Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ies?kovo A. C. ies?kini? atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

11.1. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Galimas pakartotinis kreipimasis į teismą su nauju ieškiniu negali būti šio atskirojo skundo dalyku.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo pareikštas ieškinys atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo paliktas nenagrinėtas (CPK 246 straipsnio 4 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

15. Remiantis bylos medžiaga, sprendžiant 2020 m. vasario 21 d. ieškinio priėmimo klausimą, 2020 m. kovo 9 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas ir 2020 m. balandžio 6 d. 9.00 val. skirtas parengiamasis teismo posėdis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11154-727/2020, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) išdėstytomis rekomendacijomis, pateiktomis reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvos Respublikoje didėjimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 264, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pratęsiant karantiną iki 2020 m. balandžio 13 d., nutarė esant tikslinga atšaukti 2020 m. balandžio 6 d. 9.00 val. numatytą parengiamąjį teismo posėdį, nustatant, kad parengiamasis teismo posėdis civilinėje byloje įvyks 2020 m. gegužės 9.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11154-727/2020 atšauktas 2020 m. gegužės 11 d. 9.00 val. parengiamasis teismo posėdis dėl pratęsto karantino režimo ir taikomų apribojimų teismo veiklai bei interesantų patekimui į teismo pastatą, nenustatant kitos teismo posėdžio datos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11154-727/2020, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo administracijos parengtą Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos organizavimo esant sušvelnintoms karantino sąlygoms strategiją nuo 2020 m. gegužės 12 d. palaipsniui atnaujinamas žodinis bylų nagrinėjimas, skyrė 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. šaukimas į 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. birželio 12 d. pasirašytinai įteiktas ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotojai – konsultantei H. M.. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. šaukimas į 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovės atstovui advokatui V. P. išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Laikytina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. šaukimas į 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį, atsakovės atstovui advokatui V. P. įteiktas 2020 m. birželio 11 d. Atsakovės atstovas advokatas V. P. 2020 m. liepos 14 d. pateikė prašymą atidėti 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį dėl jo ligos, pasireiškus viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingiems požymiams. Ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotoja – teisininkė R. K. per EPP pateikė 2020 m. liepos 15 d. 14.33 val. pasirašytą prašymą atidėti 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį ir paskirti kitą posėdžio datą dėl ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. nepatenkinamos sveikatos būklės.

16. Į 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį šalims neatvykus be svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas pateiktame atskirajame skunde nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgė į šalių atstovų pateiktus prašymus dėl parengiamojo teismo posėdžio datos perkėlimo, CPK įtvirtintus pamatinius civilinio proceso tikslus, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

17. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas šalių ar jų atstovų prašymu, jeigu šalys ar jų atstovai iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, šalių ir jų atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Tuo atveju, kai abi šalys neatvyksta į teismo posėdį ir jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).

18. Taigi, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas esant įgyvendintoms CPK 246 straipsnio 1-3 dalyse išvardytoms sąlygoms, t. y.: 1) abi šalys ar jų atstovai neatvyksta į teismo posėdį, nepateikdami dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą ir duomenų apie jų neatvykimo priežastis nėra arba 2) šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir nė iš vieno jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant.

19. Nagrinėjamu atveju, priešingai negu teigė ieškovas, pirmosios instancijos teismas vertino šalių atstovų atitinkamai 2020 m. liepos 14 d. ir 2020 m. liepos 15 d. pateiktus prašymus atidėti 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį, tačiau juose nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis, motyvuodamas tuo, kad atsakovės atstovas advokatas V. P. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių minėto prašymo teiginius, pavyzdžiui, medicininės pažymos, išduoto nedarbingumo pažymėjimo kopijos, o ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkės R. K. prašymo, net jeigu šis ir būtų buvęs priimtas svarstymui, argumentai – deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog šalių atstovai į 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

20. Pažymėtina, jog remiantis CPK 246 straipsnio 1, 2 dalimis, šalių atstovai, prašydami atidėti bylos nagrinėjimą, iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės atstovas advokatas V. P. prie 2020 m. liepos 14 d. prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo nepridėjo jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jame nurodytų aplinkybių dėl pasireiškusių viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingų požymių realų egzistavimą. Tuo tarpu pagal 2019 m. spalio 5 d. įgaliojimą Nr. 10-441, ieškovas buvo įgaliojęs Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininką P. G. kaip vienasmenį Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos valdymo organą pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą atstovauti jį darbo ginčų komisijose, rašyti prašymus į Lietuvos Respublikos institucijas, kreiptis ir atsiimti dokumentus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei į teismą darbo teisinių santykių ir žalos padarymo bylose su atsakove. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų suteikęs teisę atlikti minėtus veiksmus savo interesais ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotojai – teisininkei R. K., nėra.

21. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai) (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui; CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus CK nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas (CPK 57 straipsnio 2 dalis).

22. Taigi, šiuo atveju prašymas atidėti teismo posėdį galėjo būti pateiktas tik ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G., atstovaujančio ieškovą pagal 2019 m. spalio 5 d. įgaliojimą Nr. 10-441, duomenų, kurie pagrįstų ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotojos – teisininkės R. K. teisę būti ieškovo atstove pagal pavedimą, t. y. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. išduoto įgaliojimo bylą teisme vesti ieškovo vardu ir interesais, nesant. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsisakius priimti ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotojos – teisininkės R. K. pateiktą 2020 m. liepos 15 d. prašymą dėl posėdžio atidėjimo, laikytina, kad byloje ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepaduotas.

23. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotojos – teisininkės R. K. pateiktas 2020 m. liepos 15 d. prašymas dėl posėdžio atidėjimo būtų buvęs priimtas, įgyvendinus įstatyme keliamus reikalavimus fizinio asmens atstovui pagal pavedimą, negalima būtų nepastebėti jame išdėstytų teiginių deklaratyvumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su 2020 m. liepos 15 d. prašymu dėl posėdžio atidėjimo nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, susiję su ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. sveikatos būkle, leidžiantys spręsti ją esant nepatenkinamą. Pirmosios instancijos teismas negalėjęs įsitikinti minėtų teiginių pagrįstumu, nesant jokių duomenų, kad ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. sveikatos būklė yra nepatenkinama ir būtent dėl jos jis negali nei pateikti prašymo dėl posėdžio atidėjimo teismui, nei dalyvauti 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamajame teismo posėdyje. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos darbuotoja – teisininkė R. K. 2020 m. liepos 15 d. prašymą dėl posėdžio atidėjimo padavė tik likus mažiau nei pusvalandžiui iki 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamojo teismo posėdžio pradžios, nors jokie paaiškinimai apie ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. sveikatos būklę, kuri ūmiai būtų tapusi nepatenkinama, nepateikti.

24. Apeliacinės instancijos teismas, be to, pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką svarbiomis priežastimis, dėl kurių šalys ar jų atstovai neatvyksta į teismo posėdį, nelaikomos atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2018). Taigi, aptartos šalių atstovų neatvykimo į 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamąjį teismo posėdį priežastys, atsižvelgus ir į tai, kad nebuvo imtasi priemonių joms tinkamai pagrįsti rašytiniais įrodymais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, pagrįstai nepripažintos svarbiomis.

25. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

26. Nors ieškovas atskirajame skunde ir teigia, jog skundžiama teismo nutartimi yra pažeidžiami CPK įtvirtinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, be kita ko, ir pats ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinė sąjungos pirmininkas P. G., nagrinėjamu atveju tinkamai neatlikdamas civilinio proceso įstatyme nustatytų veiksmų, sudarė sąlygas civilinio proceso pailginimui. Pažymėtina, jog dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto ir tęsto karantino, žodinis bylos nagrinėjimas objektyviai tapo neįmanomas taikant apribojimus teismo veiklai bei interesantų patekimui į teismo pastatą; parengiamasis teismo posėdis atidėtas net du kartus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11154-727/2020 nutariant atšaukti 2020 m. balandžio 6 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį ir nustatyti, kad parengiamasis teismo posėdis civilinėje byloje įvyks 2020 m. gegužės 9.00 val. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11154-727/2020 nutariant atšaukti 2020 m. gegužės 11 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį nenustatant kitos teismo posėdžio datos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CPK 413 straipsnį darbo bylų nagrinėjimui taikomi sutrumpinti terminai, t. y. pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (1 dalis), o byla išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme (2 dalis), šiuo atveju proceso dalyviai turėjo būti orientuoti bendradarbiauti su pirmosios instancijos teismu, kad byla nustatytais terminais būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės pačių šalių ir jų atstovų pasyvumas (neveikimas) lėmė tai, kad ieškovo ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas, o jis ir toliau norėdamas ginti savo teises turi inicijuoti naują teisminį procesą. Atskirajame skunde pateiktas subjektyvus situacijos ir ieškovo nurodytų civilinio proceso principo (proceso koncentracijos ir ekonomiškumo) aiškinimas neatitinka įstatymų leidėjo CPK nustatytų šio principo tikslų ir laikytinas nepagrįstu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ir paties ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. elgesys, prašymą, veikiant jo interesais, pateikus neįgaliotam asmeniui, kai iki 2020 m. liepos 15 d. 15.00 val. parengiamojo teismo posėdžio pradžios buvo likęs mažiau nei pusvalandis, kartu nepridedant jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 2020 m. liepos 15 d. prašyme dėl posėdžio atidėjimo išdėstytas aplinkybes apie nepatenkinamą ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. sveikatos būklę, lėmė tai, kad ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, o tokiu sprendimu pagal susiklosčiusias aplinkybes, priešingai negu teigiama atskirajame skunde, buvo įgyvendintas ir užtikrintas jau inicijuoto teisminio proceso proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas bei teisingai pritaikyti pareigos civilinio proceso šalims rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu nesilaikymo padariniai. Dėl nurodytų priežasčių atskirajame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad ieškovas savo pažeistas teises ir toliau sieks apginti pakartotinai reikšdamas ieškinį atsakovei, o teismui reikės spręsti klausimą dėl praleisto termino apskųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-695 darbo byloje Nr. APS-131-24595/2020 atnaujinimo, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo nutartį.

27. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia vertinti šalių ir jų atstovų elgesį kaip procesiškai netinkamą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikęs ieškinio palikimo nenagrinėto institutą, užkirsdamas kelią užtęsti (vilkinti) procesą.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11154-727/2020 palikti nepakeistą.