- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1189-653/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03062-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Alvydo Barkausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas L. N. kreipėsi į teismą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) užbaigti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 6-tosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje ieškovui skirtos 2 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškovu suprojektuotų 6 asmeninio žemės sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį.
2. Nurodė, kad ieškovo tėvui A. N. tuometės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 6-tosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Už perkamą iš valstybės šeimai skirtą asmeninio ūkio žemę ieškovo motina G. N. (A. N. sutuoktinė) sumokėjo 76 rublius 1995 m. vasario 17 d. Ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra motinos turtinių ir neturtinių teisių paveldėtojas pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės liudijime pažymėta, kad ieškovas paveldi ne tik jam priklausančią motinos palikimo dalį, bet ir tėvui priklausančią palikimo dalį, kurios A. N. atsisakė ieškovo naudai. 2014 m. birželio 4 d. ieškovui išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ieškovas paveldėjo motinos mokėjimus už ieškovui skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą (76,00 Lt).
3. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 1999 m. gruodžio 10 d. pradėjo rengti A. N. perkamų iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypų bylą. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41, ieškovo tėvui suprojektuoti 6 asmeninio žemės sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha). Ieškovo tėvas 2006 m. rugsėjo 18 d. įgaliojo ieškovą atstovauti jo interesus, užbaigiant asmeninio ūkio žemės pirkimo iš valstybės procedūrą. Ieškovo tėvui suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai 2006 m. rugsėjo 19 d. paženklinti vietovėje, parengti žemės sklypų parodymo – paženklinimo vietovėje aktai, kuriuose pasirašė ieškovas, taip pat nustatyti minėtų žemės sklypų kadastro duomenys bei parengti asmeninio ūkio žemės sklypų planai. Ieškovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini).
4. 2015 m. balandžio 19 d. ieškovas raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus. Ieškovui pateikta prašoma informacija, t. y. nurodė, kad ieškovo tėvui Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41, suprojektuoti 6 asmeninio ūkio žemės sklypai (2 ha bendro ploto).
5. Motinos palikimo paveldėjimą patvirtinančius dokumentus ieškovas pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui. Po ieškovo tėvo mirties, ieškovas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, kadangi A. N. jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto po savo mirties nepaliko, o ieškovo teisę sudaryti mirusiajam suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį faktiškai pripažino valstybinės žemės patikėtinis, kuris su ieškovu komunikavo tiek telefonu, tiek raštu, kaip su būsima sandorio šalimi.
6. 2015 m. ir 2017 m. asmeninio ūkio žemės naudojimo aktai, kuriuose nurodyta, kad ieškovo tėvas nenaudoja asmeninio ūkio žemės ir dėl to nutraukiama teisė į asmeninio ūkio žemės privatizavimą, yra niekiniai, kadangi buvo tikrinama, ar miręs asmuo naudoja asmeninio ūkio žemę. Asmeninio ūkio žemę naudojo ir naudoja ieškovas. Ieškovo tėvo teisė įgyti minėtą žemės sklypą atsirado 1995 m., kai jis ne tik atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pretenduoti į tokio asmeninio ūkio žemės sklypų gavimą, bet ir įvykdė esminę sąlygą – sumokėjo žemės kainą (pinigus sumokėjo sutuoktinė G. N.). Ieškovo tėvas įgyvendino savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn, nes pateikė pareiškimą ir pagal atsakovo pranešimą sumokėjo visą nurodytą sumą, o atsakovas, valstybės institucija savo pareigos sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį neįvykdė ir atsisako ją vykdyti.
7. Ieškovas neprašo panaikinti individualių administracinių aktų, susijusių su žemės naudojimo patikrinimu 2015 ir 2017 m., taip pat 2017 m. priimto įsakymo nutraukti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę, kadangi jie yra procedūriniai (tarpiniai) dokumentai ir teisinių pasekmių ieškovui nesukelia. Minėti individualūs administraciniai aktai priimti mirusio asmens atžvilgiu ir yra savaime niekiniai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
9. Nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės valdybos VI-ios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimu A. N. buvo skirtas 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 2003-41 patvirtintoje teritorijoje“ (toliau – Projektas Nr. 1), A. N. buvo suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai).
