūkaudamas, bet dabar gerai neprisimena, nes seniai buvo. Jie nekreipė dėmesio į tai, kas šūkavo. Negali tiksliai papasakoti, ar D. maivėsi šaukdamas, nekreipė dėmesio kaip jis atėjo. Jis pasirodė, greitai trenkė, atsitraukė ir nuėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį D. T. pažįsta iš matymo. Nukentėjusysis V. B. yra buvęs jo bendradarbis, kai dirbo vasarą. Santykiai buvo nekonfliktiški, geri. Neprisimena tikslios datos. Jie vežė į bendruomenės namus kėdes ir stalus, o V. B. laikė atidarytas duris, nes jie nešė į vidų. Matė, kad D. parėjo (duomenys neskelbtini) gatve šūkaudamas, tačiau į tai jis nekreipė dėmesio. Kai V. B. laikė duris, jis (D. T.) priėjo prie jo (V. B.), kažką pasakė ir sudavė vieną smūgį į šoną. Jis negirdėjo, ką D. T. pasakė V. B., nes buvo prie automobilio. Po to D. nuėjo gatve link savo namų, link stoties. V. B. susiėmė už šono, įėjo į vidų ir pasakė, kad skauda šoną. Jam pasakė kviestis policiją arba greitąją, bet jis atsakė, kad gal praeis. Vėliau sužinojo, kad lyg buvo lūžęs šonkaulis. V. B. tikrai nėra pažįstamas su D. T., gal pažįstamas tik iš matymo, bet tikrai ne draugai. D. ėjo šūkaudamas ir tuo metu „fūra“ važiavo. Jis (D. T.) atsistojo prieš „fūrą“, jie pažiūrėjo, nusijuokė ir daugiau dėmesio nekreipė. Dėmesio nekreipė į šią situaciją, nes žinojo koks yra D., kuris vaikščiodavo šūkaudamas. Mano, kad D. T. buvo neblaivus, nes blaivus juk nešūkaus prieš kiekvieną stulpą atsistojęs. Tą patį papasakojo, ką šiandien pasakoja ir tyrėjai, kai ji buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Galėjo tyrėjai sakyti, kad nesusigaudė, kas įvyko, ir kad šis įvykis jį sukrėtė. Su D. jokių konfliktų anksčiau nebuvo. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 194-197), jis juos patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad nepažįsta nei kaltinamojo D. T., nei nukentėjusiojo V. B.. Toje apylinkėje yra nevietinis, tačiau dažnai tenka važinėtis po Lietuvą darbo reikalais, todėl toje vietoje buvo pirmą kartą. Šalia buvo objektas, prie kurio dirbo. Nuvažiavo pasiimti sau ir savo kolegai maisto iš vietinės kebabinės. Buvo „įlindęs“ į telefoną, kai iš kažkur toli pradėjo girdėti žmogaus rėkimą. Pamanė, kad tai vietinių linksmybės ar nesąmonės, tačiau rėkimas artėjo link jo. Pamatė vaikiną, kuris ėjo greitai ir agresyviai. Jis priėjo prie sankryžos, pro kurią pravažiavo transporto priemonė. Atsimena, kad vaikinukas buvo su pirštinėmis, kelnėmis, kepure, tačiau spalvos tiksliai nepamena. Jis priėjo prie žmogaus, apie kurį čia kalbama, ir berėkdamas smogė jam ranka į nugarą. Šalia stovėjo porą vyrų. Po to vaikinukas nuėjo atgal ta pačia gatve, kuria atėjo. Toliau jis nuėjo, buvo šalia parduotuvė, į kurią, matyt, nuėjo, o jis (V. P.) tuo metu jau buvo įlipęs į automobilį su maistu. Sekė jį, kad įsitikintų, jog jis nekels pavojaus, ir paskambino policijai. Vėliau jis nuėjo link stotelės, kur, spėja, yra jo namai. Ten pabuvo apie 5–10 minučių, po to nuėjo į kiemelį, pasiėmė bulvių traškučių pakelį ir valgydamas ėjo link mokyklos. Kadangi buvo nevietinis, nežinojo tikslios jo krypties, bet pamatė mokyklą ir dar kartą paskambino policijai, paragindamas skubėti, nes galėjo manyti, kad jis gali kelti grėsmę vaikams. Policija atsakė, kad atvyksta, bet jų nesulaukė. Mokykla tuo metu buvo renovuojama, ant stogo buvo keli darbuotojai, stebėję situaciją. Jis taip pat norėjo eiti link vaikų ir stebėti iš šono, nes policijos nebuvo. Su vaikais viskas buvo draugiškai, jis įmetė į krepšinį ir po kelių minučių vaikinukas nuėjo nuo jų. Prieš eidamas link mokyklos, jis bandė įlipti į vieną gyvenamųjų namų kiemą per žalią medinę, senovinę, apie 60 cm aukščio tvorą, bet jam nepavyko. Taip pat buvo situacijų, kai jis šaukė ant žmonių. Už stotelės buvo motociklininkai, kuriems jis pradėjo šaukti, ir jie nuvažiavo. Kiek atsimena, jis (D. T.) nuėjo į savo namą atgal, tada palaukė 10-15 min., nebesulaukęs nieko, nuvažiavo. Necenzūrinis žodis buvo pagrindinis vienas. Atkreipė dėmesį į kaltinamąjį, nes girdėjo šūkavimą. Tas įvykis jo nesujaudino, gyvenime yra matęs įvairių situacijų, bet šis įvykis buvo kiek įdomesnis. Buvo nestandartinė situacija: žmogus ėjo be marškinėlių, jei gerai pamena, su pirštinėmis, kažkas buvo ant galvos, gal kepurė, gal ir ne, neprisimena tiksliai. Jis ėjo ir rėkė tą patį necenzūrinį žodį, tiesiai vidury kelio, nėjo šaligatviu ar pėsčiųjų taku. Automobiliai jį apvažiuodavo, atrodė kaip filmo veikėjas. Tai nebuvo kasdieninė situacija, buvo nustebęs. Iš pradžių buvo juokinga, kol pamatė, kad jis realiai agresyviai nusiteikęs ir reikia imtis veiksmų. Kažkiek įvykį filmavo, turi vaizdo medžiagą, kurią pateikė jį apklaususiai pareigūnei. Tačiau toje vaizdo medžiagoje jis neužfiksavo smūgio, nes matė, jog situacija eina link konflikto, todėl padėjo telefoną ir galvojo, kad gal reikės pagelbėti tiems žmonėms, nes ten buvo vienas vyresnio amžiaus žmogus ir du, kurie buvo nejauni. Tie vyrai, kai kaltinamasis sudavė smūgį tam kitam asmeniui, šūkavo ant kaltinamojo: „Ką čia darai?