Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

specialistams Loretai Vidžiūnienei, Andriui Liakui, Gintarei Slušnienei ir Jolantai Garmuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos, nuteistojo D. B. ir nuteistojo L. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 350 (trijų šimtų penkiasdešimt) MGL (17 500 (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje bei viešuosiuose juridiniuose asmenyse atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, iš L. T. konfiskuota 2 660 (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt) eurų.

D. B. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 280 (dviejų šimtų aštuoniasdešimties) MGL (14 000 (keturiolikos tūkstančių) eurų dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. T. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, kad kultūros paveldo objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rangovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir subrangovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24, (duomenys neskelbtini) negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai (duomenys neskelbtini) direktorei ir (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini)i ir rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėnesio 1-ąją dieną, pradžios, už tai, kad nesiimti visų įmanomų ir privalomų priemonių sustabdyti besitęsiančius (duomenys neskelbtini) atliekamus statybos remonto darbus iki bus privalomai rengiama ir su Nekilnojamojo kultūros paveldo Kauno skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą neatliktų (duomenys neskelbtini) patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir tokiu būdu realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami (duomenys neskelbtini) atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį (duomenys neskelbtini) direktorei ir/ar (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens, L. P., su kuria jis (L. T.) veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai, tiesiogiai susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus 2 660 eurų vertės, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys. Tokiu užmaskuotu būdu, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d., netiesiogiai, per trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, 2 660 eurų vertės kyšį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis įrengtus automatinius kiemo vartus.

2. D. B. nuteistas už tai, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas šio tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant savo įgaliojimus, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku, sutartinių rangos santykių pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24 kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti remonto darbus, metu, po to, kai 2018 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis valstybinis inspektorius L. T., atlikdamas patikrinimą, nustatė, kad kultūros paveldo objekte (duomenys neskelbtini) darbai vykdomi negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai (duomenys neskelbtini) direktorei ir (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta ANK 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, įvertinęs (duomenys neskelbtini)i ir rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ esamą svarbą (būtinumą) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių rugsėjo mėnesio 1-ąją dieną, pradžios, taip pat siekdamas išvengti grėsmės vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemas, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su L. T. metu, tiesiogiai susitarė su pastaruoju duoti jam, kaip valstybės tarnautojui, jo (L. T.) ir trečiojo asmens, L. P., su kuria L. T. veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus 2 660 eurų vertės, kuriuos L. T. įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme. Tokiu būdu, kad L. T. nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti (duomenys neskelbtini) atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su Nekilnojamojo kultūros paveldo Kauno skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą, neatliktų (duomenys neskelbtini) patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami (duomenys neskelbtini) atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio (Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba) pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį (duomenys neskelbtini) direktorei ir/ar (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, D. B., veikdamas savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis apmokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už kiemo vartų įrengimą, ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pagal L. T. pasirinkimą pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įrengus automatinius kiemo vartus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. bankiniais pavedimais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 10 d. išrašytą išankstinę ir 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006232 apmokėjo bendrą 2 660 eurų su PVM sumą už faktiškai L. T. įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti ir L. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą padidinti iki 1 000 MGL (50 000 Eur), o D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą padidinti iki 800 MGL (40 000 Eur). Apeliacinį skundą prokuroras grindžia šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės vidurkio apskaičiavimo taisyklės. Teismo parinktas baudos dydis už nuteistųjų padarytas veikas yra per mažas, jis nėra proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms, pakankamai atgrasantis ir efektyvus todėl neužtikrinta BK 41 straipsnio dalyje nurodytos bausmės paskirties.

3.2. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, palinkdamas bausmės dydį, turėtų įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir tuomet motyvuotai parinkti skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas jį nuo konkrečios bausmės rūšies vidurkio. Nors teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos bausmės dydžio, tačiau turėtų vadovautis bausmės vidurkio taisykle ir, nesant baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, rodančių mažesnį kaltininko ar jo padarytos veikos pavojingumą, neskirti už medianą žymiai mažesnio bausmės dydžio. BK 47 straipsnis numato, kad už padarytą sunku nusikaltimą (L. T. atveju) asmeniui gali būti skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda (vidurkis 3 075 MGL (153 750 eurų), o už padarytą apysunkį nusikaltimą (D. B. atveju) – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda (vidurkis 2 050 MGL (102 500 eurų). Skundžiamu nuosprendžiu L. T. už sunkų, baigtą, nesant lengvinančių aplinkybių savanaudiško pobūdžio nusikaltimą ir D. B. už apysunkį, baigtą, nesant lengvinančių aplinkybių nusikaltimą paskirtos baudos artimos minimaliam šios bausmės dydžiui. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, nustatant nuteistiesiems tokius baudos dydžius yra deklaratyvūs ir nepagrindžia sprendimo taip žymiai nukrypti nuo baudos, skiriamos už sunkų ar apysunkį nusikaltimą, vidurkio. Taip nukrypdamas nuo bausmės dydžio vidurkio taisyklės į švelnesnę pusę, teismas turėjo įžvelgti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, rodančių mažesnį kaltininkų ar jų padarytų veikų pavojingumą, požymius, tačiau analizuojant nuosprendžio motyvus, susijusius su bausmių skyrimu, kategoriškos išvados, kad švelnesnės nei vidurkis baudos paskyrimą lemtų kokios nors teismo nustatytos išskirtinės nusikalstamų veikų pavojingumą ar kaltininkų asmenybę apibūdinančios aplinkybės, padaryti negalima. Šiuo aspektu nuosprendyje teisingai pastebėta, kad nusikalstamais veiksmais nuteistieji padarė didelę žalą viešiesiems interesams ir valstybės tarnybai, jos prestižui. Pažymėtina, kad pagal BK 225 straipsnį atsako ne tik valstybės tarnautojas, bet ir jam prilygintas asmuo, o šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė valstybės tarnautojas. Kyšininkavimas, kaip ir kiti nusikaltimai valstybės tarnybai, neišvengiamai pažeidžia normalią valstybės ar savivaldybės, kitų įstaigų veiklą, tačiau valstybės tarnautojo, labiau negu jam prilyginto asmens veiksmai, diskredituoja šias įstaigas bei menkina jų autoritetą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-666/2012). Nuosprendžiu nustatytas kyšio davimo-priėmimo mechanizmas, panaudojant D. B. bičiulio bendrovę, įtraukiant į nusikaltimo darymą dar ir kitus, nekaltus asmenis, maskuojant kyšio dalyką bei paties perduoto-priimto kyšio vertė – 2 660 Eur (53,2 MGL) už neteisėtą neveikimą (pareigų nevykdymą), niekaip nepagrindžia, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų pavojingumas šiuo konkrečiu atveju būtų žymiai mažesnis negu rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistųjų nusikalstamas elgesys tęsėsi trumpai, buvo vienkartinio pobūdžio, duomenų apie tai, jog jie ir anksčiau būtų įtarti panašių ar analogiškų veikų padarymu, byloje nėra. Tačiau šios aplinkybės nerodo mažesnio nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo vertinti nuteistųjų asmenybes kaip išskirtinai teigiamas ir pakankamas skiriant bausmę nukrypti nuo numatytų už sunkų ir apysunkį nusikaltimus baudų vidurkio taisyklės. Kita vertus, kitaip negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų nusikalstama veika tęsėsi pakankamai ilgai – laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. nuteistieji susitarė dėl kyšio ir jo perdavimo būdo, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. kyšis užmaskuotu būdu buvo duotas-priimtas už 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 2018 m. rugsėjo 11d. L. T. neteisėtą D. B. naudingą ir pastarojo siekiamą neveikimą. Duoto ir priimto kyšio vertė (2 660 Eur (53,2 MGL), žymiai viršijant minimalią baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kilti reikalingą (1 MGL) kyšio vertę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės taip pat nepatvirtina mažesnio nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo. Priešingai, kyšininkavimo-papirkimo tęstinis pobūdis rodo ne atsitiktinį, ne spontanišką, bet kruopščiai planuotą ir konkrečiu atveju rafinuotą papirkimo-kyšininkavimo pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad duoto ir priimto kyšio vertė tik 6,7 karto mažesnė už L. T. ir 5,2 karto mažesnė už D. B. paskirtos baudos dydį. Taigi nuteistiesiems paskirtos baudos bausmės dydis nėra pakankamai atgrasantis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

3.3. Nors abu nuteistieji anksčiau nėra teisti, dirba, charakterizuojami teigiamai, tačiau šios juos charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, įgalinančiomis skiriant baudą nukrypti nuo šios bausmės vidurkio taip žymiai (L. T. atveju 8,78 karto, D. B. – 7,3 karto). Teismas nuosprendyje teisingai pastebėjo, kad įstatymo leidėjo numatytas baudos vidurkio dydis už sunkius ir apysunkius nusikaltimus gana griežtas, tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu yra tai, kad nuteistieji turi aukštuosius išsilavinimus, yra darbingi, socialiai aktyvūs, jų turtinė padėtis nėra prasta ar beviltiška, netgi priešingai – gera. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji ilgesniuoju laikotarpiu negalėtų sumokėti prokuroro baigiamojoje kalboje prašytų taikyti artimesnių vidurkiui už padarytus nusikaltimus baudų dydžių. Be to, paskyręs didesnio dydžio baudas, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašiose savo pobūdžiu baudžiamosiose bylose už panašaus dydžio kyšio priėmimą valstybės tarnautojui aprobuota ženkliai didesnė bauda, net jo veiksmuose nustačius lengvinančių aplinkybių ir sunkesnę materialinę padėtį (pvz., 2020 m. spalio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A 356-654/2020 aplinkos apsaugos valstybės tarnautojui už 2 000 Eur kyšio reikalavimą ir 1 500 Eur priėmimą už neteisėtai neveikimą, net kaltininkui dėl nusikalstamos veikos prisipažinus ir nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant dėl bausmės dydžio apeliaciniam skundui, palikta pirmosios instancijos paskirta 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinį skundą nuteistasis grindžia šiais argumentais:

