Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, PlusPlius Capital AS, atstovaujamai PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“, EOS Credit Funding DAC, Lietuvoje atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, antstolei L. P., antstoliui A. S., antstoliui G. J., antstolei R. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašo iškelti jai bankroto bylą; bankroto administratore paskirti MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“; patvirtinti ½ MMA dydžio sumą kas mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, neįskaitant būtinųjų būsto išlaikymo išlaidų, kurios bus apmokamos pagal faktiškai patiriamas išlaidas, ir ½ MMA dydžio sumą nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymui. Nurodė, kad priežastys, sukėlusios nemokumą, yra tai, kad 2016 m. kovo 31 d. pareiškėja su KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarė paskolos (kreditavimo) sutartį Nr.16-00024, pagal kurią KU „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikė jai kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei jo priklausiniams ir daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigyti. 2017 m. sausio 30 d. tarp pareiškėjos ir „Swedbank“, AB, sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 17-007042-GV, pagal kurią „Swedbank“, AB suteikė pareiškėjai 5 720,67 Eur kreditą. Kreditorius „Swedbank“, AB savo reikalavimo teisę į pareiškėją perleido ,,PlusPlus Baltic“ AS, atstovaujamai PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo. Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/18/03158, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. teismo įsakymą eL2-8712-323/2018 dėl 7 542,09 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB ,,Legal Balance“; vykdomoji byla Nr. 0010/18/03247, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą dėl 1 182,68 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB ,,Legal Balance“; vykdomoji byla Nr. 0010/18/04450, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymą dėl 2 401,55 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB ,,Legal Balance“. Antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/18/01079, vykdoma pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-13299 dėl 369,33 Eur skolos išieškojimo kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui. Antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/17/01606, vykdoma pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14195-642/2017 dėl 227,08 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB „Tele2“. Antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/18/01541, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymą Nr. eL2-11440-901/2018 dėl 1 682,25 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB „Ignitis“. Pareiškėja nurodo, kad kredito sutarčių sudarymo metu ji dirbo bei gaudavo reguliarias pajamas, todėl buvo įsitikinusi, kad gaunamų pajamų pakaks atsiskaityti su kreditoriais. Vis dėlto pareiškėja suprato, kad dirbdama Lietuvoje nepajėgs atsiskaityti su kreditoriais, todėl nusprendė išvykti į užsienį. 2017 m. spalio mėn. pareiškėja pradėjo dirbti SAULE AS, tačiau negavo jokių pajamų. 2018 m. vasario mėn. - gegužės mėn. pareiškėja dirbo FEJA AS, tačiau gauti pajamų taip pat nepavyko dėl mažame mieste esančio darbo trūkumo, dėl ko pareiškėja persikėlė į kitą Norvegijos miestą. 2019 m. sausio mėn. - liepos mėn. pareiškėja dirbo EASY2YOU HOME DELIVERY, tačiau įmonė bankrutavo ir pareiškėja neteko darbo. 2019 m. balandžio mėn. - gegužės mėn. pareiškėja dirbo FVF AS, tačiau dėl užsakymų trūkumų ji buvo atleista iš darbo. 2019 m. lapkričio mėn. - 2020 m. vasario mėn. pareiškėja dirbo CS RENHOLD AS, tačiau dėl prasidėjusios pasaulinės COVID-19 pandemijos, uždarinėjamų valstybių sienų, užsidariusios sūnaus D. K. mokyklos, pareiškėja buvo priversta grįžti į Lietuvą. Šiuo metu pareiškėja ieško darbo Lietuvoje. Pareiškėja nurodo, kad jos skola kreditoriams sudaro 56 827,78 Eur, t.y. 34 520,97 Eur skola kreditoriui KU „Mėmelio taupomoji kasa“, 11 126,32 Eur skola kreditoriui UAB ,,Legal Balance“, 9 901,83 Eur skola kreditoriui PlusPlus Capital AS, 369,33 Eur skola kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui, 227,08 Eur skola kreditoriui UAB „Tele2“, 682,25 Eur skola kreditoriui UAB „Ignitis“ bei vykdymo išlaidos antstoliams A. S., G. J., R. V., L. P.. Pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 1471/5629 žemės sklypo, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, viralinė, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėja savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėja šiuo metu nedirba, turi nepilnametį vaiką D. K..

Suinteresuotas asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad 2016 m. kovo 31 d. tarp pareiškėjos ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudaryta būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 16-00024, pagal kurią KU „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikė pareiškėjai 34 000 Eur kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei 1471/5629 žemės sklypo, ūkiniams pastatams, kiemo rūsiui, viralinei, tvartui, esantiems (duomenys neskelbtini) įsigyti. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja jau 2016 m., t.y. nepraėjus metams po sutarties sudarymo, pradėjo netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, todėl KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2017 m. lapkričio 10 d. Sutartį nutraukė bei kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notaro biurą, kuris 2018 m. vasario 15 d. išdavė kreditoriui vykdomąjį įrašą. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja žadėjo atlikti įmokas skolai grąžinti, todėl suinteresuotas asmuo dėl priverstinio vykdymo kreipėsi tik 2020 m. birželio 30 d. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėja jau nuo 2016 m. antros pusės buvo nepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, tačiau vietoje to, kad būtų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi priešingai – prisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų, tokiu būdu dar labiau apsunkindama savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik tuomet, kai KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pradėjo aktyvius veiksmus dėl įkeisto turto pardavimo. Minėtas turtas buvo įvertintas 42 000 Eur suma, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodyta skolinių įsipareigojimų suma sudaro 56 827,78 Eur, tikėtina, kad pardavus pareiškėjai nuosavybes teise priklausantį turtą gautų lėšų pakaks jos skoliniams įsipareigojimams padengti arba bus padengta reikšminga jų dalis. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nepateikia duomenų apie savo darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. sausio mėn.; nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. Be to, pareiškėja pradėjusi netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nuolat teigė, kad ji vykdys savo įsipareigojimus, iš pajamų, gautų iš oficialių bei neoficialių darbo santykių. Atitinkamai iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja atlikdavo įmokas skoliniams įsipareigojimams dengti. 2018 m. ir 2019 m. įmokas KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pareiškėjos naudai taip pat atliko ir tretieji asmenys. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėja nebuvo deklaravusi išvykimo iš Lietuvos, bei VSDF Panevėžio skyriaus duomenimis nuo 2018 m. vasario 1 d. yra registruota draudėju, kaip savarankiškas privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo. Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėja teigia, kad neturi jokių santaupų ir šiuo metu niekur nedirba, tačiau taip pat nurodo, kad prisideda apmokant išlaidas už komunalines paslaugas. Be to, pareiškėja teigia, kad ji 2017 m. vasario mėn. išvyko į užsienį, o jos nurodoma gyvenamoji vieta Lietuvoje yra adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja įkeistu turtu trejus metus nesinaudojo. Manytina, kad kiekvienas sąžiningas fizinis asmuo, siekiantis padengti turimus skolinius įsipareigojimus, turėdamas gyvenamosios paskirties nenaudojamą nekilnojamo turto objektą būtų jį išnuomojęs, tačiau pareiškėja tokių duomenų nepateikia. Byloje taip pat nėra duomenų apie skolas, kurios būtų susidariusios už įkeisto turto eksploatavimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, sudarydama 2016 m. kovo 31 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutartį nepranešė apie savo turimus įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“. Be to, 2016 m. kovo 31 d. Sutartimi pareiškėja įsipareigojo be KU „Mėmelio taupomoji kasa“ raštiško sutikimo, kol bus grąžinta paskola, neimti paskolų iš kitų kredito ištaigų ar kitų fizinių bei juridinių asmenų, taip pat neprisiimti kitų finansinių įsipareigojimų, galinčių turėti įtakos paskolos pagal Sutartį grąžinimui (Sutarties 5.8. punktas). Vis dėlto, vadovaujantis suinteresuoto asmens UAB „Legal Balance“ atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja 2016 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. išdavė vekselius fiziniams asmenims bei 2017 m. sausio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su „Swedbank“, AB. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė jos pačios nesąžiningas bei sąmoningas veikimas prieš kreditorių interesus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėja pateiktame pareiškime nurodo savo įsipareigojimus kreditoriams KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pagal 2016 m. kovo 31 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr.16-00024 ir PlusPlus Capital AS pagal 2017 m. sausio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 17-007042-GV, tačiau neaptaria savo įsipareigojimų kreditoriui UAB „Legal Balance“. Pažymi, kad UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į pareiškėją perėmė iš kreditoriaus UAB „Be kredito“, su kuriuo pareiškėja 2016 m. kovo 2 d. sudarė nuomos sutartį, bei fizinių asmenų, kuriems pareiškėja 2016 m. balandžio 10 d. išdavė vekselį 7 000 Eur sumai ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. vekselį 2 130 Eur sumai. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nors pareiškėja išvyko į užsienį, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, tačiau UAB Legal Balance nurodytu laikotarpiu nėra gavęs jokių lėšų pareiškėjos skoloms dengti. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. bei nėra aišku, kodėl pareiškėja gaunamų pajamų neskyrė atsiskaitymui su kreditoriumi.

Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad iš pareiškime išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 56 827,78 Eur, todėl darytina išvada, kad pareiškėja formaliai atitinka nemokaus asmens apibrėžimą. Vis dėlto, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas - 1471/5629 žemės sklypo, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, viralinė, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) Nurodyto turto rinkos vertė sudaro 42 000 Eur. Taigi, pagrįstai galima teigti, jog pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą rinkos kaina, jos turimų skolinių įsipareigojimų dydis nesiektų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 25 MMA dydžio ir pareiškėja nebūtų laikoma nemoki FABĮ prasme. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja negali būti laikoma sąžininga FABĮ prasme, o bankroto procesu bandoma pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėja nurodo, kad ji beveik trejus metus, t.y. nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. nesėkmingai dirbo įvairiose darbovietėse Norvegijoje, gaudavo itin mažas pajamas ir dėl šių priežasčių nebegali tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nėra aišku, kokias preliminarias pajamas iš darbo santykių pareiškėja gavo minėtu laikotarpiu, iš kokių lėšų bankrutuojantis asmuo kartu su nepilnamečiu vaiku tenkino savo būtinuosius poreikius. Pareiškėja nurodo, kad ji šiuo metu nedirba, tačiau yra pradėjusi darbo paieškas. Nepaisant to, jog pareiškėja negauna jokių pajamų, ji prašo patvirtinti 607 Eur sumą savo būtinųjų poreikių tenkinimui, įskaitant ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja arba slepia savo pajamas, arba jos pragyvenimui užtenka ženkliai mažesnių lėšų. Kartu su pareiškimu yra pateikiama 2020 m. rugpjūčio 20 d. pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, iš kurios matyti, jog pareiškėja nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. yra įregistruota Užimtumo taryboje ir jai yra suteiktas bedarbio statusas. Kreditoriaus vertinimu, tai, jog pareiškėja į Užimtumo tarnybą kreipėsi likus vos daugiau nei savaitei iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, patvirtinta, jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, bandydama sudaryti teismui bei kreditoriams įspūdį, jog aktyviai siekia įsidarbinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja yra jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra jokių įrodymų apie prastą jos sveikatos būklę ar kokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų objektyvias aplinkybes dėl kurių pareiškėja negali įsidarbinti bei gauti nors minimalų darbo užmokestį.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2020 m. spalio 23 d. duomenimis pareiškėja, kaip asmuo, vykdęs individualią veiklą, VSDFV biudžetui skolinga 943,08 Eur. Antstolis G. J. vykdo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-13299 dėl 369,33 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėja nuo 2018 m. vasario 1 d. registruota VSDFV Panevėžio skyriuje draudėju, kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo, jos skola sudaro 1 157,47 Eur už privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodo, kad ji vykdo vykdomąsias bylas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymą Nr. eL2-11440-901/2018 dėl 1 540,26 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Ignitis“ naudai bei Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2018 m. vasario 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 965 dėl 34 372,65 Eur skolos ir 4 proc. dydžio sutartinių palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Pareiškėja nurodo, jog jos kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 56 827,78 Eur, tačiau pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - 1471/5629 žemės sklypo, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, viralinė, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 13 d. buvo atliktas nurodyto nekilnojamojo turto vertinimas, pagal kurį turto rinkos vertė sudaro 42 000 Eur. Pardavus pareiškėjai nuosavybes teise priklausantį hipoteka įkeistą turtą iš viešųjų varžytynių būtų padengta didelė dalis jos turimų skolinių įsipareigojimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jos nors pareiškėja nuo 2018 m. spalio 1 d. nedirba, tačiau įmokos KU „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo daromos, kadangi, kaip nurodė pati pareiškėja, ji dirbo Norvegijoje.

Suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolė R. V. atsiliepimuose į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė pareiškėjai iškelti bankroto bylą, nustatyti 607 Eur sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui.

Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Siekiant nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 31 d. tarp pareiškėjos ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudaryta būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr.16-00024, pagal kurią KU „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikė pareiškėjai 34 000 Eur kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei 1471/5629 žemės sklypo, ūkiniams pastatams, kiemo rūsiui, viralinei, tvartui, esantiems (duomenys neskelbtini) įsigyti. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/20/00693 pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2018 m. vasario 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 965 dėl 34 372,65 Eur skolos ir 4 proc. dydžio sutartinių palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skola kreditoriui KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudaro 34 520,97 Eur.

Antstolė L. P. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/18/01541 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymą Nr. eL2-11440-901/2018 dėl 1 540,26 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Ignitis“ naudai. Pareiškėjos skola kreditoriui UAB „Ignitis“ sudaro 1 540,26 Eur.

2017 m. sausio 30 d. tarp pareiškėjos ir „Swedbank“, AB, sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 17-007042-GV, pagal kurią „Swedbank“, AB, suteikė pareiškėjai 5 720,67 Eur kreditą. 2016 m. spalio 27 d. tarp pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir PlusPlus Baltic“ OU, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, perleido reikalavimo teisę į pareiškėją naujajam kreditoriui PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2016 m. lapkričio 1 d. tarp PlusPlus Baltic“ OU, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, ir „PlusPlus Capital“ AS, sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria PlusPlus Baltic“ OU, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perleido reikalavimo teisę į pareiškėją naujajam kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4135-1032/2019 priteisė iš pareiškėjos 5 720,67 Eur negrąžintą kreditą, 2 548,79 Eur palūkanas, 514,86 Eur delspinigius, 22 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5 720,67 Eur sumos nuo 2019 m. vasario 6 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 784,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 198 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei PlusPlus Capital AS. Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/02047 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4135-1032/2019 dėl 8 982,32 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo PlusPlus Capital AS naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skola kreditoriui PlusPlus Capital AS sudaro 9 901,83 Eur.

Antstolis A. S. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/04450 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymą Nr. eL2-9685-328/2018 dėl 2 281,09 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB ,,Legal Balance“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03247 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-931-642/2018 dėl 1 080,78 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB ,,Legal Balance“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03158 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. teismo įsakymą eL2-8712-323/2018 dėl 7 117,40 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB ,,Legal Balance“ naudai. Pareiškėjos skola kreditoriui UAB ,,Legal Balance“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/04450 sudaro 2 401,55 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/03247 – 1 182,68 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/03158 – 7 542,09 Eur, iš viso 11 126,32 Eur.

Antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/18/01079 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-13299 dėl 369,33 Eur skolos išieškojimo kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui.