“, „Kaip elgiesi?“. Mano, kad tai natūrali reakcija, tačiau jam buvo šiek tiek keista, kad viskas taip paprastai praėjo – vaikinukas atėjo, sudavė, tačiau, kaip būdinga toje apylinkėje, jam atgal nesudavė. Gal todėl, kad jie buvo garbingo amžiaus žmonės. Turi vieną tokį faktą, tik nežino, ar jį pasakyti – galbūt bus naudingas, ir nenori pakenkti žmogui, kuris gyvena toje apylinkėje. Tuo metu jis (V. P.) dirbo pas ūkininką. Grįžęs į objektą, jis (V. P.) papasakojo kolegai, kas čia įvyko, o nugirdęs ūkininkas paprašė padetalizuoti situaciją. Kitą dieną ūkininkas paskambino ir paprašė jo (V. P.) papasakoti daugiau. Be to, klausė, jei bus kreipiamasi į policiją, ar jis (V. P.) paliudys. Ūkininkui jis atsakė, kad paliudys. Ten, pasirodo, buvo ūkininko vienas, galbūt iš darbuotojų, ar laikinųjų darbuotojų, pažįstamas – jis nežino, bet žino tik tiek, kad buvo ūkininko pagalbinio, jei gerai atsimena, šeimos narys. Čia kalba apie nukentėjusįjį. Jam paskambino ir klausė, ar galės jis (V. P.) paliudyti, atsakė, kad taip, nes kas ten įvyko, taip neturėtų vykti. Situacija jam buvo neįprasta, ją galima pamatyti tik filmuose. Jis sureagavo į šią situaciją ir paskambino numeriu 112. Greičiausiai nebūtų skambinęs, jeigu nebūtų pamatęs, kad sudavė žmogui. Jei nebūtų buvę fizinio smurto, tai greičiausiai būtų buvęs vietinis chuliganas, kurį daugelis žino, einantį ir išgėrusį šūkaujantį. Tačiau jam pradėjus kumščiuotis, kažkaip reikėjo kažkam pranešti. Kaip vėliau paaiškėjo ir, kaip jam pasakojo ūkininkas, nieko naujo nepapasakojo – senas veikėjas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 21 d. įtariamasis D. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, nepripažino. Gyvena pas mamą R. M. (duomenys neskelbtini), apie du mėnesius. Prieš tai buvo išvykęs į užsienį, į Angliją ir dar dirbo vieną mėnesį Vilniuje. 2025 m. rugpjūčio 4 d. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko gyvena pas mamą. Neprisimena, ką veikė 2025 m. rugpjūčio 14 d. Praėjusią savaitę nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. visas dienas vartojo alkoholinius gėrimus ir rūkė cigaretes, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo, kažkada, prieš maždaug metus, būdamas užsienyje, yra rūkęs žolės, LSD ir dar visokių kitokių narkotinių medžiagų yra išbandęs, kurių pavadinimų nežino. Priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi. Nepažįsta V. B. ir jokių smūgių jam nesudavė, nėra jo matęs. Ši byla yra melaginga, nes nieko nesumušė. Neprisimena nei dienos, nei valandos, kai būdamas namuose, pas mamą nešė malkas ir buvo užsidėjęs juodas, darbines pirštines. Prisimena, kad su darbinėmis juodomis pirštinėmis praėjusią savaitę, dienos ir valandos nepamena, ėjo iki mamos, kuri buvo (duomenys neskelbtini), pas jam nepažįstamus jos draugus kažkokiame name. Pirštines mūvėjo, nes tingėjo jas nusiimti. Jokio kasteto nei eidamas pas mamos draugus, nei šiuo metu neturi ir jo nesinešioja. Šiais metais nebuvo užsidėjęs kasteto nei ant pirštinių, nei po jomis. Prieš du metus mėgdavo kastetą nešiotis ant dešinės rankos piršto, nes jis prilipo kaip koks žaisliukas. Pamena, kad prieš du metus mama jį išmetė į konteinerį (3 t., b. l. 42-45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 8 d. įtariamasis D. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad dėl P. K., T. G. ir G. M. G. sumušimų prisipažįsta pilnai, tačiau neprisipažįsta dėl V. B. sumušimo ir tuo metu viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, kadangi neprisimena dėl tuo metu 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvusio didelio girtumo, kad būtų su juo įvykęs koks įvykis ir būtų sumušęs V. B.. Kada sudavė smūgius P. K. ir T. G., sudavė kumščiu ir galėjo pataikyti link galvos į veidą, to neneigia. Kada G. M. G. vieną kartą spyrė į pilvą, galėjo pataikyti į kairę ranką, to neneigia. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų (3 t., b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje techniku. Dirba darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17 val. 2025 m. rugpjūčio 14 d. darbą pradėjo nuo 8.00 val. Pradėjus darbą Komunalinių ūkių vyriausioji specialistė davė nurodymus, kokius darbus būtent tą dieną reikės atlikti. Vienas iš darbų buvo – iš (duomenys neskelbtini) kultūros centro parvežti stalus į bendruomenės patalpas. Darbo metu apie 15.30 val. kartu su kitais seniūnijos darbuotojais A. Š. ir A. D. nuvyko prie Bendruomenės namų „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kartu su minėtais asmenimis išlipo iš automobilio, atrakino bendruomenės duris ir stovėjo prie durų, jis laikė duris, kad jos neužsidarytų, kadangi minėti asmenys turėjo atnešti į patalpas stalus. Stovint