Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1. 1.1.3.2. 1.1.6.2. 1.1.8.1.1. 1.1.9.1. 1.1.9.7. 1.2.29.1.1. 2.1.7.4.1. 2.1.7.5. 2.4.2.1. 2.4.2.2. 2.4.6.1.; 3.12.

2022 m. vasario 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Č., padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. T., padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

P. R., padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, P. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, t. y., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) matininku, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-01, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. T. prašymu atliko (duomenys neskelbtini), stovinčių pastatų kadastrinių duomenų matavimus, po to sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)), kurioje tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 3 skirsnio „Pastatų matavimas“ 74.2, 74.4 punktus, nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis: 2019-04-11 braižydamas neva atskiro pastato 7 F1p planą, pažymėjo esant 0,12 m pločio ir 5,87 m ilgio sieną tarp pastato 7 F1p ir 8 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, pažymėjo esant laukinėje pastato sienoje įėjimą į šį pastatą, nors realiai jo nebuvo, į Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą įdėjo fotonuotrauką, kurioje iš pastato išorės nufotografuotos prie sienos atremtos medinės durys, žinodamas, kad realiai įėjimo į šį pastatą 7 F1p nėra, o duris prie sienos tik imituodamas esant įėjimą prirėmė R. T., užpildė 1A Formą „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėjo, kad pastatas 7 F1p yra 37,71 kv. m. ploto, pastatas yra I grupės nesudėtingasis statinys ir jame yra įėjimas su įmontuotomis medinėmis durimis, taip Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodė egzistuojant atskirą nesudėtingą 37,71 kv. m. ploto pastatą 7 F1p; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-04-11 braižydamas neva atskiro pastato 8 F1p planą, pažymėjo esant sieną, tarp pastato 8 F1p ir 7 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, taip pat užpildė 1A Formą „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėjo, kad pastatas 8 F1p yra 77,63 kv. m. ploto ir yra II grupės nesudėtingasis statinys, taip Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodė egzistuojant atskirą nesudėtingą 77,63 kv. m. ploto pastatą 8 F1p; taip pat 2019-04-11 braižydamas neva atskirų statinių 4 G1p ir 5 G1p planus, tyčia nepažymėjo ir neišmatavo tarp šių objektų esančios angos, kuri juos sujungia į vieną statinį, taip melagingai nurodė egzistuojant 2 atskirus nesudėtingus pastatus 4 G1p (78,50 kv. m. ploto) ir 5 G1p (75,49 kv. m. ploto), nors tai buvo vienas statinys, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, užpildė 1A Formą „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėjo, kad pastatas 4 G1p yra atskiras 78,50 kv. m. ploto II grupės nesudėtingasis statinys, taip pat, užpildė 1A Formą „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėjo, kad pastatas 5 G1p yra 75,49 kv. m. ploto II grupės nesudėtingasis statinys, nors tai buvo vienas bendras pastatas; – tokiu būdu Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodė, kad faktiškai egzistuoja du atskiri nesudėtingieji pastatai 7 F1p, kurio plotas 37,71 kv. m., ir 8F1p, kurio plotas 77,63 kv. m., nors realiai tai buvo vienas didesnio negu 100 kv. m. ploto pastas, taip pat melagingai nurodė, kad faktiškai egzistuoja du atskiri II grupės nesudėtingieji pastatai 4 G1p, kurio plotas 78,50 kv. m., ir 5 G1p, kurio plotas 75,49 kv. m., nors realiai tai buvo vienas didesnio negu 100 kv. m. ploto pastas, taip pastatų savininkui neteisėtai sudarant galimybę juos užregistruoti VĮ „Registrų centras“, nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose nurodytų reikalavimų, keliamų didesnio negu 80 kv. m. ploto pastatų statybai bei projektavimui, po to, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) užfiksuotų suklastotų duomenų pagrindu, VĮ „Registrų centras“ buvo užregistruoti keturi atskiri pastatai, tai yra, Pastatas – sandėlis 7 F1p, 32,71 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – sandėlis 8 F1p, 77,63 kv. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – garažas 4G1p, 78,50 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – garažas 5G1p, 75,49 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)), po to, šį suklastotą dokumentą perdavė R. T., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. R. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis padėjo suklastoti tikrą dokumentą ir, žinodamas, kad dokumentas yra suklastotas, jį panaudojo, t. y., veikdamas pagal P. R. įgaliojimą, užsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) matininkas A. Č. atliktų (duomenys neskelbtini), stovinčių pastatų kadastrinių duomenų matavimus, po to, 2019-04-01 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, A. Č. atliko (duomenys neskelbtini), stovinčių pastatų kadastrinių duomenų matavimus, kurių metu matant ir žinant A. Č., jis prie vieno iš pastatų laukinės sienos prirėmė medines duris, taip norėdamas imituoti esant įėjimą į pastatą, ir žinodamas, kad imituotas įėjimas ir durys bus užfiksuoti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)), tuomet buvo padaryta sienos su priremtomis durimis fotonuotrauka, siekiant patvirtinti neegzistuojantį faktą, kad pastato laukinėje sienoje neva yra padarytas įėjimas į pastatą, po to, A. Č. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)), kurioje, tyčia, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 3 skirsnio „Pastatų matavimas“ 74.2, 74.4 punktų reikalavimus, nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, A. Č. 2019-04-11 braižant neva atskiro pastato 7 F1p planą, buvo pažymėta neva esanti 0,12 m pločio ir 5,87 m ilgio siena tarp pastato 7 F1p ir 8 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, pažymėtas laukinėje pastato sienoje neva esantis įėjimas į šį pastatą, nors realiai jo nebuvo, į Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą įdėta fotonuotrauka, kurioje iš pastato išorės nufotografuotos prie sienos atremtos medinės durys, žinant, kad realiai įėjimo į šį pastatą 7F1p nėra, užpildyta 1A Forma „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 7 F1p yra 37,71 kv. m. ploto, pastatas yra I grupės nesudėtingasis statinys ir jame yra įėjimas su įmontuotomis medinėmis durimis; – tokiu būdu jis padėjo A. Č. suklastoti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)), toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, tai yra, žinodamas, kad nubraižytame neva atskiro pastato 7 F1p plane, melagingai pažymėta neva esanti 0,12 m pločio ir 5,87 m ilgio siena tarp pastato 7 F1p ir 8 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, pažymėtas laukinėje pastato sienoje neva esantis įėjimas į šį pastatą, nors realiai jo nebuvo, į Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla įdėta fotonuotrauka, kurioje iš pastato išorės nufotografuotos prie sienos atremtos medinės durys, žinant, kad realiai įėjimo