10. Vilniaus rajono skyrius 2017 m. kovo 27 d. patikrino Projekte Nr. 1 suprojektuotų Žemės sklypų faktinį naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 48ŽN-178-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-179-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-180-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-181-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-182-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-183-(14.48.78.), kuriuose konstatavo, kad Žemės sklypai yra nenaudojami, nenušienauti, apaugę jaunais medeliais bei krūmais. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-855-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas, kurio 2 eilutėje nurodytas A. N.. Vilniaus rajono skyrius 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 48SD-5264-(14.48.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ informavo ieškovą apie Žemės sklypų patikrinimo rezultatus bei Įsakymą Nr. 855. Rašte Nr. 5264 taip pat nurodyta, kad ieškovas per 3 mėnesius nuo įspėjimo išsiuntimo gali nurodyti faktus dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimo Žemės sklypais teisė, tačiau ieškovas Vilniaus rajono skyriui jokių pastabų nepateikė, Raštas Nr. 5264 ir Įsakymas Nr. 855 nebuvo apskųsti teismui ir yra galiojantys.
11. 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 48SD-10889-(14.48.104) Informacijos pateikimas dėl asmeninio ūkio žemės“ informavo ieškovą apie Įsakymą Nr. 1533. Raštas Nr. 10889 ir Įsakymas Nr. 1533 nebuvo apskųsti teismui ir yra galiojantys.
12. Vadovaujantis priimtų minėtų Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų pagrindu A. N. neteko teisės naudotis minėtais asmeninio ūkio žemės plotais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-2186-647/2022 nustatė, kad 2015 m. L. N. buvo informuotas, kad A. N. turi turto, kurį galima paveldėti – 6 asmeninio ūkio paskirties žemės sklypai. NŽT atliko du žemės naudojimo patikrinimus – 2015 m. ir 2017 m., kuriuose konstatuota, kad žemės sklypai nenaudojami, o L. N. informuotas, kad bus nutraukta 2 ha žemės naudojimo teisė, jei nebus pateikta faktų, dėl kurių ši teisė neturėtų būti nutraukta; kad 2017 m. rugpjūčio mėn., praėjus trims mėn. nuo informacijos L. N. pateikimo, buvo nutraukta A. N. suteiktos 2 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė, todėl nusprendė pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo po tėvo A. N. mirties (duomenys neskelbtini) atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1524-640/2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
14. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą sudaryti Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į Įsakymą Nr. 1533 bei į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1524-640/2022, 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 48SD-13226-(14.48.136 E.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ (toliau – Raštas Nr. 13226), atsisakė jį tenkinti. Raštas Nr. 5264 nebuvo apskųstas teismui ir yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymu Nr. 855 A. N. buvo įtrauktas į sąrašą, o įsakymu Nr. 1533 jam nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisė ir Žemės sklypai pervesti į laisvos žemės fondą, ir šiuo metų Žemės sklypų vietoje yra kitų privačių asmenų privačia nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti sudaryti Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Taip pat priteisė Lietuvos valstybei iš ieškovo 6,64 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
16. Nustatė, kad ieškovo tėvui A. N. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 6-tosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Byloje nėra duomenų, kad ginčo žemė buvo skirta ir G. N.. 2006 m. balandžio 19 d. buvo išduota pažyma, kad žemė buvo skirta A. N..
17. Ieškovo motina 1995 m. vasario 17 d. už 2 ha žemės sklypą sumokėjo 76 rub. 1995 m. spalio 30 d. G. N. sumokėjo už žemę 516,30 Lt. 1995 m. vasario 27 d. mokėjimo pranešime nurodyta, kad visa žemės kaina yra 2 550 Lt, o už žemę sumokėti 76 rubliai. Tai įrodo faktą, kad ieškovo tėvas iki 2005 m. nesumokėjo valstybės nurodomos žemės kainos. Pagal esamus duomenis bendra žemės sklypų kaina tuo metu buvo paskaičiuota viso už 3 087 Lt.
18. Ieškovo motina (duomenys neskelbtini) mirė. 1998 m. kovo 19 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad G. N. paveldimo turto įpėdinis yra jos sūnus (ieškovas), kurio naudai savo dalies atsisakė mirusiosios sutuoktinis ir dukra T. G.. Notarė 2014 m. birželio 4 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodytas paveldimas turtas: mokėjimai už žemės sklypą 76 Lt sumoje.
19. A. N. 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarė įgaliojimą ieškovui išpirkti iš valstybės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atlikti geodezinius matavimus bei kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypo išpirkimu. Tokiu būdu visi juridiniai veiksmai iki šio įgaliojimo turėjo būti atlikti tik paties A. N., tačiau įrodymų, kad jie buvo atlikti paties A. N., jog išsipirktų žemę, byloje nėra.
