- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-68-870/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00002-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- L. T.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigų terminas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 18 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-397/2020 L. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) skyrius) vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini) objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018-08-09 patikrinimo metu nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) objekte – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – Gimnazija), esančioje (duomenys neskelbtini), rangovas Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir subrangovas Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018-07-24 darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už (duomenys neskelbtini), pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) (duomenys neskelbtini) straipsnyje ((duomenys neskelbtini) reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėn. 1- ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas, taip pat siekdamas išvengti grėsmės, vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemas, laikotarpyje nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11 betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens, L. P., dirbančios (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose, su kuria jis, L. T., veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys, tokiu užmaskuotu būdu jam, L. T., išvengiant asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą, ir šį, įgytinų vartų bei jų įrengimo darbų kainos vertės kyšį jis, L. T., priims kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą ateityje, o būtent:
1) už tai, kad jis, L. T., nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti Gimnazijoje atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su Nekilnojamojo (duomenys neskelbtini) skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti (duomenys neskelbtini) objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą, neatliktų Gimnazijoje patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir tokiu būdu realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio (Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba) I dalies 1-3 punktų, kuriuose numatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus (1 punktas), pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų (2 punktas), ir pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (3 punktas), pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK (duomenys neskelbtini) straipsnį ((duomenys neskelbtini) reikalavimų pažeidimas) Gimnazijos direktorei ir/ar Gimnazijai kaip juridiniam asmeniui;
2) taip pat už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą D. B. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitiems juridiniams asmenims, kurie darbų subrangos santykiais bus susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje, sprendžiant D. B. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims aktualius (duomenys neskelbtini) kompetencijai priskirtus, projektavimo ir tvarkybos darbų (duomenys neskelbtini) teritorijose ar objektuose rengimo, derinimo, reikalingos statybą leidžiančios dokumentacijos išdavimo, darbų atlikimo ir jų eigoje kylančius klausimus, teikiant tokiais klausimais D. B. ar su juo susijusioms įmonėms konsultacijas, patarimus, sprendžiant susidariusiais situacijas, kiek tai įmanoma palankesniu būdu.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, L. T., laikotarpiu nuo 2018-09-12 iki 2018-10-25 netiesiogiai per trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, 2660 Eurų vertės kyšį, tai yra, D. B., veikiančiam savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, laikotarpiu nuo 2018-09-12 iki 2018-10-25 paprašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis už jo, L. T., pasirinktų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo vartų įrengimą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2018-09-12 iki 2018-10-11 pagal jo, L. T., veikiančio pagal susitarimą su D. B., asmeninį pasirinkimą bei teikiamus pageidavimus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įrengus automatinius kiemo vartus, M. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis 2018-09-12 ir 2018-10-25 bankiniais pavedimais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-10 išrašytą išankstinę ir 2018-10-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo bendrą 2660 Eurų su PVM sumą už faktiškai jo, L. T., įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.
2. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. vasario 15 d. prašymas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. nušalinti L. T. nuo užimamų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigų. Vėliau nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi L. T. buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigų terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, teismui nustačius, kad nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas L. T. tiesiogiai susijusi su kaltinamojo užimamomis pareigomis valstybės tarnyboje, todėl užimamų pareigų tolesnis ėjimas kaltinamajam sudarytų sąlygas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar kitaip trukdyti procesui.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo L. T. gynėja skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti.
4.1. Skunde kaltinamojo gynėja teigia, kad šioje proceso stadijoje L. T. taikoma procesinė priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų neproporcingai varžo jo teises, todėl ji turi būti panaikinta. Gynėjos teigimu, kaltinimai L. T. pareikšti dėl to, kad jis nestabdė darbų gimnazijoje, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, tačiau už tokius veiksmus jam jau buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl traukiant L. T. baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, pažeidžiamas draudimas bausti asmenį už tas pačias veikas antrą kartą. Taip pat gynėja pažymi, kad L. T. yra kaltinamas tuo, kad konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B., nors tokiu būdu jis veikė savo kompetencijos ribose. Gynėjos teigimu, taikant L. T. nušalinimą nuo pareigų, siekiama ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnyje numatytų tikslų, o jo nubaudimo užkertant jam galimybes dirbti. Be to, skunde pažymima, kad šiuo metu, byloje jau yra apklausti visi liudytojai ir abu kaltinamieji, D. B. paneigė, kad L. T. buvo duotas kyšis ir patvirtino, kad jis už kiemo vartus atsiskaitė, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
4.2. Kaltinamojo gynėja skunde nesutinka su tuo, kad Kauno apygardos teismas nušalinimą nuo pareigų L. T. paskyrė manant, kad jis trukdys procesui bei siekiant užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstas veikas. Gynėja pažymi, kad galimas trukdymas procesui nėra pagrindas taikyti nušalinimą nuo pareigų, nes taikyti nušalinimą nuo pareigų siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi byla jau beveik baigta nagrinėti teisme. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis L. T. bandė daryti kokią nors įtaką/poveikį kolegoms, bandė pasinaudoti savo tarnybine padėtimi siekdamas išvengti atsakomybės. Visa informacija reikšminga bylos nagrinėjimui jau yra paimta iš L. T. darbino kompiuterio ir sistemų, jis neturi sau pavaldžių darbuotojų, todėl jis niekaip negali įtakoti ar trukdyti procesui. Gynėja nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas, nušalinimas nuo pareigų nebegali padėti greitesniam ir nešališkam nusikalstamos veikos tyrimui.