prie durų, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve link Bendruomenės namų ateina pažįstamas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, tai yra D. T.. Ateinantis asmuo garsiai šūkavo, elgėsi įžūliai, mosikavosi rankomis. Ką sakė eidamas, nesuprato. Stovint prie minėtų durų ir žiūrint į Bendruomenės patalpų vidų, jis staiga pajuto stiprų smūgį į dešinį šoną. Po smūgio jis susirietė, kadangi smūgis buvo labai stiprus. Pamatė, kad A. Š. ir A. D. nustūmė atėjusį D. T. į gatvės pusę. Tada tik suprato, kad smūgis į šoną buvo būtent suduotas D. T.. Suprato, kad D. T. priėjo iš nugaros, kadangi jo prieš save nematė. Suduodamas smūgį į šoną, minėtas asmuo nieko nesakė, tarp jo ir D. T. jokio konflikto nebuvo, negirdėjo, kad būtų konfliktavęs ir su bendradarbiais. Po smūgio, kaip ir minėjo, susirietė, tačiau nenuvirto. Sąmonės praradęs nebuvo, tik juto skausmą dešiniame šone. Toje vietoje susirietęs pabuvo kokią apie 1 minutę ir nuėjo į Bendruomenės patalpas atsisėsti. Jam sėdint patalpoje, priėjo A. D., kuris klausė, ar labai skauda, liepė skambinti Bendruoju pagalbos numeriu ir iškviesti policiją. Neskambino Bendruoju pagalbos numeriu, policijos nekvietė, Greitosios pagalbos darbuotojų taip pat nesikvietė, kadangi galvojo, kad skausmas greitai praeis. Klausė A. D., ar D. T. turėjo kokį daiktą rankoje suduodamas, šis sakė, kad D. T. mūvėjo tamsias pirštines, nematė, ar kokį daiktą turėjo rankose. Yra anksčiau pats girdėjęs iš (duomenys neskelbtini) gyventojų, kad D. T. būna ant pirštų užsimovęs „kastetą“ ir ant jo užsimovęs tamsias pirštines, tačiau pats nėra matęs. Grįžus namo, pats atsistojęs prieš veidrodį, ant šono toje pusėje ir toje vietoje, kur juto skausmą, pamatė, kad yra likusios trys raudonos dėmės, suprato, kad D. T. galėjo suduoti smūgį į šoną ant rankos užsidėjęs „kastetą“. Tačiau pats nematė, nei su juo kartu buvę bendradarbiai nematė, kad ant rankos būtų buvęs „kastetas“, kadangi D. T. buvo su pirštinėmis. Bendruomenės patalpose buvo kokias 5 minutes, išėjęs jau D. T. nematė. Kodėl D. T. sudavė smūgį būtent jam, pasakyti negali, su D. T. nėra niekuomet konfliktavęs. Kiek žino, prie Bendruomenės namų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatvę ir mano, kad įvykio vietos nemato. Kadangi juto labai stiprų skausmą, 2025 m. rugpjūčio 18 d. pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centrą pas savo šeimos gydytoją, buvo išrašytas siuntimas persišviesti šoną. Tą pačią dieną nuvyko į VŠĮ Kelmės ligoninę, kur buvo atliktas rentgenas ir nustatyta dešinės pusės šonkaulio lūžis vidurinėje dalyje. Diagnostinio tyrimo aprašymą pateiks pareigūnams. Daugiau į kitas įstaigas nesikreipė. Nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. yra išduotas nedarbingumas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu ant šono matosi kraujosruvos, tą vietą dar labai skauda. Vyks pas teismo med. ekspertus. Šiuo metu negali pasakyti, ar reikš civilinį ieškinį, dėl civilinio ieškinio pasisakys tyrimo eigoje (2 t., b. l. 158-161).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 5 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio, kada buvo sumuštas D. T., ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad civilinio ieškinio nereikš, tačiau nori, kad D. T. dėl sumušimo būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 183-185).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 26 d. liudytojas A. D. paaiškino, kad jis 2025 m. rugpjūčio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Apie 15 val., prieš darbo pabaigą, darbavosi kartu su A. Š. ir V. B. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų. V. B. rankomis laikė bendruomenės namų įėjimo duris atidarytas, o jis su A. Š. į bendruomenės namus nešė stalus. Pamatė (duomenys neskelbtini) gatve link jų ateinantį D. T., kuris buvo užsidėjęs juodos spalvos akinius. Ar buvo blaivus, nepasakys. Buvo apsinuoginęs iki pusės, vilkėjo tik kelnes ir mūvėjo pirštines, kur matėsi pirštų galai. D. T. ateidinėjo šūkaudamas, ką šūkaudamas sakė, nesiklausė. Po to D. T., priėjęs prie V. B., be jokios priežasties, nieko nesakęs vieną kartą kumščiu sudavė į kažkurį šoną V. B.. Nuo smūgio V. B. suklupo, o D. T. nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kur ir gyvena. V. B. sakė, kad skauda šoną. Visi buvo pasimetę. Nei vienas jokių smūgių nesudavė D. T.. Greitosios ir policijos niekas nekvietė, nes buvo šoke. Jam žala nepadaryta, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 188-191).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 26 d. liudytojas A. Š. