- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-322-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00002-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- L. T.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. T. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje. Jis kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, kad kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – Gimnazija), esančioje (duomenys neskelbtini), rangovas Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir subrangovas Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėn. 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas, taip pat siekdamas išvengti grėsmės, vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemas, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens, L. P., dirbančios (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose, su kuria jis, L. T., veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys, tokiu užmaskuotu būdu jam, L. T., išvengiant asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą, ir šį, įgytinų vartų bei jų įrengimo darbų kainos vertės kyšį jis, L. T., priims kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą ateityje, o būtent: 1) už tai, kad jis, L. T., nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti Gimnazijoje atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su (duomenys neskelbtini) skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą, neatliktų Gimnazijoje patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir tokiu būdu realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio (Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba) I dalies 1-3 punktų, kuriuose numatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus (1 punktas), pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų (2 punktas), ir pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (3 punktas), pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas) Gimnazijos direktorei ir/ar Gimnazijai kaip juridiniam asmeniui; 2) taip pat už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą D. B. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitiems juridiniams asmenims, kurie darbų subrangos santykiais bus susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje, sprendžiant D. B. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims aktualius (duomenys neskelbtini) skyriaus kompetencijai priskirtus, projektavimo ir tvarkybos darbų kultūros paveldo teritorijose ar objektuose rengimo, derinimo, reikalingos statybą leidžiančios dokumentacijos išdavimo, darbų atlikimo ir jų eigoje kylančius klausimus, teikiant tokiais klausimais D. B. ar su juo susijusioms įmonėms konsultacijas, patarimus, sprendžiant susidariusiais situacijas, kiek tai įmanoma palankesniu būdu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, L. T., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. netiesiogiai per trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, 2 660 Eurų vertės kyšį, tai yra, D. B., veikiančiam savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. paprašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis už jo, L. T., pasirinktų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo vartų įrengimą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pagal jo, L. T., veikiančio pagal susitarimą su D. B., asmeninį pasirinkimą bei teikiamus pageidavimus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įrengus automatinius kiemo vartus, M. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. bankiniais pavedimais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 10 d. išrašytą išankstinę ir 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SK Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo bendrą 2 660 Eurų su PVM sumą už faktiškai jo, L. T., įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi L. T. buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. lapkričio 15 d.
3. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskyrė L. T. laikiną nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad kaltinamasis L. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad užimamų pareigų tolesnis ėjimas sudarytų pakankamas sąlygas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar kitaip trukdyti procesui.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo L. T. gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodo, kad kaltinimai L. T. pareikšti dėl to, kad jis nestabdė darbų Gimnazijoje, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, L. T. darbus sustabdė, darbų sustabdymą patvirtino ir Gimnazija, o surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą yra L. T. teisė, o ne pareiga. Be to, už tokius veiksmus, L. T. buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl pažeidžiamas draudimas bausti asmenį už tas pačias veikas antrą kartą. Gynėja nurodo ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. T. tarėsi su D. B. dėl kyšio priėmimo-perdavimo. Gynėjos nuomone, taikant nušalinimą nuo pareigų, siekiama ne BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų, o siekiant nubausti L. T. užkertant jam galimybes dirbti. Gynėja pažymi, kad L. T. veikimas stabdant darbus, teikiant konsultacijas asmenims yra teisėtas veikimas, tai leidžia abejoti nusikalstamos veikos tinkamu kvalifikavimu.
4.2. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad galimas trukdymas procesui, nėra pagrindas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų. Taikyti nušalinimą nuo pareigų, siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi byla jau perduota nagrinėti teisme, ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas baigtas, nušalinimas nuo pareigų nebegali padėti greitesniam ir nešališkam nusikalstamos veikos tyrimui (nutartis byloje Nr. 1S-14-453/2018). L. T. dirbo inspektoriumi, jis neturi pavaldžių darbuotojų, priešingai, jis yra pavaldus skyriaus vedėjui S. S.. L. T. neturi galimybių daryti įtakos kitiems asmenims, kolegoms. Be to, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti su D. B.. Teismo motyvas, kad nenušalinus L. T. nuo pareigų, jis galės daryti įtaka kolegoms, kurie yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų L. T. siekį paveikti kolegas. Visi liudytojai - L. T. kolegos jau yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu, todėl L. T. netgi neturėtų jokių galimybių įtakoti jų parodymų. Be to, visa informacija, reikšminga bylos nagrinėjimui, jau yra paimta iš sistemų, todėl L. T. naudojimasis duomenų bazėmis, negali įtakoti ar trukdyti procesui. Gynėjos nuomone, kaltinamojo užimamos pareigos negali sudaryti sąlygų ir galimybių jam trukdyti procesui. L. T. neturi galiojimų, pagal kuriuos jis vienasmeniškai galėtų priimti sprendimus.