4.3. Gynėjos teigimu, teismo nutarties motyvai, kad kaltinamasis, būdamas nenušalintas nuo pareigų valstybės tarnyboje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra tik formalūs ir neteisingi. Pažymima, kad L. T. neturi jokių įgaliojimų, pagal kuriuos jis vienasmeniškai galėtų priimti sprendimus. Be to, remdamasi teismų praktika gynėja nurodo, kad vien tik tas faktas, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, ar, kad tokia savo veika galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, jog pasinaudodamas tarnyba jis darys naujas nusikalstamas veikas. Skunde pažymima ir tai, kad L. T. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam inkriminuota veika yra atsitiktinė, ja nebuvo padaryta žala (duomenys neskelbtini) vertybėms, iki šio įvykio neturėjo jokių drausminių nuobaudų, o teismo posėdyje apklausiamas skyriaus vedėjas nurodė, kad L. T. padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Gynėjos teigimu, sąsajos tarp L. T. užimamų pareigų ir nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, pobūdžio, negali būti faktiniu pagrindu pratęsti procesinės prievartos priemonės terminą.
4.4. Kaltinamojo gynėjos teigimu, ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano, ir užsidirbti pragyvenimui bei gydymui. Nors teismas ir nurodė, kad kol L. T. yra nušalintas nuo pareigų jis gali ieškotis kito darbo, tačiau kitą darbą rasti sunku, nes ilgą ir nepertraukiamą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir šį darbą išmano geriausiai. Taikyta procesinė prievartos priemonė atsilieps ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi kaltinamajam toliau negaunant pajamų už darbą šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje.
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. T. gynėjos skundas atmetamas.
6. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nustatė abu alternatyvius pagrindus taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę kaltinamajam L. T., t. y. teismas nustatė, kad toliau eidamas savo pareigas kaltinamasis turėtų galimybę trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
7. Būtina procesinių prievartos priemonių, tarp jų ir laikino nušalinimo nuo pareigų, taikymo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. L. T. yra kaltinamas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, kad L. T. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – šie duomenys užfiksuoti liudytojų (R. P., M. K. ir kt.) parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, daiktų apžiūros ir kt. protokoluose. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo L. T. kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai reikalinga patikrinti nutarties taikyti kaltinamajam procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kaltinamojo gynėjos skundo argumentai, susiję su tuo, kad L. T. veikė savo kompetencijos ribose, už tuos pačius veiksmus jam jau buvo taikyta tarnybinė nuobauda, yra nevertinami ir dėl jų šioje nutartyje aukštesnysis teismas nepasisako.
8. Iš L. T. kaltinimų matyti, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas galimai buvo padarytas jam tiesiogiai vykdant savo tarnybines funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini) apsaugos užtikrinimu. Bylos duomenimis, L. T., eidamas savo tiesiogines pareigas ir patikrinimo metu nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) objekte remonto darbai vykdomi negavus reikalingo leidimo, betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su remonto darbus vykdžiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, tarėsi su pastaruoju dėl vartų įrengimo savo gyvenamojoje vietoje, ir galimai išvengė asmeninių išlaidų, kadangi už vartus gamintojui apmokėjo su D. B. susiję juridiniai asmenys. L. T. galimai padaryta nusikalstama veika yra korupcinio pobūdžio, susijusi su piktnaudžiavimu savo tarnybine padėtimi ir didele žala valstybei. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad egzistuoja pagrindas taikyti L. T. procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų siekiant užkirsti kelią galimai naujų nusikalstamų veikų padarymui. Pagal teismų praktiką, nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) nėra reikalaujama nurodyti konkrečius duomenis apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas – pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, 2018 m. sausio 15 d. įsakymu L. T. buvo skirta tarnybinė nuobauda dėl viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto (t. 9, b. l. 101). Nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad L. T. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri buvo atsitiktinio pobūdžio, daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs.
9. Procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas kaltinamajam L. T. pratęstas ir siekiant greičiau bei nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas sutinka su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais, kad taikyti procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų L. T. nagrinėjamoje byloje siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką – nėra pagrindo. Byla yra intensyviai nagrinėjama teisiamajame posėdyje, šiuo metu apklausti beveik visi liudytojai (tarp jų ir kaltinamojo kolegos), abu kaltinamieji, visi bylai reikšmingi daiktai ir dokumentai jau paimti ir ištirti. Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje, aukštesniojo teismo manymu, laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindas, siekiant, kad kaltinamasis L. T. netrukdytų bylos nagrinėjimui ir taip būtų užtikrintas sklandus baudžiamasis procesas – yra išnykęs, todėl šalintinas.
10. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų kaltinamajam L. T. yra taikoma jau virš vienerių metų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nors bylos apimtis yra didelė (12 tomų bylos medžiagos, 2 kaltinamieji, 20 liudytojų), tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas vykdomas intensyviai, todėl tolesnis aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamajam yra pagrįstas ir proporcingas. Be to, maksimalus laikino nušalinimo nuo pareigų terminas įstatyme nenumatytas, ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tol, kol egzistuoja BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti jos taikymo pagrindai. Kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikytina tiek ilgai, kiek ji reikalinga BPK nustatytiems tikslams pasiekti, ši priemonė panaikinama tik tuomet, kai tampa nebereikalinga.
11. Kaltinamajam L. T. taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jo teises ir interesus, turi neigiamų pasekmių, tačiau BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyti baudžiamojo proceso tikslai nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus, atsiradusius, būtent, dėl paties L. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinus aukščiau nutartyje aptartas aplinkybes, tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama, atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo bei BPK reikalavimų. Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pragyvenimo šaltinio netekimu, nei atskirai, nei kartu su kitomis skunde nurodytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo panaikinti L. T. taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, kadangi jam neapribota galimybė dirbti kitą darbą, kuris nebūtinai turi atitikti turimą kvalifikaciją.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas L. T., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pagrįstai pratęstas dar trims mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo L. T. gynėjos skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.