- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1524-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00323-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono I notarų biuras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono I notarų biuras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pratęsti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. N. palikimui – teisei privatizuoti asmeninio ūkio žemę, priimti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog L. N. tėvui A. N. tuometės Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 6-tosios sesijos 1991 m. spalio 2 d. sprendimu Riešės seniūnijos teritorijoje skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Už perkamą iš valstybės šeimai skirtą asmeninio ūkio žemę pareiškėjo motina G. N. (A. N. sutuoktinė) sumokėjo 1995 m. vasario 17 d. Pareiškėjo motina (A. N. sutuoktinė) G. N. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41, A. N. suprojektuoti 6 asmeninio žemės sklypai: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha). Pareiškėjo tėvui suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai 2006 m. rugsėjo 19 d. paženklinti vietovėje, parengti žemės sklypų parodymo – paženklinimo vietovėje aktai, kuriuose pasirašė pareiškėjas L. N., taip pat nustatyti minėtų žemės sklypų kadastro duomenys bei parengti asmeninio ūkio žemės sklypų planai. Pareiškėjo tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ne kartą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistų telefonu ir nuvykęs į skyrių teiravosi, kada planuojama sudaryti asmeninio ūkio žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir žodžiu gaudavo atsakymą, kad pareiškėjas turi laukti iš skyriaus raštiško pakvietimo pas notarą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Po pareiškėjo tėvo A. N. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, kadangi tėvas jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto po savo mirties nepaliko, o pareiškėjo teisę sudaryti mirusiajam A. N. suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį faktiškai pripažino valstybinės žemės patikėtinis, kuris su pareiškėju komunikavo tiek telefonu, tiek raštu, kaip su būsima sandorio šalimi, o vėliau, nusprendęs nebeparduoti asmeninio ūkio žemės, informaciją apie šį sprendimą pateikė pareiškėjui, kaip A. N. įpėdiniui. Pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių, t. y. pareiškėjo teisė paveldėti teisę privatizuoti asmeninio ūkio žemę faktiškai buvo pripažįstama, tačiau toks pripažinimas yra tik formalus, kadangi neatitinka visų įstatymų keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pareiškime nenurodė svarbių pateisinamų priežasčių dėl kurių jis praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, be to, termino palikimui priimti pratęsimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pareiškėjui nesuteiks teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti A. N. skirtą asmeninio ūkio žemę. Todėl prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime išreiškė abejonę, kad prašomas termino pratęsimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes asmeninė ūkio žemė yra pervesta į laisvos žemės fondą, todėl prašė spręsti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl termino palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti atnaujinimo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-3010-41, A. N. suprojektuoti 6 asmeninio žemės sklypai: Nr. 151-1 (0,26 ha), Nr. 151-2 (0,27 ha), Nr. 151-3 (0,28 ha), Nr. 151-4 (0,65 ha), Nr. 151-5 (0,38 ha), Nr. 151-6 (0,16 ha) (bendras žemės sklypų plotas 2 ha). A. N. paveldėtojui L. N. 2017 m. balandžio 27 d. pranešimu Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad suėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo išsiuntimo dienos bus nutraukta A. N. asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisė, kadangi žemė neprižiūrėta, nešienaujama ir nenaudojama. L. N. turi teisę per 3 mėnesius pateikti faktus, kodėl ši teisė neturėtų būti nutraukta. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1533-(14.48.2.) nusprendė nutraukti A. N. Riešės apylinkės valdybos suteiktos 2 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę bei pervedė žemės sklypus į laisvos žemės fondą.
8. Nustatyta, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 13 metų. Pareiškėjas nurodė, kad į notarų biurą nesikreipė, nes tėvas jokio turto nepaliko, o kadangi buvo pradėjęs tvarkyti žemės pirkimo iš valstybės reikalus, tiesiog laukė kvietimo pas notarą įforminti žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir laikė save sandorio šalimi. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. gegužę informavo, kad G. N. asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo skirtas, o A. N. buvo suprojektuoti 6 asmeninio ūkio žemės sklypai bei paprašė pristatyti A. N. mirties liudijimą bei paveldėjimo teisės liudijimą. 2015 m. ir 2017 m. patikrinimų metu konstatuota, kad žemės sklypai nenaudojami.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimą pateisinančių priežasčių bei neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą per įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą. Taigi, pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip pakankamai atidus ir rūpestingas. Įstatymų nustatytas terminas praleistas itin ženkliai – beveik 13 metų. Rimtų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pareiškėjas nenurodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėjas L. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybes, nurodančias, kad pareiškėjui buvo siųstas pranešimas dėl A. N. mirties liudijimo bei paveldėjimo teisės liudijimo pristatymo, taip pat informavimas apie patikrinimų rezultatus ir būsimą žemės naudojimo teisės nutraukimą. Tai nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neapdairus palikimo priėmimo procese.
10.2. Teismo paminėtas Nacionalinės žemės tarnybos 2012 metų lapkričio mėnesio raštas, adresuotas L. N., visiškai nesusijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis – šiuo raštu L. N. buvo kviečiamas į namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus.
10.3. Pareiškėjas negavo 2015 m. gegužės 14 d. rašto ir nėra įrodymų, kad šis raštas pareiškėjui buvo siųstas registruotu laišku ir įteiktas, o informaciją, kad toks raštas jam buvo siųstas, jis sužinojo tik 2021 metų gruodžio mėnesį. Taip pat pareiškėjas negavo ir 2017 m. rugsėjo 8 d. rašto, dėl jo siuntimo klaidingu adresu. Šį raštą pareiškėjas taip pat gavo tik 2021 metų gruodžio mėnesį. Taigi, pats valstybinės žemės patikėtinis nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad asmeninio ūkio žemės naudotojo turtinių ir neturtinių teisių perėmėjai būtų tinkamai informuoti apie svarbias aplinkybes, t. y., kad būtina pateikti mirties ir paveldėjimo teisės liudijimus, norint tęsti žemės privatizavimo procedūrą.
10.4. Vykdyti mirusio asmens elgesio patikrinimai yra niekiniai ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, duomenų, kad L. N. tėvas iki mirties nenaudojo asmeninio žemės nėra, priešingai – A. N. ne kartą buvo įrašytas į asmenų, naudojančių asmeninio ūkio žemę sąrašus. Taigi, dėl Nacionalinės žemės tarnybos neveikimo, biurokratizmo, asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimo procesas nebuvo tinkamai užbaigtas.
10.5. L. N. galimybė tinkamai užbaigti tėvo asmeninio ūkio privatizavimo procedūras buvo suvaržyta, nes būsimo sandorio šalis, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, tinkamai pareiškėjo neinformavo, kokius trūkumus reikia ištaisyti, siekiant sudaryti sandorį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad valstybinės žemės patikėtinis nuo 2006 metų iki 2015 metų neatliko jokių veiksmų, kad žemės privatizavimo procedūra būtų užbaigta. Pareiškėjas L. N. turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad žemės privatizavimo klausimai sprendžiami, nes pasitikėjo valstybės institucija.
11. VĮ Turto bankas prašo pareiškėjo L. N. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei.
12. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybes, nurodančias, kad pareiškėjui buvo siųstas pranešimas dėl A. N. mirties liudijimo bei paveldėjimo teisės liudijimo pristatymo, taip pat informavimas apie patikrinimų rezultatus ir būsimą žemės naudojimo teisės nutraukimą; bei tai nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neapdairus palikimo priėmimo procese. Apelianto teigimu, dalies siųstų Nacionalinės žemės tarnybos raštų negavo, kadangi jie buvo siųsti klaidingu adresu.
16. Iš bylos duomenų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos raštai tiek atsakant į pareiškėjo raštus, tiek informuojant apie žemės sklypų patikrinimą bei sprendimą pervesti žemės sklypus į laisvos žemės fondą buvo siųsti pareiškėjo nurodytu bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).
17. CK 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo registro duomenimis, pareiškėjo L. N. deklaruota gyvenamoji vieta ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas klaidingai teigia, jog Nacionalinė žemės tarnyba raštus siuntė neteisingu adresu. Pabrėžtina, kad keletas raštų buvo siųsti ir pareiškėjo nurodomu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi neatnaujindamas registrų informacijos pareiškėjas elgiasi nerūpestingai, kadangi nepateikia teisingos informacijos apie savo gyvenamąją vietą.
