Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Svetlana Kastanauskienė ir J. G. (J. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. balandžio 19 d. antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje gautas pareiškėjos R. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodoma, kad antstolė vykdo išieškojimą dėl išlaikymo iš skolininko J. G. (J. G. pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-19-405/2005. Paskutinį kartą periodinę išmoką už įsiskonimą už išlaikymą pareiškėja gavo 2010 metais. 2023 m. kovo 28 d. pateikė antstolei prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka periodinės išmokos dydžiui ir susidariusiai skolai taikyti indeksą, tačiau antstolė neatsakė į pateiktą prašymą dėl indeksavimo taikymo. Atkreipė antstolės dėmesį, kad pareiškėjos turimais duomenimis, skolininkas užsiima oficialia darbine veikla – yra įmonės vadovas, taip pat disponuoja transporto priemone „AUDI“. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Pažymėjo, kad antstolės vykdomas išieškojimas šioje byloje ir atliekami veiksmai laikytini nepakankamais ir neefektyviais užtikrinant pareiškėjos, kaip kreditorės teise ir teisėtus lūkesčius. Be to, remiantis Antstolių informacinėje sistemoje esančiais bylos Nr. 0056/10/01176 duomenimis, mokėtinos periodinės išmokos dydis iki šiol nėra indeksuotas, nors indeksavimas imperatyviai įtvirtintas įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl antstolis, skaičiuodamas susidariusį įsiskonimą už išlaikymą bei periodinės išmokos dydį privalo savarankiškai, be papildomų išieškotojų prašymų taikyti teisės aktuose nustatytą indeksavimo tvarką. Pateiktu skundu prašo pateikti išsamią informaciją apie tai: (1) kokia informacija apie skolininko turtinę padėtį yra surinkta; (2) kokių veiksmų antstolė ėmėsi, kad išsiaiškintų apie skolininko turimą/valdomą turtą; (3) koks šiai dienai yra įsiskolinimas pritaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą indeksavimą; (4) nepatekinus šio skundo, prašo skundą persiųsti nagrinėti apylinkės teismui.

2. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2023 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. S-23-56-14856 iš dalies tenkino R. B. skundą. Patvarkyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 639 straipsnyje numatyta, kad išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga bei gauti pažymas apie vykdymo eigą, todėl išieškotojos prašymas gauti informaciją tenkinamas. Periodiškai tikrinant duomenis nustatyta, kad skolininkas Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, tačiau piniginių lėšų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, asmuo niekur nedirba, individualios veiklos nevykdo, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis areštuotinų transporto priemonių neturi. Nepriklausomai nuo prašymo, išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), tačiau Aprašo 2 straipsnis numato, kad indeksavimas taikomas periodinėms išmokoms, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. vykdomajame rašte Nr.2-19-405/2005 nurodyta iš skolininko išieškoti po 1 MGL, 1 MGL – tai nėra fiksuota suma, o ji yra kintanti bei jos dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl indeksacija nėra taikoma (MGL dydžių kitimą galima matyti internetinėje nuorodoje: https://www.tagidas.lt/savadai/9007/). Išlaikymo įsiskolinimas (informacijos pateikimo dieną) yra 4 849,90 Eur.

3. 2023 m. balandžio 25 d. antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje gautas pareiškėjos raštas dėl 2023 m. balandžio 19 d. skundo, kur nurodyta, jog 2023 m. balandžio 24 d. gavo antstolės patvarkymą dėl skundo tenkinimo, kuriuo antstolė iš dalies tenkino skundą – pateikė informaciją apie vykdomosios bylos Nr. 0056/10/01176 eigą ir atliktus vykdymo veiksmus, tačiau skundo dalį, kuria yra prašoma išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atmetė. Nesutinka su antstolės argumentais, kuriais netenkintas jo parašymas, todėl prašo skundo dalį, kuria atisakyta indeksuoti išlaikymo dydį, persiųsti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

4. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2023 m. gegužės 3 d. atsisakė tenkinti išieškotojos R. B. 2023 m. gegužės 25 d. skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0056/10/01176 perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

5. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

6. Teismas pažymi, kad vykdymo procesą, jo eigą, jo metu galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021, 28 punktas). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (iš lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (iš lot. viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 45 punktas).

7. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0056/10/01176 yra vykdomas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-19-405/2005, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš J. G. (J. G.) lėšas nepilnamečiui sūnui A. A. jo išlaikymui – 1 (vieno) MGL dydžio išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. iki A. A. pilnametystės ir 2 750 Eur išlaikymo įsiskolinimo (lėšomis disponuoja A. A. motina R. A.). Vykdomajame rašte nurodyti išieškotojai – R. A. ir A. A., skolininkas J. G. (J. G.).

8. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra pilnametis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, sulaukia pilnametystės, savaime nereiškia, kad vykdomojoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išieškotoju esantis tėvas (motina) netenka teisės atstovauti vaiko interesų. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pilnametystės sulaukęs A. A. būtų pateikęs prašymų dėl išieškotojo pakeitimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išieškotoja nurodant pilnamečio vaiko motiną yra pažeidžiami vaiko interesai. Vykdymo procese pilnamečio vaiko teises gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

9. Nors pareiškėjos 2023 m. balandžio 19 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodoma, kad ji 2023 m. kovo 28 d. pateikė antstolei prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuoti periodines išmokas, pažymėtina, kad teismui pateiktoje vykdomoje byloje nėra duomenų apie antstolės kontoroje gautą išieškotojos 2023 m. kovo 28 d. prašymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, išnagrinėjusi R. B. 2023 m. balandžio 19 d. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė 2023 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-56-14856, kuriuos suteikė išieškotojos prašomą informaciją apie vykdymo eigą, tačiau netenkino prašymo taikyti indeksaciją. Nesutikdama su atisakymu taikyti indeksaciją, išieškotoja 2023 m. balandžio 25 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio antstolė netenkino ir perdavo nagrinėti apylinkės teismui. Pastebėtina, kad vykdymo proceso dalyviai turi teisę kreiptis į priverstinį išieškojimą atliekantį antstolį su prašymais, o prašymo netenkinimas savaime nereiškia, kad netenkinęs prašymo, antstolis privalo priimtą patvarkymą kartu su vykdomąja byla perduoti apylinkės teismui, nes tokia pareiga antstoliui kyla tik tuo atveju, jei netenkinamas skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

10. Byloje keliamas klausimas ar nagrinėjamu atveju, vykdant periodinio išlaidymo išieškojimą antstolė privalėjo jį indeksuoti.

11. Aprašo 8 punkte numatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad antstolis, nustatęs, kad periodinės išmokomis priteistas išlaikymas turi būti indeksuojamas, privalo surašyti patvarkymą dėl periodinių išlaikymo išmokų indeksavimo, tokiu būdu sudarydamas galimybę šį procesinį sprendimą skųsti kitiems vykdymo proceso dalyviams (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1125-527/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5557-1089/2020).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: (1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir (2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

14. Teismas pažymi, kad šis teisės aiškinimas buvo pateiktas aiškinant Aprašo 2 punkto normą, pagal kurią indeksavimas buvo apibrėžiamas kaip periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1113 (Žin., 2011, Nr. 118-5558.) Aprašo 2 punktas buvo pakeistas, tikslinant indeksavimo apibrėžimą. Taigi pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. iki šiol galiojančio Aprašo 2 punktą indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

15. Šioje byloje ginčas kilo dėl periodinio išlaikymo išmokų indeksavimo, kai teismo sprendimu priteistas išlaikymas yra apibrėžtas kaip 1 MGL. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 dalies 1 punktą kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai. Šį dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bazinės socialinės išmokos dydis (iki 2008 m. šis dydis buvo vadinamas MGL) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose yra išreiškiamas konkrečia pinigine išraiška, nurodant jo konkretų dydį, nėra pagrindo sutikti su antstolės pozicija, kad priteistas išlaikymas nėra fiksuotas dydis ir dėl šios priežasties negali būti taikomas indeksavimas.

16. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 dalį bazinės socialinės išmokos dydžiui nustatyti yra taikomas minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris yra apskaičiuojamas taikant Įstatymo 3 straipsnyje numatytą formulę, kurios vienas iš rodiklių yra vartotojų kainų indeksas. Atitinkamai tai reiškia, kad nustatant bazinės socialinės išmokos dydį, jau yra atsižvelgiama į vartotojų kainų indeksą, todėl antrąkart taikyti vartotojų kainų indeksą ir indeksuoti priteistą išlaikymą, nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad antstolė pagrįstai atsisakė taikyti indeksavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl skundas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.