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) senūnijoje. Po pietų, laiko nepamena, kartu su V. B. ir A. D. buvo prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. V. B. laikė bendruomenės namų įėjimo duris, o jis kartu su A. D. nešė į bendruomenės namus stalus. Tuo pačiu metu pamatė (duomenys neskelbtini) gatve ateinantį D. T., kuris šūkavo, mosikavosi rankomis, buvo apsirengęs su kelnėmis, atrodo, kad vilkėjo maikę ir buvo su pirštinėmis, kur matėsi išlindę pirštai. D. T. priėjus prie V. B., be jokios priežasties ir nieko nesakius, šis vieną kartą kumščiu sudavė V. B. į kažkurį šoną. V. B. susiėmė rankomis už šono ir įėjo į bendruomenės namų vidų, sakė, kad skauda. Tuo metu D. T. nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link autobusų stotelės, nes ten jis netoliese ir gyvena. Nei jis, nei V. B., nei A. D. jokių smūgių nesudavė D. T.. Net nespėjo susigaudyti, kas įvyko. Įvykis sukrėtė. Greitosios, policijos nekvietė, nes buvo pasimetę. Įvykio metu jis nenukentėjo, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 194-197).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 2 d. liudytojas V. P. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. buvo darbo reikalais (duomenys neskelbtini). Nutaręs pavalgyti, sustojo prie sankryžos esančio pastato (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio išgirdo netoliese asmens šūksnius ir už maždaug 30 s. pamatė asmenį, kuris ateidinėjo važiuojamąja dalimi (gatve) link sankryžos. Vyriškis keikėsi necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis, buvo agresyviai nusiteikęs. Iš kurios pusės vyriškis ateidinėjo, nurodyti negali, kadangi nėra vietinis ir krypčių nežino, galimai galėjo būti nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tada vyriškis sustojo prie sankryžos esančio pastato (duomenys neskelbtini) ir pradėjo užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais šalia pastato stovinčius vyriškius. Tuo momentu jis pats ėjo pasiimti iš netoliese esančios greito maisto užkandinės pietus ir, kas vyko toliau, nebematė. Pasiėmęs pietus, ėjo link savo automobilio, atsistojo prie automobilio ir stebėjo tolimesnę situacijos eigą. Nuo jo iki konfliktuojančio asmens buvo apie 100 metrų. Pastebėjo, kad konfliktuojantis asmuo priėjo prie vieno iš stovėjusių vyriškių ir dešine ranka vieną kartą sudavė vienam iš vyriškių į šoną. Vyriškis iškart susiėmė už šono ir pasakė „ką tu čia darai“. Jis pasiėmė iš automobilio savo telefoną ir pradėjo filmuoti. Taip pat apie įvykį pranešė policijai, paskambindamas 112. Belaukiant policijos, asmenį, sudavusį kitam vyriškiui smūgį, persekiodamas jį filmavo, kad šis nepabėgtų iš įvykio vietos. Tačiau vyriškis, sudavęs asmeniui smūgį, iškart nuėjo per (duomenys neskelbtini) šaligatviu link autobusų stotelės ir vėl pradėjo šūkauti ant stotelėje buvusių asmenų, vartodamas necenzūrinius žodžius. Vyriškis nuo minėtos autobusų stotelės perėjo per (duomenys neskelbtini) į kitą pusę ir įėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą. Po maždaug 5 min. rankose laikydamas traškučių pakelį nuėjo link (duomenys neskelbtini) pusės. Nesulaukęs policijos, praėjus maždaug apie 30 min., iš įvykio vietos išvažiavo. Įvykio metu pats nenukentėjo. Vyriškis, kuris sudavė kitam vyriškiui smūgį, buvo pusnuogis, apsirengęs buvo tik juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos pirštinėmis, avėjo juodos spalvos sportinius batus baltu padu, rankose jokių daiktų neturėjo (3 t., b. l. 7-10).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugpjūčio 14 d. išrašo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 20.37 val. gautas anoniminis pranešimas, kad D. T. elgiasi neadekvačiai, be jokios priežasties eidamas gatve užkabinėja (duomenys neskelbtini) gyventojus, užgaulioja, keikia visokiais žodžiais, tai pat ir juos muša. Šiandien, tai yra 2025 m. rugpjūčio 14 d., dienos metu, akivaizdžiai neblaivus vaikščiojo po miestelio centą, lindo po automobilio ratais. Tai pat be jokios priežasties trenkė kumščiu savivaldybės darbuotojui į nugarą, matė aplink buvę kiti darbuotojai, savivaldybės darbuotojas, kuriam trenkė, buvo susmukęs po smūgio į nugarą. Asmenys matė įvykį bei netoliese buvę vaikai išsigando, tai akivaizdus chuliganizmas. Buvo kviesta policija, tačiau atvykę jokių veiksmų nesiėmė, asmens niekas neieškojo, toliau asmuo siautėja po miestelį. Tai pat asmuo su savimi turi kastetą, dažniausiai vaikščioja jį užsidėjęs, ant viršaus užsimauna pirštinę, kad nesimatytų. Visus baugina, visi vaikai laksto į kiemus jį pamatę, negali ramiai būti lauke (2 t., b. l. 83-89).

Iš 2025 m. rugpjūčio 20 d. protokolo-pareiškimo ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. B. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti asmenį, tai yra D. T., kuris 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje, prie bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė į dešinės pusės šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po sužalojimo kreipėsi į VŠĮ Kelmės ligoninę, kur buvo nustatytas šonkaulio lūžis vidurinėje dalyje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 t., b. l. 79-82, 89-97).