19. Apeliantas nurodo, kad negavo 2015 m. gegužės 14 d. rašto ir nėra įrodymų, kad šis raštas pareiškėjui buvo siųstas registruotu laišku ir įteiktas; taip pat pareiškėjas negavo ir 2017 m. rugsėjo 8 d. rašto, o informaciją, kad tokie raštai jam buvo siųsti, jis sužinojo tik 2021 metų gruodžio mėnesį. Tokie atskirojo skundo argumentai vertinami kritiškai.
20. Byloje yra pateikta Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. suprojektuotų žemės sklypų archyvinė byla, iš kurios duomenų, matyti, jog 2012 metais lapkričio mėnesio raštas, adresuotas L. N., nesusijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis – t. y. šiuo raštu L. N. buvo kviečiamas į namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neginčija ir nenurodo, jog šio rašto negavo, nors pačioje archyvinėje byloje nėra duomenų, jog raštas būtų siųstas registruotu paštu ir įteiktas pareiškėjui.
21. Taip pat archyvinėje byloje yra 2015 m. gegužės 14 d. raštas, kuriuo yra atsakoma pareiškėjui į jo 2015 m. balandžio 9 d. prašymą, adresuotas pareiškėjui jo paties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šiame rašte pareiškėjui buvo atsakyta į jo paklausimą dėl G. N. suformuoto žemės sklypo. Pareiškėjas minėtu raštu buvo informuotas, jog G. N. nėra skirtas asmeninio naudojimo žemės sklypas, o žemės sklypai skirti A. N. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti paveldėjimo teisės liudijimą apie palikimo po A. N. mirties priėmimą. Tuo pačiu 2015 m. liepos 10 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba atsakė pareiškėjui į jo kitą prašymą dėl tvenkinio nuomos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, jog 2015 m. liepos 10 d. rašto negavo, o tuo tarpu 2015 m. gegužės 14 d. rašto teigia negavęs, nors abu raštai buvo siųsti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), ir byloje nėra duomenų, jog jie siųsti registruotu paštu bei įteikti pareiškėjui.
22. Be to, pareiškėjas pats kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą 2015 m. spalio 5 d. raštu siekdamas gauti informaciją apie žemės sklypų, kurie buvo paskirti ir suformuoti A. N. naudotis, savininkus bei tolesnį jų likimą. Archyvinėje byloje yra 2016 m. sausio 28 d. raštas, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba informavo pareiškėją apie tai, jog nurodyti sklypai priklauso Lietuvos Respublikai ir vyksta teisminis procesas, susijęs su minėtais sklypais. Pareiškėjas taip pat nenurodo, jog šio rašto negavo.
23. 2017 m. balandžio 27 d. raštu pareiškėjas buvo įspėtas apie naudojimosi teisės nutraukimą, o 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu informuotas apie 2017 m. rugpjūčio 31 d. priimtą sprendimą dėl naudojimosi teisės nutraukimo ir žemės sklypų pervedimo į laisvą žemės fondą. Minėti raštai buvo siųsti pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuri kaip jau paminėta aukščiau ir šiai dienai nėra pasikeitusi - (duomenys neskelbtini).
24. Apeliantas teigia, jog 2017 m. rugsėjo 8 d. rašto negavo. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjas pasirinktinai ginčija ir nurodo, jog negavo jam nepalankių raštų, tuo tarpu nenurodo ir neginčija, jog kitų jam siųstų raštų negavo.
25. Tokiu būdu laikytina, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus ir jo argumentai, jog jis nebuvo informuotas, yra atmestini kaip nepagrįsti.
26. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuo 2017 metų pareiškėjas būtų domėjęsis žemės sklypų išpirkimo klausimu ir bendravęs su Nacionaline žemės tarnyba. Vien tai, jog pareiškėjas nurodo, kad skambino ir kalbėjo, negali būti pakankamas įrodymas, patvirtinantis jo domėjimąsi (CPK 178 straipsnis).
