Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo L. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria L. T. pratęstas laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, L. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini), savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, kad kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – Gimnazija), esančioje (duomenys neskelbtini), rangovas Uždaroji akcinė bendrovė „E“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „E“) ir subrangovas Uždaroji akcinė bendrovė „N“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „N“) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24, Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „E“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėn. 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas, taip pat siekdamas išvengti grėsmės, vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemas, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „E“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens, L. P., dirbančios (duomenys neskelbtini) pareigose, su kuria jis, L. T., veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys, tokiu užmaskuotu būdu jam, L. T., išvengiant asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą, ir šį, įgytinų vartų bei jų įrengimo darbų kainos vertės kyšį jis, L. T., priims kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą ateityje, o būtent:

1) už tai, kad jis, L. T., nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti Gimnazijoje atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su (duomenys neskelbtini) derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą, neatliktų Gimnazijoje patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir tokiu būdu realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio (Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba) I dalies 1-3 punktų, kuriuose numatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus (1 punktas), pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų (2 punktas), ir pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (3 punktas), pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas) Gimnazijos direktorei ir/ar Gimnazijai kaip juridiniam asmeniui;

2) taip pat už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą D. B. ir (ar) UAB „E“ bei kitiems juridiniams asmenims, kurie darbų subrangos santykiais bus susiję su UAB „E“ ateityje, sprendžiant D. B. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims aktualius (duomenys neskelbtini) kompetencijai priskirtus, projektavimo ir tvarkybos darbų kultūros paveldo teritorijose ar objektuose rengimo, derinimo, reikalingos statybą leidžiančios dokumentacijos išdavimo, darbų atlikimo ir jų eigoje kylančius klausimus, teikiant tokiais klausimais D. B. ar su juo susijusioms įmonėms konsultacijas, patarimus, sprendžiant susidariusiais situacijas, kiek tai įmanoma palankesniu būdu.

1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, L. T., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. netiesiogiai per trečiąjį asmenį UAB „V“ (duomenys pakeisti) priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „E“ interesais, 2660 Eurų vertės kyšį, tai yra, D. B., veikiančiam savo ir UAB „E“ interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. paprašius UAB „V“ direktoriaus M. K. apmokėti UAB „V“ lėšomis už jo, L. T., pasirinktų įmonėje UAB „Va“ (duomenys pakeisti) kiemo vartų įrengimą, taip pat UAB „Va“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pagal jo, L. T., veikiančio pagal susitarimą su D. B., asmeninį pasirinkimą bei teikiamus pageidavimus įmonėje UAB „Va“ pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įrengus automatinius kiemo vartus, M. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, UAB „V“ lėšomis 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. bankiniais pavedimais pagal UAB „Va“ „V“ 2018 m. rugsėjo 10 d. išrašytą išankstinę ir 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SK Nr. 0006232 apmokėjo bendrą 2660 Eurų su PVM sumą už faktiškai jo, L. T., įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.

2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. T. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo L. T. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartimi nesutinka.

5. Gynėjas pažymi, jog įtarimai L. T. pareikšti dėl to, kad jis nestabdė darbų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, L. T. darbus sustabdė, o surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra jo teisė, o ne pareiga. Be to, už tokius veiksmus L. T. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn, pažeidžiamas draudimas bausti asmenį už tas pačias veikas antrą kartą. Advokatas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. T. tarėsi su D. B. dėl kyšio priėmimo-perdavimo vartais. Gynėjo nuomone, šiuo atveju, taikant nušalinimą nuo pareigų, siekiama ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 157 straipsnyje numatytų tikslų, o nubausti L. T. užkertant jam galimybes dirbti. Advokatas pažymi, kad L. T. veikimas stabdant darbus, teikiant konsultacijas asmenims yra teisėtas veikimas, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl netinkamo tariamai nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

6. Gynėjas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamajam L. T. taikyti nušalinimą nuo pareigų siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Advokatas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas ir byla perduota nagrinėti teisme, apklausti visi liudytojai, kratų metu paimti visi dokumentai, susiję su galimai nusikalstama veika, todėl L. T. dirbdamas niekaip neįtakos bylos tyrimo/nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas, nušalinimas nuo pareigų nebegali padėti greitesniam ir nešališkam nusikalstamos veikos tyrimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-14-453/2018). Gynėjas taip pat pažymi, kad L. T. dirbo (duomenys neskelbtini) ir neturėjo jokių pavaldžių darbuotojų, o buvo pavaldus (duomenys neskelbtini) S. S.. Todėl kaltinamasis neturėtų jokių galimybių įtakoti kolegų parodymų, kurie jau buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, L. T. yra skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti su D. B., todėl jis dirbdamas neturės galimybių su juo kontaktuoti ir bandyti jį paveikti. Advokato nuomone, vien kaltinamojo L. T. užimamos pareigos negali sudaryti sąlygų ir galimybių jam trukdyti procesui.