Iš 2025 m. rugpjūčio 20 d. įvykio apžiūros protokolo ir priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje matomas kampinis, šviesios spalvos pastatas su iškabomis „(duomenys neskelbtini)“, „Bendruomene (duomenys neskelbtini)“. Po iškabos su užrašu „Bendruomene (duomenys neskelbtini)“ matomos baltos spalvos plastikinės durys, prie kurių buvo padaryta nusikalstama veika. Ant šaligatvio, prieš baltas duris, matomas stulpas su vaizdo kamera, kuri yra nusukta į (duomenys neskelbtini) ir įvykio, kuris vyko, nenufilmavo, daugiau vaizdo filmavimo kamerų aplinkui nepastebėta. Įvykio vieta fotografuota, įvykio vietoje niekas nepaimta (2 t., b. l. 100-107).

Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „IMG_3228“, filmuotoje vaizdo medžiagoje matoma (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Prie sankryžos, (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje matomas vyriškis be marškinėlių, kuris užsidėjęs juodus akinius nuo saulės, ant rankų matyti apmautos tamsios spalvos pirštinės. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad asmuo galimai su kažkuo bendrauja iš (duomenys neskelbtini) gatvių pusės. Pravažiavus raudonai transporto priemonei-traktoriui su geltona priekaba, vyriškis nusisuko nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Vaizdo įraše „IMG_3229“ matomas tas pats vyriškis be marškinėlių, apsimovęs tamsios spalvos pirštines, einantis (duomenys neskelbtini) gatve. Vaizdo įraše „IMG_3230“ matomas tas pats vyriškis be marškinėlių, vaikštantis prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos (2 t., b. l. 117-119).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. G 938/2025(04) matyti, kad V. B. padaryti kūno sužalojimai: dešinės pusės X šonkaulio lūžis, kraujosruva krūtinės ir pilvo dešiniame šone. V. B. nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu. V. B. padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. V. B. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. B. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės X šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 144).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. D. T. sulaikymo metu jam buvo atliktas narkotikų vartojimo testas, kuris neparodė narkotikų vartojimo požymių (3 t., b. l. 30-31).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir D. T. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, vaizdo ir garso įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir D. T. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį (dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykio) kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2025 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamasis D. T. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad spyrė G. M. G., tačiau nepripažino metęs į ją obuolį. Vaikščiodamas po miestą, pamatė N. L. su drauge, kurie į jį intensyviai žiūrėjo, o jis dėl to jautėsi nepatogiai, todėl norėjo prie jų pribėgti ir paklausti, kodėl jie žiūri į jį, kad jis jaučiausi nepatogiai, taip pat norėjo paprašyti ištrinti vaizdo įrašą, kai jie jį filmavo. Be to, jam nepatinka N. L. veidas ir jis nėra jo draugas. Pirmieji konfliktą pradėjo nukentėjusieji, vadindami jį įžeidžiančiais žodžiais, o N. L. dar jam ir su šaka trenkė per veidą ir toliau jį įžeidinėjo. Dėl to jis (D. T.) ėjo link nukentėjusiųjų, sakė, kad užmuš, pasiėmė pagalį, tačiau juo niekam nesudavė, klausė, kodėl negražiai jie jį vadina. Mergina bandė pulti ant jo. Jis sureagavo ir spyrė jai koja į pilvą. Nepripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, nes prie nukentėjusiųjų priėjo ramiai ir nesikeikė, tai pats N. L. pažeidė viešąją tvarką. Po įvykio N. L. ir G. M. G. pasakė: „Ateik čia, žąsine, ar gaidy, aš tave „nupisiu“. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. T. davė iš esmės panašius parodymus, t. y. kad pamatęs nukentėjusiuosius, jis sugalvojo juos išgąsdinti, nes prieš maždaug du mėnesius jie abu filmavo ir šaipėsi, prasivardžiavo. Nukentėjusieji pradėjo erzinti kažkokiais necenzūriniais žodžiais, jiems sakė, kad liautųsi keikę ir bandė juos abu išgąsdinti pribėgdamas prie jų. Jokių veiksmų iš pradžių nesiėmė ir jiems nieko nesiruošė daryti, jų nemušė, tačiau N. L. ir toliau erzino visokiais necenzūriniais žodžiais. Link jų abiejų ėjo su ta mintimi, kad norėjo sumušti L.. Pribėgęs prie L., jam pasakė „duosiu į snukį tau“, dar patrypčiojo kojomis vietoje ir L. kartu su G. dar toliau pabėgo. Tada L. su ta šaka trenkė jam per veidą. Jis (D. T.) nulaužė tvoros medinį pagaliuką ir norėjo trenkti N. L. už tai, kad jis su šaka trenkė per veidą. Susinervinęs numetė pagaliuką ant šaligatvio prie mokyklos ir jau norėjo eiti link namų, kai G. eidama pradėjo mosikuotis rankomis, galvojo, kad ji nori trenkti. Nelaukęs, kol ji trenks, vieną kartą dešine koja spyrė jai tiesiai į pilvą. Matė, kaip G. abiem rankomis susiėmė už pilvo ir susilenkė, bet ji nieko daugiau nesakė. Kaltinamojo parodymai, kad pirmieji konfliktą pradėjo nukentėjusieji, yra paneigti nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šiuos kaltinamojo teiginius. Be to, kaltinamasis nebuvo nuoseklus dėl priežasčių, kodėl jis vijosi nukentėjusiuosius: vienąkart kaltinamasis nurodė, kad jis prie nukentėjusiųjų priėjo gražiai ir ramiai, kitąkart jau nurodė, kad ėjo prie jų, norėdamas juos pagąsdinti ir pan.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo motinos liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalimi, kurių nepatvirtina nei nukentėjusiųjų, nei liudytojos E. Š. parodymai, be to, liudytoja R. M. dauguma aplinkybių, kurios nenaudingos jos sūnui kaltinamajam, neprisimena, o aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų veiksmais, neva nukreiptais prieš kaltinamąjį gerai prisimena. Teismas šios liudytojos parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų proceso dalyvių parodymus ir byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, kad sūnus žodžiu konfliktavo su nukentėjusiaisiais, matė, kad būdamas prie geltono namo, sūnus nuplėšė lentutę nuo tvoros, buvo paėmęs ją į rankas, ja mosikavo, matė, kad rankose lentutę turėjo ir N.).