4.1. Skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant procesinės tesės normas, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti ir abejonių nekeliantys duomenys (įrodymai). Teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis (D. B.), laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su L. T., metu tiesiogiai susitarė su pastaruoju duoti jam, kaip valstybės tarnautojui, jo, L. T. ir trečiojo asmens L. P., su kuria L. T. veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus 2 660 eurų vertės, kuriuos L. T. įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamojoje vietoje. Norint tokią teismo išvadą laikyti pagrįsta ir teisėta, o skundžiamą nuosprendį atitinkančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje baigiamajam teismo aktui keliamus reikalavimus, teismui turėjo būti pateiktas nors vienas telefoninis ir nors vienas betarpiškas pokalbis tarp jo (D. B.) ir L. T., užfiksuotas minėtu laikotarpiu, kurių metu jis tiesiogiai susitarė su L. T. duoti pastarajam skundžiamame nuosprendyje nurodytą kyšį. Tokie pokalbiai turėjo būti ištirti bylos nagrinėjimo metu (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir, vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aprašyti nuosprendyje ne tik pateikiant į juos nuorodą, bet ir aptariant jų turinį, pokalbių vietą, laiką, trukmę ir pan. Tačiau skundžiamame nuosprendyje tokie pokalbiai ne tik nėra aptarti, bet net nenurodyti. Teismas nuosprendyje iš viso vertino tik tris telekomunikacijų įvykius, įvykusius taip jo (D. B.) ir L. T. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., tai yra trys SMS žinutes (t. 1, b. l. 179–180, 181–182, 183–184), kurios nėra susijusios su jokio kyšio davimu, o tik su nuosprendyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau jokie telekomunikacijų įvykiai, kurie tarp jo (D. B.) ir L. T. būtų vykę nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, kuomet, kaip teigiama, telefoninių pokalbių metu jis tiesiogiai susitarė su L. T. duoti jam kyšį, skundžiamame nuosprendyje nenurodyti, nes jų paprasčiausiai nėra ir niekada nebuvo. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kada nors būtų buvę kontroliuojami jo (D. B.) ir L. T. betarpiški tarpusavio pokalbiai, taigi net teoriškai negalėjo būti užfiksuotas joks tokių pokalbių turinys, o ką jau kalbėti apie jų turinį, pateiktą skundžiamame nuosprendyje, kurio pagrindu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra galimybės suprasti, kokiais gi bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais, įrodymais grindžiama aptarta pirmos instancijos teismo išvada, kuri pažodžiui nukopijuota iš kaltinamojo akto. Tokia skundžiamo nuosprendžio argumentacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra priimtas vadovaujantis ne bylos nagrinėjimo metu iširtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, o tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodomos teismo bylos nagrinėjimo metu tariamai nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių, o tai vienareikšmiškai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-154-976/2017, 2K-24-2014, 2K-154-976/2017 ir kt.).

4.3. Kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį esminę reikšmę turi tai, ko siekiama šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti realų šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis (D. B.) L. T. tarimai papirko siekdamas net kelių tikslų, tačiau tokie teismo argumentai nepagrįsti, iš esmės nemotyvuoti ir prieštaraujantys bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

4.4. Visų pirma, juridiniai asmenys nėra administracinės atsakomybės subjektai pagal ANK. Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad jis (D. B.) ne tik nežinojo, bet ir teoriškai negalėjo žinoti, kad (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, gali grėsti kokia nors administracinė atsakomybė už statybos remonto darbų atlikimą (duomenys neskelbtini), nes tokia atsakomybė šiai įstaigai negalėjo grėsti netgi teoriškai. Todėl teismo išvada, kad vienas iš jo veikimo tikslų buvo siekis, kad (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, prieštarauja ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir elementariai logikai. Šis klausimas buvo iškeltas ir jo (D. B.) gynėjo baigiamojoje kalboje, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šią gynėjo poziciją visiškai ignoravo, pažodžiui nukopijuodamas kaltinamojo akto dalį ir net nebandydamas paaiškinti, kokio įstatymo pagrindu (duomenys neskelbtini) galėjo kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 314 straipsnį, nuo kurios jis (D. B.) tariamai bandė ją apsaugoti duodamas kyšį L. T..

4.5. Be to, vadovaujantis elementaria logika, kuria vertinant įrodymus įpareigoja vadovautis nuosekli kasacinės instancijos teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, akivaizdu, jog tam, kad jis (D. B.) bent jau teoriškai galėtų imtis kokių nors teisėtų ar neteisėtų veiksmų, siekdamas apsaugoti iš esmės nepažįstamą (duomenys neskelbtini) direktorę nuo jai gresiančios administracinės atsakomybės, tai pirmiausia (duomenys neskelbtini) direktorė turėtų žinoti, kad jai tokia atsakomybė gresia. Po to ji turėtų kreiptis į jį (D. B.), nors jo asmeniškai nepažįsta ir žino tik kaip vieną iš viešąjį pirkimą laimėjusios bendrovės darbuotojų, ir prašyti jos naudai padaryti nusikaltimą, savo asmeninėmis lėšomis paperkant L. T., nors toks jo (D. B.) elgesys neduotų jokios naudos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei tuo labiau jam asmeniškai, o jokia atsakomybė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei tuo labiau jam asmeniškai, šiuo atveju negrėsė netgi teoriškai. Gavęs tokį (duomenys neskelbtini) direktorės prašymą, vedamas išimtinai kilnių tikslų, jis turėtų iš savo šeimos biudžeto paimti 2 660 eurų, kurie jo šeimai yra didelė pinigų suma, ir už tuos pinigus nupirkti L. T. vartus bei juos įrengti jo gyvenamojoje vietoje. Tokias aplinkybes neginčijamai turėtų patvirtinti bylos nagrinėjimo metu ištirti ir abejonių nekeliantys įrodymai, tačiau tokių įrodymų šioje byloje nėra. Jų iš esmės ir negalėjo būti, nes nei (duomenys neskelbtini) direktorė, nei joks kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas niekada nesikreipė į jį (D. B.) su prašymu padėti išvengti kokios nors atsakomybės. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimo metu ištyrus teismui pateiktus įrodymus, buvo nustatytos iš esmės priešingos faktinės aplinkybės, vienareikšmiškai paneigiančios pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvadas, tačiau jos nuosprendyje nebuvo įvertintos ir dėl jų nepasisakyta. Teisme apklausta (duomenys neskelbtini) direktorė D. M. patvirtino, kad iki teismo posėdžio jai niekas nėra minėjęs apie jokią jai ir/ar (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, gresiančią administracinę atsakomybę. D. B. ji žino tik kaip rangovo atstovą, o L. T. – kaip (duomenys neskelbtini) specialistą, su kuriuo bendravo vieną kartą. Be to, D. M. kategoriškai patvirtino niekada nesikreipusi į jį (D. B.) su jokiais prašymais padėti išvengti jai ir/ar (duomenys neskelbtini)i gresiančios administracinės atsakomybės, o iš esmės ir negalėjo kreiptis, nes apie jokią tariamai gresiančią atsakomybę paprasčiausiai nežinojo. Tokius D. M. parodymus teisme patvirtino ir kaltinamasis L. T., aiškiai nurodydamas, kad jis nei (duomenys neskelbtini) direktorei D. M., nei jos pavaduotojai L. D. niekada nėra minėjęs apie jokią galimai gresiančią administracinę atsakomybę, nes buvo įsitikinęs, kad tokios atsakomybės taikymui šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokio aptartų D. M. ir L. T. parodymų vertinimo, todėl iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra galimybės suprasti, kodėl, priimdamas jį, teismas aptartais parodymais, kurie nepaneigti jokiais kitais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, nesivadovavo.

