Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-14-453/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
1S-14-453/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Kęstutis Betingis
Baudžiamoji byla Nr. 1S-14-453/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00100-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.6; 2.1.16.2.16
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. K. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 9 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. kaltinamas tuo, kad būdamas Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiasis inspektorius, t. y. valstybės tarnautojas, dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietoje, esančioje Vilniuje, Panerių g. 56, laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2016-02-08, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais valstybės tarnautojais – to paties posto viršininko pavaduotoja V. R., vyriausiaisiais inspektoriais S. Ž., G. K. bei P. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems minėtoje muitinio tikrinimo vietoje dirbantiems pareigūnams, t. y.: Vaidotų geležinkelio poste įforminant muitinės deklaracijas, iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų jis (V. K.), S. Ž., G. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos sunešdavo į bendrą kasą S. Ž. arba jam (V. K.), ir kuriuos vėliau visi šie pareigūnai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V. R.. Tokiu būdu V. K., veikdamas bendrininkų grupe su kitais pareigūnais, formindamas muitinės deklaracijas:

- iš muitinės tarpininką UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusių I. F. ir L. J. laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2014-12-31 priėmė ne mažesnį nei 29 190 litų (ekvivalentas - 8454,01 eurų), o nuo 2015-01-01 iki 2015-12-23 ne mažesnį nei 7089 eurų neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusios V. G. laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos priėmė ne mažesnį nei 100 eurų neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2014-12-31 priėmė ne mažesnį nei 1930 litų (ekvivalentas - 558,97 eurų), o nuo 2015-01-01 iki 2016-02-08 ne mažesnį nei 951 eurų neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusių M. M. ir G. G. (pavardė tiriamuoju laikotarpiu – Š.) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-02-08 priėmė ne mažesnį nei 7370 eurų neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusios J. J. laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2016-02-08 priėmė ne mažesnį nei 200 eurų neteisėtą atlygį;

- iš muitinės tarpininką UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusios A. P. laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-02-08 priėmė ne mažesnį nei 565 eurų neteisėtą atlygį;

- iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančios N. Č. laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-02-08 priėmė ne mažesnį nei 60 eurų neteisėtą atlygį.

2. V. K. kaltinamas minėtus nusikalstamus veiksmus kartu su kitais bendrininkais atlikęs veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, siekdamas turėti asmeninės turtinės naudos ir norėdamas taip veikti, nes pinigus iš muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų galimai rinko savo darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigūno elgesį darbo vietoje. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, pinigų rinkimas buvo sistemingas, truko ilgą laiką. Imdamas neteisėtą piniginį atlygį, V. K. galimai nevykdė:

- Etikos kodekso 7.1.5. punkto reikalavimo, kad tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime muitinės pareigūnas privalo jokia forma ar būdu neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti, t. y. pažeidė šio kodekso 7.1. punkte bei Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą;

- Etikos kodekso 7.3.1. punkte įtvirtinto reikalavimo pareigūno veikloje vadovautis tik viešaisiais interesais ir vengti interesų konflikto, 7.3.2. punkte įtvirtino reikalavimo nesinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis netarnybinei veiklai, 7.3.3. įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų, t. y. pažeidė šio kodekso 7.3. punkte bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nesavanaudiškumo principą;

- Etikos kodekso 7.4.3. punkte įtvirtinto reikalavimo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, t. y. pažeidė šio kodekso 7.4. punkte bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą padorumo principą;

- Etikos kodekso 7.8.1. punkto reikalavimo muitinės pareigūnui būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 7.8.3. punkto reikalavimo tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, t. y. pažeidė šio kodekso 7.8. punkte bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą;

- Etikos kodekso 9.3. punkte įtvirtinto reikalavimo vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigūnui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovą apie daromą neteisėtą poveikį.