20. Ginčo žemės sklypų suformuoto pagal projektą byla buvo pradėta 1999 m. gruodžio 10 d., o įvykdyta 2006 m. rugsėjo 19 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas 2006 m. rugsėjo 19 d. atliko žemės sklypų ribų ženklinimą bei surašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41, A. N. suprojektuoti 6 asmeninio žemės sklypai: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha). Kiekvienam sklypui buvo sudarytos kadastro duomenų bylos. Byloje pateikti 6 ginčo sklypų abrisai su žemės paženklinimo aktais, kuriuos pasirašė A. N. 2006 m. balandžio 19 d.
21. Ieškovo tėvas mirė 2009 m. spalio 19 d. Byloje yra duomenys, kad ieškovas nėra priėmęs A. N. palikimo.
22. NŽT 2012 m. lapkričio 16 d. išsiuntė ieškovui kvietimą į susirinkimą dėl žemės sklypo projektavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime. 2015 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 48SD-5192(14.48.104.) informavo ieškovą, kad G. N. asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo skirtas ir prašė pristatyti A. N. mirties liudijimą bei paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas 2015 m. spalio 5 d. pateikė užklausimą NŽT, kam priklauso jo tėvui skirta žemė. Buvo duotas atsakymas, jog žemė priklauso valstybei. NŽT 2015 m. gruodžio 7 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą bei surašė patikrinimo aktus, kuriuose pažymėjo, kad žemės sklypai nenaudojami, nešienaujami. Žemės naudojimo patikrinimo aktai buvo surašyti ir 2017 m. kovo 27 d., kuriuose taip pat konstatuota, kad žemės sklypai nenaudojami, matosi nenušienauta pieva, sumedėjusios žolės, atlikta fotofiksacija. 2017 m. kovo 30 d. buvo patikrinti žemės sklypai, skirti A. N.. Nustatyta, kad jie nenaudojami.
23. 2017 m. balandžio 25 d. NŽT priėmė įsakymą dėl naudojimosi A. N. nutraukimo. Šis įsakymas neapskųstas. A. N. paveldėtoją (ieškovą) 2017 m. balandžio 27 d. pranešimu NŽT informavo, kad suėjus 3 mėn. nuo įspėjimo išsiuntimo dienos bus nutraukta A. N. asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisė, kadangi žemė neprižiūrėta, nešienaujama ir nenaudojama. Įspėjo, kad ieškovas turi teisę per 3 mėn. pateikti faktus, kodėl ši teisė neturėtų būti nutraukta. NŽT 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1533-(14.48.2.) nusprendė nutraukti A. N. (duomenys neskelbtini) apylinkės valdybos suteiktos 2 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę bei pervedė žemės sklypus į laisvos žemės fondą. Ieškovas taip ir nepateikė tarnybai duomenų, jog po savo tėvo mirties priėmė pastarojo palikimą. 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovui buvo pranešta, kad sklypai pervesti į valstybės laisvos žemės fondą. Šiuo metu (ir pagal NŽT paaiškinimą teisme) ginčo sklypai gražinti žemės savininkams.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, kad motina sumokėjo savo vyro naudai už sklypus nesuteikia jai dalinės nuosavybės teisių į kažkurią sklypo dalį. Tėvo palikimo ieškovas nėra priėmęs. Visi dokumentai buvo sudaryti ieškovo tėvo vardu.
25. Šalių teisėti lūkesčiai - užbaigti sandorį buvo galimi tik tuo atveju, jeigu pirkėjas (A. N.) būtų sumokėjęs jam priklausančią žemės kainą. Ieškovo teiginys ir argumentas, kad jo tėvas sumokėjo išperkamos žemės kainą neįrodytas ir nepagrįstas. Įrodymų, kad ieškovas buvo aktyvus, o atsakovas buvo tiek pasyvus, kad dėl to sutartis nebuvo sudaryta, byloje nėra.
26. Ginčo žemė nebuvo naudojama pagal paskirtį ilgą laiko tarpą ir tuo laikotarpiu kai žemę buvo galima išsipirkti jai dar neperėjus į laisvos žemės fondą.
27. Šioje byloje ieškovas byloje nėra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę, kaip A. N. teisių paveldėtojas.
28. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovės NŽT priimti administraciniai sprendimai prieštarautų teisės aktų reikalavimams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
29. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
30.1. Atsakovo nurodymu mokėjimus už privatizuojamą žemę atliko G. N., o A. N. atliekamus veiksmus atsakovas laikė priimtinais.
