Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria L. T. pratęstas laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, L. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini), savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, kad kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – Gimnazija), esančioje (duomenys neskelbtini), rangovas Uždaroji akcinė bendrovė „E“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „E“) ir subrangovas Uždaroji akcinė bendrovė „N“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „N“) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24, Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „E“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėn. 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas, taip pat siekdamas išvengti grėsmės, vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemas, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „E“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens, L. P., dirbančios (duomenys neskelbtini) pareigose, su kuria jis, L. T., veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys, tokiu užmaskuotu būdu jam, L. T., išvengiant asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą, ir šį, įgytinų vartų bei jų įrengimo darbų kainos vertės kyšį jis, L. T., priims kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą ateityje, o būtent:

1) už tai, kad jis, L. T., nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti Gimnazijoje atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su (duomenys neskelbtini) derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą, neatliktų Gimnazijoje patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir tokiu būdu realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio (Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba) I dalies 1-3 punktų, kuriuose numatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus (1 punktas), pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų (2 punktas), ir pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (3 punktas), pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas) Gimnazijos direktorei ir/ar Gimnazijai kaip juridiniam asmeniui;

2) taip pat už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą D. B. ir (ar) UAB „E“ bei kitiems juridiniams asmenims, kurie darbų subrangos santykiais bus susiję su UAB „E“ ateityje, sprendžiant D. B. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims aktualius (duomenys neskelbtini) kompetencijai priskirtus, projektavimo ir tvarkybos darbų kultūros paveldo teritorijose ar objektuose rengimo, derinimo, reikalingos statybą leidžiančios dokumentacijos išdavimo, darbų atlikimo ir jų eigoje kylančius klausimus, teikiant tokiais klausimais D. B. ar su juo susijusioms įmonėms konsultacijas, patarimus, sprendžiant susidariusiais situacijas, kiek tai įmanoma palankesniu būdu.

1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, L. T., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. netiesiogiai per trečiąjį asmenį UAB „V“ (duomenys pakeisti) priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „E“ interesais, 2660 Eurų vertės kyšį, tai yra, D. B., veikiančiam savo ir UAB „E“ interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. paprašius UAB „V“ direktoriaus M. K. apmokėti UAB „V“ lėšomis už jo, L. T., pasirinktų įmonėje UAB „Va“ (duomenys pakeisti) kiemo vartų įrengimą, taip pat UAB „Va“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pagal jo, L. T., veikiančio pagal susitarimą su D. B., asmeninį pasirinkimą bei teikiamus pageidavimus įmonėje UAB „Va“ pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įrengus automatinius kiemo vartus, M. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, UAB „V“ lėšomis 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. bankiniais pavedimais pagal UAB „Va“ „V“ 2018 m. rugsėjo 10 d. išrašytą išankstinę ir 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SK Nr. 0006232 apmokėjo bendrą 2660 Eurų su PVM sumą už faktiškai jo, L. T., įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.

2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. T. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo L. T. gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka.

5. Gynėja pažymi, jog kaltinimai L. T. pareikšti dėl to, kad jis nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo gimnazijos direktorei, nesustabdė darbų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir už valstybės tarnautojo palankumą UAB „E“ ir D. B. gavo kyšį vartais, kurių vertė 2660 Eur. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, L. T. darbus sustabdė, tai patvirtino ir gimnazija, o surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą yra jo teisė, o ne pareiga. Be to, už tokius veiksmus L. T. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn, pažeidžiamas draudimas bausti asmenį už tas pačias veikas antrą kartą. Advokatė atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. T. tarėsi su D. B. dėl kyšio priėmimo-perdavimo vartais. Abu kaltinamieji paneigė, kad L. T. buvo duotas kyšis, ir patvirtino, jog L. T. už kiemo vartus atsiskaitė, o D. B. netgi pateikė įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Tuo tarpu konsultuodamas UAB „E“ ir D. B., L. T. veikė savo kompetencijos ribose. Gynėjos nuomone, šiuo atveju, taikant nušalinimą nuo pareigų, siekiama ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 157 straipsnyje numatytų tikslų, o nubausti L. T. užkertant jam galimybes dirbti.

6. Apygardos teismas nušalinimą nuo pareigų L. T. paskyrė manant, kad jis trukdys procesui bei siekiant užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstas veikas. Gynėja atkreipia dėmesį, kad galimas trukdymas procesui nėra pagrindas taikyti nušalinimą nuo pareigų, o taikyti nušalinimą nuo pareigų siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi įrodymų tyrimas byloje jau yra baigtas, sakomos baigiamosios kalbos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas, nušalinimas nuo pareigų nebegali padėti greitesniam ir nešališkam nusikalstamos veikos tyrimui. Advokatė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis L. T. bandė daryti kokią nors įtaką/poveikį kolegoms, bandė pasinaudoti savo tarnybine padėtimi siekdamas išvengti atsakomybės. Visa informacija, reikšminga bylos nagrinėjimui jau yra paimta iš L. T. darbino kompiuterio ir sistemų, jis neturi sau pavaldžių darbuotojų, todėl kaltinamasis dirbdamas niekaip negali įtakoti savo kolegų ir trukdyti procesui. Gynėjos nuomone, vien kaltinamojo L. T. užimamos pareigos negali sudaryti sąlygų ir galimybių jam trukdyti procesui.