3. Nesilaikydamas aukščiau minėtų principų ir sąmoningai juos pažeisdamas, V. K. kaltinamas tuo pačiu pažeidęs Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 dalies 6 punktą, reikalaujantį laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Savo veiksmais V. K. galimai ne tik pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir galimai padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes kaip valstybės pareigūnas sistemingai ir ilgą laiką imdamas nepagrįstą atlygį, kartu su kitais bendrininkais pažemino valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno vardą, sudarė realų pagrindą pinigus mokantiems asmenims muitinės pareigūnus laikyti lengvai paperkamais valstybės pareigūnais, o Lietuvos Respublikos muitinę - valstybės institucija, kurioje klesti korupcija ir renkamos įstatymų nenumatytos rinkliavos, nerodydamas jokio priešiškumo tokio atlygio mokėjimui bei jį toleruodamas skatino muitinį deklaravimą atliekančius asmenis ir toliau tokį atlygį mokėti, t. y. skatino ir kitus asmenis ir toliau atlikti nusikalstamus veiksmus, pažeidė savo priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui.

4. Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

5. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi buvo paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi kaltinamajam V. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietos vyriausiojo inspektoriaus pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams, teismui nustačius, kad tai būtina siekiant užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 157 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

7. Kaltinamasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ir įpareigoti grąžinti V. K. į pareigas Vilniaus teritorinėje muitinėje, Muitinės departamente.

7.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindų ir faktinių duomenų, kad taikoma procesinė prievartos priemonė yra būtina.

7.2. Gynėjo ir kaltinamojo teigimu, pažeidžiant BPK 11 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, V. K. procesinė prievartos priemonė taikoma labai ilgai, neproporcingai, ji jau tapo nereikalinga, o proceso tikslai gali būti pasiekti ir netaikant šios procesinės prievartos priemonės. Gynėjas ir kaltinamasis pažymi, kad baudžiamojo proceso metu kaltinamasis elgėsi ir šiuo metu elgiasi nepriekaištingai, nepažeidinėja jam paskirtos ir kardomosios priemonės reikalavimų.

7.3. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, nuo kokių konkrečių V. K. užimamų pareigų yra tęsiamas laikinas nušalinimas.

7.4. Gynėjas ir jo ginamasis atkreipia dėmesį, kad jam (V. K.) vykdant Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme numatytus įgaliojimus, nebūtų užkirstas kelias greitam ir nešališkam tariamos nusikalstamos veikos ištyrimui. Skunde paaiškinama, kad Vilniaus teritorinės muitinės postas, kuriame iki taikomos procesinės priemonės paskyrimo dirbo V. K., nėra vienintelė galima darbo vieta muitinėje, todėl pastarasis galėtų dirbti toje pačioje institucijoje kitoje darbo vietoje, ir taip būtų užkirstas kelias galimam įtakos bei naujų nusikalstamų veikų darymui. Gynėjas ir kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad jis (V. K.) yra nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietoje, esančioje Vilniuje, Panerių g. 56, vyriausiojo inspektoriaus pareigų, tačiau jis nėra nušalintas nuo muitininko darbo Vilniaus teritorinėje muitinėje ar kitoje šalies teritorinėje muitinėje. Todėl skunde teigiama, kad V. K. turėtų būti nedelsiant sugrąžintas į darbą Muitinės departamente, atlyginant jam per procesinės prievartos taikymo laikotarpį padarytą žalą dėl nušalinimo nuo pareigų.

7.5. Skunde, remiantis V. K. pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis, nesutinkama, kad kaltinamasis, atlikdamas jam pavestą darbą, galėjo ir galėtų daryti poveikį muitinės pareigūnams, muitinės tarpininkams ar kitiems asmenims, taip trukdydamas baudžiamajam procesui, nes jis neatlikinėjo operacijų, susijusių su apmokėjimais už suteiktas paslaugas, pinigų ir dokumentų iš deklarantų priėmimu bei jų paskirstymu vykdymui muitinės darbuotojams.

7.6. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam yra paskirta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis. Todėl, gynėjo ir kaltinamojo teigimu, taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų šiuo atveju yra neproporcinga, perteklinė ir nebūtina.

7.7. Skunde sutinkama, kad pagal BPK 157 straipsnio 2 dalį laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas gali būti neribojamas, tačiau teigiama, jog šios procesinė prievartos priemonės taikymas labai ilgą laiką yra nepateisinamas, juolab, kad šioje baudžiamojoje byloje galėjo būti padaryta ir šiurkščių esminių įstatymo pažeidimų, provokuojant muitinės darbuotojus ilgą laiko tarpą atlikti galimai neteisėtus veiksmus.