Antstolė R. V. vykdomąją bylą Nr. 0074/17/01606 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14195-642/2017 dėl 206,94 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Tele2“ naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skola kreditoriui UAB „Tele2“ sudaro 227,08 Eur. Antstolė R. V. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/17/00804 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. teismo įsakymą Nr. eL2-1306-941/2017 dėl 7 162,34 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo EOS Credit Funding DAC naudai. Pareiškėjos skola kreditoriui EOS Credit Funding DAC sudaro 8 044,32 Eur.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos skola VSDFV sudaro 1 157,47 Eur už privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Išanalizavus pareiškėjos pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 66 887,58 Eur. Pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1471/5629 žemės sklypo, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, viralinė, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėja savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėja šiuo metu nedirba, turi nepilnametį vaiką D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė sudaro 42 000 Eur, todėl jį pardavus pareiškėjos skolinių įsipareigojimų dydis nesiektų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 25 MMA dydžio ir pareiškėja nebūtų laikoma nemoki FABĮ prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ar kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir jos atstovas neginčijo aplinkybės, jog atlikus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą buvo nustatyta, kad jo rinkos vertė sudaro 42 000 Eur. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto ekspertizės duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė 2020 m. liepos 13 d. yra 42 000 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad UAB „Ober-haus“ Nekilnojamojo turto nustatyta 1471/5629 žemės sklypo, ūkinių pastatų, kiemo rūsio, viralinės, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini) bei buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė atitinka minėto turto rinkos vertę. Be to, pažymėtina, jog nors pareiškėjos atstovas nurodo, kad varžytinėse pradinė turto pardavimo kaina nustatyta ne 42 000 Eur, o 33 600 Eur, t. y. 80 proc. turto rinkos kainos, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog turto vertė yra 33 600 Eur. Pažymėtina, kad antstolės nustatyta 33 600 Eur kaina, yra minimali kaina, už kurią turtas gali būti parduotas varžytinėse. Atitinkamai, varžytinių dalyviai, siekdami įsigyti minėtą turtą, varžosi tarpusavyje, siūlydami didesnę kainą. Taigi, varžytinių metu turtas gali būti parduotas už didesnę nei antstolės nustatytą pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą.

Taigi, realizavus pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, gali būti patenkinta 42 000 Eur sumai pareiškėjos turimų įsiskolinimų kreditoriams. Tokiu būdu likusi pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma sudarytų apie 24 887,58 Eur (66 887,58 Eur - 42 000 Eur) ir ši suma viršija 25 MMA.

Vertindamas pareiškėjos turtinę padėtį teismas atsižvelgia į tai, jog nors pareiškėja šiuo metu nedirba, tačiau ji yra darbingo amžiaus, įgijusi vidurinį išsilavinimą, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių pareiškėja negali dirbti, todėl manytina kad ji turi galimybę įsidarbinti bei gauti stabilias, ne mažesnes nei 1 MMA pajamas (607 Eur neatskaičius mokesčių). Vertinant pinigines lėšas, reikalingas pareiškėjos poreikiams tenkinti, vertinimo kriterijumi galėtų būti MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja turi prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką D. K., gim. (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad piniginės lėšos, reikalingos pareiškėjos šeimos poreikiams tenkinti ne bankroto proceso metu, sudarytų iš viso apie 607 Eur (1/2 MMA x 2). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį iš esmės neturi galimybių per protingą terminą padengti savo įsiskolinimų kreditoriams.

Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėja yra laikytina nesąžininga, kadangi ji negalėdama tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriui KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų, tokiu būdu dar labiau apsunkindama savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų apie savo darbą ir pajamas Norvegijoje.

Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad pagrindinius pareiškėjos įsiskolinimus sudaro jos 34 520,97 Eur skola kreditoriui KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pagal 2016 m. kovo 31 d. sutartį, 9 901,83 Eur skola kreditoriui PlusPlus Capital AS pagal 2017 m. sausio 30 d. sutartį, 8 044,32 Eur skola kreditoriui EOS Credit Funding DAC, kuri priteista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. teismo įsakymu, 11 126,32 Eur skola kreditoriui UAB ,,Legal Balance“ pagal 2016 m. kovo 2 d. nuomos sutartį ir 2016 m. balandžio 10 d. bei 2017 m. rugpjūčio 4 d. vekselius. Taigi, sandoriai, kurių pagrindu pareiškėja įgijo prievoles minėtiems kreditoriams, sudaryti prieš daugiau nei trejus metus iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2020 m. rugpjūčio 31 d.). Be to, nenustatyta, kad pareiškėja sudarydama nurodytus sandorius sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekė vykdyti savo prievoles kreditoriui KU „Mėmelio taupomoji kasa“ – 2018 m. pareiškėja (ir tretieji asmenys jos vardu) sumokėjo kreditoriui iš viso 1 360,99 Eur, 2019 m. – 1 997,27 Eur.

