Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas L. N. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) užbaigti Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu Riešės seniūnijos teritorijoje ieškovui skirtos 2 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškovu suprojektuotų 6 asmeninio naudojimo žemės sklypų: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha) pirkimo–pardavimo sutartį.

1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-02-24 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023-05-25 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-24 sprendimą paliko nepakeistą, skundą atmetė.

1.2. Ieškovas L. N. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-476-723/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

1.3. 2023-12-01 Vilniaus regioninis valstybės archyvas pateikė institucijų priimtų sprendimų kopijas, kurios prieštarauja valstybinės institucijos į bylą pateiktiems dokumentams. Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio dokumentų fonde esančiame Riešės apylinkės Tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendime „Dėl sąrašų žemės sklypų skyrimui patvirtinimo“ ir prie jo esančiame sąraše (Gulbinų paukštininkystės tarybinio ūkio 1991-09-30 įsakymo Nr. 153), eil. Nr. 53 įrašyta G. N.. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dokumentų fonde esančio Vilniaus rajono valdybos 1995-01-18 potvarkyje Nr. 19 pv „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 03 16 nutarimą Nr. 183“ ir prie jo esančiame priedėlyje Nr. 1, eil. Nr. 102 įrašyta G. N.;

1.4. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ buvo numatyta teisė kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui suteikti iki 3 ha žemės sklypą vienai šeimai, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms – iki 2 ha žemės sklypą vienai šeimai. Nutarimas numatė, kad šie žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės;

1.5. A. ir G. N., jų sūnus L. N. gyveno keturių butų gyvenamajame name Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus rajone. Gyvenamasis namas buvo pastatytas, pritaikant gyventi kaimiškojoje teritorijoje, prie namo buvo ūkiniai pastatai, kad būtų galima auginti gyvulius. Šeima naudojosi žemės sklypu daržui ir grūdinėms kultūroms. Šioje vietoje A. N. ir G. N. gyveno iki mirties;

1.6. Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu pagal Gulbinų tarybinio ūkio sprendimus buvo patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems buvo skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas. Šių sąrašų 53 punkte nurodyta ieškovo motina G. N., kuriai skirtas 3 ha žemės sklypas. Institucija, vykdydama asmeninio ūkio privatizavimą, G. N. 1995-01-27 išrašė mokamąjį pranešimą apie išperkamą asmeninio ūkio žemę Didžiosios Riešės kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pranešime nurodytas privatizuojamo 2 ha žemės sklypo apmokėjimo būdas – 76 valstybės vienkartinėmis išmokomis. G. N. atsiskaitė valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis iš investicinės sąskaitos. G. N. įgijo teisę pirkti naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir šia teise pasinaudojo bei įgijo civilinę turtinę teisę sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo motinos teisė įgyti minėtą žemės sklypą egzistuoja nuo 1995 m., kai ji ne atitiko teisės aktų reikalavimus pretenduoti į tokio tipo žemės sklypo gavimą ir sumokėjo žemės kainą, tačiau institucija neparengė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto nei iki jos mirties, nei jos įpėdiniui;

1.7. ieškovas 2023-12-01 sužinojo, kad kadastro vietovėje, nesibaigus asmeninio ūkio žemės skyrimo / privatizacijos procesui, kolegialių organų dokumentų originalai buvo perduoti į archyvą, ir gavo archyve saugomų dokumentų, patvirtinančių G. N. teisę į asmeninio ūkio žemės sklypą, nuorašus.

2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad:

2.1. atsakovas kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis;

2.2. pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimą Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, teisė gauti iki 2 ha asmeninio ūkio žemės buvo suteikta vienai šeimai, todėl neturi teisinės reikšmės, kam buvo skirta asmeninio ūkio žemė, A. N. ar jo žmonai G. N.;

2.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-04-25 įsakymu Nr. 48VĮ-855-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ A. N. nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisė ir asmeninio ūkio žemės sklypai pervesti į laisvos žemės fondą, ir šiuo metu žemės sklypų vietoje yra kitų privačių asmenų privačia nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi netenkino ieškovo L. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-476-723/2023. Nurodė, kad:

3.1. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėn. terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti nėra praleistas, o nuo sprendimo įsiteisėjimo nepraėjo daugiau kaip penkeri metai;

3.5. nenustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai procesui atnaujinti, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai neatitinka faktinių aplinkybių sąvokos, naujumo ir esmingumo reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.7. ieškovas yra mirusios motinos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turintis teisę paveldėti mirusiajai priklausiusį turtą, tame tarpe ir palikėjo turtines reikalavimo teises. Po G. N. mirties ieškovui 1998-03-19 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-1333.17, 2014-06-04 išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ieškovas paveldėjo motinos G. N. 76 Lt mokėjimus už asmeninio ūkio žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis. Paveldėjimo teisės liudijimas pateiktas valstybinei institucijai. L. N. naudai palikimo atsisakė G. N. sutuoktinis A. N. ir jų dukra T. G.;