Nukentėjusieji N. L. ir G. M. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną jie ėjo pasivaikščioti ir pamatė D.. Jis pradėjo bėgti link jų, šaukė, kad juos užmuš, kad kažką padarys ir panašiai. Jie išsigando ir pradėjo nuo jo bėgti, tačiau jis (D. T.) toliau bėgo link jų, rėkdamas, grasindamas užmušti. Vėliau jis (D. T.) iš kažkur, tikriausiai nuo žemės, paėmė obuolį ir metė į ją. Obuolys pataikė, atrodo, jai į kairę ranką. Jis toliau juos įžeidinėjo, „koliojo“ ir keikė. D. T. išrovė pagalį nuo tvoros ir pradėjo su juo bėgti link jų, grasindamas, kad juos užmuš. Vėliau ji jam kažką pasakė ir, kiek jai pasirodė, jis (D. T.) susinervino ir spyrė jai, tačiau spyris pataikė ne į pilvą, o į ranką. Tuo metu jis turėjo ploną pagalį ir kelis kartus trenkė juo į D., nes jis (N. L.) supyko ir iš nervų puolė D. T.. Po to jie iškvietė policiją. Nežino, kodėl jis (D. T.) pradėjo bėgti link jų, nes jie (N. L. ir G. M. G.) jam nieko nesakė. Kai D. T. pradėjo bėgti, labai išsigando, nes jis atrodė agresyvus. Jie D. nieko nesakė ir jo neprovokavo. Pamatę D. T., perėjo į kitą gatvės pusę norėdami išvengti konflikto, nes tai ne pirmas kartas, kai jis (D. T.) kabinėjasi. Ji D. nestipriai sudavė pavadėliu, nes D. T. labai priartėjo prie jos. Dėl šio įvykio abu išsigando, G. M. G. visa drebėjo. Nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esminėse detalėse sutampa su jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat jų parodymus patvirtina ir įvykį stebėjusios liudytojos E. Š. parodymai duoti, tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusieji ir liudytoja būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo sustiprina ne tik tai, kad jų parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina liudytojos ir kitų byloje esančių įrodymų visuma, bet ir tai, kad nukentėjusieji nurodė, jog, bandydami išvengti susidūrimo su kaltinamuoju, jį pavaryti nuo savęs, trenkė jam pavadėliu, o po jo spyrio nukentėjusiajai, nukentėjusysis trenkė D. šakele. Kaltinamojo visos nurodomos versijos, jog nukentėjusieji jį provokavo ir patys pradėjo konfliktą, yra deklaratyvios ir nepatvirtintos bylos duomenimis. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo siekį išvengti/sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini); akivaizdu, kad ši vieta yra viešai prieinama, į ją be jokių kliūčių gali patekti žmonės, o nagrinėjamame įvykyje dalyvavo liudytojos E. Š., R. M., be to, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad įvykį matė ir kiti (liudytojos E. Š. draugas, nukentėjusiojo nepilnametis brolis). Taigi, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai inkriminuotame kaltinime įvertinti kaip įžūlus elgesys ir grasinimai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, o nesant aiškios priežasties net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Byloje nustatytas kaltinamojo elgesys, tiek smurtinis, tiek žodinis ir grasinamojo pobūdžio, yra nepriimtinas moralės požiūriu, demonstratyvus, šokiruojantis aplinkinius – tiek pačius nukentėjusiuosius, tiek įvykį stebėjusią liudytoją E. Š. ir jos draugą, kurių dėmesys į šį įvykį būtent ir buvo atkreiptas dėl kaltinamojo neadekvačių, šokiruojančių veiksmų. Toks kaltinamojo elgesys pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka įžūlaus elgesio ir grasinimų požymį. Kaip jau minėta, dėl tokių įžūlių ir grasinančių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Byloje esančiais ir teismo visapusiškai įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais, prieštaraujančiais padoraus elgesio taisyklėms, ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, bet ir dėl jo veiksmų viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo nulemti būtinosios ginties. Teismas kaltinamojo versiją, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiųjų vertina kaip jo gynybinę poziciją ir siekį sušvelninti savo atsakomybę, nes kaltinamojo versija yra nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu teigti buvus būtinosios ginties situaciją (BK 28 straipsnis), t. y. teismas nenustatė buvus pavojingą, realų ir akivaizdų nukentėjusiųjų kėsinimąsi, kurį, be kitų aplinkybių, būtina nustatyti, norint konstatuoti būtinosios ginties situaciją. Patys nukentėjusieji stengėsi išvengti kaltinamojo, nuo jo atsitraukdami, bėgdami, pasislėpdami ir stengdamiesi sustabdyti jo neadekvačius veiksmus. Taigi, kaltinamasis smurtinius veiksmus vartojo neadekvačiai, elgėsi įžūliai ir grasinančiai, nesant pavojingo kėsinimosi, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamajam buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus ir dėl to reikėtų gintis ir pripažinti kaltinamajam veikus esant būtinajai ginčiai.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmais, pasireiškusiais įžūliu elgesiu, fiziniu smurtu, grasinimais viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia. Aptarta įvykių seka bei byloje nustatytos aplinkybės (smurtinių veiksmų pobūdis, intensyvumas, grasinimai, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir kt.) rodo, kad D. T. padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad D. T. 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, garsiai šūkaudamas, G. M. G. ir N. L. žodžiais sakydamas „užmušiu“, metė obuolį į G. M. G., pataikydamas jai į kairę ranką, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, grasinimais, mosikuodamas medine lentute, vieną kartą spyrė G. M. G. į kairę ranką, taip nukentėjusiajai G. M. G. sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. T. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir D. T. nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio) kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo T. G. atžvilgiu, ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo P. K. atžvilgiu. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino, t. y. pripažino, kad sudavė nukentėjusiesiems P. K. ir T. G. ir paaiškino, kad P. K. sudavė kumščiu į veidą mažiausiai kelis kartus, gal 3 kartus, o T. G. kumščiu trenkė du kartus į veidą. Jis buvo neblaivus, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Kaltinamajam D. T. pareikštuose kaltinimuose dėl šių nukentėjusiųjų sužalojimo nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų P. K. ir T. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies liudytojos S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinių pranešimų, Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugpjūčio 14 d. išrašo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 15 d. tarnybinio pranešimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1, 2025 m. rugpjūčio 14 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1, 2025 m. rugpjūčio 18 d. protokolo-pareiškimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo, 2025 m. rugpjūčio 18 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. G 928/2025(04) ir 2025 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. G 929/2025(04). Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. T. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą P. K., padarant jam nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio sienelių lūžius, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžius, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, ir taip padarė P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą T. G., padarant jam kraujosruvą kairės akies vokuose, ir taip nukentėjusiajam T. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo D. T. padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad D. T. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiesiems gali būti sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