4.6. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2018 metų vasarą per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą CVP IS buvo paskelbtas viešas (duomenys neskelbtini) remonto darbų pirkimo konkursas, kurį laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu ši bendrovė pasirašė 2018 m. liepos 24 d. sutartį Nr. S-24, pagal kurią (duomenys neskelbtini) vykdė paprastojo remonto darbus. Pagal šią sutartį visą projektinę dokumentaciją, statybą leidžiančius dokumentus, įvairius leidimus, sutikimus, pritarimus ar pan., jeigu tokie būtų buvę reikalingi, turėjo gauti ir rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti (duomenys neskelbtini) (9.1.2 p.). Taigi, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jam (D. B.) asmeniškai negrėsė ir negalėjo grėsti jokios apmokėjimo problemos net ir tuo atveju, jeigu dėl būtinos projektinės dokumentacijos ir (ar) statybą leidžiančių dokumentų, ir (ar) leidimų (pritarimų), kurie, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamiems darbams iš viso nebuvo reikalingi, neparuošimo ir (ar) negavimo būtų buvęs praleistas sutartyje nurodytas galutinis darbų atlikimo terminas. Pažeidus minėtoje sutartyje numatytą darbų užbaigimo terminą dėl to, kad užsakovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį (9.1.2 p.) ir neparuošė projektinės dokumentacijos, ir (ar) negavo statybą leidžiančio dokumento, ir (ar) leidimo (pritarimo) darbų atlikimui, jeigu tokie būtų buvę reikalingi, finansinius nuostolius dėl to galėjo patirti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tik (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavusi tik finansinę naudą baudų ir (ar) netesybų forma. Šias aplinkybes vienareikšmiškai pripažino ir (duomenys neskelbtini) direktorė D. M.. Taigi skundžiamo nuosprendžio išvada, kad jis (D. B.) tariamai papirko L. T., siekdamas grėsmės vėluoti atlikti darbus ir dėl to patirti apmokėjimo problemas, ne tik nepagrįsta jokiais įrodymais, bet taip pat prieštarauja bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytomis faktinėms aplinkybėms.

4.7. Skundžiamame nuosprendyje kaip vieną iš tariamo L. T. papirkimo tikslų teismas taip pat nurodė tariamą jo (D. B.) siekį, kad L. T. nestabdytų (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų, kol bus privalomai rengiama ir su Nekilnojamojo kultūros paveldo Kauno skyriumi derinama objekto ((duomenys neskelbtini)) darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, nors, kaip jau minėta, netgi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų sustabdymas neturėtų jokios įtakos nei šios bendrovės, nei tuo labiau jo (D. B.) interesams. Darydamas tokias nepagrįstas išvadas pirmos instancijos teismas painioja sąvokas statybos tvarkomieji darbai, kurių atlikimui jokia projektinė dokumentacija ir joks leidimas nėra reikalingi, ir tvarkybos darbai, kurių atlikimui būtų reikalingas ir projektas, ir leidimas atlikti tvarkybos darbus. Šiuo atveju labai svarbu, kad pirmiau minėto viešojo konkurso metu nebuvo perkami jokie (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbai, apie kuriuos kalbama skundžiamame nuosprendyje, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių tvarkybos darbų (duomenys neskelbtini) nei pagal 2018 m. liepos 24 d. sutartį, nei pagal jokią kitą sutartį niekada nevykdė. Paminėtina, kad galimai (duomenys neskelbtini) kada nors ateityje ketino vykdyti ir pastato tvarkybos darbų viešąjį pirkimą, tuo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jo (D. B.) asmeniškai nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, pagal (duomenys neskelbtini) išduotas projektavimo sąlygas paruošė (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų projektą, kurį pateikė derinimui minėtam skyriui, jis buvo suderintas ir jo pagrindu 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPK-56. Šie rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina ir tai, kad teismo padaryta išvada, jog oficialų suderinimą Nr. 18-156K tvarkomųjų statybos darbų atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pagal D. B. prašymą 2018 m. rugsėjo 10 d. iš L. P., o leidimą tvarkybos darbams – 2018 m. rugsėjo 11 d., neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jis pats jokio prašymo (duomenys neskelbtini) dėl tvarkybos darbų atlikimo neteikė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių tvarkybos darbų (duomenys neskelbtini) niekada neatliko ir neplanavo atlikti. Nuosprendyje nurodytas Nr. 18-156K buvo suderintas (duomenys neskelbtini) direktorės prašymu, pagal atskirą 2018 m. rugpjūčio 22 d. Techninės dokumentacijos parengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paruoštas perteklinis (duomenys neskelbtini) tvarkomųjų statybos darbų projektas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo pastato tvarkybos darbai pagal minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą tvarkybos darbų projektą net nebuvo pradėti vykdyti, todėl duoti tariamą kyšį L. T., kad pastarasis nestabdytų pastato tvarkybos darbų, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) neatlieka ir neketina atlikti, būtų paprasčiausiai nelogiška.

4.8. Aplinkybes, kad aptariamo viešojo pirkimo metu buvo perkami tik tvarkomieji statybos darbai, bet ne (duomenys neskelbtini) pastato tvarkybos darbai ir tokių darbų atlikimui nebuvo reikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, nei Kultūros paveldo departamento pritarimas (leidimas), vienareikšmiškai konstatavo tiek ekspertas S. M. gynybos teismui pateiktoje eksperto išvadoje Nr. 19-48, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. vasario mėn. 24 d. rašte Nr. 2D-2541. Iš esmės analogiška informacija pateikta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. RD-4068. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami ir iki 2020 m. vasario 17 d. nebuvo atlikti jokie tvarkybos darbai, neginčijamai patvirtina ir 2020 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (3.7-K)2K-138. Šie objektyvūs bylos duomenys, kurių teismas nuosprendyje nepatarė ir neįvertino, neginčijamai patvirtina, kad visus tvarkomuosius statybos darbus, kuriuos laimėjusi viešąjį pirkimą (duomenys neskelbtini) vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė pradėjo, vykdė ir užbaigė teisėtai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o L. T. neturėjo teisinio pagrindo stabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) L. T. surašyto 2018 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus, todėl būtų visiškai nelogiška duoti šiam 2 660 eurų vertės kyšį už tai, kad jis nestabdytų (duomenys neskelbtini) remonto darbų, kurių stabdyti neturi teisės. Statybos tvarkomųjų darbų atlikimą kontroliuoja ir turi teisę sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri nėra pavaldi Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Be to, net gi gavusi minėtą L. T. reikalavimą, ir pati (duomenys neskelbtini) nereikalavo besąlygiškai nutraukti atliekamus remonto darbus. Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 2-112, jame nurodyta, kad vadovaudamasi minėtu L. T. reikalavimu, (duomenys neskelbtini) leidžia vykdyti paruošiamuosius darbus (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų remonto darbams atlikti, kol bus parengta projektinė dokumentacija ir gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas, nors, kaip minėta, faktiškai minėti dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamiems darbams šiuo atveju nebuvo reikalingi. Gavusi tokį (duomenys neskelbtini) raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai raštu informavo ir subrangovą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama sustabdyti vykdomus remonto darbus iki situacijos išsiaiškinimo. Šiuo atveju svarbu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus (duomenys neskelbtini) vykdė pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl savarankiškai ir nepriklausomai nuo generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo tiek savo žmogiškuosius išteklius, tiek darbų eigą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokios realios galimybės įtakoti subrangovo vadovybės sprendimų dėl atliekamų darbų apimties, eigos ir pan. Būtent paminėta 2018 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartis neginčijamai patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tariamą svarbą (duomenys neskelbtini)i ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus pabaigti iki mokslo metų pradžios, taip pat neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes net šioje sutartyje nurodytą darbų užbaigimo data yra beveik mėnesiu vėlesnė (2018 m. rugsėjo 27 d.) už nurodytą nuosprendyje.

4.9. Nors gavusi jau minėtą L. T. 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašytą reikalavimą pašalinti pažeidimus, (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama informuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamiems (duomenys neskelbtini) pastato remonto darbams nereikia jokio projekto, statybą leidžiančio dokumento ar (duomenys neskelbtini) sutikimo (pritarimo), visgi ji išreiškė pageidavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atskirą užmokesti paruošti (duomenys neskelbtini) tvarkomųjų statybos darbų projektą ir jį suderinti su (duomenys neskelbtini). Nors minėti dokumentai šiuo atveju nebuvo reikalingi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo prasmės priešintis tokiam (duomenys neskelbtini) direktorės prašymui, nes už nors ir aiškiai perteklinio projekto parengimą (duomenys neskelbtini) įsipareigojo papildomai sumokėti bendrovei 363 eurus, o pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – pelno gavimas. Realizuojant (duomenys neskelbtini) direktorės pageidavimą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta Techninės dokumentacijos parengimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė (duomenys neskelbtini) tvarkomųjų statybos darbų projektą ir pateikė jį derinti (duomenys neskelbtini), kur pastarasis buvo suderintas (Nr. 18-156K).

4.10. Teismo išvada, kad jis (D. B.) kyšį L. T. tariamai davė ir už tai, kad po 2018 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo surašymo L. T. nesilankytų (duomenys neskelbtini) ir netikrintų, ar ten vykdomi darbai, taip pat neatitinka bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. B. teisme parodė, kad ji ruošė (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų projektą, šio proceso metu keletą kartų buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), ten buvo sutikusi L. T., su kuriuo kartu apžiūrėjo patalpas, tarėsi dėl atskirų detalių įtraukimo ar neįtraukimo į paveldosaugos sąrašą. Kaip šiuos liudytojos parodymus, patvirtinančius, kad L. T. lankėsi (duomenys neskelbtini) ir po 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašyto reikalavimo pašalinti pažeidimus, vertino pirmos instancijos teismas, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku.

4.11. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis (D. B.) ne tik dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi, bet nuo 2017 metų vykdo ir individualią veiklą pagal verslo liudijimą, neabejotinai siekdamas vienintelio materialaus tikslo – pelno. Teismui pateikti verslo liudijimai patvirtina, kad viena iš jo individualios veiklos sričių yra elektros sistemų, prie kurių priskiriami ir elektriniai kiemo vartai, įrengimas. Kodėl jo veiksmai ir siekis vykdant individualią veiklą uždirbti pinigų įrengiant L. T. kiemo vartus bei kiemo apšvietimą skundžiamame nuosprendyje įvardijamas kaip neatitinkantis tikrovės ir jo atliktų veiksmų, suprasti iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvų taip pat nėra galimybės. Tuo tarpu jo paties ir L. T. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kurie nėra paneigti jokiais kitais patikimais bylos įrodymais, patvirtina, kad 2018 m. gegužės mėnesį, tai yra dar gerokai iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) pasirašymo, jis (D. B.), kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, susitarė su L. T., kad įrengs pastarajam automatinius kiemo vartus ir kiemo apšvietimą. Šį susitarimą patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir objektyvus įrodymas, kuris skundžiamame nuosprendyje visiškai neaptartas ir neįvertintas, tai yra L. T. priklausančio mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 160–184), iš kurio matyti, kad šio telefono apžiūros metu pokalbių programėlėje „Messenger“ buvo rastos dvi L. T. 2018 m. gegužės 4 d. L. P. siųstos žinutės: „Dviejų savaičių bėgyje čia bus tvora, lygiai tokia kaip kaimyno“; „Su varteliais aišku“. Kaip kad jis (D. B.) nurodė, duodamas parodymus teisme, dėl jo tėvo ligos ir mirties minėto susitarimo įgyvendinimas nusikėlė į 2018 metų liepą, kai jis kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jau buvo įrengusi automatinius kiemo vartus ir jo paties namuose, darbuotoju R. P. atvyko į tuometinę L. T. gyvenamąją vietą tikslu išsimatuoti, kokius automatinius kiemo vartus ten reikia įrengti ir kokius kitus papildomus darbus reikia atlikti vartų įrengimui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas, tai yra ikiteisminio tyrimo metu paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. P. užrašų knygutės kopija, kurioje yra 2018 m. liepos 18 d. įrašas su adresu (duomenys neskelbtini), vartų išmatavimais ir L. T. mobiliojo ryšio telefono numeriu (t. 7, b. l. 1–5), kuris nuosprendyje taip pat liko neįvertintas ir dėl jo nepasisakyta. Aptarti objektyvūs įrodymai neginčijamai patvirtina, kad susitarimą dėl automatinių kiemo vartų įrengimo su L. T. jis sudarė 2018 metų balandžio-gegužės mėnesiais, tai yra dar gerokai prieš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasirašant sutartį su (duomenys neskelbtini) ir pradedant joje remonto darbus, todėl susitarimas dėl vartų įrengimo netgi teoriškai niekaip negali būti susijęs su L. T. veiksmais ar jo neveikimu (duomenys neskelbtini) ir neturi nieko bendro su skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.

4.12. Teismas nuosprendyje nurodė, kad L. T. dėl kiemo vartų įrengimo bendravo ne tik su juo (D. B.), bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju R. P., todėl L. T. nebuvo kliūčių identifikuoti save ar savo gyvenimo partnerę kaip tikruosius sandorio dalyvius, gauti prekę, paslaugą ir apmokėjimą už juos patvirtinančius dokumentus, bet L. T. su R. P. jokių apmokėjimo už suteiktą paslaugą klausimų nesprendė. Tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad nei L. T., nei jis pats niekada neslėpė nei nuo R. P., nei nuo kitų asmenų, kad vartus įsigyja būtent L. T., o jis pats yra asmuo, atsakingas už jų pristatymą ir įrengimą, todėl L. T. tiesiogiai bendravo tiek su juo pačiu, tiek ir su R. P..

4.13. Šiuo atveju nėra ginčo, kad L. T. teoriškai galėjo kreiptis tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar bet kurią kitą analogiško pobūdžio įmonę ir užsisakyti ar nusipirkti vartus, jų įrengimo paslaugą ir pan., bet joks įstatymas neįpareigoja jo tai daryti. L. T. apsisprendimą kiemo vartų įrengimą užsakyti per jį (D. B.), kaip individualią veiklą vykdantį asmenį, sąlygojo net keletas momentų. L. T. jį pažįsta jau ne vienerius metus, žino kaip atsakingą ir prisiimtus įsipareigojimus laiku vykdantį verslininką; jis (D. B.) sau asmeniškai jau buvau įsigijęs ir savo namuose įsirengęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintus kiemo vartus; susitarimas su L. T. apėmė ne tik kiemo vartų, bet ir jo kiemo apšvietimo įrengimą; jis pats iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko ne pirmus vartus, todėl jam buvo pritaikyta nuolaida; L. T. yra valstybės tarnautojas, dirbantis terminuotą darbo dieną nuo 08 val. iki 17 val. vakaro, dėl to jam yra sudėtinga darbo metu, iškilus būtinybei, atvykti pas vartus įrenginėjančius asmenis ir operatyviais išspręsti vienokius ar kitokius darbų eigoje kylančius klausimus.

4.14. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo ir tai, kad jo (D. B.) kaltę įrodo tai, kad jis veikė per kitas įmones – UAB „(duomenys neskelbtini)“, vartų įgijimas į įmonių apskaitą buvo įtrauktas kitu pavadinimu – metalinės konstrukcijos, o ne prekė, kuri parduodama tretiesiems asmenims, šiuo atveju L. T.; D. B. tariamai vengė tiksliai dokumentuose atvaizduoti vykdomas su vartų įgijimu ir pastatymu susijusias operacijas. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad analogišku būdu, t. y. per UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pirko ne tik automatinius kiemo vartus, kurie įrengti L. T. gyvenamojoje vietoje, bet ir dar vienus, kurie įrengti jo paties gyvenamojoje vietoje. Taigi, vadovaujantis skundžiamo nuosprendžio logika, reikėtų daryti išvadą, kad analogišku būdu, tai yra per UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkdamas kiemo vartus sau, jis taip pat siekė nuslėpti tikrąsias sandorio aplinkybes ir taip užmaskuoti sau pačiam duodamą kyšį. Jis (D. B.) neneigia, kad, turėdamas galimybę laikinai pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, jas panaudojant kaip apyvartines įsigyjant įvairias prekes ir (ar) paslaugas, kurias vėliau perparduoda tretiesiems asmenims, tuo naudodavosi, bet tokie jo veiksmai neprieštarauja jokiems teisės aktams. Taigi ir byloje minimus kiemo vartus, kurie skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai įvardyti kaip tariamas kyšis L. T., jis nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, o juos pardavus L. T. ir pastarajam 2018 m. lapkričio 23 d. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), už juos pilnai su juo atsiskaičius, sumokant 3 000 eurų, jis pats atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip, panaudojęs pastarajai bendrovei priklausančias pinigines lėšas, iš automatinių kiemo vartų pardavimo L. T., jis uždirbo 300 eurų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka deklaravo, ką neginčijamai patvirtina teismui pateiktos jo metinės pajamų deklaracijos. Tokio sandorio sudarymą su L. T. neginčijamai patvirtina ir jo (D. B.) nuo 2017 metų nuosekliai pildomas Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas. Nors šiame žurnale nėra konkretizuota, kad fiksuojamas sandoris būtent su L. T., nes to nereikalauja norminiai aktai, reglamentuojantys tokio žurnalo pildymą, tačiau bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų visetas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad žurnalo 2018 metų 4-oje eilutėje užfiksuotas būtent vartų įrengimas (pardavimas) L. T., už ką pastarasis sumokėjo jam 3 000 (tris tūkstančius) eurų. Pinigų priėmimo kvitas šiuo atveju surašytas nebuvo, nes L. T. kvito neprašė, o tai iš esmės atitinka tokių sandorių įforminimo tvarką, nes Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415, 5-as punktas labai aiškiai numatė, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai taisyklių 4.1-4.2 punktuose nenurodytais atvejais išrašomi pirkėjams arba paslaugų gavėjams tik jų pageidavimu. Aptartų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. T. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį L. T. atžvilgiu panaikinti ir bylą perduoti prokurorui arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba priimti L. T. naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinį skundą gynėjas grindžia šiais argumentais:

5.1. L. T. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra nepagrįstas. Visų pirma, šioje byloje teismui perduotas kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, o tai trukdė ir trukdo nagrinėti bylą teisme. Dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto kaltinimas yra neaiškus, todėl buvo ir tebėra pažeidžiama kaltinamųjų teisė į gynybą.