į šį pastatą 7F1p nėra, o durys prie sienos buvo priremtos tik imituojant esant įėjimą, užpildyta 1A Forma „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 7 F1p yra 37,71 kv. m. ploto, pastatas yra I grupės nesudėtingasis statinys ir jame yra įėjimas su įmontuotomis medinėmis durimis, taip Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodant, kad egzistuoja atskiras nesudėtingas 37,71 kv. m. ploto pastatas 7 F1p, taip pat, žinodamas, kad nubraižytame neva atskiro pastato 8 F1p plane, yra pažymėta neva esanti siena tarp pastato 8 F1p ir 7 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, taip pat, užpildyta 1A Forma „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 8 F1p yra 77,63 kv. m. ploto ir yra II grupės nesudėtingasis statinys, taip Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodant, kad egzistuoja atskiras nesudėtingas 77,63 kv. m. ploto pastatas 8 F1p, tai yra, žinodamas, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodyti duomenys, jog faktiškai egzistuoja du atskiri nesudėtingieji pastatai 7 F1p, kurio plotas 37,71 kv. m., ir 8F1p, kurio plotas 77,63 kv. m., nors realiai tai buvo vienas didesnio negu 100 kv. m. ploto pastas, taip pat, žinodamas, kad nubraižytuose neva atskirų statinių 4 G1p ir 5 G1p planuose nepažymėta ir neišmatuota tarp šių objektų esanti anga, kuri juos sujungia į vieną statinį, taip melagingai nurodant egzistuojant 2 atskirus nesudėtingus pastatus 4 G1p (78,50 kv. m. ploto) ir 5 G1p (75,49 kv. m. ploto), nors tai buvo vienas statinys, ir užpildytoje 1A Formoje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ pažymėta, kad pastatas 4 G1p yra atskiras 78,50 kv. m. ploto II grupės nesudėtingasis statinys, taip pat, užpildytoje 1A Formą „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 5 G1p yra 75,49 kv. m. ploto II grupės nesudėtingasis statinys, nors realiai tai buvo vienas didesnio negu 100 kv. m. ploto pastas, suprasdamas, kad dėl to pastatų savininkui P. R. neteisėtai bus sudaryta galimybė pastatus užregistruoti VĮ „Registrų centras“, nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose nurodytų reikalavimų, keliamų didesnio negu 80 kv. m. ploto pastatų statybai bei projektavimui, šį dokumentą – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) – ne anksčiau kaip 2019-04-11, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perėmė iš A. Č. ir šį dokumentą laikė iki kol jį perdavė P. R., tikslu pateikti VĮ „Registrų centras“ šių pastatų įregistravimui, ko pasekoje, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) užfiksuotų suklastotų duomenų pagrindu, VĮ „Registrų centras“ buvo užregistruoti keturi atskiri pastatai, tai yra, Pastatas – sandėlis 7 F1p, 32,71 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – sandėlis 8 F1p, 77,63 kv. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – garažas 4G1p, 78,50 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – garažas 5G1p, 75,49 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis laikė ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. P. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2019-04-11 iki 2019-04-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš R. T. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) matininko A. Č. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)), ir, žinodamas, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) yra suklastota – joje nurodyti žinomai neteisingi duomenys, tai yra, žinodamas, kad nubraižytame neva atskiro pastato 7 F1p plane, melagingai pažymėta neva esanti 0,12 m pločio ir 5,87 m ilgio siena tarp pastato 7 F1p ir 8 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, pažymėtas laukinėje pastato sienoje neva esantis įėjimas į šį pastatą, nors realiai jo nebuvo, į Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą įdėta fotonuotrauka, kurioje iš pastato išorės nufotografuotos prie sienos atremtos medinės durys, žinant, kad realiai įėjimo į šį pastatą 7F1p nėra, o durys prie sienos buvo priremtos tik imituojant esant įėjimą, užpildyta 1A Forma „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 7 F1p yra 37,71 kv. m. ploto, pastatas yra I grupės nesudėtingasis statinys ir jame yra įėjimas su įmontuotomis medinėmis durimis, taip Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodant, kad egzistuoja atskiras nesudėtingas 37,71 kv. m. ploto pastatas 7 F1p, taip pat, žinodamas, kad nubraižytame neva atskiro pastato 8 F1p plane, yra pažymėta neva esanti siena tarp pastato 8 F1p ir 7 F1p, nors realiai tokios sienos nebuvo, taip pat, užpildyta 1A Forma „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 8 F1p yra 77,63 kv. m. ploto ir yra I grupės nesudėtingasis statinys, taip Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodant, kad egzistuoja atskiras nesudėtingas 77,63 kv. m. ploto pastatas 8 F1p, tai yra, žinodamas, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) melagingai nurodyti duomenys, jog faktiškai egzistuoja du atskiri nesudėtingieji pastatai 7 F1p, kurio plotas 37,71 kv. m., ir 8F1p, kurio plotas 77,63 kv. m., nors realiai tai buvo vienas didesnio negu 100 kv. m. ploto pastas, taip pat, žinodamas, kad nubraižytuose neva atskirų statinių 4 G1p ir 5 G1p planuose nepažymėta ir neišmatuota tarp šių objektų esanti anga, kuri juos sujungia į vieną statinį, taip melagingai nurodant egzistuojant 2 atskirus nesudėtingus pastatus 4 G1p (78,50 kv. m. ploto) ir 5 G1p (75,49 kv. m. ploto), nors tai buvo vienas statinys, ir užpildytoje 1A Formoje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ pažymėta, kad pastatas 4 G1p yra atskiras 78,50 kv. m. ploto II grupės nesudėtingasis statinys, taip pat, užpildytoje 1A Formą „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“, kurioje pažymėta, kad pastatas 5 G1p yra 75,49 kv. m. ploto II grupės nesudėtingasis statinys, nors realiai tai buvo vienas didesnio negu 100 kv. m. ploto pastas, suprasdamas, kad dėl to šio suklastoto dokumento jam buvo neteisėtai sudaryta galimybė pastatus užregistruoti VĮ „Registrų centras“, nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose nurodytų reikalavimų, keliamų didesnio negu 80 kv. m. ploto pastatų statybai bei projektavimui, šį žinomai suklastotą dokumentą – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) – laikė iki kol jį 2019-04-19 pateikė VĮ „Registrų centras“ šių pastatų įregistravimui, ko pasekoje, VĮ „Registrų centras“ buvo užregistruoti keturi atskiri pastatai, tai yra, Pastatas – sandėlis 7 F1p, 32,71 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – sandėlis 8 F1p, 77,63 kv. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – garažas 4G1p, 78,50 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas – garažas 5G1p, 75,49 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis laikė ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla A. Č., R. T. ir P. R. atžvilgiu nutraukta BK 37 straipsnio pagrindu, ir priimti naują nuosprendį:

A. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, laiduotoja paskiriant D. Č.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius.

R. T., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, laiduotoju paskiriant M. T.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

4.1. Teigia, kad teismas neteisingai pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai padarytą nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme ir baudžiamąją bylą A. Č., R. T. ir P. R. atžvilgiu nutraukė, be to, teismas A. Č. ir R. T. paskyrė nepagrįstai mažus baudžiamosios poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydžius, o P. R. už nusikalstamos veikos padarymą nepaskyrė bausmės.

4.2. Nurodo, kad pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018). Teigia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo suklastotas dokumentas – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, 11 straipsnio 7 dalį, 2 straipsnio 5, 6 punktus kadastrų byloje nurodytų duomenų pagrindu yra fiksuojama eilė kitų duomenų, kurie fiksuojami Kadastrų tvarkytojo (VĮ Registrų centras) duomenų bazėse, šių duomenų pagrindu yra sukuriamos teisės ir pareigos ne tik nekilnojamojo daikto savininkui, bet ir tretiesiems asmenims (žemės sklypų savininkams, gretimų žemės sklypų savininkams, gretimų pastatų savininkams ir kitiems asmenims). Dėl to Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla yra dokumentas, o jame įrašyti duomenys turi svarbią teisinę reikšmę. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog A. Č. yra matininkas, kuris suklastojo dokumentą – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)). Vien ta aplinkybė, kad tokią bylą suklastojo asmuo, kuriam valstybė suteikia kvalifikacinį pažymėjimą (leidimą) atlikti tam tikrus veiksmus, rodo, kad tokio asmens veiksmai, tyčia pažeidžiant ne tik jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet ir vykdant nusikalstamus veiksmus, susijusius su šia veikla, negali būti pripažinti mažareikšmiais BK 37 straipsnio prasme. Nurodo, kad iš kaltinimo turinio ir nuosprendyje nurodytų duomenų dėl ko A. Č. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką nurodyta, jog jis kadastrų byloje tyčia užfiksavo tam tikrus objektus (duris, sienas), kurių realiai matavimo metu nebuvo. Teismas tokius matininko veiksmus įvertino kaip mažareikšmius. Galima daryti prielaidą, kad teismas tokius tyčinius matininko veiksmus įvertino kaip mažareikšmius, kadangi po ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. T. ir P. R. atliko tam tikrus veiksmus ir darbus nekilnojamojo turto objekte (įstatė tam tikras sienas, įmontavo duris), kurie faktinę situaciją priartino prie Nekilnojamojo kadastrų byloje nubraižytos ir užfiksuotos situacijos (tai yra, galimai šiuo metu faktinė pastatų situacija ir kadastrų byloje atžymėti duomenys neatitinka tik nežymiai). Teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino to, kokias pasekmes sukėlė A. Č., R. T. ir P. R. veiksmai, ir suklastotos kadastrų bylos pateikimas Kadastro tvarkytojui (VĮ „Registrų centras“), ir kodėl nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, negali būti pripažinta mažareikšme. Nurodo, kad iš duomenų matyti, jog kadastrų byloje buvo suformuoti neva egzistuojantys atskiri statiniai 4 G1p, 5G1p, 7F1p ir 8F1p, kurių visų plotai nurodyti mažesni negu 80 m2 (ir jie suformuoti kaip I ir II grupės nesudėtingieji statiniai), nors realiai pastatai 4 G1p ir 5G1p sudarė vieną (didesnį negu 80 m2 pastatą), taip pat, pastatai 7F1p ir 8F1p sudarė vieną (didesnį negu 80 m2 pastatą). Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statybos klasifikavimas“ ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas matyti, kad pastatams (I ir II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai pastato, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, o visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 m2 ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto) ne miesto teritorijoje nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas. Taigi, kadastrų byloje melagingai nurodžius matuoto pastato (pastatų) techninius duomenis, suformuojant atskirus, mažesnius negu 80 m2 atskirus statinius (nors tai buvo atskiri statiniai, kurių plotas didesnis negu 100 m2) P. R. (ir jo įgaliojimu veikęs R. T.) išvengė būtinybės gauti šių pastatų įteisinimui reikalingų statybą leidžiančių dokumentų ir statinių projektų. Pažymi, kad statybos leidimai ir statinio projektai yra rengiami tam, kad pastatai būtų statomi pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad jų eksploatavimas būtų saugus ir nekeltų pavojaus statinių savininkui ir tretiesiems asmenims. Be to, pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, rengiant projektus ir juos derinant, reikalingi ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, nagrinėjamu atveju ir su šiais pastatais besiribojančio kito statinio savininkės – I. D. – sutikimas bei derinimas. Teigia, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (Objektas: žemės sklypas su statiniais; Registro Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas: (duomenys neskelbtini)) suklastojimo tikslas neatžymėti objektų (sienų ir durų, kurių realiai nebuvo) buvo susijęs su tuo, kad būtų galima išvengti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (kurie užtikrina statomų ar naudojamų pastatų saugumą), bei išvengti gretimų žemės sklypų ir (ar) besiribojančių pastatų savininkų nesutikimo, taip eliminuojant šiuos asmenis ir užkertant jiems kelią ginti savo teises ir teisėtus interesus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalį matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus“ ir Kadastro tvarkytojas (VĮ Registrų centras) registruodamas bei fiksuodamas kadastro byloje esančius duomenis Nekilnojamojo turto registre, neatlieka papildomo tokių duomenų patikrinimo (tai patvirtina 2019-03-02 VĮ Registrų centro raštas byloje), todėl A. Č. suklastojus Nekilnojamojo turto kadastro bylą ir žinant, kad Kadastro tvarkytojas šių duomenų tikrumo netikrins, o R. T. ir P. R. šį suklastotą dokumentą panaudojus, buvo išvengta statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pastatų įteisinimui bei užkirstas kelias tretiesiems asmenims ginti savo teises ir teisėtus interesus, kiek tai susiję su šių pastatų įteisinimu. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos statybos ir viešosios tvarkos statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto paaiškinimai patvirtina, kad „Pastatas kuris yra 8 ir 7 yra vientisas todėl šiam pastatui reikalingi leidimai“ (t. 3, b. l. 46-48). Taip pat VĮ „Registrų centras“ specialistas G. M. nurodė, kad „<...>jei pastatas, kuris šiuo metu yra 8 ir 7 būtų vienas pastatas, tai jo bendras ilgis 17 metrų, ir būtų virš 110 kvadratų, tada jo nebūtų galima registruoti kaip nesudėtingą, reiktų statybą leidžiančio dokumento“ (t. 4, b. l. 90). Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas papildomas kadastrinių duomenų matavimas (atliko G. M.) ir neatitikimai buvo nebe tokie dideli, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teisme G. M. patvirtino, kad tokį matavimą atliko tik paprašytas patikrinti ir palyginti faktinę situaciją su A. Č. matavimais, tačiau tuo pačiu nurodė, kad nei tuomet, kai kadastrų bylą formavo A. Č., nei šiuo metu tokie matavimai neturėtu būti atliekami: „Nustatė, kad matavimo duomenys neatitiko visų bylos duomenų. Nustatė, kad buvo suformuoti atskiri pastatai, nors buvo vienas pastatas. Buvo suformuoti atskiri garažai, sandėliai. Tai buvo vienas sandėlis. <...> Iki 80 kvadratų ploto kaimo vietovėje nereikia statybos projekto nei leidimo. Užpildai dokumentaciją ir registruoji. Virš 80 jau viskas reikalinga. <... > Aš tokių duomenų nebūčiau formavęs, nes viskas po vienu stogu.<...>Tikslinau esamų bylų duomenis. <...> Aš taip neformuočiau. Tai buvo virš 200 kvadratų plotas“ (2021-08-03 posėdžio protokolas). Prokuroras skunde nurodo, kad šių aplinkybių pasėkoje matyti, kad VĮ Registrų centras nėra patikrinęs šiuo metu įregistruotais tebesančių pastatų atitikimo teisės aktų reikalavimams, ir šiuo metu nėra aišku, ar jų naudojimas saugus (apie tai bus pateiktas papildomas raštas VĮ „Registrų centras“ įsiteisėjus teismo nuosprendžiui), ir tokia situacija susidarė būtent dėl kadastro bylos suklastojimo ir jo pateikimo Kadastro tvarkytojui. Dėl šios veikos pasekmės tebeegzistuoja ir dabar, kitos institucijos, įsiteisėjus nuosprendžiui, turės atlikti eilę veiksmų, susijusių su šiais pastatais, tuo pačiu, bus nustatoma, kiek ir kokia apimtimi buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Dėl to prokuroras, atsižvelgęs į aukščiau pateiktus duomenis, mano, kad atsižvelgiant į teismų praktikos dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas nustatytus kriterijus: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydis (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms - teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018), nagrinėjamu atveju A. Č., R. T. ir P. R. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, o baudžiamoji byla jų atžvilgiu BK 37 straipsniu pagrindu nutraukta nepagrįstai.