7.8. Skunde pažymima, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog V. K., dirbdamas buvusį darbą, vėl gali daryti atitinkamo pobūdžio (naujas nusikalstamas) veikas, yra tik niekuo nepagrįsta, deklaratyvi prielaida. Gynėjas ir kaltinamasis teigia, kad jis (V. K.) ankščiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai.

7.9. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra baigtas, byla perduota teismui, todėl V. K., dirbdamas ankstesnį savo darbą, niekaip negalėtų įtakoti šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų. Gynėjas ir jo ginamasis pažymi, kad jis (V. K.) turi 3 mažamečius vaikus (trynukus), todėl jam taikomas nušalinimas nuo pareigų, nors ir priverstinai susiradus kitą darbą, skaudžiai atsiliepia šeimos socialiniam gyvenimui, vaikų auginimui ir auklėjimui. Gynėjas ir kaltinamasis teigia manantys, kad proceso tikslai gali būti pasiekti ir netaikant minėtos procesinės prievartos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamojo V. K. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.

9. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų D. Ž. (b. l. 2-6, t. 3), M. M. (b. l. 53-55, t. 3; 124-125, t. 14), G. Š. (dabartinė pavardė Gerasimovė) (b. l. 77-79, 84-92, t. 4)) parodymai, slapto sekimo protokolas (b. l. 91-111, t. 14) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, nedetalizuojant jų konkrečios buvimo vietos baudžiamojoje byloje, nurodyti ir skundžiamoje nutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad šioje proceso stadijoje nevertinamos ir skunde minimos aplinkybės, susijusios su galimai padarytais esminiais įstatymo pažeidimais. Į šiuos klausimus taip pat galės būti atsakyta baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės.

10. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią procesinę privartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

10.1. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė abu minėtus procesinės prievartos skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindus - siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei siekiant užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstas veikas. V. K. ir jo gynėjo skunde nesutinkama su abiejų šių pagrindų buvimu nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmojo pagrindo turinys nėra atskleistas, jis tik paminėtas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas, byla su kaltinamuoju aktu yra perduota pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad V. K. laikinas nušalinimas nuo pareigų padės greitesniam ir nešališkam bylos procesui. Tačiau laikinas nušalinimas nuo pareigų skundžiama Vilniaus apygardos nutartimi pratęstas pagrįstai, nes yra kitas tokios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas - siekis užkirsti kelią kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

10.2. Pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, teismas atsižvelgė į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes - V. K., būdama valstybės tarnautojas, dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietos vyriausiuoju inspektoriumi galimai neteisėtai, niekuo nepagrįstai rinko rinkliavas – pinigus iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų. Šie galimai nusikalstami V. K. veiksmai truko ilgą laikotarpį, buvo suderinti su kitais kaltinamaisiais, nebuvo atsitiktiniai, padarė didelės žalos valstybei bei jos institucijoms. Šio nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia byloje esantys V. K. teigiamai charakterizuojantys duomenys, nustatytų apribojimų laikymasis ir tai, kad jam šioje baudžiamojoje byloje paskirta ir kardomoji priemonė.

11. Skunde akcentuojama, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų V. K. taikoma jau ilgą laiką. Iš tiesų, kaltinamasis jau ilgą laiką yra nušalintas nuo darbo Vilniaus teritorinėje muitinėje, tačiau kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. V. K. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jo teises ir interesus, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo bei BPK reikalavimų. Šiuo atveju taikomas nušalinimas ne nuo kokio nors darbo apskritai, o tik nuo jo buvusių pareigų - Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietos vyriausiojo inspektoriaus, kas matyti ir iš skundžiamos nutarties turinio bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, kuria V. K. paskirta procesinės prievartos priemonė, rezoliucinės dalies (b. l. 1-2, t. 11). Todėl šis apribojimas kaltinamojo darbinei veiklai nėra absoliutus, juolab, kad ir pats kaltinamasis, nušalintas nuo minėtų pareigų, susirado ir dirba kitą darbą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog asmens darbas panašiose pareigose toje įstaigoje, kurioje naudodamasis šiomis pareigomis, asmuo galimai darė nusikalstamą veiką, yra nesuderinamas, kol nebus išsiaiškintos bylos aplinkybės. Taigi, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas V. K., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas nutartyje išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam paskirtos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pagrįstai pratęstas dar 3 mėnesiams.

12. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo V. K. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys