Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono I notarų biuras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvui A. N. Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6-tosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimu Riešės seniūnijos teritorijoje skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. G. N. 1995 m. vasario 17 d. už 2 ha žemės sklypą sumokėjo 76 rublius. Iš mirties liudijimo matyti, kad G. N. (duomenys neskelbtini) mirė, įrašo Nr. 24. Vilniaus rajono notarų biuro notarė Lilija Šilerienė (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad G. N. paveldimo turto įpėdinis yra jos sūnus L. N., kurio naudai savo dalies atsisakė mirusiosios sutuoktinis A. N. ir dukra T. G.. Notarė 2014 m. birželio 4 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodytas paveldimas turtas: mokėjimai už žemės sklypą 76 litų sumoje. A. N. 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarė įgaliojimą sūnui L. N. išpirkti iš valstybės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atlikti geodezinius matavimus bei kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypo išpirkimu. Valstybinis žemėtvarkos institutas 2006 m. rugsėjo 19 d. atliko žemės sklypų ribų ženklinimą bei surašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41, A. N. suprojektuoti 6 asmeninio žemės sklypai: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha). Kiekvienam sklypui buvo sudarytos kadastro duomenų bylos. Iš mirties liudijimo AA Nr. 533315 matyti, kad A. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. lapkričio 16 d. išsiuntė L. N. kvietimą į susirinkimą dėl žemės sklypo projektavimo (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 48SD-5192(14.48.104.) informavo L. N., kad G. N. asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo skirtas ir prašė pristatyti A. N. mirties liudijimą bei paveldėjimo teisės liudijimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. gruodžio 7 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą bei surašė patikrinimo aktus, kuriuose pažymėjo, kad žemės sklypai nenaudojami, nešienaujami. Žemės naudojimo patikrinimo aktai buvo surašyti ir 2017 m. kovo 27 d., kuriuose taip pat konstatuota, kad žemės sklypai nenaudojami, matosi nenušienauta pieva, sumedėjusios žolės, atlikta fotofiksacija. A. N. paveldėtojui L. N. 2017 m. balandžio 27 d. pranešimu Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad suėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo išsiuntimo dienos bus nutraukta A. N. asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisė, kadangi žemė neprižiūrėta, nešienaujama ir nenaudojama. L. N. turi teisę per 3 mėnesius pateikti faktus, kodėl ši teisė neturėtų būti nutraukta. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1533-(14.48.2.) nusprendė nutraukti A. N. Riešės apylinkės valdybos suteiktos 2 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę bei pervedė žemės sklypus į laisvos žemės fondą. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras pateikė raštą, kad po A. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.

10. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjo A. N. pirmos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (palikėjo sūnus). Kaip minėta, A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs, po A. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Taigi pareiškėjas per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties paduoti. Pareiškėjas nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes tėvas A. N. jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nepaliko, o pareiškėjo teisę sudaryti mirusiajam A. N. suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį faktiškai pripažino valstybinės žemės patikėtinis, kuris su pareiškėju komunikavo kaip su būsima sandorio šalimi, o vėliau, nusprendęs nebeparduoti asmeninio ūkio žemės, informaciją apie šį sprendimą pateikė pareiškėjui, kaip A. N. įpėdiniui.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

13. Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

14. Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 13 metų. Pareiškėjas nurodė, kad į notarų biurą nesikreipė, nes tėvas jokio turto nepaliko, o kadangi buvo pradėjęs tvarkyti žemės pirkimo iš valstybės reikalus, tiesiog laukė kvietimo pas notarą įforminti žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir laikė save sandorio šalimi. Kaip paminėta pirmiau, klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad pareiškėjas po motinos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, vadinasi žinojo visas palikimui priimti būtinas procedūras, tik šiuo atveju į notarų biurą nesikreipė, nes nebuvo paveldimo turto po tėvo A. N. mirties.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba jau 2012 m. lapkričio mėnesį išsiuntė kvietimą L. N. į susirinkimą dėl žemės sklypo projektavimo (duomenys neskelbtini), o 2015 m. gegužę informavo, kad G. N. asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo skirtas, o A. N. buvo suprojektuoti 6 asmeninio ūkio žemės sklypai bei paprašė pristatyti A. N. mirties liudijimą bei paveldėjimo teisės liudijimą. Pranešimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Taigi jau 2015 metais pareiškėjas buvo informuotas, kad A. N. turi turto, kurį galima paveldėti – 6 asmeninio ūkio paskirties žemės sklypai. Nacionalinė žemės tarnyba atliko du žemės naudojimo patikrinimus – 2015 m. ir 2017 m., kuriuose konstatuota, kad žemės sklypai nenaudojami, o pareiškėjas buvo informuotas, kad bus nutraukta 2 ha žemės naudojimo teisė, jei nebus pateikta faktų, dėl kurių ši teisė neturėtų būti nutraukta. Todėl 2017 m. rugpjūčio mėnesį, praėjus trims mėnesiams nuo informacijos L. N. pateikimo, buvo nutraukta A. N. suteiktos 2 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė.

16. . Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir AB „Liteksas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimą pateisinančių priežasčių bei neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties nebuvo suvaržyta, atvirkščiai, pareiškėjui buvo žinomos palikimo priėmimo procedūros (palikimą priėmė po motinos G. N. mirties), žinoma, kad tėvo vardu buvo suformuoti 6 asmeninio ūkio paskirties žemės sklypai, kurių įforminimo procedūrose tiesiogiai dalyvavo ir pats pareiškėjas, buvo informuotas, kad būtina pateikti Nacionalinei žemės tarnybai paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo A. N. mirties, raštai buvo adresuojami A. N. paveldėtojui, tačiau jokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė. Kadangi žemės patikrinimo aktuose konstatuota, kad asmeninio ūkio žemė nenaudojama, jos buvo pervestos į laisvos žemės fondą.

18. Teismas sprendžia, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, negalima konstatuoti, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Terminas palikimui priimti praleistas itin ženkliai – beveik 13 metų. Rimtų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pareiškėjas nenurodė.

19. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti po palikėjo A. N. mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis), todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo po tėvo A. N. mirties (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.