Vertinat suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes apie pareiškėjos darbą ir pajamas, t. y. kad pareiškėja iš esmės nesiekė susirasti geriau apmokamo darbo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pareiškėja dirbo UAB „MMN“, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. liepos 12 d. – UAB „Nordic Salmon“, 2018 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį su Feja AS, 2019 m. balandžio 15 d. – su FVF AS. Pareiškėja šiuo metu nedirba, nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. yra įregistruota Užimtumo taryboje. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad 2017 m. birželio mėn. - liepos mėn. pareiškėja dirbo UAB „Nordic Salmon“, ji buvo siunčiama į darbą užsienyje, numatant, kad pareiškėja dirba 3 mėn. ir turi 1 mėn. laisvą, jai nustatytas 1 700 Eur darbo užmokestis. Vis dėlto, dėl fizinio darbo krūvio ir sūnaus sveikatos būklės, pareiškėja UAB „Nordic Salmon“ dirbo tik 1 mėn. Vėliau pareiškėja išvyko į Norvegiją, kurioje dirbo įmonėje Saule AS, kuri teikė kurjerių paslaugas. Kadangi darbo pobūdis neatitiko pareiškėjos įgūdžių, ji įmonėje dirbo tik kelias dienas. Pareiškėja taip pat dirbo valytoja bei vairuotoja. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja buvo aktyvi, dėjo pastangas susirasti darbą bei gauti stabilias pajamas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjos nesąžiningumą. Atsižvelgus į pareiškėjos gaunamų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį, teismas konstatuoja, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemoki.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, pareiškėjai iškeltina bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratore pasiūlė skirti MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ bankroto administratore, nenustatyta. MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjai, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus administravimo lėšų sumos pagrindimą bei administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą.

Iš viešai prieinamų duomenų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto svetainėje (http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/administratoriai/bankroto-administratoriai//informacija?juridinis=1&kodas=459) nustatyta, kad administratorės civilinės atsakomybės draudimo polisas galioja iki 2021 m. sausio 8 d. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos bankroto administratore skirtina MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“.

Įvertinus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateiktą administravimo išlaidų sumos pagrindimą, bylos apimtį (pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, kreditorių skaičių), laikytina, kad nurodyta 1 000 Eur suma fizinio asmens bankroto administravimui yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 1 000 Eur lėšų suma bankroto procedūroms atlikti, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti laikotarpyje nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga ½ MMA dydžio (303,50 Eur) suma, iš jų 250 Eur maistui, 20 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur sveikatos apsaugai, 13,50 Eur higienos priemonėms; nepilnamečio vaiko išlaikymui taip pat reikalinga 303,50 Eur suma.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Įvertinus pareiškėjos gaunamas (numatomas gauti) pajamas, amžių, sveikatos būklę, aplinkybę, jog pareiškėja turi išlaikyti ir su ja gyvenantį nepilnametį vaika, pareiškėjos prašoma patvirtinti 607 Eur lėšų suma būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 607 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti mažąją bendriją „Vilniaus nemokumo administratoriai“, kodas 305191562, adresas Kalvarijų g. 156, Vilnius, tel. (8-5) 24 333 08, el. paštas nemokumo@nemokumo.lt, pareiškėjos L. K. bankroto administratore.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 1 000 Eur (įskaitant mokesčius) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos L. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 607 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos L. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtai bankroto administratorei mažajai bendrijai „Vilniaus nemokumo administratoriai“.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams A. S., G. J., R. V., L. P., kredito įstaigoms akcinei bendrovei „Swedbank“, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui ir paskirtai bankroto administratorei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.