4.3. Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu A. Č. ir R. T. kaltę pripažino visiškai ir prašė teismo jų atžvilgių baudžiamąją bylą nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio taikymui būtinos sąlygos, todėl esant BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, A. Č. ir R. T., padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotini atitinkamai laiduotojų D. Č. ir M. T. atsakomybėn, A. Č., R. T. tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. yra matininkas, jis tyčia pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, naudojosi padėtimi, kad Kadastrų tvarkytojas netikrins jo pateiktų duomenų, jam keliami aukštesni rūpestingumo standartai, todėl prokuroras mano, kad paskirtos įmokos dydis turėtų būti didesnis negu galimas tokios įmokos vidurkis, o atsižvelgiant į tai, kad R. T. kartu su A. Č. atliko nusikalstamus veiksmus, derino šios nusikalstamos veikos padarymo detales, bei į jo siekiamus tikslus, – paskirtos įmokos dydis turėtų būti didesnis negu galimas tokios įmokos vidurkis.

4.4. Prokuroras skunde nurodo, kadangi P. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltu neprisipažino, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, pensininkas, todėl atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus, į BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą turėtų būti skirtina bausmė - bauda. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymu siektų tikslų, tebesančias pasekmes (galimai yra registruoti ir naudojami pastatai neatitinkantys teisės aktų), todėl jam skirtinos baudos dydis – 180 MGL – atitiktų bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

5. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir jo gynėja adv. I. Bekerė prašo panaikinti P. R. atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio Rūmų 2021-11-12 nuosprendį ir P. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jo patirtas išlaidas gynybai pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš valstybės.

5.1. Teigia, kad P. R. atžvilgiu priimtas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas teisines išvadas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad P. R. kaltinamas laikęs ir panaudojęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pateikdamas šį dokumentą VĮ Registrų centrui. P. R. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė esąs nekaltas, nes R. T. jam perduodamą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą paėmė, laikė ją ir pateikė VĮ Registrui centrui nežinodamas, jog šis dokumentas suklastotas, t. y. nežinodamas, jog kai kurie šiame dokumente užfiksuoti duomenys neatitiko tuo metu buvusios faktinės situacijos. Dėl to teigia, kad P. R. veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Nurodo, kad 2017 m. P. R. nupirko iš V. T. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su neįregistruotais statiniais (priestatai, 6 objektai) ant jo, tikslu, jog P. R. galėtų įregistruoti šiuos statinius savo vardu, V. T. išdavė jam tokią teisę suteikiantį 2017-01-19 sutikimą, be to, netrukus po įsigijimo, P. R. su R. T. 2017-01-25 sudarė šių statinių panaudos sutartį. Taigi šiais statiniais faktiškai naudojosi, prižiūrėjo ir jais rūpinosi R. T., turėdamas teisę juos subnuomoti ar perduoti kitam asmeniui panaudos pagrindais. P. R. turimomis žiniomis, I. D. aplinkos žmonės (sutuoktinis, jo brolis, jų faktiškai valdomos įmonės) pagal susitarimą su R. T. buvo šių statinių subnuomininkais ir faktiniai naudotojai. Taigi, nors P. R. buvo nekilnojamojo turto savininkas, tačiau faktiškai statiniais nesinaudojo, ten nesilankė. Pabrėžia, kad nuo pat šių statinių įsigijimo, faktinis jų valdytojas buvo R. T., kuris ir sprendė visus su šiais statiniais susijusius klausimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent R. T. inicijavo P. R. priklausančių statinių kadastrinius matavimus, surado matininką A. Č., su juo tarėsi bei sprendė visus kilusius klausimus bei tą darė P. R. nedalyvaujant ir be jo žinios. A. Č. patvirtino, kad jo klientas ir kadastrinių matavimų užsakovas buvo R. T., su kuriuo jis susitarė dėl tokios kadastrinių matavimų bylos parengimo, nes šis jam pažadėjęs faktiškai įgyvendinti ginčo dokumente iš anksto fiksuotus sprendinius. R. T. perdavė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą P. R., nes jis buvo nekilnojamojo turto savininkas ir tik jis pats galėjo pateikti šį dokumentą VĮ Registrų centrui. Gavęs iš R. T. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, P. R. šio dokumento neanalizavo, netikrino su faktiniais duomenimis, nes šis dokumentas bei Deklaraciją apie statybos užbaigimą buvo parengti specialisto, o jis pats tokių dokumentų analizei specialių žinių neturėjo, todėl ir nesigilino. Kadangi VĮ Registrų centras priėmė jo teikiamus dokumentus bei įregistravo jo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tai P. R. nekilo abejonių dėl specialisto parengtų ir R. T. jam perduotų dokumentų.

5.2. Teigia, kad nepagrįstai teismas P. R. parodymus laikė prieštaringais, nes P. R. neneigia nei vienos anksčiau tyrėjams nurodytos aplinkybės, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų negalima laikyti prieštaringais, o tik papildančiais ir patikslinančiais. Atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant nusikaltimo subjektyviosios sudėties požymius teisinę reikšmę turi tik tie P. R. veiksmai, kuriuos jis atliko iki suklastoto dokumento pateikimo VĮ Registrų centrui. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatinėjama, kada P. R. lankėsi adresu (duomenys neskelbtini) ir kuriuose būtent iš ten esančių statinių jis yra buvęs (ar jų sprendiniai suklastoti dokumente), kada būtent jis susipažino su kadastro bylos duomenimis (prieš ar po panaudojimo). Tai, kad P. R. apsilankė ginčo objekte ir skaitė ginčo kadastrinių matavimų bylą jau po nusikalstamos veikos padarymo – neįrodo jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tas pats yra pasakytina ir apie R. T. parodymus, jog „P. R. yra buvęs šiose patalpose“, nes nenustačius jo apsilankymo datos ir kuriose konkrečiose patalpose jis yra buvęs, nėra pagrindo išvadai, jog jis žinojo, kad dokumentas suklastotas šio dokumento pateikimo VĮ Registrų centrui momentu. Nors teismas sprendė, kad P. R. yra galutinis naudos gavėjas dėl kadastrinių matavimų bylos suklastojimo, tačiau ši išvada neteisinga, nes teismas neįvertino R. T. duotų parodymų, jog su P. R. „buvo susitarta žodiniu susitarimu, kad kai baigsis teisminiai procesai su banku, bus viskas įregistruota“. Taigi R. T. turėjo prisiėmęs pareigą teisiškai įregistruoti P. R. parduotus statinius ir šios pareigos įvykdymu buvo suinteresuotas būtent jis. R. T. pats iniciavo ir organizavo šią procedūrą, jis surado matininką, su juo tarėsi ir P. R. pateikė jau sutvarkytus dokumentus ir pilnai užpildytą deklaraciją, kuriuos šis turėjęs tik pristatyti į VĮ Registrų centrą, ką šis ir padarė, neįtardamas, jog dokumentai gali būti suklastoti. Jei būtų reikalingi projektavimo darbai ar papildomos su tuo susijusios išlaidos, tai ši našta būtų tekusi R. T. pagal jo su P. R. sudarytą žodinį susitarimą. P. R. nenurodinėjo ir nekontroliavo R. T. kaip konkrečiai jis turėtų statinius įregistruoti ir kada jis tą turi padaryti – šiuos klausimus sprendė pats R. T. savo nuožiūra.

5.3. Apeliantai skunde teigia, kad aplinkybė - žinojo ar ne, kad kadastrinių matavimų byla bei deklaracija yra suklastotos, - yra esminė, nes tai yra vienas iš kriterijų, kuriais sprendžiama apie veikos pobūdį, tyčią panaudojant suklastotą dokumentą. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus visus byloje esančius įrodymus vertinti kaip visumą, juos jungiant į loginę grandinę. Baudžiamosios bylos duomenų visumos analizės nebuvimas, t. y. abejonių nepašalinimas dėl to, ar P. R. tyčia panaudojo jam žinomai suklastotą kadastrinių matavimų bylą, ar vis dėlto, veiksmus atliko pasitikėdamas R. T. ir elgėsi galimai nerūpestingai, bet tai neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės. Nuteisiant asmenį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis, o teismo nuosprendyje turi būti pateikti tokias teismo išvadas patvirtinantys argumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-458/2020). Teigia, kad išanalizavus ir įvertinus anksčiau aptartus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, įvykio eigą ir pasekmes, visų kaltinamųjų parodymus apie jų subjektyvų situacijos suvokimą, taip pat liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad byloje nesurinkta patikimų P. R. kaltės įrodymų.

6. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. T. gynėja adv. S. Vaičiulytė-Gavorskienė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį R. T. atžvilgiu palikti galioti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Kaip matyti iš aukščiau cituoto apeliacinio skundo reikalavimų R. T. atžvilgiu, skundu iš esmės siekiama, kad R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleistas ne dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. T. padarytos veikos, jos kvalifikavimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, tinkamai įvertino bylos medžiagą, tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, rėmėsi teismų praktika panašiose bylose, teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais dėl bylai aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kas leidžia konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

7. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. Č. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

8. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir jo gynėja adv. I. Bekerė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės A. Č. ir R. T. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9. Apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl P. R. ir jo gynėjos apeliacinio skundo

10. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. R. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, P. R. ir jo gynėja nesutinka su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl P. R. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl P. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

12.1. P. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog Kadastrinių matavimo byloje nurodyti duomenys yra suklastoti, šią suklastotą Kadastrinių matavimų bylą laikė iki kol ją 2019-04-19 pateikė VĮ Registrų centrui pastatų įregistravimui.

12.2. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

12.3. Teisme P. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2017 m. iš V. T. nupirko žemę su nepriduotais pastatais, kuriuos įsipareigojo priregistruoti, kad tame sklype nesilankė ir niekuo nesirūpino, viskuo rūpinosi R. T.. Taip pat parodė, kad R. T. jam pasakė, kad darys kadastrinius matavimus, kad po to R. T. jam atvežė matavimų bylą, pasirašė statybos deklaraciją ir kartu su matavimų byla nuvežė į VĮ Registrų centrą įregistruoti pastatus. P. R. teisme aiškino, kad jis jam R. T. atvežtos matavimo bylos netikrino, nes buvo neįdomu, be to, pasitikėjo R. T., taip pat, kad pastatuose nėra buvęs, jais nesidomėjo. Vertinant tokius P. R. parodymus teisme, būtina pažymėti, kad parodymus teisme P. R. davė po to, kai teisme buvo apklaustas R. T., kuris nurodė, kad pagal susitarimą su P. R., jis toliau rūpinosi P. R. nusipirktais pastatais, o perduodamas matavimo bylą P. R., pastarajam nesakė, jog matavimų bylos duomenys yra neteisingi. Be to, P. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pagal jam pareikštą įtarimą padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, kad parodymus duos teisme (t. 5, b. l. 73–74, 87–88). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. R. nurodė, kad prie pastato buvo, tačiau aplink jį nevaikščiojo, nežiūrėjo, nematė jokių durų, sienų, kas kur buvo įvardinti negali, kad pastatų neperstatinėjo, rekonstrukcijos neatliko, tik 2018 metais keitė pastatų stogo dangą (iš viso 270 kv. m), kad visų atskirų 6 pastatų plotai neviršijo 80 kv. m, tai peržiūrėjo pagal kadastrinę bylą, taip pat pasidomėjo, todėl nieko įtartino jam nekilo, be to, įregistruojant pastatus VĮ Registrų centre nebuvo problemų. Taip pat parodė, kad deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą sudarė pats pagal patvirtiną formą, ją taip pat pateikė VĮ Registrų centrui kartu su nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra ir statinių išdėstymo planas, pastatų fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad statiniai yra seni, kad nuotraukas darė tas, kas atliko kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 83–84; t. 2, b. l. 169–170). Vertinant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus P. R. parodymus matyti, kad juose yra prieštaravimų, nes ikiteisminio tyrimo metu P. R. pripažino, kad buvo pastatuose kelis kartus, atliko pastatų stogo dangos keitimo darbus, pripažino, kad įsigijo iš viso šešis pastatus, nors teisme teigė, kad pastatuose nebuvo, jais nesidomėjo, nežino, kada ir kaip juos įsigijo, nematė ką pirko. P. R. parodymus, jog pastatuose nesilankė, paneigia R. T. parodymai, jog P. R. yra buvęs šiose patalpose, kad prieš savaitę (R. T. apklausa vyko 2020-05-05) jis kartu su P. R. įstatė sienas ir duris, viską padarė taip, kaip yra pagal projektą (t. 2, b. l. 105). Taip pat aplinkybę, kad P. R. žinojo, kokius pastatus įsigijo ir koks pastatų bendras plotas, patvirtina P. R. ir R. T. pasirašyta 2017-01-25 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kuria P. R. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis R. T. perdavė 6 objektus – sandėlius ir garažus, kurių bendras plotas ~300 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat prieštaravimų P. R. parodymuose yra dėl to, ar jis domėjosi jam pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esančiais duomenimis. Nors teisme P. R. teigė, kad jam pateiktoje kadastrinių matavimo byloje nurodytų duomenų netikrino, buvo neįdomu, pasitikėjo R. T., tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad žiūrėjo matavimų bylą, matė nuotraukas, planus, kad pats užpildė statybos deklaraciją, matė, kad visų pastatų plotas neviršijo 80 kv. m, kad sutikrino su matavimų bylos duomenimis. Pastebėtina, kad tiek negyvenamųjų patalpų panaudos sutartyje nurodyti duomenys (kad bendras pastatų plotas ~300 kv. m), tiek ir paties P. R. parodymai, jog 2018 m. buvo keičiama pastatų stogo danga (270 kv. m), rodo, kad P. R. žinojo ne tik, kokius pastatus įsigijo, bet ir žinojo, koks bendras pastatų plotas. Be to, P. R. pripažino, kad jis pats užpildė deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą pagal formą ir šią deklaraciją kartu su matavimų byla pridavė VĮ Registrų centrui įregistruoti pastatus. Pažymėtina, kad deklaracijoje nurodyti duomenys sutampa su matavimų byloje nurodytais duomenimis. Taigi, tai patvirtina, kad P. R. susipažino su matavimų byloje esančiais duomenimis ir šiuos duomenis pats įrašė į deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ir pasirašydamas patvirtino, kad duomenys yra teisingi.

12.4. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vertindamas P. R. duotus parodymus, nurodė, kad galutinis naudos gavėjas dėl kadastrinių matavimų bylos suklastojimo yra P. R., nes būtent jis yra užregistruotų šešių pastatų savininkas, jis išvengė projektavimo darbų atlikimo, kad jis mokėjo už atliktus matavimo darbus. P. R. pripažino, jog jis pasidomėjo, kad kaimo vietoje statiniams iki 80 kv. m ploto nereikia statybos projekto ir leidimo, kad jis matė, kad visų pastatų plotai neviršijo 80 kv. m, kad sutikrino su matavimų bylos duomenimis.

13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad P. R. parodymai yra prieštaringi, juos paneigia šiame sprendime aptarti įrodymai, daroma išvada, kad P. R. žinojo, jog kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys neatitinka realių ir faktinių aplinkybių, užpildė deklaraciją ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis bei suklastotą kadastrinių matavimų bylą pateikė VĮ Registrų centras, to pasekoje buvo neteisėtai įregistruoti šeši atskiri statiniai. Taigi, jo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tarp jų ir P. R. tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad P. R. kaltė įrodyta, nes jis laikė ir panaudojo suklastotą tikrą dokumentą, o nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas prieštaringais P. R. parodymais nesirėmė ir juos vertino kaip P. R. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to naikinti skundžiamą nuosprendį P. R. ir jo gynėjos apeliaciniame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šių apeliantų apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

14. Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Č., R. T. ir P. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pripažino mažareikšme.

