Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nustatyti nepilnamečio vaiko - E. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu R. Z. a.k. (duomenys neskelbtini)

2) priteisti iš atsakovės S. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui - E. Z. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) R. Z.;

3) priteisti iš atsakovės S. B. išlaikymo dukrai E. Z. įsiskolinimą už trejus metus atgal nuo (2020 m. rugsėjo mėn.) iki kreipimosi į teismą dienos, viso 9388 Eur;

4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad R. Z. ir S. B. kartu pragyveno apie keturis metus, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Z., kuriai dabar yra 9 metai. Nuo pat vaiko gimimo atsakovė neturėjo pastovaus darbo ir nesistengė suteikti vaikui stabilaus materialinio pagrindo. Šalys kartu gyveno iki 2016 metų, kai dukrai buvo du su puse-trys metai, atsakovė paliko dukrą ir iš namų išėjo, vaiku nesidomėjo, išvyko gyventi į užsienį, su vaiku nebendravo, jos nelankė, neteikė jai išlaikymo, visi vaiko priežiūros, ugdymo ir išlaikymo rūpesčiai teko ieškovui. Šalys atskirai gyvena jaus septyni metai. Šalių dukra E. Z. gimė turėdama sveikatos problemų - jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2022-05-13 atliktas PPT (pilnos apimties psichologinis tyrimas). Nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Paskirta individualizuoti mokymo programas. Išvadoje nurodyta: (duomenys neskelbtini). E. Z. nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Nustatytas poreikis individualizuoti bendrąsias mokymo programas, teikti specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo pagalbą. Be raidos sutrikimų atsiranda ir kitų sveikatos problemų, tokių kaip regos sutrikimas, reikalingi akinukai, ortopedinė avaline) ir pan. E. nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškovu, paskutinius septynis metus tėvas vaiku rūpinasi vienas, atsakovė nei prie vaiko priežiūros, nei prie ugdymo, jos specialių poreikių tenkinimo neprisideda, su dukra nebendrauja nesidomi jos gyvenimu, jos nelanko, ieškovas dukra rūpinasi vienas. Ieškovui priklauso l/2 dalis buto Šiauliuose (kita dalis priklauso ieškovo seseriai R. B.), tačiau visame bute ieškovas gyvena su šeima, sesuo kartu negyvena. Šiuose namuose dukrai yra sukurtos tinkamos sąlygos augti sveikoje ir saugioje aplinkoje. Nepaisant to, kad ieškovas dirba, jis visiškai pasirūpina dukra, be to jam padeda jo sutuoktinė, kurios santykiai su podukra E. yra artimi ir šilti. Esant tokioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, jos ryšys su dukra yra nutrūkęs, ji nesistengia šio ryšio atkurti, todėl vaiko interesus geriausiai atitiks, jei jos gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) yra 840 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633,20 Eur. Kadangi dukra turi specialių poreikių dėl sveikatos, jos išlaikymui reikalinga suma yra didesnė nei 633 Eur. Didžioji išlaidų dalis yra susijusi sujos sveikata ir specialiais poreikiais. E. mokosi Šiaulių “R.” mokykloje kuri iš kitų mokyklų išsiskiria, nes suteikia itin kvalifikuotą švietimo pagalbą mokiniams, turintiems didelių specialiųjų poreikių. Kaip minėta, E. Z. nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai (poreikis individualizuoti bendrąsias mokymo programas, teikti specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo pagalbą), šių poreikių patenkinimui, dalis paslaugų yra mokama: logopedas (vieno apsilankymo kaina nuo 20 iki 30 eurų), reikalingi ne mažiau kaip du užsiėmimai per savaitę, ergoterapija apie 20 Eur vienas užsiėmimas, reikalinga ne rečiau kaip kartą per savaitę. Paaiškėjo, kad E. turi regėjimo sutrikimų, akiniai kainuoja apie 250 Eur, be to E. dažnai juos sulaužo, todėl tenka keisti. Dėl sveikatos problemų E. negali savarankiškai nuvykti į mokyklą, ją reikia nuvežti, visuomeniniu transportu su E. keliauti sudėtinga, be to, ji yra hiper aktyvi, todėl gali reikėti, bet kuriuo dienos metu, važiuoti į mokyklą jos pasiimti, E. tenka vežti ir pas gydytojus, specialistus (kineziterapeutą, logopedą, psichiatrą ir pan.), todėl būtinas automobilis, dėl ko patiriamos išlaidos kurui, automobilio eksploatacinės išlaidos, draudimas ir pan. Dukros maistui, saldumynams, vitaminams pagal poreikį, kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos - 300 Eur/ mėn (maitinimas namuose, maitinimas mokykloje). E. lavinimui ir mokymuisi patiriamos išlaidos yra apie 50 Eur per mėnesį (pratybos, piešimo priemonės, rašymo priemonės, kuprinė 80 Eur; sportinė apranga, šokių apranga, lavinamieji žaidimai tokie kai mozaika, Lėgo, dėlionės ir pan.). Dukros asmeninio naudojimo daiktams įsigyti patiriamos išlaidos per mėnesį apie 50 Eur. ( higienos priemonės, šampūnui, dantų pastai, šepetėliui, kempinei, prausikliai, drėgnos servetėlės ir pan) - 50 Eur. Šiuo metu E. keičiasi, greitai auga, be to dažnai rūbus sutepa, suplėšo ir visą aprangą kiekvieną sezoną tenka keisti, be to pirkti po keletą komplektų (aprangą sudaro ne tik lengvi kasdieniniai rūbai, tačiau ir visų sezonų viršutiniai rūbai, kepurės, šalikai, pirštinės, suknelės, sijonai, kelnės, sporto rūbai, apatiniai rūbai ir pan.), be to, periodiškai atnaujinama namų tekstinė (patalynė, rankšluosčiai), taip pat, pažymėtina, kad dukra turi nešioti kokybišką ortopedinę avalynę dėl pilnapadystės (reikalingi visų sezonų batai) - būtinieji vaiko poreikiai rūbams, avalynei sudaro 150-200 Eur/mėn t.y iki 2400 Eur per metus. Komunaliniai mokesčiai, tenkantys vaikui yra apie 75-80 Eur/ mėn. Laisvalaikis su šeima (atostogos, savaitgalių išvykos) - metams apie 1500-2000 Eur. Šiuo atveju pažymėtina, kad vaiko laisvalaikiu rūpinasi išimtinai tik ieškovas, todėl jam tenka ir visos išlaidos. Šiuo metu valstybės mokami vaiko pinigai - 136,22 Eur, be to E. gauna 161,70 Eur išmoka dėl specialių poreikių ir 276 Eur neįgalumo išmoką, kurios ir padengia papildomas išlaidas, tačiau būtinųjų poreikių tenkinimui lėšas turi skirti abu tėvai lygiomis dalimis. Pirmiausia pažymėtina, jog