5.2. Kaltinamasis aktas yra neaiškus, jame nenuosekliai ir neaiškiai aprašyti tariami neteisėti nusikalstami veiksmai. L. T. kaltinamas kyšio gavimu už neteisėtą neveikimą, kuris pasireiškė tik formaliu darbų stabdymu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolo (duomenys neskelbtini) direktorei ir (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, nesurašymu. Kaltinime naudojami teiginiai „L. T. (...) žinodamas, kad už tai (duomenys neskelbtini) direktorei ir (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta ANK 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas)“ rodo, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o tai patvirtina kaltinamojo akto nekonkretumą bei trukdo kaltinamajam gintis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) direktorė kokiu nors būdu siekė išvengti atsakomybės, prašė D. B. padėti išvengti atsakomybės. Kaltinime taip pat nurodoma, kad administracinė atsakomybė galimai grėsė ne tik direktorei, bet ir (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui. Tačiau pagal ANK atsako tik fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys atsakomybėn netraukiami. Tai tik patvirtina, kad kaltinimas nėra aiškus, konkretus, surašytas skubotai. Taip pat kaltinamajame akte abstrakčiai nurodoma, kad L. T. kyšį tiesiogiai pažadėjo ir susitarė paimti laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, tačiau iš tokio kaltinimo nėra aišku, kada ir kur vyko susitikimai, kokių ir kada vykusių telefoninių pokalbių metu buvo susitarta paimti kyšį. L. T. kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pažadėjo ir susitarė gauti kyšį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kada konkrečiai toks pažadas ir susitarimas buvo išsakytas, kaltinimas formuojamas abstrakčiai, tiesiog nurodant abstraktų laikotarpį. Kaltinimas L. T. suformuluotas naudojant tik spėjimus ir prielaidas. Kaltinamajame akte nėra nurodomi konkretūs užfiksuoti susitikimai ar telefoniniai pokalbiai, kurių metu kaltinamasis priėmė ar susitarė priimti kyšį, galimai tik dėl to, kad jų apskritai nėra ir nebuvo. Dėl tokio nekonkretaus kaltinimo L. T. yra apsunkinama galimybė gintis, jis negali nurodyti tariamų susitikimų ar pokalbių esmės. Be to, lingvistiškai kaltinimo formuluotės išdėstytos gana sudėtingai, iš esmės vienu sakiniu. Visos šios aplinkybės daro kaltinimą sunkiai suprantamą. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai viena vertus riboja kaltinamųjų teisės į gynybą realizavimą, be to ir bylą nagrinėjantiems teismams sukelia sunkumus išsamiai, pilnai ir teisingai išspręsti šią baudžiamąją bylą. Dar prieš pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme L. T. ir jo gynėja prašė kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui, tačiau teismas pasielgė šališkai, neteisingai ir atsisakė tai padaryti.

5.3. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo šališkas prokuroro naudai. Visų pirma, teismas atmetė pagrįstą kaltinamojo L. T. gynybos prašymą dėl kaltinamojo akto perdavimo prokurorui. Bylos nagrinėjimo eiga taip pat patvirtina teisėjo šališkumą kaltinimo naudai. Pagaliau pats iš esmės nemotyvuotas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame vyrauja teismo posėdžio protokolo duomenų perrašymas, o pagrįsti gynybos argumentai liko iš esmės neaptarti, taip pat patvirtina apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teisėjo šališkumą.

5.4. Bet kuriuo atveju šioje byloje apygardos teismo L. T. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes byloje nenustatytas šiam nuteistajam inkriminuotas nusikalstamos veikos įvykis, L. T. inkriminuojamo kaltinimo nei byloje surinkti atskiri įrodymai, nei jų visuma nepatvirtina. Visos skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarytos teismo išvados yra paremtos prielaidomis. L. T. bylos proceso metu kaltinimą nuosekliai ir įtikinamai bei argumentuotai ginčijo, davė išsamius parodymus, kurie liko nepaneigti, nenuginčyti kitais byloje surinktais įrodymais. Priešingai, juos patvirtina atskiri byloje surinkti ir teismo išnagrinėti įrodymai.

5.5. L. T. inkriminuotas kyšio gavimas už neteisėtą veikimą, kuris pasireiškė tik formaliu darbų stabdymu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolo (duomenys neskelbtini) direktorei ir (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, nesurašymu, žinant, kad direktorei ar (duomenys neskelbtini)i galbūt gresia administracinė atsakomybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant, bet neapsiribojant 2018 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus, bei apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad visi darbai, kuriems reikalingas suderinimas su Kultūros paveldo departamentu, buvo sustabdyti ir nebuvo atliekami. Iš byloje esančių duomenų galima daryti neginčijamą išvadą, kad L. T., atlikęs neplaninį patikrinimą, tinkamai sustabdė darbus (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai nepasinaudojo savo teise surašyti administracinio nusižengimo protokolo. L. T., nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) vyksta paprastojo remonto darbai, nesuderinus jų projektinės dokumentacijos su Kultūros paveldo departamentu, iš karto informavo (duomenys neskelbtini) direktorę bei, grįžęs į darbo vietą, nedelsiant surašė reikalavimą stabdyti darbus bei nustatė terminą pažeidimams pašalinti. Reikalavimas buvo įkeltas į sistemą „(duomenys neskelbtini)“ bei išsiųstas registruotu paštu. Apklausta kaip liudytoja (duomenys neskelbtini) direktorė D. M. patvirtino, kad gavo raštą dėl darbų stabdymo ir tą pačią dieną darbus sustabdė. Ji taip pat nurodė, kad vyko paruošiamieji darbai, kuriuos buvo leista atlikti, nes artėjo mokslo metai: patalpų atidalijimas, grindų išsiklojimas, tvarkomi visi dalykai, kurie leistų paskui greitai pradėti dirbti darbus. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B.. Jis parodė, kad, prasidėjus darbams, buvo iš (duomenys neskelbtini) atsiųstas pranešimas dėl darbų vykdymo ir kad objektas yra saugomas kultūros paveldo; kad darbai sustabdyti informavo (duomenys neskelbtini) raštu apie rugpjūčio vidurį; tą raštą matė, jis atėjo į bendrą paštą; raštą išsiuntė subrangovams „(duomenys neskelbtini)“, su ja buvo sudaryta sutartis. Darbų sustabdymo faktą patvirtino ir liudytoja (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja ūkio reikalams L. D.. Ji taip pat patvirtino, kad elektros instaliacijos darbai, kai darbai turėjo būti sustabdyti, jos žiniomis nebuvo atliekami; darbininkus mačiusi, atsiveždavo medžiagas, pasidėdavo, pastolių montavimas juk užtrunka. Liudytojas E. N. taip pat patvirtino, kad darbai buvo sustabdyti, nes kultūros paveldas sustabdė, tai sužinojo iš savo direktoriaus Valdo J. Z.. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad darbai buvo tęsiami tik naujajame pastate, kuris nėra saugomas, nes to prašė direktorė dėl artėjančių mokslo metų, taip pat ruošiamasi darbų atlikimui. Liudytojas V. J. Z. parodė, kad gavo raštus sustabdyti ir paskui tęsti darbus. Taip pat nurodė, kad po darbų stabdymo dirbo, tačiau ten buvo ne paveldo ir ne tvarkomieji, o paruošiamieji darbai, nes apie 60 procentų darbų buvo tik paruošiamieji. Minėtas liudytojas tvirtino, kad jis yra kultūros paveldo ekspertas ir jis yra įsitikinęs, kad paruošiamuosius darbus buvo galima vykdyti net ir sustabdžius darbų vykdymą. Taip pat darbų sustabdymo faktą patvirtino ir liudytojai Ž. P., V. V. ir kt. Duodami parodymus kaltinamieji taip pat paaiškino, kad darbai buvo sustabdyti. L. T. parodė, kad iš karto pranešė direktorei, kad darbai bus stabdomi ir nurodė, kad gaus reikalavimą raštu. Tą pačią dieną parengė reikalavimą raštu, įkėlė jį į sistemą „(duomenys neskelbtini)“ bei perdavė sekretorei išsiuntimui. Pažymėtina, kad L. T. informavo vedėją apie nustatytus pažeidimus. Tuo tarpu pranešti Kultūros paveldo departamentui privalėjo ne L. T., o skyriaus vedėjas. Pagal Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių (galiojusių patikrinimo metu, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d.) 36 punktą Teritorinio padalinio vedėjas užtikrina, kad apie nustatytą pažeidimą per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos raštu būtu informuotas Departamento Kontrolės skyrius. Be to, L. T. neturėjo pareigos papildomai tikrinti, ar yra vykdomas reikalavimas sustabdyti darbus. Nepaisant to, pastarasis dar du kartus per ganėtinai trumpą laiko tarpą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ir vykdomų remonto darbų ar tvarkybos darbų nematė, todėl nebuvo pagrindo ir surašyti patikrinimo aktų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. B.. Tuo tarpu vien tik formalūs pažeidimai, t. y. reikalavimo stabdyti darbus surašymas senoje formoje, atskiro patikrinimo akto nesurašymas, jokiu būdu nepatvirtina, kad L. T. kyšininkavo ar padarė kokius nors teisės pažeidimus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Už šioje byloje nagrinėjamus veiksmus L. T. yra nubaustas drausmine tvarka ir nustatyta jo tariamos kaltės forma – aplaidumas.

5.6. Svarbu yra ir tai, kad D. B. neturėjo jokio suinteresuotumo papirkti L. T., kad nebūtų stabdomi darbai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų stabdymo nebūtų patyrusi jokios žalos. Priešingai, jie būtų galėję reikalauti sumokėti iš (duomenys neskelbtini) delspinigius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B. nurodė, kad jeigu dėl darbų sustabdymo negalėtų atlikti darbų tam tikrą momentą ir to pasekoje dėl (duomenys neskelbtini) tam tikrų leidimų negavimo nespėtų laiku baigti objekto, kaip rangovas, yra atsakingi už termino praleidimą ir turėtų nuostolių, atsirastų baudos. Jeigu dėl užsakovo kaltės nebaigiami darbai, tada bauda nebegresia. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti apklausti liudytojai, t. y. (duomenys neskelbtini) direktorė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. Z.. Valstybinis kaltintojas formavo neteisingą ir nepagrįstą nuomonę, kad nesustabdžius darbų ir jų neatlikus sutartyje aptartais terminais, būtų prarastas finansavimas, pinigai neįsisavinti, dėl to kiltų atsiskaitymo problemų. Tokią prokuroro poziciją paneigia papildomai prokuroro į bylą pateikti dokumentai, o būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pirko paprastojo remonto darbus, projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2019 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymas pateiktas iki 2020 m. sausio 30 d. (vėliau šie terminai dar buvo pratęsti). Taigi akivaizdu, kad priešingai nei šios bylos procese teigė valstybinis kaltintojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių neigiamų pasekmių dėl darbų sustabdymo negalėjo patirti.

