Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. specialiosios teisės sustabdymo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi konfiskuotas A. R. priklausantis automobilis „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, saugomas (duomenys neskelbtini), Tauragė.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R. automobiliui ,,Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, palikti nepakeistą iki konfiskavimo vykdymo.

Nurodyta automobilio „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti prie bylos.

Nuspręsta automobilyje esančius daiktus: žvejybinius drabužius, elektrinį paspirtuką, žvejybos reikmenis (įrankius), kurie nėra laikomi automobilio sudėtinėmis dalimis, grąžinti A. R., įpareigojant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariatą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. R. nuteistas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d., apie 14.55 val., Jurbarko mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį ,,Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510” Nr. ARFF-0015, 2025 m. rugpjūčio 19 d., 15.00 val. nustatytas 2,50 promilių girtumas, t. y. jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir netaikyti jam BK 72 straipsnio nuostatų – nekonfiskuoti automobilio „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ar jo vertės, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; prijungti prie bylos su skundu pateikiamus priedus. Skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

2.1. Nuteistasis nesutinka tik su skundžiama nuosprendžio dalimi, kuria jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, todėl prašoma šią nuosprendžio dalį pakeisti nekonfiskuojant minėto automobilio ar jo vertės.

2.2. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai neįvertino jo asmenybės ir asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl to paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. A. R. yra neteistas, anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus. Tai, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra atsitiktinumas ir vienintelis kartas. (duomenys neskelbtini) mirė A. R. sutuoktinė S. R., dėl jos netekties A. R. labai išgyvena. A. R. turi finansinių sunkumų, neišmokėtą paskolą už automobilį „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dėl sunkumų, susiklosčiusių asmeniniame gyvenime, vienintelį kartą vairavo automobilį išgėręs alkoholio. Tokias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisme, padarytas teisės pažeidimas jam yra didelė pamoka, patiria didžiulę gėdą prieš artimuosius ir visuomenę. A. R. prašo atsižvelgti, kad minėtas automobilis reikalingas ne tik jam, bet ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mamos G. R. vežimui į sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines, parduotuves ir kitas įstaigas. Nuteistojo mama turi daug sveikatos sutrikimų, jos fizinė sveikata yra ypač pablogėjusi, A. R. pas ją nuolat gyvena, ją prižiūri, pasirūpina jos buitimi ir teisių įgyvendinimu. Nors A. R. yra paskirtas draudimas 2 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemonės, kurio jis neginčija, tačiau automobilis vis tiek reikalingas vežti mamą ir jį patį į įvairias įstaigas. A. R. aplinkiniai turi teisę vairuoti, todėl automobilis yra labai reikalingas kaip transporto priemonė. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė, todėl paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

2.3. Automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė nubausti A. R. už tai, kad jis pirmą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, teismas nevertino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo. A. R. atveju bausmės paskirtis bus pasiekta netaikius automobilio konfiskavimo. Vien baudžiamasis procesas jam yra didelė pamoka nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis įstatymų, paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda nuteistajam yra didelė bausmė, kadangi šiuo metu jis nedirba, turi 2 415,44 Eur įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)” ir apie 2 500 Eur įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)”, jo finansinė padėtis sunki. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones užtikrins, kad A. B. ateityje nepadarys teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, A. R. vertinimu pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą, neproporcingą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl prašoma apskritai nekonfiskuoti A. R. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ar jo vertės. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas A. R. yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto nurodomos aplinkybės apie jo visišką kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, atsitiktinį jam inkriminuoto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, sunkią finansinę padėtį (įsipareigojimus kredito įstaigoms), tapimą našliu ir tai, kad jis šiuo metu rūpinasi savo senyvo amžiaus įvairių sveikatos sutrikimų turinčia mama.

7. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-495/2020).

8. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023, 2K-118-788/2023, 2K-3-976/2025).

9. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-72-489/2020).

10. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi (asmenį nuteisus), teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

11. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 7–10 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad asmenį nuteisus, jam priklausantis konfiskuotinas turtas turi būti konfiskuojamas visais atvejais, šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. R. tiesiogine tyčia padarė vieną BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą panaudodamas automobilį „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. R. (b. l. 51). Nenustatyta, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, jis nuosavybės teise priklauso nuteistajam A. R., todėl gali ir turi būti konfiskuojamas natūra. Šiame kontekste įvertintina, kad A. R. nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam, jo iškvėptame ore nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija. Alkoholinius gėrimus nuteistasis buvo vartojęs ne tik iš vakaro, bet ir prieš sėsdamas prie automobilio vairo. Įvertintina, kad A. R. neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, Nuteistajam įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir / ar aplinkinių sveikata ir / ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik formaliai privalomas, bet ir būtinas bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimui.

12. Nors apeliantas teigia, kad anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, visiškai prisipažino ir gailėjosi dėl susiklosčius nepalankioms asmeninėms aplinkybėms padaryto nusikaltimo, nedirba, o jam skundžiamu nuosprendžiu ir taip jau buvo paskirta didelė bauda, kurios paskyrimo ir dydžio jis neginčija, tačiau dauguma šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos individualizuojant jam bausmę. Nuteistajam buvo paskirta švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam buvo nustatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta minimali bauda už nesunkų nusikaltimą – 50 MGL (2 500 Eur), kurios sumokėjimo terminas buvo išdėstytas net 6 mėnesiams po skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis galėtų nulemti turto konfiskavimo neproporcingumą. Nuteistajam paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje (uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones), taip pat buvo individualizuota tinkamai, nėra tokia griežta, kad galėtų turėti įtakos turto konfiskavimo A. R. (ne)taikymui, nes uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu nuteistajam teismas paskyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę gerokai trumpesniam nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis terminui, nurodydamas jį skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 21 d.

13. Apelianto skundo teiginiai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, anksčiau jis nėra vairavęs neblaivus, dėl paskirtos BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės jam kils didelių nepatogumų (bus apsunkintas susisiekimas, negalės tinkamai pasirūpinti savo senyvo amžiaus motina, vežti ją į gydymo įstaigas bei kitais tikslais), tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis ir nesuteikia pagrindo tenkinti jo skundo. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, taip pat jo ar šeimos narių interesai, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Šiuo atveju automobilį paliekant nuteistojo A. R. dispozicijoje ne tik būtų nesilaikoma imperatyvių BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų ir nukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, bet ir nebūtų atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti nuteistajam galimybę dar kartą panaudoti šią transporto priemonę nusikalstamais tikslais.

14. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, A. R. priklausanti transporto priemonė – „Kia Sorento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuota natūra pagrįstai siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės apeliantui neskirti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. 2025 m. lapkričio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš A. R. valstybei priteistinos iš viso 64,58 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Petkevičiūtės-Pušinskienės užmokestis (b. l. 161–163).

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat byloje esantys duomenys (tarp jų ir pateikti su nuteistojo apeliaciniu skundu) patvirtina, kad A. R. turtinė padėtis šiuo metu yra prasta – jis nedirba, turi pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, rūpinasi savo senyvo amžiaus sveikatos sutrikimų turinčia mama. Įvertintina ir tai, jog byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), mano, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju vis dėlto prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 64,58 Eur – priteisimo iš A. R. atmesti.