D. T. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą P. K., taip padarė nukentėjusiajam P. K. nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio sienelių lūžius, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžius, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, kairio žandinio ančio sienelių lūžių, kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Tokiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

D. T. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą T. G., taip nukentėjusiajam T. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir D. T. nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį (dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykio) kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis D. T. savo kaltės dėl nukentėjusiojo V. B. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad nukentėjusįjį V. B. mato pirmą kartą, nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ar prie bendruomenės namų ir tokio įvykio neprisimena dėl tuo metu 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvusio didelio girtumo.

Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. T. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Iš nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. D., A. Š. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie yra nuoseklūs vieni su kitais ir tarpusavyje, matyti, kad kaltinamasis ėjo pro šalį gatve, kažką šaukė ir tada staiga, priėjęs prie nukentėjusiojo, nieko nesakęs, netikėtai jam trenkė kumščiu į dešinį šoną. Nukentėjusysis nuo skausmo susirietė. Jis (D. T.) buvo neadekvatus: ėjo gatvės viduriu, plikas ir šaukė. Blaivus žmogus taip tikrai nesielgtų. Įvykis visus juos sukrėtė, nes taip atsitiko netikėtai. Nukentėjusysis ir šie liudytojai kaltinamąjį žino iš matymo, tačiau su juo konfliktų nėra turėję. Šių proceso dalyvių parodymus patvirtina ir liudytojo V. P. parodymai, kuris nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, nei minėtų liudytojų ir įvykį matė atsitiktinai, nes tuo metu buvo atvykęs darbuotis į tą vietą ir ėjo atsiimti užsakytų pietų iš kebabinės. Šis liudytojas paaiškino, kad iš kažkur toli pradėjo girdėti žmogaus rėkimą. Pamatė vaikiną, kuris ėjo greitai ir agresyviai. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir berėkdamas smogė jam ranka į nugarą. Šalia stovėjo porą vyrų. Po to vaikinukas nuėjo atgal ta pačia gatve, kuria atėjo. Vėliau jis nuėjo link stotelės, šaukė ant žmonių, vartojo necenzūrinius žodžius. Atkreipė dėmesį į kaltinamąjį, nes girdėjo šūkavimą, tai buvo nestandartinė ir neįprasta situacija: žmogus ėjo be marškinėlių, jei gerai pamena, su pirštinėmis, kažkas buvo ant galvos, gal kepurė, gal ir ne, neprisimena tiksliai. Jis ėjo ir rėkė tą patį necenzūrinį žodį, tiesiai vidury kelio, nėjo šaligatviu ar pėsčiųjų taku. Automobiliai jį apvažiuodavo, atrodė kaip filmo veikėjas. Tai nebuvo kasdieninė situacija, buvo nustebęs. Iš pradžių buvo juokinga, kol pamatė, kad jis realiai agresyviai nusiteikęs ir reikia imtis veiksmų.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusysis ir liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, kaip ir minėta, nukentėjusiojo ir liudytojų A. D., A. Š. parodymus visiškai patvirtino liudytojo V. P. parodymai, kuris nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, nei minėtų liudytojų ir įvykį matė atsitiktinai. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugpjūčio 14 d. išrašo, 2025 m. rugpjūčio 20 d. protokolo-pareiškimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo, 2025 m. rugpjūčio 20 d. įvykio apžiūros protokolo ir priedo fotolentelės Nr. 1, 2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. G 938/2025(04).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje, kur buvo ir kitų asmenų, nukentėjusiajam sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį šoną ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (dešinės pusės X šonkaulio lūžį, kraujosruvą krūtinės ir pilvo dešiniame šone). Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodė, kad įvykis buvo netikėtas, juos sukrėtė, nukentėjusiojo bendradarbiai liudytojai nurodė, kad greitosios ir policijos nekvietė, nes buvo šoke ir pasimetę. Byloje nustatytas kaltinamojo elgesys yra nepriimtinas moralės požiūriu, demonstratyvus, šokiruojantis aplinkinius – tiek patį nukentėjusįjį, tiek įvykio liudytojus. Toks kaltinamojo elgesys pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymį. Dėl tokių įžūlių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Byloje esančiais ir teismo visapusiškai įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais, prieštaraujančiais padoraus elgesio taisyklėms, ne tik buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir dėl jo veiksmų viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo dėl kokių nors tarp jo ir nukentėjusiojo kilusių asmeninio pobūdžio priežasčių, priešingai kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, nesant konkrečių priežasčių. Dėl to konstatuotina, kad kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmais, pasireiškusiais įžūliu elgesiu, fiziniu smurtu, viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalotas nukentėjusysis. Aptarta įvykių seka bei byloje nustatytos aplinkybės (smurtinių veiksmų pobūdis, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas ir kt.) rodo, kad D. T. nusikalstamas veikas padarė tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad D. T. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, tyčia įžūliu elgesiu vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį šoną V. B., taip nukentėjusiajam V. B. padarė dešinės pusės X šonkaulio lūžį, kraujosruvą krūtinės ir pilvo dešiniame šone, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės X šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. T. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų požymius, nustatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Toks kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-299-197/2018).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. T. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. T. padarė penkias nusikalstamas veikas – tris tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 140 straipsnio 1 dalis), kurių metu smurtaudamas sukėlė trims nukentėjusiesiems nežymų ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, ir dvi tyčines nusikalstamas veikas viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis), nusikaltimai baigti.