5.7. Be to, byloje pateikta eksperto S. M. išvada patvirtina, kad ne visiems darbams kultūros paveldo objekte reikalinga projektinė dokumentacija. Darbai, kuriuos byloje apklausti liudytojai įvardijo kaip paruošiamuosius darbus, t. y. elektros instaliacijos įrengimas, sienų ir lubų parengimas dažymui (senų dažų skutimas, plovimas, glaistymas), langų ir grindų uždengimas apsaugine plėvele, pertvarų ardymas, nėra priskiriami tvarkybos darbams (nėra susiję su pastato vertingosioms savybėmis), atliekant šiuos darbus nėra keičiama pastato išvaizda, todėl tokie paruošiamieji darbai galėjo būti atliekami. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad L. T. jokio pažeidimo nepadarė.

5.8. Iš kaltinimo L. T. sektų, kad jis esą yra kaltas dėl to, kad nesurašė administracinio nusižengimo protokolo (duomenys neskelbtini)i, kaip juridiniam asmeniui, ir (duomenys neskelbtini) direktorei. Tokios teismo išvados yra net neteisėtos. Visu pirma, pagal ANK normas atsako tik fiziniai asmenys, juridiniai asmenys pagal šį kodeksą atsakomybėn netraukiami. Dar daugiau, iš kaltinime naudojamos frazės „galbūt gresia administracinė atsakomybė“ seka, kad kaltinimas yra paremtas iš esmės tik prielaidomis ir nepagrįstais spėjimais, ką daryti kategoriškai draudžia ne tik BPK normos, bet ir teisingos teisminės praktikos reikalavimai. Pagaliau pagal Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių (aktuali redakcija, galiojusi patikrinimo metu iki 2018 m. rugpjūčio 18 d.) 12.6 punktą Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas patikrinimą, turi teisę patikrinimo metu nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, akivaizdu, kad tai yra teisė, bet ne pareiga ir valstybės tarnautojo nepasinaudojimas teise nesurašyti administracinio nusižengimo protokolo negali būti kriminalizuojamas. Pažymėtina, kad tokia teisė atsiranda tik nustačius administracinio nusižengimo požymius, kurių būtinas požymis yra tyčia. L. T. paaiškino, kad buvo akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) direktorė, gavusi iš NŽT, Kauno miesto savivaldybės visus suderinimus ir atsakymus, kad jokie leidimai nėra reikalingi. Buvo paskelbtas konkursas paprastojo remonto darbams atlikti ir pagal tai atliekami darbai. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. T. pagrįstai nepasinaudojo teise surašyti administracinio nusižengimo protokolą, juo labiau, kad nebuvo padaryta žala absoliučiai jokioms vertingosioms savybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad Kultūros paveldo departamento tikslas yra ne bausti, o apsaugoti saugomas vertingąsias savybes. Apklausiamas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) vedėjas S. S. paaiškino, kad, kiek jam žinoma, nuobauda netaikyta, nes inspektorius nematė žalos ar didelių nusižengimų, ką jis taip pat pilnai palaiko. Be to, šis liudytojas patvirtino, jog visa ši situacija jam buvo žinoma, apie ją buvo diskutuojama, jis nemato L. T. pažeidimų, jo manymu, pažeidimai tik formalūs (nepranešimas, reikalavimo surašymas ant senos formos), jokiu būdu nėra tyčiniai ir pan. Svarbu yra ir tai, kad apklausiama (duomenys neskelbtini) direktorė nurodė, jog ji niekaip neprašė D. B. papirkti L. T., kad nebūtų surašytas protokolas ar nebūtų stabdomi darbai, tokios kalbos nebuvo ir negalėjo būti. Kaltinamasis D. B. parodė, kad jis L. T. nepapirko, jis nebuvo suinteresuotas nei darbų nesustabdymu, nei protokolo (duomenys neskelbtini) direktorei nesurašymu. Visos šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad L. T. pagrįstai nepasinaudojo teise surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir tai negali būti laikoma neteisėtu neveikimu. Be to, neteisėtas neveikimas – tai pareigų nevykdymas, tačiau šiuo atveju L. T. turėjo teisę, bet ne pareigą surašyti protokolą ir tokią teisę turėjo tik tokiu atveju, jeigu manytų esant visiems administracinio nusižengimo požymiams.

5.9. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. T. būtų pažadėjęs ar susitaręs su D. B. dėl kyšio – kiemo vartų. Tiek L. T., tiek D. B. apklausiami teisme teigė, kad tokio susitarimo nebuvo. L. T. nurodė, kad jis su D. B. atsiskaitė sumokėdamas jam 3 000 Eur 2018 metų lapkričio pabaigoje, susitikus prie (duomenys neskelbtini) aikštelėje, bei tą pačią dieną susitarė, kad pavasarį bus pabaigti ir kiti darbai (kiemo apšvietimo). Taip pat D. B. į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimus, pajamų-išlaidų žurnalą, kuriame jis apskaitė iš L. T. gautas pajamas, bei Gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje yra deklaruotos ir iš L. T. gautos pajamos. Liudytoja L. M. (buvusi P.) patvirtino, kad vartų įsigijimui ji su L. T. taupė ir, jos žiniomis, pastarasis sumokėjo už vartų įrengimą iš šeimos santaupų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiškumo, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, ir tam, kad juos atmesti, būtina nurodyti, kokie patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintys įrodymai juos paneigia. Kaip ir minėta, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių kaltinamųjų parodymus, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamųjų nurodytas aplinkybes. Byloje esantis L. T. ir L. M. susirašinėjimas patvirtina, kad apie kiemo vartus buvo kalbama jau senai, buvo ieškoma, kas galėtų tai padaryti. L. T. žinutė L. M., užfiksuota apžiūros protokole (t. 4, b. l. 169), patvirtina L. T. ir D. B. parodymus, kad dėl vartų susitarimas buvo dar 2018 metų gegužės mėnesį ir vartai turėjo būti įrengti per dvi savaites, tačiau vartų įrengimas nusitęsė ir kalba dėl jų buvo atnaujinta 2018 metų liepą. Taigi vartų įrengimas L. T. kieme net negali būti susijęs su jam inkriminuotu tariamu neteisėtu neveikimu.

5.10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. T. savo pareigas vykdė teisėtai, jis veikė savo kompetencijos ribose ir visą laiką manė, kad elgiasi teisėtai. L. T. sustabdė darbus reikalavimu, vėliau kelis kartus lankėsi (duomenys neskelbtini) ir tikrino, kad nebūtų atliekami remonto darbai, nors to daryti neprivalėjo. Taip pat L. T. pagrįstai nepasinaudojo teise surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nes vertingosios savybės nebuvo pažeistos bei buvo akivaizdžiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorė sąžiningai manė, jog paprastojo remonto darbai vykdomi teisėtai. Kaip minėta, L. T. už formalius pažeidimus yra nubaustas drausmine tvarka, todėl jo nuteisimas už juos būtų prilyginamas dvigubam baudimui.

5.11. Visi šie gynybos argumentai buvo išdėstyti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų niekaip nevertino. Šioje byloje teismas nepilnai išnagrinėjo įrodymus, o išnagrinėtus įvertino neteisingai, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio normas ir padarė neteisingas išvadas dėl L. T. kaltės.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo D. B. ir nuteistojo L. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo D. B. gynėjas ir nuteistasis L. T. bei jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo D. B. ir nuteistojo L. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai tenkinami.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka duomenų patvirtinti L. T. ir D. B. kaltę, pastarajam paperkant pirmąjį, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia pagrįsti neabejotinos išvados, kad L. T. ir D. B. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, ir L. T. ir D. B. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8. Byloje nėra ginčo, kad pagal 2018 m. liepos 24 d. sutartį Nr. S-24 (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžios vyko remonto darbai, kuriuos vykdė D. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektai, subrangovu pasitelkusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugpjūčio 9 d. L. T. apsilankė objekte, tos pačios dienos data parašė reikalavimą pašalinti pažeidimus, kuriuo nurodė nutraukti vykdomus darbus ir parengti būtiną projektinę dokumentaciją gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnį (t. 3, b. l. 158-159). 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo suderintas paprastojo remonto projektas, o rugsėjo 11 d. gautas leidimas atlikti tvarkybos darbus. Automatiniai vartai buvo pagaminti ir įrengti L. T. sklype 2018 m. rugsėjo 12 d. – spalio 11 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbų kainą D. B. prašymu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 25 d. (viso 2660 eurų) perlaidomis (t. 7, b. l. 46; 62), kuri savo ruožtu 2019 m. pradžioje susigrąžino apmokėjimą iš D. B. (t. 7, b. l. 174-175).