30.2. Mokėjimo pranešime nurodyta perkamo žemės sklypo preliminarinė kaina – 2 550 Lt, neturi nieko bendro su nustatyta pardavimo kaina, kuri mokėjimo pranešime nurodyta labai aiškiai (76 rub.). Lietuvos Taupomojo banko 1995 m. vasario 17 d. pranešime apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos aiškiai nurodyta, kad G. N. sumokėjo 76 rub. iš banke esančios nebalansinės sąskaitos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Net atsakovė atsiliepime į ieškinį nenurodė tokio motyvo, kurį sugalvojo teismas, o tai rodo teismo nekompetenciją tiriant bei vertinant įrodymus, o taip pat akivaizdų teismo šališkumą sprendžiant bylą.
30.3. Teismo motyvas, kad visi juridiniai veiksmai, susiję su žemės išpirkimu, iki 2006 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimo ieškovui išdavimo, turėjo būti atlikti išimtinai paties A. N., yra nepagrįstas.
30.4. 2006 m. pabaigoje nebeliko jokių kliūčių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti notarine tvarka. Nebaigus įforminti pirkimo-pardavimo procedūros ieškovo tėvas A. N. mirė.
30.5. A. N. mirties liudijimas atsakovui pateiktas buvo, o atsakovas pripažino, jog pagal 1998 m. kovo 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą A. N. savo palikimo dalies atsisakė sūnaus L. N. naudai.
30.6. Atsakovui buvo pateiktas Vilniaus 1-me notarų biure 2014 m. birželio 4 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, jog be 1998 m. kovo 19 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyto G. N. paliekamo turto, L. N. paveldėjo ir mokėjimus už žemės sklypą sumoje 76,00 Lt. Nurodytus notaro sudarytus dokumentus atsakovas priėmė kaip pagrindą žemės sklypų pirkėju pripažinti ieškovą. Tai įrodo NŽT 2017 m. balandžio 27 d. raštas „Dėl asmeninio ūkio žemės“, kuris adresuojamas „A. N. paveldėtojui L. N.“. Paminėtas raštas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), ir apeliantas šio rašto negavo, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas apeliantą vertino kaip įstatyminį A. N. įpėdinį ir teisių paveldėtoją.
30.7. Atsakovui pateikus 2014 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, šalys galutinai susitarė dėl visų esminių sutarties sudarymo aplinkybių (CK XI skyrius), ir beliko šią sutartį įvykdyti taip, kaip to reikalauja CK XVI skyriaus normos.
30.8. Atsakovo neveikimas ir netinkamas veikimas – siunčiant svarbią korespondenciją ne tais adresais, kuriuos nurodė ieškovas (apeliantas) ir pan. smulkiai išnagrinėti ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir posėdžių metu nurodytuose argumentuose. Ieškovas pateikė teismui esminius įrodymus to, kad pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos išimtinai dėl atsakovo kaltės.
30.9. Apelianto įsitikinimu vėliau vykę procesai: pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo (civilinės bylos Nr. e2YT-2186-647/2022; Nr. e2S-1524-640/2022), teismų priimtos apeliantui nepalankios teismų nutartys ir sprendimai negali būti sprendimo pagrindais konkrečioje byloje, kadangi, kaip minėta – kelių – keliolikos metų senumo įvykiai buvo vertinami iš šių dienų pozicijos.
30.10. Atsakovo atlikti 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. kovo 27 d. patikrinimai buvo atlikti pažeidžiant Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 13 p. 2015 m. ir 2017 m. patikrinimai, surašyti aktai bei vėliau priimti sprendimai a priori, yra neteisėti nuo pat pradžios: ieškovas (apeliantas) apie planuojamus patikrinimus nežinojo, apie patikrinimų rezultatus informuotas nebuvo, 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovo pranešimo apie sklypų pervedimą į valstybės laisvos žemės fondą negavo, todėl negalėjo jų.
31. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį - atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ankstesnių teismų sprendimų (nutarčių)
35. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi, apelianto argumentai, kad kitoje byloje konstatuotos aplinkybės dėl praėjusio ilgo laiko tarpo netaikytinos šioje byloje, atmestini, kaip neatitinkantys prejudicinių faktų esmei.
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-2186-647/2022), kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi, buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat dalyvauja tos pačios šalys – apeliantas ir atsakovė NŽT (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
37. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartyje nustatyta, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie NŽT veiksmus (žemės sklypų tikrinimus, priimtus aktus ir kt.). Apeliantas ginčijo tik tų NŽT raštų gavimą, kurie jam nepalankūs. Nurodytoje nutartyje teismas be kitų NŽT raštų, pasisakė ir dėl 2015 m. gegužės 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d. NŽT raštų siuntimo apeliantui (apeliantas teigė jų negavęs, o šiais raštais apeliantas buvo informuotas, jog jo motinai nebuvo skirtas asmeninio naudojimo žemės sklypas, jie skirti apelianto tėvui, taip pat pasiūlyta pateikti paveldėjimo teisės liudijimą apie jo tėvo palikimo priėmimą). Taip pat nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad apie aplinkybę, jog žemės sklypai suformuoti ne pareiškėjo motinai, o jo tėvui, apeliantas turėjo žinoti dar iki tėvo mirties. Šiuo aspektu teismas argumentą, jog tėvas neturėjo jokio turto, todėl jis nepriėmė palikimo, vertino kaip nepagrįstą ir jį atmetė.
38. Taip pat minėtoje byloje teismas konstatavo, kad nuo 2017 m. apeliantas buvo pasyvus žemės privatizavimo klausimu; teismas konstatavo, kad ieškovas nesirūpino, nesinaudojo ir neprižiūrėjo žemės sklypų, t. y. nebuvo pakankamai rūpestingas.
39. Šioje byloje apeliantas nurodo iš esmės identiškus argumentus, siekdamas paneigti teismo nustatytas aplinkybes, t. y. vėl nurodo NŽT neveikimą, korespondencijos, siųstos apeliantui, (ne)įteikimą, neigia teismo nustatytą apelianto pasyvumą. Kadangi nurodytoje byloje buvo nustatytos prejudicinę reikšmę turintys faktai, atmestinas apelianto argumentas dėl netinkamo NŽT veikimo pranešant apie patikrinimų rezultatus ir siųstos korespondencijos jam neįteikimo.
Dėl teisės sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį
40. Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020). Valstybinė žemė gali būti parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn griežtai laikantis įstatymų bei juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatytos tvarkos Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žemė yra tokia žemė, kuri buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtinos dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-155-1062/2021, 51 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, pripažįstamas įgyvendinusiu savo subjektyvinę teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu civilinę turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006). Taigi, siekiant sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nagrinėjamu atveju, turi būti išreikšta valia pirkti teisėtai asmeniui skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėti nustatyto dydžio kainą.
41. Nustatyta, kad buvo atmestas apelianto prašymas dėl termino atnaujinimo priimti jo tėvo A. N. palikimą (CK 5.57 straipsnis, CPK 576-578 straipsniai), dėl ko šioje byloje ieškovas nėra laikytinas asmenimi, turinčiu reikalavimo teisę, kaip A. N. teisių paveldėtojas. Nurodytoje byloje konstatuota aplinkybė, kad apelianto motina neįgijo teisės išsipirkti žemės sklypo, o ši teisė buvo suteikta apelianto tėvui bei faktas, jog apeliantas apie jo tėvų turtinių teisių turinį negalėjo nežinoti atsižvelgęs į sklypų archyvinės bylos duomenis, tokius kaip 2006 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažymą, kurioje būtent A. N. skirti 2 ha asmeninio ūkio žemės, paties A. N. 2004 m. rugpjūčio 11 d. teiktas prašymas sutvarkyti grąžinimo dokumentus asmeninio ūkio žemei.
42. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas neįrodinėjo aplinkybės ir neteikė leistinų įrodymų, kad po motinos mirties jis paveldėjo ne tik mokėjimą už žemė sklypą, bet ir turtinę teisę įsigyti asmeninio naudojimo žemės sklypą, atitinkamo paveldėjimo teisės liudijimo jis nepateikė ir NŽT. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, visi dokumentai, susiję su žemės sklypais, buvo pildyti išimtinai A. N. vardu, išskyrus dokumentus, pasirašytus po 2006 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimo, kuriuo A. N. įgaliojo apeliantą išpirkti sklypus ir juos įregistruoti; asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suformuoti apelianto tėvui A. N.. Pažymėtina, kad ieškovas inicijavo bylą dėl termino palikimui priimti po tėvo mirties atnaujinimo siekdamas paveldėti teisę įsigyti ginčo sklypus, tokiu būdu pripažindamas, jog tokią teisę turėjo tėvas.
43. Taigi, šioje byloje ieškovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
44. Šioje byloje buvo nustatyta, kad apeliantas nesinaudojo nurodytais žemės sklypais. Ši aplinkybė patvirtinta 2015 m. gruodžio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktais Nr. 48ŽN-529(14.48.730), Nr. 48ŽN-530-(14.48.73), Nr. 48ŽN-531-(14.48.73), Nr. 48ŽN-532-(14.48.73), Nr. 48ŽN-533-(14.48.73), Nr. 48ŽN-534-(14.48.73), 2017 m. kovo 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktais Nr. 48ŽN-178-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-179-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-180-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-181-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-182-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-183-(14.48.78.) su fotofiksacijomis, kuriuose konstatuota, kad žemės sklypai yra nenaudojami, nenušienauti, apaugę jaunais medeliais bei krūmais. Darytina išvada, kad apeliantas neatitinka įstatymuose ir teismų praktikoje nustatyto teisės įgyti valstybinę žemę kriterijaus – jis nenaudojo ir neprižiūrėjo ginčo asmeninio ūkio žemės sklypų. Nors ieškinyje apeliantas nurodė, jog naudojo ir naudoja ginčo žemės sklypus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip jau nurodyta aukščiau bei konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartyje byloje dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, dėl NŽT atliekamų veiksmų, tame tarpe ir patikrinimų, apeliantas buvo informuotas.
45. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir nurodė atsakovė, ginčo sklypai gražinti žemės savininkams. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 10 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Nr. 48-VĮ-30(14.48.2.) patvirtintas naujas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame naujai suprojektuotos žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos spec. žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Taip pat suformuotas sąrašas asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, žemė grąžinta ankstesniems savininkams. Apeliantas šių NŽT sprendimų neginčijo. Vertinant tokią situaciją, darytina išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes, esant situacijai, kai ginčo žemės sklypai jau yra grąžinti kitiems asmenims ir ieškovas šių sprendimų neginčija, ieškovo šioje byloje pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas.
46. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštai ir skyriaus vedėjo įsakymai (2017 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 48SD-5264-(14.48.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, kuriuo apeliantas informuotas dėl įtraukimo į sąrašą asmenų, nesinaudojančių asmeninio ūkio žeme; 2017 m. rugpjūčio 31 d. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-1533-)14.48.2) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo ir pervedimo į laisvos žemės fondą“, kuriuo nuspręsta nutraukti A. N. suteiktos 2,00 ha asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisę, NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 48SD-10889-(14.48.104.) „Informacijos pateikimas dėl asmeninio ūkio žemės“, kuriuo apeliantas informuotas apie ginčo žemės sklypų įtraukimą į laisvos žemės fondą ir A. N. teisės suteiktos teisės naudotis asmeninio ūkio žemės sklypu nutraukimą; 2022 m. rugsėjo 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštas (atsakymas) „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo“, kuriuo apeliantas informuotas apie atsisakymą sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, žemės naudojimo patikrinimo aktai, nėra ieškovo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys, kas taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
47. Apeliantas teisingai nurodė, kad kainos sumokėjimo fakto atsakovė neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie netinkamą atsiskaitymą už žemės sklypus, yra nepagrįstos ir perteklinės.
48. Apeliantas nurodo, kad atsakovo atlikti 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. kovo 27 d. patikrinimai buvo atlikti pažeidžiant Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 13 p. Pastarajame punkte yra nurodoma institucijos pareiga informuoti žemės naudotoją, valdytoją prieš terminą dėl planuojamo atlikti žemės sklypo patikrinimo. Apeliantas pirmosios instancijos teisme ieškinį grindė aplinkybe dėl netinkamo informavimo apie žemės sklypų patikrinimo rezultatus, tačiau nenurodė aplinkybių, kad jis nebuvo informuotas apie planuojamą atlikti patikrinimą, todėl šis apelianto argumentas apeliacinė instancijos teisme negali būti vertintinas. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad realiai buvo naudojamasi žemės sklypais, todėl ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovas neįrodė visų sąlygų, sudarančių pagrindą įsigyti žemės sklypus.
49. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visumoje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl sprendimo naikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą
51. 2023 m. gegužės 7 d. pateiktas prašymas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Gintauto transportą, UAB. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme nurodytos šalys, nedalyvaujančios nagrinėjamoje byloje, ir nenurodytos aplinkybės, susijusios su šia byla, prašymas netenkinamas (CPK 46-47 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti apelianto L. N. apeliacinio skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.