Teismo posėdžio metu D. T. savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiųjų G. M. G. ir N. L. atžvilgiu pripažino iš dalies, savo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiųjų T. G. ir P. K. atžvilgiu pripažino, tačiau dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nesigailėjo, savo kaltės dėl BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų nusikalstamų veikų nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu nepripažino, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė penkias baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus sveikata ir viešąja tvarka, ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kurios reikšmingos tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – D. T. anksčiau teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei ir žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, baustas už teisės pažeidimus užsienyje (3 t., b. l. 108-124), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 125-132), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 133-135). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra (3 t., b. l. 136-139), seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (3 t., b. l. 143). Kaltinamajam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri vėliau buvo pakeista į trumpalaikį laisvės atėmimą, kaltinamajam skirtos arešto bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, jis tinkamų išvadų dėl savo teisę pažeidžiančio elgesio nedaro ir yra linkęs pažeidinėti teisės normas. Tai rodo kaltinamojo pavojingumą ir nesugebėjimą laikytis visuotinai priimtų teisės normų. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytas griežčiausias bausmių rūšis – laisvės atėmimą, kurios trukmė 10 mėnesių už BK 284 straipsnyje (2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykis) nurodyto nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimą, kurios trukmė 8 mėnesiai už BK 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) nurodyto nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimą, kurios trukmė 1 metai 2 mėnesiai už BK 138 straipsnio 1 dalyje (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) nurodyto nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimą, kurios trukmė 2 metai 2 mėnesiai už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), nurodyto nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimą, kurios trukmė 9 mėnesiai už BK 284 straipsnyje (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) nurodyto nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, pagal D. T. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) ir 284 straipsnį (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) subendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šios griežčiausios bausmės pridėtina dalis švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 284 straipsnį (2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykis), 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), 138 straipsnio 1 dalį (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) ir D. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams. Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės pradžia D. T. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju D. T. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau yra teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daro analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas. Kaltinamasis taip pat anksčiau baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. T. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 172,01 Eur už suteiktas medicinines paslaugas nukentėjusiesiems P. K. ir V. B. ir 5 proc. metinių palūkanų. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. T. žalos civilinei ieškovei nėra atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų P. K. ir V. B. gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis D. T.. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo D. T. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiųjų gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiųjų gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerija, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (D. T.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiųjų gydymo išlaidos yra 172,01 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, jį priteisiant iš D. T..

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 595,73 Eur turtinės žalos už nukentėjusiajam V. B. išmokėtą ligos išmoką. Iš civilinio ieškovo prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis V. B. buvo laikinai nedarbingas nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 5 d. ir jam buvo priskaičiuota 595,73 Eur ligos išmoka. Taigi, iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų, taip pat iš anksčiau aptartų ir įvertintų bylos įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam priskaičiuota ligos išmoka susidarė būtent dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo, kurį, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis D. T.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp kaltinamojo D. T. nusikalstamos veikos nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu ir nukentėjusiajam skirtos ligos išmokos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis D. T. yra atsakingas už civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius patirtą turtinę žalą, t. y. 595,73 Eur, ir ši suma priteistina iš kaltinamojo.

D. T. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. 21.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. 16.37 val., nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. 15.20 val. (2 t., b. l. 53-57, 60-62; 3 t., b. l. 18-26). Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įtariamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d. iki 2025 m. lapkričio 22 d. (3 t., b. l. 98-101). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 22 d. iki 2026 m. vasario 22 d. (4 t., b. l. 69–71). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. vasario 12 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 22 d. iki 2026 m. kovo 22 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas.

D. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

D. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 75-78). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam palikta galioti kita kardomoji priemonė suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 3 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys vokuose prie 1 t., 2 t.. 3 t. bylos galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykis), ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. T. paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) ir 284 straipsnį (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šios griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 284 straipsnį (2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykis), 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis), 138 straipsnio 1 dalį (2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykis) ir D. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. T. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai: nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. 21.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. 16.37 val. (viena diena) ir nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. 15.20 val. iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 4 d.

D. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 172,01 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus vieną centą) turtinę žalą už nukentėjusiųjų gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 595,73 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus septyniasdešimt tris centus) turtinei žalai už nukentėjusiajam V. B. priskaičiuotą ligos išmoką atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. LT77 7300 0101 2900 2656, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 282.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 3 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius vokuose prie 1 t., 2 t., 3 t. bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.