27. Pažymėtina, jog apie tai, kad žemės sklypai yra suformuoti ne G. N., o būtent A. N., pareiškėjui turėjo būti žinoma dar iki A. N. mirties, nes iš archyvinės bylos duomenų matyti, jog 2006 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažymoje pažymima, kad A. N. apylinkės tarybos sprendimu yra skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Pats A. N. 2004 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą sutvarkyti grąžinimo dokumentus asmeninio ūkio žemei. Taip pat 2006 metais surašytuose žemės sklypų paženklinimo aktuose bei žemės sklypų vertės apskaičiavimo dokumentuose, žemės sklypų planuose savininku nurodomas A. N.
28. Pareiškėjas pagal įgaliojimą, sudarytą 2006 m. rugsėjo 18 d., buvo įgaliotas išpirkti A. N. iš valstybės žemės sklypą. Tokiu būdu darytina išvada, jog apie tai, kad A. N. priklauso teisė išpirkti žemės sklypus ir jam suteikta naudojimosi sklypais teisė, pareiškėjui turėjo būti žinoma nuo 2006 metų. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) metais mirus A. N. pareiškėjas turėjo žinoti, jog po A. N. mirties yra likęs turtas, kurį galima paveldėti, t. y. teisė išpirkti žemės sklypus. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai, jog po savo tėvo A. N. mirties jis nepriėmė palikimo, nes jokio turto nebuvo, yra nepagrįsti ir atmestini.
29. Siekdamas užbaigti asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimo projektą pareiškėjas pats turėjo domėtis proceso eiga. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas L. N. buvo aktyvus minėtame procese, priešingai, esami duomenys tik patvirtina, jog pareiškėjas pats nuo 2017 metų nesidomėjo privatizavimo procesu, nebendradarbiavo su Nacionaline žemės tarnyba bei nepateikė laiku reikiamų dokumentų. Pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokius trūkumus reikia ištaisyti, siekiant sudaryti sandorį, atmestini aukščiau nurodytais motyvais, todėl nėra pagrindo teigti, jog Nacionalinė žemės tarnyba suvaržė pareiškėjo teises užbaigti privatizavimo procedūrą.
30. Apelianto argumentai, jog Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2006 metų iki 2015 metų neatliko jokių veiksmų, kad žemės privatizavimo procedūra būtų užbaigta, nepagrindžia ir nepateisina pareiškėjo veiksmų siekiant priimti A. N. palikimą ir teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
31. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš archyvinės bylos bei iš LITEKO duomenų nustatyta, jog vyko teisminis ginčas, susijęs su A. N. suformuotais žemės sklypais, kuris galutinai buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. A2-2389-860/2017 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. balandžio 25 d. Apie minėtą teisminį procesą pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. sausio 28 d. raštu. Tokiu būdu apelianto argumentai, jog Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2006 metų iki 2015 metų neatliko jokių veiksmų, kad žemės privatizavimo procedūra būtų užbaigta, nepagrįsti ir atmestini, nes akivaizdu, jog vykstant teisminiam procesui privatizavimo procedūra negalėjo būti užbaigta. Be to, pažymėtina, jog būtent pasibaigus teisminiam ginčui, Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų ir patikrinusi žemės sklypų naudojimąsi, raštais ragino pareiškėją tinkamai naudoti žemės sklypus, o to nepadarius – informavo apie teisės naudotis nutraukimą, kas ir buvo padaryta 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, nes pareiškėjas jokių veiksmų neatliko. Be to, iš archyvinės bylos duomenų matyti, kad atlikus 2017 metais žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktus buvo nustatyta, jog žemės sklypai neprižiūrimi, apaugę krūmais, nenušienauti. Tai patvirtina, jog pareiškėjas nesirūpino, nesinaudojo ir neprižiūrėjo žemės sklypų, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas.
32. CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad praleistas CK 5.50 straipsnyje numatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas teismo gali atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
34. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Kaip minima kasacinės instancijos teismo praktikoje, pareiškėjui taikomi ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas L. N., įstatymų nustatytą palikimo priėmimo terminą praleisdamas net 13 metų, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
36. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad palikimo priėmimui termino atnaujinimas iš esmės nesukeltų teisinių padarinių pareiškėjui, nes Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas nėra nuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Šis įsakymas sukėlė padarinius – buvo nutraukta A. N. suteikta žemės naudojimosi teisė ir žemės sklypai pervesti į laisvos žemės fondą.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.