- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-62-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00037-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), kurioje A. Č., R. T. ir P. R. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.
2021 m. sausio 29 d. Šiaulių apylinkės teise Radviliškio rūmuose gautas I. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymas pripažinti I. D. nukentėjusiuoju asmeniu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini).
2021 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi I. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymas atmestas.
I. D. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, padavė skundą Šiaulių apygardos teismui prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir pripažint I. D. nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog skundžiama nutartis yra galutinė ir neskundžiama, nesilaikė baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439-442 straipsniuose numatytos apskundimo tvarkos. Pažymi, jog iš teismų praktikos matyti, kad apeliacinės instancijos teismai sprendžia pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta pripažinti asmenis nukentėjusiaisiais, teisėtumo klausimus.
Atsiliepimas
Taip pat nurodo, jog teismas pažeidė rungimosi principą, nes kaltinamieji gavo nukentėjusiosios 2021 m. sausio 17 d. prašymo nuorašus, sudarant galimybę pateikti atsiliepimus, tuo tarpu nukentėjusioji negalėjo pasisakyti dėl pateiktų atsiliepimų.
Taip pat nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos įvykdymu kaltinamų asmenų neteisėtų veiksmų I. D. patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro I. D. patirtos išlaidos renkant įrodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, bandant įtikinti prokuratūrą jog kadastrinių matavimų bylos duomenų sąmoningas iškraipymas bei jų panaudojimas valstybinėje įstaigoje turi BK 300 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymių. Pažymi, jog norint skaidyti ginčo statinį į kelis savarankiškus statinius bei keisti jų funkcinę paskirtį buvo reikalinga gauti jos, kaip statinio konstrukcijų bendrasavininko, sutikimą. Tuo tarpu suklastojus kadastrinę bylą ir tokiu būdu neteisėtai suskaidžius statinį į mažesnius statinius bei pakeitus jų funkcinę paskirtį, buvo išvengta pareigos gauti nukentėjusiosios sutikimą. Nukentėjusioji laikosi pozicijos, jog kaltinamiesiems panaudojus suklastotus dokumentus buvo neteisėtai pažeistos jos nuosavybės teisės, ribojant daiktinių teisių turinį ir pasisavinant dalį turto.
Neturtinę žalą sieja su tuo, kad ją palietė kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos sukeltos neigiamos pasekmės, kaltinamųjų įvykdyta veika buvo pasikėsinta ne tik į valdymo tvarką, bet ir į I. D., kaip žemės sklypo bendrasavininko, nuosavybės teisių turinį. Nukentėjusioji patyrė didelius nepatogumus, kadangi turėjo gaišti savo laiką rinkdama įrodymus apie įvykdytos nusikalstamos veikos faktą, rašydama pranešimą ikiteisminio tyrimo institucijai, su tuo susijusius skundus ir t.t. Ji turėjo gaišti savo asmeninį laiką dėl to, kad kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus, kurie ją liečia, įtakoja jos nuosavybės teisių turinį. Ir tai akivaizdžiai atitinka CK 6.250 straipsnyje minimos „nepatogumų“ sąvokos požymius. Todėl I. D. mano, kad ji patyrė neturtinę žalą, ir dėl to turi teisę prašyti jos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusiojo statusą fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas – nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Juridinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju. Asmens pripažinimas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo stadijoje yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro kompetencija.
Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė I. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymą I. D. pripažinti nukentėjusiąja, kadangi šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas pareikštas A. Č., R. T. ir P. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dokumentų klastojimas bei žinomai suklastoto dokumento panaudojimas, o atstovo advokato prašyme pripažinti asmenį nukentėjusiuoju nėra nurodyta, kaip I. D. nukentėjo dėl BK 300 straipsnyje galimai padarytos nusikalstamos veikos. I. D. atstovo advokato skunde nurodoma, jog turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos renkant įrodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką ir bandant įtikinti prokuratūrą. Be to, I. D. patyrė ir neturtinę žalą, nes turėjo gaišti savo asmeninį laiką ir dėl to patirti nepatogumus. Aukštesniojo teismo vertinimu su šia dėstoma pozicija negalima sutikti, kadangi atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą tariama žala I. D. atsirado ne dėl kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju akcentuojama turtinė ir neturtinė žala atsirado tik dėl pačios I. D. valia atliktų veiksmų, t. y. pačiai renkant įrodymus, bandant įtikinti prokuratūrą.
Nors atstovas advokatas teisingai nurodo, kad žemesnės instancijos teismas nesilaikė BPK straipsniuose numatytos apskundimo tvarkos ir neteisingai nurodė, kad nutartis neskundžiama. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju šis pažeidimas nutarties esmės nekeičia. Skundas buvo priimtas ir persiųstas nagrinėti aukštesniajam teismui.
Atmetamas skundo argumentas, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Pažymėtina, kad asmenys suinteresuoti savo padėtimi gali tik teikti teismui papildomus duomenis. BPK nenumato pakartotinio atsiliepimų siuntimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti I. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.