Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. (R. B.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25091-1159/2024 priimti nagrinėti ir išskirti į atskirą civilinę bylą Nr. e2-31943-1159/2024 (2025 m. bylos Nr. e2-1987-1159/2025) ieškovo R. B. (R. B.) ieškinio reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transorloja“ ir UAB „Bleiras logistics“ 3655,91 Eur iš darbo santykių susidariusią nepriemoką, 2080 Eur kompensaciją už kasmetines apmokamas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai: 2024 m. lapkričio 27 d. ir 2025 m. sausio 7 d. Pirmame parengiamajame teismo posėdyje ieškovo interesus atstovavo jo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – LVPS) pasamdytas advokatas Paulius Bružas. Prieš antrą parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovė LVPS pirmininkė R. K. pateikė į bylą prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl savo atostogų bei atstovavimo sutarčių su advokatais nutraukimo. Ieškovui ir jo atstovams neatvykus į 2025 m. sausio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį, atsakovių atstovas prašė teismo palikti ieškinį nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovas R. B., atstovaujamas LVPS pirmininkės R. K., padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.2. Išnagrinėta byla yra darbo byla, kur ginamos silpnesniosios šalies – darbuotojo pažeistos teisės ir teisėti interesai. Ieškinio palikimas nenagrinėto sukelia itin skaudžias pasekmes darbuotojui, kadangi jis ne tik kad negali ginti pažeistas teises, tačiau turi atlyginti darbdavio bylinėjimosi išlaidas, nors šis neatsiskaitė su darbuotoju.

12.2. Pagal Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, svarbia priežastimi, dėl kurios šalys ar jų atstovai neatvyksta į teismo posėdį, nelaikomos atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai. Svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3150-864/2024; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1394-967/2020).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo priedu – 2024 m. gruodžio 4 d. LVPS pažyma „Dėl nesavalaikiai teikiamo patikslinto ieškinio“, nustatė, kad ji skirta Kauno apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. e2-11649-1088/2024. Ši pažyma nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi skirta patvirtinti LVPS buhalterės I. K. užimtumą. Pažyma išduota 2024 m. gruodžio 4 d., todėl galėjo būti pateikta kartu su prašymu atidėti 2025 m. sausio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, susijęs su jų darbo santykiais. Ieškovas R. B. yra užsienio ((duomenys neskelbtini)) pilietis, sudaręs su LVPS 2024 m. balandžio 19 d. atstovavimo sutartį, surašytą lietuvių ir rusų kalbomis. Šioje atstovavimo sutartyje susitarta, kad ieškovą teisme, darbo ginčų komisijoje ir kitose institucijose atstovaus LVPS. LVPS įgaliojo pirmininkę R. K. atstovauti ieškovą darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis atstovo teisėmis darbo byloje, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovėms UAB „Transorloja“ ir UAB „Bleiras logistics“. 2024 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovo atstovės LVPS ir advokatės A. J. sudaryta atstovavimo sutartis, kuria advokatei pavesta atstovauti LVPS darbo ginčų komisijoje, teismuose ir kitose institucijose, kiek tai susiję su darbo ginču tarp UAB „Transorloja“, UAB „Bleiras logistics“ ir R. B. santykiais.

20. Persikėlus šalių ginčui į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo, 2024 m. lapkričio 13 d. teisėjo rezoliucija procesiniame dokumente Nr. DOK-158439, registruotame civilinėje byloje Nr. e2-25091-1159/2024, nutarta rengtis nagrinėti bylą pagal ieškovo R. B. reikalavimus nuotoliniame parengiamajame teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 27 d. 10.30 val. Apie nuotolinio parengiamojo posėdžio datą ir laiką šalių atstovams, tarp jų – ieškovo atstovei advokatei A. J., pranešta išsiuntus pranešimus apie parengiamąjį teismo posėdį per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) 2024 m. lapkričio 15 d.

