Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1120-343/2016, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo V. Č. pareiškimas atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiluma“ dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo bei finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas apelianto pareiškimas, jam neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į skundą argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nurodęs, kad pareiškėjas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei neatvykimą pateisinančių duomenų, skundžiama nutartimi palikęs nenagrinėtą apelianto pareiškimą, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė principines civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto institutą, dėl ko neteisingai išsprendė nurodytą klausimą.

CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal paminėtas proceso teisės normų nuostatas pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad būtų pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl ieškinio palikimas nenagrinėto dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio palikimas nenagrinėto – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovė BUAB „Šiluma“ buvo įpareigota iki 2015 m. gruodžio 10 d. pateikti atsiliepimą į apelianto pareiškimą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, pareiškimo nagrinėjimas paskirtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2015 m. gruodžio 21 d. 10 val. 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė neprieštaraujanti, kad V. Č. būtų įtrauktas į BUAB „Šiluma“ kreditorių sąrašą su 7 876,51 Eur finansiniu reikalavimu. 2016 m. gruodžio 21 d. teisme gautas apelianto prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Minėtame dokumente apeliantas nurodė, kad dėl ligos negali atvykti į teismo posėdį, todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Prašymą atidėti bylos nagrinėjimą apeliantas pateikė elektroniniu paštu ir per teismų elektroninių paslaugų portalą. 2015 m. gruodžio 21 d. protokoline nutartimi teismas patenkino apelianto prašymą – bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2016 m. vasario 26 d. 10 val. 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimu pareiškėjas ir atsakovė buvo informuoti apie 2015 m. gruodžio 21 d. protokoline nutartimi paskirto posėdžio vietą ir laiką. 2015 m. vasario 25 d. teisme gautas atsakovės prašymas apelianto pareiškimą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsakovė taip pat nurodė neprieštaraujanti, kad būtų patvirtintas apelianto finansinis reikalavimas UAB „Šiluma“ bankroto byloje. Skundžiama nutartimi teismas paliko nenagrinėtą apelianto pareiškimą, dėl to, kad jis neatvyko į 2016 m. vasario 26 d. 10 val. paskirtą teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, tačiau iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių prašymų ar dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į teismą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nustatyti bylos duomenys patvirtina, kad apie 2016 m. vasario 26 d. teismo posėdį apeliantui buvo tinkamai pranešta, kad iki nurodytos teismo posėdžio datos jis nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių jo neatvykimą į teismą. Nagrinėjamu atveju nebuvo ir sprendimo už akių instituto taikymo sąlygų – atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprašė priimti tokio sprendimo pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnis).

Nepaisant to, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir ankščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad apeliantas viso proceso metu iki 2016 m. vasario 26 d. paskirto teismo posėdžio buvo aktyvus, taip pat į atsakovės poziciją dėl apelianto pareiškimo patenkinimo. Apelianto 2015 m. gruodžio 21 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos leidžia spręsti, kad jis nesiekė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti atskirajame skunde nurodyta aplinkybe dėl apelianto nežymaus pavėlavimo į 2016 m. vasario 26 d. 10 val. paskirtą teismo posėdį. Nors ši aplinkybė grindžiama tik paties apelianto paaiškinimais, jo aktyvus elgesys procese bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO įkeltas posėdžio garso įrašas, iš kurio nustatyta, kad posėdis, į jį neatvykus šalims, truko mažiau nei 2 minutes (CPK 179 straipsnio 3 dalis), labiau patvirtina, nei paneigia apelianto teiginius, kad jis į 2016 m. vasario 26 d. bylos nagrinėjimui paskirtą posėdžių salę atvyko pavėlavęs vos 4 minutes, kad 10.04 val. teismo posėdis jau buvo pasibaigęs (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nežymus vėlavimas į teismo posėdį negali būti prilyginamas pasyviam proceso šalies elgesiui, piktnaudžiavimui procesu.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnis, CPK 2, 7, 8 straipsniai, 159 straipsnio 1 dalis).

Nors apelianto nežymaus pavėlavimo į teismo posėdį aplinkybė pirmosios instancijos teismui skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma, ją, kitų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, teismas galėjo įvertinti spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą ir savo iniciatyva pasinaikinti formaliu pagrindu priimtą, pareiškimo palikimo nenagrinėto instituto bei bendrųjų teisės principų neatitinkantį, procesinį sprendimą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad proceso teisės normų neatitinka ir pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuomet procesiniame sprendime palikti apelianto pareiškimą nenagrinėtą, teismas pasisakė ir dėl ginčo esmės – nagrinėjamu atveju dėl to, kad apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos lėšų perdavimą UAB „Šiluma“ (CPK 290 straipsnio 1 dalis).

Dėl ankščiau nurodytų motyvų skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.