9. Tačiau nuteistųjų ir kaltinimo pozicijos išsiskiria klausimu, ar minėti vartai buvo pagaminti kaip D. B. atlygis L. T. už pastarojo neteisėtą neveikimą. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. L. T. sustabdžius remonto darbus (duomenys neskelbtini), kol nebus išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, pareigūnas nesiėmė jokių priemonių patikrinti, ar darbai iš tiesų buvo sustabdyti, nesurašė patikrinimo aktų (duomenys neskelbtini)i, kurių pagrindu toliau vykę darbai būtų stabdomi, o mokykla ar jos direktorė nubausta pagal ANK 314 straipsnį už nustatytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio pažeidimus.

10. Nuteistieji ir jų advokatai savo gynybą grindžia dviem esminiais argumentais: Pirma, nuteistieji L. T. ir D. B. dėl vartų įrengimo susitarė jau anksčiau nei L. T. 2018 m. rugpjūčio 9 d. apsilankius (duomenys neskelbtini). Todėl byloje nesą patikimai įrodyta sąsaja tarp neva neteisėto toliau vykstančių darbų toleravimo ir vartų įrengimo. Antra, kaltinimo pozicija, kad L. T. teisėtai sustabdė darbus, nes jiems buvo reikalingas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, nėra pagrįsta: (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi paprastojo remonto darbai, kuriems tvarkybos darbų leidimas iš kultūros paveldo institucijos apskritai nebuvo reikalingas.

11. Nuteistieji L. T. ir D. B. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl vartų pastatymo tarėsi dar iki L. T. vizito (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir darbų sustabdymo. Pasak L. T., su D. B. apie tai kalbėjosi jau nuo 2018 m. gegužės mėnesio, tačiau reikalas dėl pastarojo tėvo ligos nusikėlė; dar kartą su D. B. apie tai kalbėjosi liepos mėnesį. R. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rugsėjo mėnesį keletą kartų atvažiavęs, matavosi, rugsėjo gale – spalio pradžioje vartus įrengė. 2018 m. lapkritį D. B. grynais atidavė pastarojo prašomus 3000 eurų kaip kainą už vartus (t. 12, b. l. 63-67). D. B. parodė, kad apie vartus su L. T. pirmą kartą kalbėjosi 2018 m. gegužės pradžioje; kadangi birželio 12 d. mirė jo tėvas, liepos mėnesį reikalą atnaujino, buvo su R. P. nuvykę išsimatuoti vartų. Iš L. T. paprašė 3000 eurų, nes kaip tarpininkas tikėjosi užsidirbti 300 eurų iš kainos skirtumo. Atsiskaitymą per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė dėl to, kad pačiam tuo metu trūko lėšų, be to, analogiškai finansavo ir ankstesnį kitų vartų užsakymą, kuriuos pastatė savo namuose. Lapkričio pabaigoje L. T. sumokėjo jam 3000 eurų grynais, o 2019 m. balandį D. B. atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 12, b. l. 70-72). Liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad klausimą dėl vartų įrengimo su L. T. sprendė jau seniai, pinigus sumokėti už vartus L. T. paėmė iš namo seifo (t. 12, b. l. 22). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dalį šių parodymų pagrįstai atmetė kaip gynybinę versiją: iš kriminalinės žvalgybos protokolais užfiksuoto bendravimo tarp L. T., D. B. ir R. P., taip pat pastarojo parodymų niekaip neatsispindi, kad L. T. vienokia ar kitokia forma turėjo atsiskaityti už vartus. Atvirkščiai, iš šio bendravimo galima spręsti, kad su vartų įrengimu susijusius klausimus derino D. B. (t. 2, b. l. 34; 36, 47 – pokalbiuose tariamasi dėl elektros kabelio įrengimo; b. l. 79 – L. T. dėkoja D. B. už įrengtus vartus). Liudytojas R. P., apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, iš kurių matyti, jog D. B. tariantis dėl vartų įrengimo liudytojui pasakė, kad jis bus mokėtojas už šiuos užsakomus vartus, derėjosi dėl kainos, komercinį pasiūlymą liudytojas taip pat siuntė D. B. (t. 1, b. l. 93-98; t. 12, b. l. 55; t. 14, b. l. 74-75). Šių aplinkybių kontekste neįtikina D. B. parodymai pirmosios instancijos teisme, neva jis tikėjosi uždirbti iš tarpininkavimo, iš L. T. paėmęs didesnę sumą nei per „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėtina ir tai, kad vartai 2018 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, buvo nurodyti kaip „metalo konstrukcija“ (t. 7, b. l. 48), pasak liudytojo R. P. – D. B. prašymu. Nepaaiškinamas ir painus atsiskaitymo būdas per D. B. ir trečiąjį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėtina, kad liudytojas M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, teisiamajame posėdyje negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl apsiėmė sumokėti už vartus už D. B.. Be to, L. T. puikiai žinojo, kad darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad jam niekas netrukdė su šia įmone tiesiogiai išspręsti ir mokėjimo klausimą.

12. Tačiau apeliacinės instancijos teisme dar kartą apklaustas liudytojas R. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, kad D. B. dėl vartų su juo susisiekė dar 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje, prieš liudytojo atostogas. R. P. buvo nuvykęs į L. T. namus, kur bendravo su pastaruoju ir D. B. dėl vartų. Rugsėjo pradžioje, po atostogų, buvo toliau bendraujama įrengimo klausimais, kad pradėti gamybą. Teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi jis, išskyrus pateiktą užsakymą, nebuvo susijęs su nuteistaisiais. Šie parodymai patvirtina nuteistųjų gynybos versiją, kad dėl vartų buvo tariamasi jau anksčiau, nei L. T. 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasirodė (duomenys neskelbtini) ir nurodė sustabdyti darbus. Papildomai pastebėtina, kad reikalingą informaciją apie objektą R. P. užrašė savo 2018 m. kalendoriaus liepos 18 d. lape (apžiūros protokolas, t. 7, b. l. 1-5). Nors liudytojas nurodė, kad ši data greičiausiai neatitinka tikslaus laiko, kada jis įrašė informaciją, nes kalendorių naudoja kaip užrašinę, taupydamas lapus, tačiau greta liudytojo parodymų šis užrašas sustiprina kolegijos vidinį įsitikinimą, kad dėl užsakymo buvo pradėta kalbėtis jau liepos mėnesio pabaigoje. Byloje taip pat yra 2019 m. kovo 8 d. L. T. telefono turinio apžiūros protokolas, kuriame matyti L. T. 2019 m. gegužės 4 d. rašyta žinutė L. P., kad „dviejų savaičių bėgyje čia bus tvora lygiai tokia kaip kaimyno“ su nuotraukomis, į ką L. P. atsako „su varteliais aišku“ (t. 4, b. l. 169), kas neatmeta nuteistųjų parodymų, jog dėl vartų įrengimo jau buvo kalbama gegužės mėnesį, bet reikalas dėl D. B. nelaimės šeimoje nusikėlė. Taigi nors vartų įrengimo darbai laiko požiūriu sutapo su remonto darbų (duomenys neskelbtini) stabdymu ir paveldosaugos dokumentacijos tvarkymu, tačiau šie duomenys nepatvirtina kaltinimo versijos, kad L. T. įkaltintas elgesys – neteisėtas darbų toleravimas po jų sustabdymo – yra būtent susitarimo nemokamai įrengti vartus rezultatas. Savaime lieka neatmestina, kad nuteistieji į savo ankstesnio susitarimo dėl vartų įrengimo turinį (koks bebūtų jo tuometinis motyvas) konkliudentiniais veiksmais galėjo „įtraukti“ ir L. T. paslaugumą tvarkant paveldosaugos reikalus dėl (duomenys neskelbtini) remonto. Tačiau kadangi išskyrus laiko sutapimą byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios tai neabejotinai patvirtintų, todėl tokia galima sąsaja lieka tik prielaida. Šią išvadą papildomai sustiprina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje liko nepakankamai įvertintas ir L. T. inkriminuoto neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus pobūdis:

13. Pirmojoje instancijoje nuteistieji ir jų gynėjai teigė, kad (duomenys neskelbtini) vykdomi remonto darbai nebuvo susiję su paveldo vertingosiomis savybėmis, todėl jiems jokio oficialaus leidimo nereikėjo. Apygardos teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes jie, pasak teismo, prieštaravo paties D. B. parodymams, kad darbai neva buvo sustabdyti (nors pasak absoliučios daugumos byloje apklaustų liudytojų, taip pat ir tų, kurie atliko remontą, darbai vyko toliau), taip pat ir dėl to, kad derinant veiksmus su L. T. papildomai buvo paruošta projektinė dokumentacija gauti leidimą paveldosaugos objekto tvarkybos darbams pagal projektą „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dalies vidaus patalpų tvarkybos darbų projektas. Taikomieji tyrimai. Remontas“ (toliau – tvarkybos darbų projektas), ir 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) leidimas Nr. LPK-56 (t. 3, b. l. 56-62; 75-92). Šie teiginiai teisingi, tačiau vien nuoroda į tokį nuteistųjų elgesį visgi neatsakė į gynybos keliamą klausimą, ar objektyviai pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su (duomenys neskelbtini) vykdomiems ir įvykdytiems darbams buvo reikalingas paveldosaugos leidimas.