21. 2024 m. lapkričio 27 d. ieškovo atstovė advokatė A. J. padavė teismui prašymą atidėti 2024 m. lapkričio 27 d. parengiamąjį teismo posėdį dėl jos nedarbingumo (t. y. dėl ligos). Teismui elektroniniu paštu taip pat pateikti Sodros duomenys apie tai, kad atstovei A. J. išduotas elektroninis nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. pažymėjimas dėl ligos. Atstovė prašė paskirti kitą posėdį ne anksčiau kaip po mėnesio, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl atstovavimo bei teisinių paslaugų teikimo sutarčių nutraukimo, kad pasibaigus jos nedarbingumo laikotarpiui būtų pakankamai laiko ir atstovavimo sutarties nutraukimo klausimui išspręsti / įforminti, ir kito atstovo paieškai, jo pasirengimui atstovauti ieškovą byloje.

22. 2024 m. lapkričio 27 d. 07:21 val. teisėjo rezoliucija nutarta spręsti atstovės A. J. prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo šio posėdžio metu, siūlant ieškovui ir jo atstovei prisijungti nuotoliniu būdu. Apie priimtą rezoliuciją teismas informavo šalių atstovus per EPP 2024 m. lapkričio 27 d. išsiųstu teismo pranešimu ir šaukimu. Po šio pranešimo išsiuntimo byloje tą pačią dieną 9:27 val. gautas advokato P. Bružo prašymas suteikti prieigą prie bylos bei 2024 m. lapkričio 26 d. sudaryta P. Bružo ir LVPS pirmininkės R. K. atstovavimo sutartis, kuria advokatui pavesta atstovauti ieškovo R. B. interesus darbo byloje.

23. 2024 m. lapkričio 27 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo ieškovo atstovas advokatas P. Bružas ir atsakovių atstovas advokatas Nedas Valiulis. Šio teismo posėdžio metu advokatas P. Bružas prašė teismo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nes atstovas nespėjo susipažinti su byla. 2024 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu teismas nustatė šalims terminą iki 2024 m. gruodžio 6 d. procesinio pobūdžio prašymams (tarp jų – prašymams dėl liudytojų, atsakovo direktoriaus kvietimo) pateikti, ieškovui – ieškinio dalykui ir pagrindui patikslinti. Teismas patenkino ieškovo atstovo prašymą ir skyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2025 m. sausio 7 d. 15:00 val., rezervavo papildomą posėdžio datą bylai nagrinėti iš esmės 2025 m. sausio 8 d. 13:15 val.

24. Teismo nustatytu terminu byloje nebuvo gauta šalių, jų atstovų papildomų procesinių prašymų ir dokumentų. 2024 m. gruodžio 19 d. teismo elektroniniu paštu gautas LVPS vardu paduotas prašymas suteikti LVPS prieigą prie bylos. Ieškovo atstovės LVPS prašymas patenkintas 2024 m. gruodžio 19 d. teisėjo rezoliucija.

25. 2025 m. sausio 6 d. 11:30 val. elektroniniu laišku, surašytu rusų kalba, teismas informavo ieškovą R. B. apie tai, kad 2025 m. sausio 7 d. 15:00 val. jis yra kviečiamas dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu; laiške pateikti prisijungimo prie posėdžio duomenys. Laiške taip pat buvo prašoma patvirtinti jo gavimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas patvirtino šio laiško gavimą. 2025 m. sausio 6 d. teismas išsiuntė šaukimą į 2025 m. sausio 7 d. 15:00 val. parengiamąjį teismo posėdį per EPP ir ieškovo atstovėms advokatei A. J. bei LVPS.

26. 2025 m. sausio 7 d. prieš paskirtą parengiamąjį teismo posėdį teisme gauti advokatų A. J. ir P. Bružo pranešimai apie atstovavimo sutarčių su LVPS nutraukimą. Tą pačią dieną 13:05 val. LVPS pirmininkė R. K. pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Nurodė, kad LVPS nutraukė atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis su advokatais A. J. ir P. Bružu dėl atstovavimo šioje byloje, vienintelė šioje byloje likusi ieškovo atstovė LVPS pirmininkė šiuo metu atostogauja iki 2025 m. sausio 10 d. Kartu su šiuo prašymu teismui pateikti duomenys apie R. K. atostogas: 2024 m. gruodžio 30 d. LVPS pirmininkės R. K. įsakymas dėl kasmetinių atostogų jai suteikimo laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 10 d. bei 2025 m. sausio 3 d. R. K. elektroninė įlaipinimo į lėktuvą kortelė skrydžiui „Vilnius – Hurgada“.