7. Skunde pažymima, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi pozicijos, jog L. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės tarnautoju, todėl būdamas nenušalintas nuo pareigų, jis galės daryti naujas nusikalstamas veikas. Advokatė su tokiu teismo motyvu nesutinka. Gynėja atkreipia dėmesį, jog L. T. neturi jokių įgaliojimų, pagal kuriuos jis vienasmeniškai galėtų priimti sprendimus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien faktas, jog asmuo, įtariamas/kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, ar kad tokia savo veika galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad pasinaudodamas tarnyba jis darys naujas nusikalstamas veikas, ar jo pareigų ėjimas trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-671-557/2015). Skunde nurodoma, kad L. T. anksčiau neteistas, administracinių ir drausminių nuobaudų neturėjo, kaltinamas vienos atsitiktinės nusikalstamos veikos padarymu, ja nebuvo padaryta žala kultūros vertybėms, o teismo posėdyje apklausiamas skyriaus vedėjas nurodė, jog L. T. padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Advokatės nuomone, pagrindas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų, motyvuojant naujų nusikalstamų veikų grėsme, gali būti tik faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti duomenys ir negali būti remiamasi subjektyviomis, nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiomis prielaidomis. Sąsajos tarp L. T. užimamų pareigų ir nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, pobūdžio negali būti faktiniu pagrindu pratęsti procesinės prievartos priemonės terminą. Kaltinamojo pareigų vykdymas savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką ar ketina vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

8. Gynėja nurodo, jog ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano, ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, taip pat gydymui. Nors teismas ir nurodė, kad, kol L. T. yra nušalintas nuo pareigų, jis gali ieškotis kito darbo, tačiau kitą darbą rasti sunku, nes ilgą ir nepertraukiamą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir šį darbą išmano geriausiai. Šiuo metu Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, susirasti kitą darbą L. T. tapo praktiškai neįmanoma. Advokatės nuomone, taikoma procesinė prievartos priemonė atsilieps ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi L. T., toliau negaunant pajamų už darbą, šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynėja mano, kad šioje proceso stadijoje L. T. taikoma procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, neproporcingai varžo jo teises, todėl turi būti panaikinta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundas atmetamas.

10. Kauno apygardos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam L. T. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

11. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad L. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų R. P., M. K. apklausų protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratų, apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje nevertinamos kaltinamojo gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su L. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir bylos aplinkybių vertinimu.

12. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nustatė du pagrindus taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę, t. y. teismas nustatė, kad kaltinamasis eidamas pareigas turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo teisme procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

13. Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymui (termino pratęsimui) svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju L. T. yra kaltinamas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Iš pareikštų kaltinimų matyti, kad L. T. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, ji susijusi su kaltinamojo užimamomis pareigomis. L. T. galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, yra korupcinio pobūdžio, susijusi su piktnaudžiavimu savo tarnybine padėtimi ir didele žala valstybei. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2018 m. sausio 15 d. įsakymu L. T. buvo skirta tarnybinė nuobauda dėl viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto (t. 9, b. l. 101). Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) nėra reikalaujama nurodyti konkrečius duomenis apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas. Sprendžiant šį klausimą, pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad egzistuoja pagrindas taikyti L. T. procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų siekiant užkirsti kelią galimai naujų nusikalstamų veikų padarymui. Šio nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia ir skunde nurodomi L. T. teigiamai charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu kaltinamojo L. T. darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais.

14. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nagrinėjamu atveju procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas kaltinamajam L. T. buvo pratęstas ir siekiant greičiau bei nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo L. T. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas, 2020 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-68-870/2020 jau buvo konstatavęs, jog taikyti procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų L. T. nagrinėjamoje byloje siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką – nėra pagrindo. Priimant skundžiamą nutartį įrodymų tyrimas byloje buvo beveik baigtas – buvo apklausti visi liudytojai, abu kaltinamieji, buvo paimti ir ištirti bylai reikšmingi daiktai ir dokumentai. Šiuo metu įrodymų tyrimas jau yra baigtas, sakomos baigiamosios kalbos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, dabartinėje proceso stadijoje laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindas, siekiant, kad kaltinamasis L. T. netrukdytų bylos nagrinėjimui ir taip būtų užtikrintas sklandus baudžiamasis procesas – yra išnykęs, todėl šalintinas.

15. Gynėja skunde akcentuoja, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų L. T. taikoma jau ilgą laiką. Pažymėtina, kad maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Be to, BPK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikytina tiek ilgai, kiek ji reikalinga BPK nustatytiems tikslams pasiekti, tik kai ši priemonė tampa nebereikalinga, ji panaikinama.

16. Gynėja skunde taip pat nurodo, jog nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano, ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, taip pat gydymui. Advokatė pažymi, kad kaltinamajam kitą darbą rasti sunku, nes jis ilgą ir nepertraukiamą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir šį darbą išmano geriausiai. Šiuo metu Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, susirasti kitą darbą L. T. tapo praktiškai neįmanoma. Advokatės nuomone, taikoma procesinė prievartos priemonė atsilieps ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi L. T., toliau negaunant pajamų už darbą, šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras jo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas L. T., pobūdį ir padarymo aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju be laikino nušalinimo nuo pareigų, neįmanoma užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinamajam L. T. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo, o tik nuo jo buvusių pareigų. Šis apribojimas kaltinamojo darbinei veiklai nėra absoliutus, jis, atsižvelgiant į įstatymų taikomus apribojimus, turi galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą, kuris netrukdytų baudžiamosios bylos eigai ir leistų pasiekti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo tikslus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso tikslai, numatyti BPK 1 straipsnio 1 dalyje, nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus, atsiradusius dėl paties L. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. T. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – terminas pratęstas pagrįstai. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.