7. Skunde pažymima, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi pozicijos, jog L. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės tarnautoju, todėl būdamas nenušalintas nuo pareigų, jis galės daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas su tokiu teismo motyvu nesutinka. Advokatas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien faktas, jog asmuo, įtariamas/kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, ar kad tokia savo veika galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad pasinaudodamas tarnyba jis darys naujas nusikalstamas veikas, ar jo pareigų ėjimas trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-671-557/2015). Gynėjas nurodo, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kad L. T. būdamas nenušalintas nuo pareigų, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde pažymima, kad L. T. anksčiau neteistas, administracinių ir drausminių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, kaltinamas vienos atsitiktinės nusikalstamos veikos padarymu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jam leidus grįžti į darbą, jis naudodamasis tarnybine padėtimi, darys naujas nusikalstamas veikas. Advokato nuomone, pagrindas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų, motyvuojant naujų nusikalstamų veikų grėsme, gali būti tik faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti duomenys ir negali būti remiamasi subjektyviomis, nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiomis prielaidomis. Sąsajos tarp L. T. užimamų pareigų ir nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis įtariamas, pobūdžio negali būti faktiniu pagrindu pratęsti procesinės prievartos priemonės terminą. Kaltinamojo pareigų vykdymas savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką ar ketina vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

8. Gynėjas nurodo, jog ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano, ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, taip pat gydymui. Advokatas pažymi, kad taikoma procesinė prievartos priemonė atsilieps ne tik įtariamajam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi L. T., toliau negaunant pajamų už darbą, šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Kaltinamojo L. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundas atmetamas.

10. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam L. T. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

11. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad L. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų S. S., R. P., M. K. apklausų protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratų, apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje nevertinamos kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su L. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei bylos aplinkybių vertinimu.

12. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nustatė du pagrindus taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę, t. y. teismas nustatė, kad kaltinamasis eidamas pareigas turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo teisme procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

13. Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymui (termino pratęsimui) svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes kliudyti tirti ir nagrinėti bylą bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju L. T. yra kaltinamas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Iš pareikštų kaltinimų matyti, kad L. T. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, ji susijusi su kaltinamojo užimamomis pareigomis. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. kliudyti nustatyti tiesą byloje, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas ir byla perduota nagrinėti teisme, apklausti visi liudytojai, kratų metu paimti visi dokumentai, susiję su galimai nusikalstama veika, tačiau baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas. Nors L. T. dirbo (duomenys neskelbtini) ir neturėjo jokių pavaldžių darbuotojų, tačiau grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamą veiką, kaltinamasis turėtų galimybę bendrauti su liudytojais apklaustais kolegomis, naudotis darbo priemonėmis, duomenų bazėmis, taigi turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo teisme procesui.

13.1. Pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) nėra reikalaujama nurodyti konkrečius kaltinamojo veiksmus, kuriais gali būti ar buvo trukdoma procesui, arba konkrečius duomenis apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas. Sprendžiant šį klausimą, pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui arba daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šiuo atveju laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę. Šių nustatytų pagrindų buvimo nepaneigia ir byloje esantys L. T. teigiamai charakterizuojantys duomenys. Be to, ta aplinkybė, kad kaltinamajam taip pat yra taikoma ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti jam taikomos procesinės prievartos priemonės, kadangi teismas turi teisę skirti kelias kardomąsias ir (ar) procesines prievartos priemones, jeigu mano, kad tai padės pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Šiuo atveju laikinas nušalinimas nuo pareigų tiesiogiai įtakoja kaltinamojo galimybes kliudyti nagrinėti bylą ir daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, todėl ši procesinė prievartos priemonė nelaikytina pertekline. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu kaltinamojo L. T. darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais.

14. Gynėjas skunde akcentuoja, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų L. T. taikoma jau ilgą laiką. Pažymėtina, kad maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Be to, BPK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikytina tiek ilgai, kiek ji reikalinga BPK nustatytiems tikslams pasiekti, tik kai ši priemonė tampa nebereikalinga, ji panaikinama.

15. Gynėjas skunde nurodo, jog nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano, ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, taip pat gydymui. Advokatas pažymi, kad taikoma procesinė prievartos priemonė atsilieps ne tik įtariamajam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi L. T., toliau negaunant pajamų už darbą, šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras jo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas L. T., pobūdį ir padarymo aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju be laikino nušalinimo nuo pareigų, neįmanoma užtikrinti netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme ir užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajam L. T. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo, o tik nuo jo buvusių pareigų. Šis apribojimas kaltinamojo darbinei veiklai nėra absoliutus, jis, atsižvelgiant į įstatymų taikomus apribojimus, turi galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą. L. T. laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu gali dirbti kitą darbą pagal savo kompetenciją, kuris netrukdytų baudžiamosios bylos eigai ir leistų pasiekti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo tikslus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso tikslai, numatyti BPK 1 straipsnio 1 dalyje, nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus, atsiradusius dėl paties L. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. T. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – terminas pratęstas pagrįstai. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo L. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.