27. 2025 m. sausio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovas, nei jo atstovė. Posėdyje dalyvavęs atsakovių atstovas N. Valiulis prašė palikti nenagrinėtą ieškovo ieškinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, jo atstovas prašė atidėti parengiamąjį posėdį antrą kartą, neatvyko į antrą posėdį, nesant svarbių priežasčių, neatvykimo į posėdį priežastis pranešdami teismui posėdžio dieną, bet ne iš anksto. Teismas patenkino atsakovių atstovo prašymą ieškovo apskųsta 2025 m. sausio 8 d. nutartimi.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nors buvo svarbios priežastys, dėl kurių parengiamasis posėdis turėjo būti atidėtas. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą (ne)teisėtumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą (ne)atitikties teisės aktų reikalavimams

29. CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali ieškinį palikti nenagrinėtą. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.

30. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

31. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje CPK 246 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose.

32. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje CPK 246 straipsnio redakcijoje nenurodyta šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis / nesvarbiomis. Šių priežasčių svarbos įvertinimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai, tačiau pateikiamas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina atliekant tokį vertinimą (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios / nesvarbios, sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 23 punktas; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

33. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1169-1120/2022, 18 punktas).

34. Palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018, 17 punktas).

35. Dėl teismo procesinio sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1019-381/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-337-381/2017, 21 punktas). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovė, kuriai apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, turėjo formalų teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, laikydamas, kad ieškovo ir jo atstovės neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys nebuvo svarbios (CPK 230 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37. Visgi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, dėl kurių ieškovo atstovės atostogos byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis nebuvo laikytos svarbia jos ir ieškovo nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastimi.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad LVPS pirmininkė R. K. turėjo žinoti ir žinojo apie paskirtą parengiamojo posėdžio datą. Šiuo atveju svarbu tai, kad iki pat parengiamojo teismo posėdžio dienos tarp LVPS ir advokatų A. J. bei P. Bružo galiojo atstovavimo sutartys. Todėl LVPS pirmininkė planuodama savo atostogas 2024 m. gruodžio 30 d. neprivalėjo jų derinti su byloje paskirta parengiamojo teismo posėdžio data, pranešti teismui apie savo planuojamas atostogas, pagrįstai manydama, jog LVPS atstovaujamo ieškovo teises byloje užtikrins šios įstaigos pasamdyti advokatai.

39. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas įsakymas dėl atostogų R. K. suteikimo, kuriame nurodyta jos atostogų laikotarpio pabaiga (žr. šios nutarties 26 punktą). Todėl neturi teisinės reikšmės tai, kad byloje nebuvo duomenų apie atstovės išvykimą į užsienį ir apie tai, kada ji planuoja grįžti. Pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti kitą parengiamojo ar teismo posėdžio datą po ieškovo atstovės atostogų. LVPS pirmininkės jos atostogų metu vykdoma veikla susijusi su jos privačiu gyvenimu ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ji neprivalėjo teikti į bylą asmeninio pobūdžio duomenis, patvirtinančius, kad ji negali prisijungti nuotoliniu būdu ir atstovauti ieškovą savo atostogų metu.

40. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovas R. B. yra užsienio pilietis, nemokantis valstybinės lietuvių kalbos. Elektroninis laiškas dėl jo dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu buvo jam išsiųstas likus šiek tiek daugiau nei parai iki parengiamojo teismo posėdžio. Byloje nebuvo gautas ieškovo patvirtinimas apie tai, kad jis gavo teismo pranešimą. Ieškovo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar nuo 2024 m. lapkričio 27 d. buvo kilę neaiškumų dėl ieškovo interesų atstovavimo teisme. Apeliacinės instancijos teismas daro šią išvadą, įvertinęs tai, kad 2024 m. lapkričio 27 d. advokatė A. J. informavo teismą apie tai, jog sprendžiamas klausimas dėl jos ir LVPS atstovavimo sutarties nutraukimo (šios nutarties 21 punktas). Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas ar LVPS piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nors 2024 m. lapkričio 27 d. advokatė A. J. ir prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl jos ligos, LVPS operatyviai surado kitą advokatą, atstovavusį ieškovą 2024 m. lapkričio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje. Nutrukus LVPS ir advokatų A. J. bei P. Bružo sutartiniams atstovavimo santykiams šioje byloje, ieškovo atstovė nors ir atostogavo, bet pateikė prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo.

42. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo būtina vertinti paties ieškovo veiksmus bylos procese (žr. šios nutarties 34 punktą). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai ne apie ieškovo nerūpestingumą, bet apie galbūt buvusį LVPS, jos atstovų nesusikalbėjimą dėl R. B. interesų atstovavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl šio atstovų nesusikalbėjimo nebuvo pateikti laiku pirmosios instancijos teismo siūlyti pateikti procesiniai prašymai ir dokumentai, neužtikrintas tinkamas ieškovo atstovavimas 2025 m. sausio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje.

43. Vertinant paties ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, labiau tikėtina, kad jis, būdamas užsienio šalies pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, neturintis teisinio išsilavinimo, negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teises 2025 m. sausio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu be atstovo. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad ieškovas pasirašė su LVPS atstovavimo sutartį, surašytą ir rusų kalbą. Ieškovui mokant lietuvių kalbą nebūtų poreikio versti atstovavimo sutartį, sudarytą su Lietuvoje veikiančia profesine sąjunga, į rusų kalbą.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jo byla bus vedama tinkamai profesionalaus teisininko ar profesinės sąjungos atstovų, kadangi šiems subjektams keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Dėl šios nutarties 38-43 punktuose nustatytų aplinkybių negalima išvada, kad ieškovas ar LVPS pirmininkė piktnaudžiavo procesu, akivaizdžiai siekdami vilkinti bylos nagrinėjimą.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas bei jo atstovai buvo labai pasyvūs parengiamojoje ginčo stadijoje. Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas tikslino ieškinio reikalavimus, teikė įrodymus į bylą per atstovus, pasikeitus LVPS atstovavimo santykiams su advokatais, į bylą buvo teikiami pranešimai apie naujos atstovavimo sutarties sudarymą. Ieškovas buvo atstovaujamas advokato 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje. Teismui buvo pateikti pranešimai apie atstovavimo sutarčių nutraukimą, LVPS galimybę atstovauti ieškovą 2025 m. sausio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie didelį ieškovo ir jo atstovų pasyvumą parengiamojoje ginčo stadijoje. Byloje esantys duomenys apie ieškovo ir jo atstovų procesinį elgesį pasirengimo nagrinėti ginčą stadijoje nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas nuo pat ieškinio padavimo teisme buvo pasyvus, sistemingai neatliko procesinių veiksmų, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, piktnaudžiavo procesu ir buvo nesuinteresuotas bylos nagrinėjimu.

46. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, nors palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiu atveju jis iš esmės ne dėl savo kaltės, bet dėl asmenų, turėjusių atstovauti jo interesus teisme, nesusikalbėjimo turėtų nuostolių. Ieškovas, teismui neišnagrinėjus bylos iš esmės, privalėtų sumokėti atsakovei pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimo išlaidų atlyginimą, būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas, būtinas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti (teikti iš naujo ieškinį, dalyvauti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose), pailgėtų proceso trukmė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinį palikus nenagrinėtą dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo paties ieškovo (t. y. dėl LVPS nesugebėjimo užtikrinti savo nariui atstovo 2025 m. sausio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje), neigiamos tokio procesinio sprendimo pasekmės tektų silpnesnei proceso šaliai – ieškovui.

47. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl jo atstovų nesuderintos pozicijos / veiksmų šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 2, 7, 8 straipsniai). Įstatyme numatyta galimybė taikyti sankcijas dėl neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir šalies atstovui (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Šalies atstovo netinkamas procesinis elgesys gali būti įvertintas ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismui priimant bylą užbaigiantį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovių atstovo prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, atsakovių procesinės teisės ir interesai nebūtų pažeisti.

48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta skundžiamoje nutartyje, kad nebuvo sąlygų užbaigti parengiamąją ginčo stadiją ir pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės dėl ieškovo, jo atstovų pasyvumo. Įrodymų, procesinių prašymų nepateikimas ieškovo vardu teismo nustatytu terminu nėra kliūtis užbaigti parengiamąją ginčo stadiją ir pradėti nagrinėti bylą, tiriant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pagal byloje esančius įrodymus. Teismo pasiūlytų atlikti procesinių veiksmų neatlikimas negali būti pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovo ir jo atstovės neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis nesvarbiomis bei paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

50. Grąžinus ieškovo ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovės turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi nepriimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Patenkinti ieškovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.