14. Kaip matyti iš Kauno savivaldybės administracijos rašto, atsakant į 2020 m. vasario 7 d. prokuroro paklausimą, buvo nutarta skirti finansavimą (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų modernizavimui, atliekant paprastojo remonto darbus ir įvykdytas darbų pirkimas, pasirašant 2018 m. liepos 24 d. sutartį Nr. S-24 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbai buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengtos techninės dokumentacijos pagrindu kaip tvarkomųjų statybos darbų (paprasto remonto) projektas, 0 laida (toliau – paprastojo remonto projektas), darbai atlikti ir apmokėti. Duomenų apie vidaus patalpų tvarkybos projektą arba tam skirtą finansavimą administracija neturėjo (t. 13, b l. 44-53). Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausiama direktorė D. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vykdė paprastojo remonto darbus (t. 12, b. l. 34-38), analogiškus parodymus davė ir direktorės pavaduotoja liudytoja L. D. (t. 11, b. l. 110-115).

15. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte į 2020 m. vasario 7 d. prokuroro paklausimą nurodyta, kad minėtam paprasto remonto projektui ir patikrinimo metu realiai atliktiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Kadangi šie darbai priskirtini tvarkomiesiems darbams, jiems buvo gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio skyriaus pritarimas (t. 13, b. l. 55-56). Kaip matyti iš bylos medžiagos, paprastojo remonto darbai buvo suderinti 2019 m. rugsėjo 10 d. liudytojos L. P. pasirašyta derinimo žyma Nr. 18-156K (t. 3, b. l. 93).

16. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 19 d. rašte ir 2020 m. vasario 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įvykdyti remonto darbai nėra laikomi tvarkybos darbais, kuriais keičiamos pastato vertingosios savybės (t. 13, b. l. 35-38; 39). Pastebėtina ir tai, kad, pasak šio rašto ir tie (duomenys neskelbtini) įvykdyti darbai, kurie buvo numatyti (diena vėliau patvirtintame) tvarkybos darbų projekte, nėra laikomi tvarkybos darbais (t. 13, b. l. 36). Tikslu išsiaiškinti darbų teisinį įvertinimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti specialistai iš Kultūros paveldo departamento ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (t. 14, b. l. 174-178). Specialistas A. Liakas iš Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus patvirtino patikrinimo akto teisingumą, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vyko paprastasis remontas, neliečiantis pastato vertingųjų savybių, kuriam kultūros paveldo leidimas nereikalingas. Projekto derinimas šiuo atveju atlieka funkciją, kad projektuotojas apsidraudžia dėl darbų leistinumo. Šiuos paaiškinimus patvirtino ir specialistė L. Vidžiūnienė, kuri nurodė, kad jeigu pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, yra reikalaujamas paprastojo remonto projektas, kuris vadinamas darbų aprašu, kuris suderinamas su departamentu. Suderinimas reikalingas pasitikrinti, ar darbai turės įtakos pastato vertingosioms savybėms. Specialistas A. Liakas taip pat paaiškino, kad darbai privalo būti stabdomi tokiu atveju, jeigu jais yra žalojamas kultūros paveldo objekto vertingosios savybės. Jeigu taip nėra, tuomet išvadą, pvz., dėl darbų savavališkumo, jau teikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Specialistės G. Slušnienė ir J. Garmuvienė iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paaiškino, kad šiuo atveju paprastojo remonto projekto suderinimui ir statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi, kaip ir buvo nurodyta institucijos rašte (t. 13, b. l. 55-57). Taigi specialistai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atliktiems darbams kaip paprastajam remontui yra prašomas suderinimas su Kultūros paveldo departamentu, tačiau atskiras leidimas atlikti darbus nei paveldosaugos, nei statybos teisės požiūriu nebuvo reikalingas. Stabdyti darbus L. T. būtų reikėję tuo atveju, jeigu vykdomais darbais kiltų grėsmė pastato vertingosioms savybėms, ko specialistai nenustatė.

17. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria kaltinimo argumentams, kad šios aplinkybės nepaaiškina, kokiu tikslu buvo rengiamas papildomas tvarkybos darbų projektas ir gautas atitinkamas leidimas. Be to, imantis prevencinių administracinių priemonių, kaip šiuo atveju darbų stabdymas, galimos grėsmės saugomam objektui ir tuo pačiu priemonės pagrįstumas yra vertinamos iš tuometinio objektyvaus stebėtojo perspektyvos, turinčio priimti greitą sprendimą konkrečioje situacijoje esamais duomenimis (ex ante), ir tam tikras prognostinis neapibrėžtumas dėl grėsmės realumo yra galimas. Tuo tarpu gynyba remiasi duomenimis, kurie paaiškėjo jau vėliau (ex post perspektyva). Vis dėlto L. T. pateiktas kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį reikalauja neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, kad L. T. įgyvendino šio nusikaltimo sudėtį neteisėtu neveikimu, leisdamas toliau vykti darbams iki kol bus gautas oficialus leidimas juos atlikti ir nesurašydamas administracinio pažeidimo protokolo (duomenys neskelbtini)i ar jos direktorei dėl kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimo. Aplinkybės, kad faktiškai atliktiems darbams leidimas objektyviai nebuvo reikalingas, o tik paveldosaugos reikalaujama formalaus pobūdžio derinimo žyma, be to, tai, kad, sprendžiant iš jau cituoto Kauno savivaldybės administracijos rašto, (duomenys neskelbtini) buvo finansuojamas tik paprastasis remontas, neleidžia pagrįsti vienareikšmiškos išvados, kad L. T. veiksmai, tiksliau neveikimas, buvo neteisėti. Be to, kai kurie tų liudytojų (E. N., V. V., V. J. Z.), kurie nurodė, kad darbai vyko toliau, parodė, kad jie vyko tiek, kiek tai netrukdė paveldo savybėms (t. 11, b. l. 115-116; t. 12, b. l. 39-40; 52-53). Pastebėtina ir tai, kad administracinio pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini) direktorei nebuvo surašytas ir vėliau. Todėl sprendimas dėl nuteistųjų kaltės išlieka paremtas prielaidomis, bet ne tvirtais įrodymais. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad BK 225 ir 227 straipsnių subjektyvioji pusė reikalauja tiesioginės tyčios, tačiau byloje esant duomenims, kad atliktiems paprastojo remonto darbams oficialus leidimas nebuvo reikalingas, lieka neaišku, koks būtų šios tyčios turinys. Be to, tiek L. T., tiek liudytoja R. B., kurios parodymų patikimumu abejoti nėra pagrindo, teisiamajame posėdyje parodė, kad apsilankymo metu (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, jog būtų pažeistos pastato vertingosios savybės (t. 12, b. l. 62-63; 64). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. balandžio 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tyrimo komisijos išvadoje dėl galimo L. T. tarnybinio nusižengimo konstatuota kaltės forma – aplaidumas, ir apsiribota palyginti švelnia tarnybine nuobauda – pastaba (t. 9, b. l. 79-83). Nors ši išvada teismo nesaisto, tačiau surinktų duomenų visuma nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad L. T. turėjo tiesioginę tyčią neteisėtam administraciniam poelgiui, jau nekalbant apie tai, kad pagal suformuluotą kaltinimą jo tyčia turėjo apimti sąsają būtent tarp toliau vykdomų remonto darbų toleravimo ir vartų įrengimo, o kad nuteistasis D. B. tai savo ruožtu suprato. Pastebėtina ir tai, kad nėra įtikinama, kad atskirai D. B. tyčią galėjo apimti ir administracinės nuobaudos nepaskyrimas. Nors byloje yra duomenų, kad L. T. savo elgesiu galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes, kaip matyti iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotų pokalbių turinio, nuo tos pačios dienos, kai apsilankė (duomenys neskelbtini), nuteistasis intensyviai bendravo ir derino veiksmus su D. B. ir kitais asmenimis, neformaliai susitikinėjo su D. B., pats rodė didelį interesą kuo greičiau sutvarkyti visą projektinę dokumentaciją, kas iš esmės peržengė įprastines valstybės institucijos bendravimo ir konsultavimo ribas santykiuose su piliečiais ar privačiomis įmonėmis (pavyzdžiui, t. 1, b. l. 146-147, L. T. – D. B.: „buvau tam objekte <...> jie neturi jokių derinimų“; „<...> formaliai aš galiu surašyti, bet tada greičiausiai prapuls pinigai“; b. l. 162-163, pokalbis su V. J. Z., kur L. T. pažada įtraukti savo sugyventinę L. P. į projekto derinimą; t. 2, b. l. 6-7, L. T. – L. P.: „Darutis džiūsta, nieko neparašei ar ne, jam šiandien?“; b. l. 9-10: L. T. – D. B.: „pasirodo, gyvenu su pareiginga valstybės tarnautoja. Sakė, man išėjus įkėlė į sistemą. Bet jis dabar kabo, laukia Stoškaus parašo.“). Tačiau šie duomenys savaime dar nepagrindžia kaltinamajame akte suformuluotų aplinkybių, kad vartų pastatymas buvo atlygis būtent už neteisėtą L. T. neveikimą toleruojant darbus, kuriems buvo reikalingas oficialus paveldosaugos leidimas. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, abejonės yra vertinamos kaltinamųjų naudai, ir L. T. ir D. B. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

18. Prokuroras savo apeliaciniame skunde ginčija apygardos teismo nuteistiesiems paskirtas bausmes, prašydamas jas padidinti. Kadangi L. T. ir D. B. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinami, teismas dėl prokuroro skundo argumentų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį, kuriuo L. T. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį. L. T. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu priimtą sprendimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, iš L. T. konfiskuoti 2 660 (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt) eurų – panaikinti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu L. T. paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį. D. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu D. B. paskirtą procesinės prievartos priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą atmesti.