14.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-271-648/2015, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

14.2. Nors BK 300 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą ar disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-306-895/2016). BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo ar jų panaudojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

14.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. suklastojo kadastrinių matavimų bylą ir joje esančius duomenis, R. T. padėjo A. Č. suklastoti kadastrinių matavimų bylą ir ją panaudojo perduodamas P. R., o P. R., žinodamas, kad byla suklastota, kad joje surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, šią bylą pateikė VĮ Registrų centrui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – tai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys, o minėto straipsnio 6 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Taigi, kadastrinių duomenų byla – tai dokumentas, kuriame užfiksuoti konkretūs faktiniai duomenys, jų pagrindu atliekamas teisinis fakto registravimas, t. y. kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centre įregistruojami byloje nurodyti objektai tam tikro asmens nuosavybės teise ir patvirtinama, kad kadastrinių matavimų duomenys yra teisingi. Dėl to kadastrinių duomenų byla turi teisinę reikšmę ir gali sukelti teisines pasekmes, sudaryti prielaidas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme.

14.4. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad 2019-04-01 atliktų kadastrinių matavimų byloje buvo užfiksuotos durys, sienos, kurių kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo, tačiau A. Č., prašant ir žinant R. T., jas užfiksavo kaip esančias. Taigi, iš duomenų matyti, jog kadastrinių matavimų byloje buvo suformuoti neva egzistuojantys atskiri statiniai 4 G1p, 5G1p, 7F1p ir 8F1p, kurių visų plotai nurodyti mažesni negu 80 m2, jie suformuoti kaip I ir II grupės nesudėtingieji statiniai, nors realiai pastatai 4 G1p ir 5G1p sudarė vieną (didesnį negu 80 m2 pastatą), taip pat, pastatai 7F1p ir 8F1p sudarė vieną pastatą (didesnį negu 80 m2 pastatą), dėl to pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statybos klasifikavimas“ ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas, specialistų V. Š. bei G. M. paaiškinimus, privalu buvo turėti statinio projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. T. parodė, kad 2000 metais prie jo tėvų įsigyto vieno ilgo pastato (t. y. karvidės) buvo pristatytas priestatas, kuriame buvo trys garažai ir rūsys bei pagalbinė patalpa, kai statė priestatą prie pagrindinio pastato, buvo suformuota, kur bus durys, padaryti praėjimai viduje įeiti iš vieno garažo į kitą garažą, bet dokumentų nėra (t. 2, b. l. 97–98). Taigi, R. T. parodymai patvirtina, kad buvo pristatytas vienas priestatas, o ne šeši atskiri priestatai. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statybos klasifikavimas“ ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas matyti, kad pastatams (I ir II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai pastato, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, o visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 m2 ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto) ne miesto teritorijoje nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas. Specialistai V. Š. ir G. M. parodė, kad pastatas, kuris yra 8 ir 7, yra vientisas, todėl šiam pastatui reikalingi leidimai (t. 3, b. l. 46-48; t. 4, b. l. 90). Specialistas G. M. teisme nurodė, kad jis atlikdamas papildomus matavimus, t. y. tikrindamas A. Č. atliktus matavimus, nustatė, kad A. Č. atliktų matavimų duomenys neatitiko realių duomenų, kad buvo suformuoti atskiri pastatai (garažai, sandėliai), nors buvo vienas pastatas, viskas po vienu stogu. Taigi, specialistai patvirtino, kad statinių įregistravimui buvo reikalingi statinių projektai ir statybą leidžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad šiuo metu kadastrinių duomenų byloje esantys duomenys atitinka faktinius duomenis, nes, kaip nurodė R. T., kai patalpų nuomininkai atlaisvino patalpas, jis su P. R. įstatė duris, sienas, t. y. padarė viską taip, kaip yra pagal projektą (t. 2, b. l. 105). Specialistas G. M. patvirtino, kad šiuo metu viskas yra, tik yra nedidelis skirtumas tarp matavimo duomenų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad kadastrinių duomenų byloje melagingai nurodžius matuoto pastato (pastatų) techninius duomenis, suformuojant atskirus, mažesnius negu 80 m2 atskirus statinius (nors tai buvo atskiri statiniai, kurių plotas didesnis negu 100 m2), P. R. (ir jo įgaliojimu veikęs R. T.) išvengė būtinybės gauti šių pastatų įteisinimui reikalingus statybą leidžiančius dokumentus ir statinių projektus, taip pagreitino pastatų įregistravimo procedūrą.

14.5. Kaip teisingai prokuroras skunde nurodė, statybos leidimai ir statinio projektai yra rengiami tam, kad pastatai būtų statomi pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad jų eksploatavimas būtų saugus ir nekeltų pavojaus statinių savininkui ir tretiesiems asmenims. Nors pastatai, kurie VĮ Registrų centre buvo įregistruoti P. R. vardu, buvo pastatyti 2000 m. (R. T. parodymai), tačiau, kaip iš bylos matyti, faktiškai jie yra eksploatuojami daugiau nei 20 metų, per kuriuos jokių pastatų nesaugumo požymių nepastebėjo nei jų naudotojai, nei juos apžiūrėję institucijų atstovai. Pažymėtina, kad institucijų pareiga tikrinti, ar pastatai yra saugūs juos eksploatuoti, atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad institucijos būtų nustačiusios, jog P. R. nuosavybės teise įregistruoti pastatai kelia realų pavojų. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kad įregistruotų atskirų pastatų eksploatavimas yra nesaugus ir kelia pavojų statinių savininkui ir tretiesiems asmenims, niekuo nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad pastatai yra nesaugūs.

14.6. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio nuostatas rengiant projektus ir juos derinant, reikalingi ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Byloje nustatyta (P. R., R. T., V. T. parodymai), kad 2017-01-18 P. R. iš V. T. nusipirko ne tik dalį žemės sklypo, bet ir neregistruotus statinius, kurie 2000 m. buvo pristatyti prie registruoto pastato – karvidės, ir 2017-01-19 sutikimu V. T. sutiko, kad P. R. statinius užregistruotų Registrų centre savo vardu. Taip pat iš bylos matyti, kad 2017-01-25 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi P. R. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis R. T. perdavė 6 objektus – sandėlius ir garažus, kurių bendras plotas ~300 kv. m, o 2019-02-11 varžytinėse I. D. įsigijo V. T. vardu registruoto žemės sklypo dalį ir pastatą – karvides, kurios I. D. nuosavybe įregistruotos tik 2019-03-04. Atsižvelgiant į tai, kad 2019-04-10 atliekant kadastrinius pastatų matavimus I. D. jau buvo įsigijusi karvidę, prie kurios, kaip byloje nustatyta, buvo pristatyti neregistruoti pastatai, tai ji, kaip bendrasavininkė, privalėjo būti supažindinta su atliktų matavimų duomenimis, t. y. turėjo būti gautas jos sutikimas. P. R. 2019-04-19 VĮ Registrų centrui pateikdamas prašymą įregistruoti pastatus, pateikė ir dokumentus – deklaraciją apie statybos pabaigą ir matininko parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant kadastrinius pastatų matavimus I. D. jau buvo žemės sklypo bendraturtė, taip pat karvidės, kuri turi bendrą sieną su statiniais, savininkė, ji laikoma suinteresuotu asmeniu kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl statinių kadastro duomenų nustatymo ir daiktinių teisių į juos įregistravimo teisėtumo, nes šie faktai gali turėti reikšmės jos, kaip žemės sklypo bendraturtės bei bendrą sieną turinčio pastato savininkės, naudojimosi savo daiktinėmis teisėmis sąlygoms. Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021 matyti, kad teismas išnagrinėjo ginčą tarp I. D. ir VĮ Registrų centro bei P. R. ir E. R. dėl VĮ Registrų centro sprendimo įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei sprendimo Nekilnojamojo turto registre į Statinius įregistruoti P. R. nuosavybės teises panaikinimo. Šiame sprendime teismas nurodė, kad nenustatytos aplinkybės, kad statinių įregistravimu būtų pažeistos I. D., kaip žemės sklypo bendraturtės bei karvidės savininkės, teisės ar teisėti interesai, nes I. D. niekaip nepagrindė, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti sudarant kadastro duomenų bylą nekilnojamiesiems daiktams, į kuriuos ji neturi jokių teisių. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta/įregistruota, nėra duomenų, kad dėl Statinių įregistravimo I. D. patiria naudojimosi jai tenkančio žemės sklypo dalimi suvaržymus. Įsigydama karvidės pastatą, pareiškėja žinojo apie kitam savininkui priklausančią žemės sklypo dalį ir šalia karvidės sienos 2000 m. pristatytus statinius, kurie varžytynėse nebuvo parduodami. Ta aplinkybė, kad ginčo statiniai turi bendrą sieną su I. D. priklausančiu pastatu, jai buvo žinoma, kadastro duomenų nustatymas statiniams objektyviai negalėjo turėti įtakos I. D. teisių apimčiai naudojantis jai priklausančiu pastatu – karvide. Taigi, statinių kadastro duomenų nustatymas ir daiktinių teisių į juos įregistravimas galiojančios deklaracijos ir kadastro duomenų bylos pagrindu I. D. teisių bei teisėtų interesų nepažeidė“. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad prokuroro skundo argumentas, kad kadastrinių matavimų bylos duomenų suklastojimu pažeidžiamos I. D. teisės ir teisėti interesai, nes nebuvo gautas jos sutikimas, yra nepagrįstas. Be to, pastebėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-05 sprendime konstatavo, kad P. R. nuosavybės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos remiantis P. R. patvirtintos deklaracijos, kuri pagal šios deklaracijos surašymo, patvirtinimo ir pateikimo teritoriniam registratoriui metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, Reglamento 105 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.2.2.3 papunktį, buvo pagrindas registruoti statinį Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Nors ši deklaracija parengta remiantis kadastrinių matavimo bylos duomenų pagrindu, tačiau P. R. nėra kaltinamas suklastojęs šią deklaraciją, kurios pagrindu VĮ Registrų centre ir buvo įregistruoti jo vardu statiniai.

14.5. Įvertinus tai, kad A. Č. atliktų kadastrinių matavimų bylos suklastotais duomenimis reali žala žemės sklypo bendraturtės ir karvidės, su kuria ribojasi statiniai, savininkės I. D. teisėms ir teisėtiems interesams nebuvo padaryta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pastatai yra nesaugūs, bei atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų duomenys buvo suklastoti tam, kad išvengti statinių projektų ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo ir taip tik pagreitinti pastatų įregistravimą, daroma išvada, kad A. Č., R. T., P. R. veiksmais BK 300 straipsnio 1 dalies saugomam teisiniam gėriui esminė žala nebuvo padaryta. Kadangi tokia veika buvo vienkartinio pobūdžio, neturint intereso nesąžiningai praturtėti ir ja nebuvo niekam pakenkta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, jog A. Č., R. T. ir P. R. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (tai yra ultima ratio) taikymas. Dėl to A. Č., R. T. ir P. R. pagrįstai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio

15. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat teigia, kad A. Č., R. T. paskirtų įmokų į nukentėjusių asmenų fondą dydis yra per mažas, o P. R. nepagrįstai nepaskirta 180 MGL (9000 Eur ) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija pripažįsta, kad ne tik A. Č., R. T., bet ir P. R. pagrįstai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tai teisėjų kolegija dėl prokuroro skundo argumento dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio pasisako bendrai.

15.1. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Parenkant baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

15.2. Skundžiamu nuosprendžiu A. Č., R. T. ir P. R. paskirta po 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

15.3. Prokuroras skundu prašo A. Č., R. T. paskirtų įmokų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžius padidinti ir pagrindinis to prašymo argumentas yra tai, kad nusikalstama veika nėra mažareikšmė. Kaip šiame sprendime jau minėta, A. Č., R. T. padaryta veika yra mažareikšmė, todėl apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prokuroro skundo dėl reikalavimo nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pripažinti ne mažareikšme, neturi pagrindo spęsti prokuroro reikalavimą dėl įmokų dydžių didinimo. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažeistų BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą.

16. Apeliaciniu skundu P. R. ir jo gynėja prašo P. R. patirtas išlaidas gynybai pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš valstybės. BPK 105-106 straipsnių nuostatos nenumato galimybės priteisti kaltinamojo (išteisinamojo, taip pat ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Be to, P. R. ir jo gynėjos apeliacinis skundas netenkinamas kaip nepagrįstas. Dėl to P. R. ir jo gynėjos apeliacinio skundo prašymas priteisti P. R. turėta išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.