4.3. Gynėja nesutinka su teismo išvada, kad nenušalintas nuo pareigų, L. T. galės daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien tik faktas, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, ar kad tokia savo veika galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, jog pasinaudodamas tarnyba jis darys naujas nusikalstamas veikas, ar jo pareigų ėjimas trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-671-557/2015). Gynėja pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad L. T., būdamas nenušalintas nuo pareigų, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Jis neteistas, administracinių ir drausminių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, kaltinamas vienos atsitiktinės nusikalstamos veikos padarymu. Sąsajos tarp L. T. užimamų pareigų ir nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis įtariamas pobūdžio, negali būti pagrindu paskirti procesinę prievartos priemonę.
4.4. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano ir gauti pajamas, kurios reikalingos ne tik elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, bet ir gydymui. L. T. rasti kitą darbą sunku, jis ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir būtent šį darbą jis geriausiai išmano. Taikoma procesinė prievartos priemonė turės įtakos ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams. Įtariamajam toliau negaunant pajamų, jo šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje.
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas
6. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirdamas kaltinamajam L. T. laikiną nušalinimą nuo pareigų, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.
7. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kratų, apžiūrų protokolai, liudytojų (S. S., M. K. ir kt.) parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taikant laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų, nušalintojo nuo pareigų kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamos veikos vertinami tiek, kiek jie susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Dėl to aukštesnysis teismas, nagrinėjantis kaltinamojo gynėjos skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo, neanalizuoja L. T. pareikšto kaltinimo pagrįstumo.
8. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „ištirta nusikalstama veika“ apima ir asmens veiksmus, galinčius kliudyti tirti ir nagrinėti bylos aplinkybes bei nustatyti tiesą.
9. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai šioje proceso stadijoje egzistuoja, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Šiuo metu bylą nagrinėjama teisiamajame posėdyje, pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau apklausta tik dalis liudytojų. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog L. T. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, paskirta pagristai bei teisingai įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą.
10. Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymui svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes kliudyti tirti ir nagrinėti bylą bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, ji susijusi su jo užimamomis pareigomis. Šie galimai nusikalstami L. T. veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. kliudyti nustatyti tiesą byloje bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai šiuo metu nėra išnykę, baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Šiuo metu kaltinamojo L. T. darbas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamą veiką, turėtų galimybę bendrauti su teisiamajame posėdyje dar neapklaustais liudytojais (bendradarbiais), taip pat jis turėtų galimybę piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, naudotis duomenų bazėmis, darbo priemonėmis. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo nereikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui. Šios išvados savaime nepaneigia skunde nurodomos teigiamai kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės, o taip pat ir aplinkybė, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti su kitu kaltinamuoju D. B..
11. Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų L. T. taikoma jau ilgą laiką. L. T. jau gana ilgą laiką nušalintas nuo pareigų, tačiau maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Be to, BPK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Ši procesinė prievartos priemonė, taikytina tiek ilgai, kiek ji reikalinga BPK nustatytiems tikslams pasiekti, ji panaikinama tik tuomet, kai ši priemonė tampa nebereikalinga.
12. Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras jo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas L. T., pobūdį ir padarymo aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju be laikino nušalinimo nuo pareigų, neįmanoma užtikrinti BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis L. T. laikinai nušalintas ne nuo bet kokio darbo, o tik nuo jo buvusių pareigų. Šis apribojimas kaltinamojo darbinei veiklai nėra absoliutus, jis, atsižvelgiant į įstatymų taikomus apribojimus, turi galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą. L. T., laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, gali dirbti kitą darbą pagal savo kompetenciją, kuris netrukdytų baudžiamosios bylos eigai ir leistų pasiekti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo tikslus. Baudžiamojo proceso tikslai, numatyti BPK 1 straipsnio 1 dalyje, nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus, kilusius dėl paties L. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos.
13. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad egzistuoja BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti nušalinimo nuo pareigų pagrindai (tikslas netrukdomai išnagrinėti bylą, t. y. užtikrinti greitą ir nešališką bylos procesą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui), todėl ši procesinė prievartos priemonė paskirta pagrįstai. Skundžiama nutartis atitinka tokiam procesiniam sprendimui baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.