4.9. atsižvelgiant į asmeninio ūkio žemės sklypo privatizavimo teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, įvertinus faktines aplinkybes, jog asmens asmeninio ūkio žemės sklypas 1991-10-02 Riešės apylinkės tarybos sprendimu ir Vilniaus rajono valdybos potvarkiu 1995-01-18 nuspręsta žemę parduoti ir nustatyti pardavimo kainos skaičiavimo pagrindai. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties parengimas ir pateikimas pasirašymui buvo valstybinės institucijos pareiga;

5.1. teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktos sprendimo ir potvarkio kopijos nepaneigia teismų konstatuotų aplinkybių;

5.5. ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai neatitinka faktinių aplinkybių sąvokos, naujumo ir esmingumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, nenustačius, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui.

Dėl faktinių aplinkybių

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2186-647/2022, kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2022-07-07 nutartimi, buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl termino atnaujinimo priimti jo tėvo A. N. palikimą. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad nuo 2017 m. apeliantas buvo pasyvus žemės privatizavimo klausimu, nesirūpino, nesinaudojo ir neprižiūrėjo žemės sklypų, t. y. nebuvo pakankamai rūpestingas.

10. Ieškovas L. N. 2022-10-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovą NŽT užbaigti Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu Riešės seniūnijos teritorijoje ieškovui skirtos 2 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškovu suprojektuotų 6 asmeninio žemės sklypų: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha) pirkimo – pardavimo sutartį.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-476-723/2023 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1189-653/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-24 sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

12. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 16 punktą ir joje nurodytą praktiką). Galutinis teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 17 punktas).

13. CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-957-1120/2021).

14. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko 2023-12-01 gautus Vilniaus regioninio valstybės archyvo dokumentus: Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio dokumentų fonde esančio Riešės apylinkės Tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimo „Dėl sąrašų žemės sklypų skyrimui patvirtinimo“ ir prie jo esančio sąrašo (Gulbinų paukštininkystės tarybinio ūkio 1991-09-30 įsakymo Nr. 153), kuriame eil. Nr. 53 įrašyta G. N., ištraukų lapų kopijas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dokumentų fonde esančio Vilniaus rajono valdybos 1995-01-18 ž potvarkio Nr. 19 pv „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 03 16 nutarimą Nr. 183“ ir prie jo esančio priedėlio Nr. 1, kuriame eil. Nr. 102 įrašyta G. N., ištraukų lapų kopijas.

15. Apeliantas nurodo, kad G. N. Vilniaus rajono Riešės apylinkės valdybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-24 sprendime buvo neteisingai nustatyta, kad ieškovo tėvui A. N. Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu Riešės seniūnijos teritorijoje skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės ir, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo žemė buvo skirta ir G. N.. 2006-04-19 išduota pažyma, kad žemė buvo skirta A. N.. Teismai konstatavo, kad ieškovo motina neįgijo teisės išsipirkti žemės sklypo, nes visi dokumentai, susiję su žemės sklypais, buvo sudaryti išimtinai A. N. vardu, tačiau ieškovo naujai pateikiami dokumentai paneigia teismų išvadas, kadangi juose nurodyta, kad 3 ha žemės sklypas buvo suteiktas ieškovo motinai G. N..

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

17. Ieškovas prašo atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo atmestas jo ieškinio reikalavimas įpareigoti NŽT) užbaigti Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu Riešės seniūnijos teritorijoje ieškovui skirtos 2 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškovu suprojektuotų 6 asmeninio naudojimo žemės sklypų: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha) pirkimo–pardavimo sutartį.

18. Ieškinys spręstinas, taikant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, bei to paties straipsnio 12 dalimi, nustatančia, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmeninio ūkio žemė: 1) turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2064-525/2016).