vaikui gyvenant su tėvu, jam tenka kas dieną rūpintis jos priežiūra, kas riboja ir galimybės gauti didesnes pajamas, tuo labiau, kad ieškovas pajamas pragyvenimui gauna iš individualios veiklos, nes auginant neįgalų vaiką yra sudėtinga suderinti vaiko priežiūrą ir samdomo darbuotojo darbą. Kaip minėta, R. Z. vardu yra registruotas turtas – 1/2 dalis dviejų kambarių buto Šiauliuose, bei ieškovas naudojasi dviem automobiliais VW CRAFTER, (vienas iš jų priklauso mažajai bendrijai, kitu naudojasi - išperkamosios nuomos (Lizingo) pagrindu. Abu šie automobiliai yra ir ieškovo pragyvenimo šaltinis, t.y. pajams ieškovas garma iš pervežimo paslaugų. Atsakovės S. B. turtinė padėtis (pajamos ir galimai įsigytas turtas) ieškovui nežinoma, tačiau ji yra sveika, jauno amžiaus, galinti dirbti, gauti pajamas, kad tinkamai prisidėtų prie neįgalios dukros išlaikymo. Teismui nustatant atsakovės turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovė ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Kadangi atsakovė nuo 2016 metų neteikė jai išlaikymo, o CK 3.200 str. numato galimybę išlaikymo įsiskolinimą prisiteisti ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, iš atsakovės vaiko išlaikymui priteistinas įsiskolinimas. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgtina į tuo periodu buvusius dukros poreikius, kurie kasmet tik didėja ir minimalios algos dydį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudarė 607 Eur, o atskaičius mokesčius sudarė 447,23 Eur, todėl padalinus abiem tėvams, iš atsakovės priklausė 223 Eur ((447,23 Eur - 60): 2), nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudarė 642 Eur, o atskaičius mokesčius sudarė 468,41 Eur, todėl vaikui iš atsakovės priklausė 234 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudarė 730 Eur, o atskaičius mokesčius - 549,65 Eur, todėl vaikui skirtina suma - 274 Eur. Už 2020 metų keturis mėnesius išlaikymo įsiskolinimas sudaro 892 Eur (223 Eur x 4 mėn.); už 2021 metus išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2808 Eur (234 x 12 mėn.); už 2022 metus išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3288 Eur (274 Eur x 12 mėn), už 2023 metų aštuonis mėnesius išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2400 Eur (300 Eur x 8 mėn). Iš viso iš atsakovės priteistina 9388 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo už paskutinius trejus metus.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad vaikas su juo gyveno nuo 2 metų amžiaus. Atsakovė pirmus metus dar buvo kelis kartus susitikusi su vaiku, dabar nesidomi, vaikas jos nepažįsta. Jokio noro auginti vaiką ji neturi. Vieną kartą žaisliukų nupirko ir viskas. Išlaikymo neteikė. Vaikas turi (duomenys neskelbtini). 240 Eur per mėnesį atsieina vien logopedas, dar 120 Eur ergoterapija. Jo pajamos apie 1500 Eur. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė visą rūpestį paliko tėvui, nepatiria papildomų išlaidų, nes nelanko vaiko, vaiko vieno palikti nėra galimybės, kas apsunkina ieškovo galimybes gauti daugiau pajamų.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad atsakovė dukros nelanko, užkrauna sunkaus vaiko priežiūrą vienam tėvui, todėl tegul moka daugiau išlaikymo.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad šalys yra nepilnamečio vaiko E. Z. tėvai (b. l. 7). Ieškovas pateikė duomenis apie vaiko sveikatos būklę (b. l. 8-18, 20-21), išmokas vaikui (b. l. 19, 22-24), turtinę padėtį (b. l. 25-30). VTAS pateikė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą (b. l. 43-46). Patikrinta šalių turtinė padėtis.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas gyvena su tėvu, tai vyksta jau ilgą laiką, o atsakovė jokių ginčų dėl to nekėlė. Esant tokiai situacijai vaiko interesus geriausiai ir atitinka tolimesnis jo gyvenimas su tėvu. Vaiko teisių apsaugos specialistai nepateikė duomenų, kad vaikas su tėvu gyventi nenori. Bet kuriuo atveju vaiko nuomonė nėra teismui privaloma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės vaikui priteisti 300 Eur išlaikymą per mėnesį.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas transporto priemonių nuosavybės teise neturi, yra valdytojas krovininio automobilio, kuris naudojamas darbui. Ieškovui priklauso 1/2 dalis buto. Ieškovas dirba, jo pajamos yra apie 1500 Eur per mėnesį. Ieškovas gauna vaiko pinigus - 136,22 Eur, 161,70 Eur išmoką vaikui dėl specialių poreikių ir 276,00 Eur neįgalumo išmoką.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba. Duomenų, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių, būtų nedarbinga, byloje nėra.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga. Atsakovės turtinė padėtis gali atrodyti blogesnė, nei ieškovo, tačiau nėra aišku, kur realiai atsakovė gyvena ir kokias pajamas turi. Ieškovo pateiktais duomenimis atsakovė anksčiau buvo išvykusi dirbti į užsienį, todėl visai įmanoma, kad ji ir šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Bet kuriuo atveju ji turi tokią galimybę, kadangi yra jauna, darbinga ir neaugina savo vaiko, šią pareigą perleido ieškovui. Atsakovė yra jauno amžiaus, gali dirbti, savo vaiko pati neaugina, todėl turi geresnes galimybes užsidirbti nei ieškovas, ir privalo tą daryti, kadangi reikalinga išlaikyti vaiką.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaiko poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia bent 500-600 Eur, o neretai ir žymiai daugiau. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais galima visiškai sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-250 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti palyginus nemažą sumą, atsižvelgiant į vaiko amžių, tačiau pastebėtina, kad vaikas turi rimtų sveikatos sutrikimų, specialių poreikių (b. l. 8-18, 20-21), todėl ir jo išlaikymui, tinkamam integravimui į visuomenę reikalinga daugiau lėšų, kadangi dėl specialių poreikių tenkinimo atsiranda ir specifinių išlaidų, ką nurodė ir ieškovas (pvz. 240 Eur per mėnesį logopedui, 120 Eur ergoterapijai).

Savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo, tačiau iš esmės vertintina, kad ieškovas išlaidas, reikalingas vaikui, iš esmės nurodė pagrįsto dydžio. Dėl nurodytų išlaidų vertintina, kad jos nėra kažkuo išskirtinės, vaikai turi daug įvairiausių poreikių. Ieškovas vaikui gauna nemažai specialių išmokų, tačiau vertintina, kad šios išmokos padengia tik specialius vaiko poreikius, susijusius su sveikatos būkle. Prašoma 300 Eur suma, atsižvelgiant į nurodytas papildomas išmokas, galėtų būti laikoma šiek tiek didoka. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė nuo vaiko auginimo ir auklėjimo yra visiškai nusišalinusi, todėl ieškovui tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei būtų, jei atsakovė bent dalį laiko leistų su vaiku ir tuo metu užtikrintų vaiko išlaikymą. Atitinkamai atsakovė dėl tokio elgesio dar ir sutaupo lėšų, kadangi be privalomo išlaikymo neturi papildomų išlaidų, kokios atsiranda su vaiku reguliariai bendraujant, pasiimant jį pas save savaitgaliais, per šventes, atostogas. Šiuo metu tarp tėvų apskritai laikoma normalia praktika mokėti vaikui bent 250 Eur išlaikymą, atsižvelgiant į infliaciją, o dažnai išlaikymas siekia ir 300 Eur. Taigi, atsižvelgiant į vaiko sveikatą ir faktinę situaciją, ieškovas nereikalauja kažkokios nerealios, per daug didelės išlaikymo sumos.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovės padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovės prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 350 Eur. Tačiau ieškovas iš atsakovės prašo mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą. Pažymėtina, kad nuo 2024 metų MMA dydis sudarys dar daugiau – 924 Eur. Tokia statistika rodo brangstantį pragyvenimo lygį šalyje, kuris tiesiogiai siejasi ir su dabar jaučiama didele infliacija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vaiko amžių, sveikatos būklę, infliacijos lygį, ieškovo ir atsakovės faktinę turtinę padėtį ir galimybes užsidirbti, yra pagrindas iš atsakovės priteisti 300 Eur periodinį išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą vaikui - 9388 Eur, už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovė išlaikymo vaikui niekada neteikė. Kitokių įrodymų byloje nėra.

Ieškovas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo ieškinyje nurodytu būdu, vadovaudamasis MMA dydžio kriterijumi, skaičiuodamas, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudarė 607 Eur, o atskaičius mokesčius sudarė 447,23 Eur, todėl padalinus abiem tėvams, iš atsakovės priklausė 223 Eur ((447,23 Eur - 60): 2), nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudarė 642 Eur, o atskaičius mokesčius sudarė 468,41 Eur, todėl vaikui iš atsakovės priklausė 234 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudarė 730 Eur, o atskaičius mokesčius - 549,65 Eur, todėl vaikui skirtina suma - 274 Eur.

Taigi, ieškovas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja mažesnėmis periodinėmis išmokomis, nei prašoma ieškiniu nustatyti išmokas į ateitį, todėl laikytina, kad toks skaičiavimas yra pagrįstas, o skaičiuojamos periodinės buvusios mokėtinos sumos – 2020 m. 223 Eur, 2021 m. 234 Eur, 2022 m. 274 Eur, 2023 m. 300 Eur – atitinka teismų praktiką nurodytų metų laikotarpiais priteisiant iš tėvų išlaikymą ir nėra per didelės. Pažymėtina, kad atsakovė išlaikymo niekada neteikė, nors vaikui yra jau beveik dešimt metų. Todėl atsakovės išlaikymo pareigos dydis, jei būtų tekę teikti išlaikymą nuo pat vaiko gimimo, būtų žymiai didesnis. Tai labai svarbu įvertinti tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, tiek periodines išmokas į ateitį, kadangi ieškovas neturėjo pareigos vienas išlaikyti vaiką, o atsakovė jokio išlaikymo periodiškai neteikė, dėl ko būtų galima ginčyti vaiko poreikių dydį nurodytu periodu per praeitus trejus metus. Ieškovas pagal savo reikalaujamus išlaikymo už trejus metus dydžius teisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 9388 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės priteistina 9388 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo už paskutinius trejus metus.

Už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, jei būtų ginčas, būtų mokėtinas žyminis mokestis, tačiau ginčo byloje nebuvo, todėl vertintina, kad žyminis mokestis šiuo atveju neskaičiuotinas. Žyminis mokestis dėl išlaikymo, kurio atsakovė nemoka, skaičiuotinas 81,00 Eur, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 212,00 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d.). Pašto išlaidos sudaro 19,92 Eur. Ieškovas patyrė 400,00 Eur išlaidų advokatui, sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistinas 293,00 Eur žyminis mokestis ir 19,92 Eur pašto išlaidos valstybei, ieškovui – 400,00 Eur išlaidos advokatui. Ieškovo sumokėtas 109,00 Eur žyminis mokestis dėl gyvenamosios vietos nustatymo grąžintinas ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko - E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Z. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023-09-07 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) R. Z..

Priteisti iš atsakovės S. B. 9388 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur) išlaikymo dukrai E. Z. įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovės S. B. 293,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų Eur) žyminį mokestį ir 19,92 Eur (devyniolika Eur 92 ct) pašto išlaidų valstybei. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Priteisti iš atsakovės S. B. ieškovui R. Z. 400,00 Eur (keturis šimtus Eur) išlaidų advokatui.

Grąžinti ieškovui R. Z. jo sumokėtą 109,00 Eur (vieno šimto devynių Eur) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.