Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir jam skirti 3 metai laisvės atėmimo.

Pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 2 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. K. sulaikymo, vykdant nuosprendį, momento.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota V. S. vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusio J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš V. K. 4 000 Eur neturtinės žalos ir 67,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, likusi ieškinio dalis atmesta.

Patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – iš V. K. priteistas 14 540,53 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) dieną, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas V. S. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kuomet nustatyta 2,66 promilės neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl ko automobilio nesuvaldė ir kairiame vingyje nuvažiavo nuo kelio į dešinę, slydo šonu, virto ir stogu atsitrenkė į pakelės medį, dėl šių priežasčių įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleiviui V. B. padarė sužalojimus: (duomenys neskelbtini), dėl kurių V. B. (duomenys neskelbtini) d. mirė.

2. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę – taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje; nepilnamečiams BK 92 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą (vėliau pakeitimais koreguodamas šio instituto nuostatas), jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje (BK 92 straipsnyje) nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

11. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas laikėsi aukščiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų, detaliai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti reikšmingų bylos aplinkybių visumą.

13. Teismas teisingai nustatė ir atsižvelgė, kad V. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką, kurios abi yra baigtos. Taip pat pagrįstai sprendė, kad apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Apeliantas anksčiau nėra teistas, 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimo. Nuteistasis psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas, negydytas. Žala šiai dienai nėra pilnai atlyginta, apeliantas tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2025 m. spalio 1 d., su Valstybine ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį dėl žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo bei pateikė įrodymus dėl 2025 m. spalio 15 d. ir lapkričio 17 d. sumų sumokėjimo. Nustatyta, kad V. K. nuo 2025 m. sausio 27 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis teigiamai charakterizuojamas ir seniūnijos.

14. Nagrinėjamu atveju, net įvertinus nuteistąjį iš esmės teigiamai charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys, kad jo įvykdytomis veikomis buvo itin šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir dėl to sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – žuvo žmogus. Nustatyta, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl ko automobilio nesuvaldė ir kairiame vingyje nuvažiavo nuo kelio į dešinę, slydo šonu, virto ir stogu atsitrenkė į pakelės medį, dėl šių priežasčių įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleiviui V. B. padarė sužalojimus, dėl kurių V. B. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai teisės ginamos vertybės), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitų aptariamu aspektu reikšmingų aplinkybių kontekste privalo būti įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).

15. Įvertinęs aptartas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai V. K. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams, todėl jis gali ir ateityje daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

16. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad tokių abejonių yra ir jų nepašalina apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Visi nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys buvo įvertinti, parenkant jam skirtinos bausmės dydį.

17. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, jis paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.