19. Atmesdami ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-476-723/2023, teismai rėmėsi tuo, kad:

19.1. ieškovas nelaikytinas asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę kaip A. N. teisių paveldėtojas, kadangi ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo priimti jo tėvo A. N. palikimą buvo atmestas;

19.2. apelianto motina G. N. neįgijo teisės išsipirkti žemės sklypo. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad po motinos mirties jis paveldėjo ne tik mokėjimą už žemės sklypą, bet ir turtinę teisę įsigyti asmeninio naudojimo žemės sklypą. Ieškovas apie jo tėvų turtinių teisių turinį negalėjo nežinoti, kaip matyti pagal sklypų archyvinės bylos duomenis, kaip kad 2006-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažyma, 2004-08-11 A. N. prašymas sutvarkyti grąžinimo dokumentus asmeninio ūkio žemei;

19.3. ieškovas nesinaudojo nurodytais žemės sklypais. Ši aplinkybė patvirtinta 2015-12-07 Žemės naudojimo patikrinimo aktais su fotofiksacijomis;

19.4. ginčo sklypai yra gražinti žemės savininkams. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2019-01-10 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Nr. 48-VĮ-30(14.48.2.) patvirtintas naujas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei suformuotas sąrašas asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, žemė grąžinta ankstesniems savininkams;

19.5. ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes neginčijo sprendimų dėl žemės sklypų grąžinimo kitiems asmenims.

20. Nauji įrodymai gali būti naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau įrodymas, asmens pateikiamas kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, tam, kad būtų pripažintas tokiu, turi atitikti reikalavimus, keliamus įrodymams, ir reikalavimus, keliamus naujoms aplinkybėms. Ieškovo pateikti dokumentai laikytini naujais įrodymais, tačiau turi būti įvertinta, ar ieškovo pateikti dokumentai atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius.

21. Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio dokumentų fonde esantis Riešės apylinkės Tarybos 6 sesijos sprendimas „Dėl sąrašų žemės sklypų skyrimui patvirtinimo“ priimtas 1991-10-02, o Vilniaus rajono valdybos potvarkis Nr. 19 pv „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 03 16 nutarimą Nr. 183“ priimtas 1995-01-18, taigi abu dokumentai jau buvo sudaryti bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo pateikti į bylą. Pagrįsta vertinti, kad ši aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu.

22. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo remiamasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-09-29 pažyma Nr. 448, kad apylinkės tarybos sprendimu 2 ha žemės sklypas suformuotas A. N.. Su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktas Vilniaus regioninio valstybės archyvo lydraštis, kuriuo atsakoma į ieškovo atstovo 2023-11-29 prašymą ir pateikiamos aktualios sprendimų kopijas, kurios nurodo, jog 2 ha žemės sklypas skirtas G. N.. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus regioninis valstybės archyvo rašto data yra 2023-12-01. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu advokato atstovaujamam pareiškėjui buvo nesudėtinga kreiptis į archyvą ir gauti dokumentų kopijas. Ką ieškovas ir padarė po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi pagrįsta vertinti, kad aplinkybė dėl archyve esančių dokumentų bei galimumo kreiptis galėjo būti žinoma.

23. Taip pat turi būti nustatyta, kad įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Reikalinga įvertinti ar tai, kad ginčo žemė buvo skirta G. N., o ne A. N., turi esminę reikšmę bylos išsprendimui.

24. Anksčiau pateikta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. e2-476-723/2023 argumentų analizė rodo, jog ieškovo naujai pateikti įrodymai galėtų turėti reikšmę sprendžiant dėl argumentų, susijusių su paveldėjimu po A. N. mirties. Tačiau net ir tuo atveju, jei šie argumentai būtų pašalinti, teismo sprendimas nepasikeistų. Įsiteisėjusiame sprendime yra nurodyti trys kiti aiškūs argumentai, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį, t. y., kad žemės sklypai nebuvo naudojami; kitiems asmenims buvo atkurta nuosavybės teisė; ieškovas neginčijo sprendimų dėl žemės sklypų grąžinimo kitiems asmenims. Ieškinys yra atmestas ne vien tik remiantis aplinkybėmis dėl ieškovo ir asmens, kuriam paskirta žemė, teisiniais santykiais, tačiau ir kitais savarankiškais pagrindais. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalis aiškiai nustato, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Nauji įrodymai jokiu būdu nedaro įtakos teismo išvadai ir negali pakeisti civilinės bylos Nr. e2-476-723/2023 baigties. Be to, šiuo metu žemės sklypai yra suformuoti ir grąžinti kitiems asmenims, kas taip pat patvirtina, jog ieškovui negali būti parduodami kitiems asmenims priklausantis turtas.

25. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad ginčo žemė nebuvo naudojama pagal paskirtį ilgą laiko tarpą. Šią aplinkybę patvirtinta 2015-12-07 Žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 48ŽN-529(14.48.730), Nr. 48ŽN-530-(14.48.73), Nr. 48ŽN-531-(14.48.73), Nr. 48ŽN-532-(14.48.73), Nr. 48ŽN-533-(14.48.73), Nr. 48ŽN-534-(14.48.73), 2017-03-27 Žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 48ŽN-178-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-179-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-180-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-181-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-182-(14.48.78.), Nr. 48ŽN-183-(14.48.78.) su fotofiksacijomis, kuriuose konstatuota, kad žemės sklypai yra nenaudojami, nenušienauti, apaugę jaunais medeliais bei krūmais.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, taip pat atsižvelgta ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017-04-25 įsakymu Nr. 48VĮ-855-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas (toliau - Sąrašas), kurio 2 eilutėje nurodytas A. N.. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017-04-27 raštu Nr. 48SD-5264-(14.48.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ informavo ieškovą, tačiau ieškovas Vilniaus rajono skyriui jokių pastabų nepateikė. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017-08-31 įsakymu Nr. 48VĮ-1533-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo ir pervedimo į laisvos žemės fondą“ nusprendė nutraukti A. N. Žemės sklypų naudojimo teisę ir pervedė Žemės sklypus į laisvos žemės fondą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017-09-08 raštu Nr. 48SD-10889-(14.48.104) informavo ieškovą. Visi administraciniai aktai nebuvo apskųsti ir yra galiojantys

27. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismai neteisingai aiškino sąvoką „asmeninis ūkis skiriamas šeimai“ ir tuo apribojo asmeninio ūkio žemės skyrimą kiekvienam šeimos nariui. Jei asmeninio ūkio žemės sklypas buvo skirtas G. N., jis negalėjo būti skirtas jos sutuoktiniui A. N. ar šeimoje gyvenančiam sūnui L. N.. Laiko, kad teisės aktai nedetalizuoja asmeninio ūkio suteikimo vienai šeimai registracijos proceso, ar vienos šeimos asmeninio ūkio žemės sklypo išpirkimo ar paveldėjimo procedūros.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimą Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai galėjo būti suteikiami kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, o iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai – kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims (nutarimo 1 punktas). Analogiškai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 1 punkte. Kaip matyti iš paminėtų teisės normų, asmeninio ūkio žemė buvo išskiriama šeimai, o nagrinėjamu atveju Riešės apylinkės tarybos 6 sesijos 1991-10-02 sprendimu G. N. (jos šeimai) skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Bylos kontekste nurodytas aiškinimas nėra reikšmingas, kadangi nėra įrodytas faktas, jog keli šeimos nariai gavo žemės sklypus asmeniniam naudojimui. Kita vertus, netinkamas teisės normos taikymas nėra laikomas proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl teisės normos analizė bei jos taikymas neturi teisinės reikšmės. Teismo vertinimu, asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama ne vienam asmeniui, o vienai šeimai, kas padaryta ir ieškovo šeimos atžvilgiu.

29. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad ginčo žemės sklypai buvo skirti galimai ne ieškovo tėvui, o ieškovo motinai nepaneigia NŽT įsakymuose ir Žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuotų ir nustatytų aplinkybių, kad žemės sklypai buvo nenaudojami. Tai reiškia, kad ieškovas neįgijo teisės privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypų. Ieškovas nei nagrinėjant bylą iš esmės, nei teikdamas prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad realiai buvo naudojamasi žemės sklypais. Todėl ieškovo naujai nurodoma aplinkybė, nepaneigė įsiteisėjusių teismo sprendimų išvadų, kad apeliantas neatitinka įstatymuose ir teismų praktikoje nustatyto teisės įgyti valstybinę žemę kriterijaus – jis nenaudojo ir neprižiūrėjo ginčo asmeninio ūkio žemės sklypų.

30. Įvertintina tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę ne anksčiau teismo nustatytiems faktams, o padarytoms išvadoms byloje. Jeigu išnagrinėjus bylą atsiradęs teisinis faktas paneigia vieną argumentą, kuriuo grįstas teismo sprendimas, tačiau nėra paneigiami kiti ir jie vis tiek lemia tokį pat rezultatą byloje, turėtų būti laikoma, kad aplinkybė neturi esmingumo kriterijaus ir nelaikoma naujai paaiškėjusia. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pateiktos sprendimo ir potvarkio kopijos nepaneigia teismuose konstatuotų aplinkybių. Šiuo atveju esminė reikšmė turėtų būti siejama ne su pačių aplinkybių skirtingumu, o su rezultatu, kuris gali atsirasti dėl duomenų kokybinio ir (ar) kiekybinio skirtumo. Apeliantas byloje nepateikė teisinių ir faktinių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas būtų pakeistas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismams turint informaciją apie tai, kad asmeninio ūkio žemės sklypas buvo skirtas ieškovo motina G. N.. Tai, kad ginčo žemės sklypai skirti ieškovo motina G. N. nekeičia situacijos vertinimo ir kvalifikavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurį atliko tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, ir nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Apelianto nurodyti faktai nėra susiję priežastiniu ryšiu su bylos teisiniu rezultatu, todėl dėl naujai gautų duomenų neatsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.

31. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą