Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui H. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės A. S. atstovas advokato padėjėjas Norbertas Einingis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad visos aplinkybės, kad santuoka faktiškai nutrūko nuo 2001 m., kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės, įrodytos, o atsakovo byloje pasirinkta pozicija tik pagrindžia jo kaltę. Atstovas nurodė, kad trečiojo asmens prieštaravimas dėl per mažo kompensacijos dydžio nepagrįstas, nes dalintino turto vertę patvirtina ieškovės pateikta dovanojimo sutartis.

Atsakovas H. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 267. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas nuolat vartodavo alkoholį, buvo neištikimas, dažnai palikdavo šeimą, išeidavo vieną ar dvi savaites iš namų, gyvendavo tai pas vieną, tai pas kitą moterį, fiziškai ir psichologiškai smurtavo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.1 d.). Nagrinėjamu atveju įrodymus dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai pateikė tik ieškovė. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuolat smurtaudavo, mušdavo tiek ją, tiek jų vaikus, vartodavo alkoholį, buvo neištikimas su kitomis moterimis. Ieškovė nurodė, kad ji visą laiką dirbo ir materialiai išlaikė šeimą, o atsakovas materialiai šeimos neišlaikė. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ieškovės kviesta R. M. parodė, kad jai kartu dirbant su ieškove, ši į darbą dažnai ateidavo sumušta vyro, o apie 2000-2001 m. nusprendė nebegyventi su atsakovu, tačiau negalėjo nurodyti, nuo kada tiksliai ieškovė faktiškai nebegyveno su atsakovu. Teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 267, nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliekant santuokinę pavardę S., o atsakovui – S..

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką, ir turto padalinimo

Teismas spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovei pagal 2002-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), bei pagal 1992-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės tiese priklauso 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o transporto priemonių ieškovė ir atsakovas neturi. Pagal trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikto antstolių vieningo vykdomųjų bylų sąvado 2015-11-02 duomenis, antstolis Ričardas Kudrauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0098/08/01667 dėl 137,28 Eur išieškojimo iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai, vykdomąją bylą Nr. 0098/08/02119 dėl 150,02 Eur išieškojimo iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai, vykdomąją bylą Nr. 0098/09/01832 dėl 174,95 Eur išieškojimo iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai, antstolė Vaiva Šimkienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0071/03/07074 dėl 43,44 Eur išieškojimo iš atsakovo Šiaulių r. PK VP VTS naudai, vykdomąją bylą Nr. 0071/03/07812 dėl 86,89 Eur išieškojimo iš atsakovo valstybei, vykdomąją bylą Nr. 0071/09/04106 dėl 11,58 Eur išieškojimo iš atsakovo Šiaulių r. PK VP VTS naudai, vykdomąją bylą Nr. 0071/14/01458 dėl 14,28 Eur išieškojimo iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos naudai, antstolis Andrius Liaškovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0071/14/02750 dėl 376,00 Eur išieškojimo iš atsakovo valstybės naudai. Ieškovė prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2001 m. sausio mėn., ir pripažinti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, ieškovei žinomą atsakovo 376,00 Eur prievolę valstybei ir su jos priverstiniu išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas antstoliui Andriui Liaškovui pripažinti asmenine atsakovo prievole, o 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei natūra, atsakovui priteisiant 1 402,00 Eur kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 str. 1, 2 d.). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2001 m. sausio mėn., kai ieškovė išėjo gyventi pas savo mamą, nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyveno atskirai. Atsakovas nenurodė priešingų aplinkybių dėl gyvenimo skyrium pradžios ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo 2001 m. sausio mėn. tenkintinas ir ieškovės pagal 2002-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 str. 1 d.), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

Kaip minėta, ieškovė prašo atsakovo 376,00 Eur prievolę valstybei ir su jos priverstiniu išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas antstoliui Andriui Liaškovui pripažinti asmenine atsakovo prievole, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių antstolių vieningo vykdomųjų bylų sąvado 2015-11-02 duomenų atsakovo atžvilgiu vykdomąsias bylas dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdo ir antstoliai Ričardas Kudrauskas ir Vaiva Šimkienė. Ieškovė nurodė, kad apie antstolio Andriaus Liaškovo vykdomą skolos išieškojimą iš atsakovo valstybei ji sužinojo tik gavusi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 6-6988-291/2015 dėl atsakovui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms taikytini nuo 2001 m. sausio mėn., o vykdomosios bylos pradėtos po šio laikotarpio, kai ieškovei nebuvo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie atsakovo prievoles, pripažįsta būtinybę viršyti ieškovės reikalavimą dėl prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole. Todėl, nors teismui nėra pateikta duomenų, kokiu pagrindu yra atsiradusios atsakovo prievolės, atsakovo skolos ir vykdymo išlaidos antstolio Ričardo Kudrausko vykdomosiose bylose Nr. 0098/08/01667, Nr. 0098/08/02119 ir Nr. 0098/09/01832, antstolės Vaivos Šimkienės vykdomosiose bylose Nr. 0071/03/07074, Nr. 0071/03/07812, Nr. 0071/09/04106 ir Nr. 0071/14/01458 bei antstolio Andriaus Liaškovo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/02750 pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu, o kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti jai visą 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui priteisti 1 402,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad gyvenamojo namo dalies natūra padalijimas neatitinka ieškovės interesų dėl jos nuolatinės baimės, kad atsakovas naudos prieš ją smurtą. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 1/2 dalyje gyvenamojo namo negyvena, yra įsigijusi gyvenamąjį namą, kuriame gyvena ir kuris pripažintinas asmeninio jos nuosavybe, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėjo, kad dėl nuolatinio alkoholio vartojimo ir nuolatinių pajamų neturėjimo atsakovui kiltų sunkumų išlaikant gyvenamojo namo dalį, ir kad jai tektų visa našta išlaikyti minėtą turtą. Teismas taip pat įvertina ir šalių konfliktinius santykius, dėl kurių naudojimasis ir disponavimas turtu taptų sudėtingas, be to, į tai, kad dalintina tik 1/2 gyvenamojo namo dalis. Todėl teismas daro išvadą, kad turto padalijimas natūra abiem sutuoktiniams nepriimtinas ir negalimas ir kad 1/2 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei natūra, atsakovui iš ieškovės priteisiant kompensaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė dalintino turto vertę nustatė pagal 2012-01-06 vidutinės rinkos vertes, kada sudarė 1/2 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Tačiau siekiant išlaikyti šalių lygiateisiškumą, atsižvelgiant į trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos poziciją dėl adekvačios kompensacijos atsakovui priteisimo už mažesnę tenkančio natūra turto dalį, teismas dalintino turto vertę nustato pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1K-374 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijų ir Lietuvos Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto vertinimo masinio būdu dokumentų tvirtinimo“ patvirtintus 2016 m. nekilnojamojo turto (statinių) masinio vertinimo duomenis. Remiantis šiais duomenimis 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nuo 2016-01-01 yra 3 129,50 Eur. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 564,75 Eur kompensacija už natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su minėtu straipsniu taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, neištikimybės, todėl, nors ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, jog ji lankėsi pas psichologus, gydytojus ir patyrė sveikatos sutrikimų dėl atsakovo elgesio jiems gyvenant santuokoje, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas visiškai. Ieškovė paaiškino, kad ji nuolat jautė baimę dėl atsakovo smurtavimo, dvasinius išgyvenimus dėl jo neištikimybės, kurie truko ilgą laiką. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (atsakovo kaltės turinį), taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina jos sumokėta 30,00 Eur žyminio mokesčio dalis ir 400,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteisina ieškovės nesumokėta 105,00 Eur žyminio mokesčio dalis (3 129,50 x 3 proc. + 41,00 Eur = 135,00 Eur; 135,00 – 30,00 Eur = 105,00 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 2,90 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 267), dėl sutuoktinio atsakovo H. S. kaltės.

Priteisti ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Palikti ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – S., atsakovui H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) – S..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2001 m. sausio mėn.

Pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti natūra ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 1 564,75 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 75 ct) kompensaciją.

Pripažinti iš atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išieškomas skolas ir vykdymo išlaidas antstolio Ričardo Kudrausko vykdomosiose bylose Nr. 0098/08/01667, Nr. 0098/08/02119, Nr. 0098/09/01832, antstolės Vaivos Šimkienės vykdomosiose bylose Nr. 0071/03/07074, Nr. 0071/03/07812, Nr. 0071/09/04106, Nr. 0071/14/01458 bei antstolio Andriaus Liaškovo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02750 atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 105,00 Eur (vieno šimto penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.