Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio pagrindu, t. y. kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutarties pripažinimą negaliojančia, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl apdovanotojo veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, kaip teisinio pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį

16. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).

17. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

18. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

19. Bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį, nes CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

20. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.

Dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo ir pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį

21. Byloje ginčas dėl dovanojimo panaikinimo kilo iš šeimos teisinių santykių, tėvui prašant panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį, kuria sūnui jis padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą su statiniais.

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

26. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, gali būti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovo veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino, vadovaudamasis pirmiau šioje nutartyje aptartais kriterijais, o išvadą, kad egzistuoja pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį, padarė įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

28. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su neva padaryta žala (nepatogumais) ieškovui dėl elektros energijos tiekimo sustabdymo. Net ir sustabdžius elektros energijos tiekimą, ieškovas gyveno ir gyvena tose pačiose patalpose, t. y. elektros energijos tiekimo sustabdymas neturėjo įtakos ieškovo gyvenimui patalpose, netrukdė jas naudoti pagal paskirtį. Net ir sustabdžius elektros energijos tiekimą, ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo ir pan. Be to, anot apelianto, net ir sustabdžius elektros energijos tiekimą, elektros energija ieškovui buvo tiekiama iš alternatyvių energijos šaltinių, todėl ieškovo interesai nebuvo pažeisti.

29. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad bylos duomenimis ieškovui 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Minėtu nutarimu ieškovas įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), įpareigotas nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su sutuoktine I. D., sūnumi R. D. Atsakovui apie ieškovui paskirtą kardomąją priemonę ir nustatytus įpareigojimus buvo (turėjo būti) žinoma, kadangi ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovui paskirta kardomoji priemonė ir nustatyti įpareigojimui, pradėtas, be kita ko, ir pagal atsakovo pareiškimą dėl fizinio skausmo, kurį jam sukėlė ieškovas. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad ieškovas turėtų kitą gyvenamąjį būstą, kuriame būtų galėjęs apsistoti, atsakovui sustabdžius elektros energijos tiekimą.

30. Antra, 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu ieškovas buvo įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių su sutuoktine I. D. ir sūnumi R. D. Todėl apelianto skundo argumentai, kad ieškovas nesikreipė į jį dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, nereiškė reikalavimų dėl elektros energijos tiekimo, vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti. Be to, sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, mažai tikėtina, jog ieškovo kreipimasis į atsakovą (pvz., per kitus asmenis) būtų davęs kokios nors naudos, nes net ir ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovas vis tiek neįjungė elektros tėvui, nebandė su juo tartis dėl atsiskaitymo už elektrą. Atsakovas tik 2023 m. gegužės 22 d., t. y. po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą, įjungė elektros energijos tiekimą ieškovui.

31. Trečia, nors atsakovui sustabdžius elektros energijos tiekimą, elektros energija ieškovui buvo tiekiama iš alternatyvių energijos šaltinių (tam tikrą elektros energijos kiekį ieškovas pasigamino generatoriaus pagalba), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tiekiamos elektros galia buvo nedidelė, be to, generatoriui reikėjo kuro, kuriuo turėjo pasirūpinti pats ieškovas, reikėjo keisti tepalus, o pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 17 d. išvadą dėl darbo sąlygų ieškovas negalėjo dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg. Pastebėtina ir tai, kad elektros energijos gaminimas generatoriaus pagalba yra brangesnis nei įprastas elektros tiekimo būdas.

32. Apelianto vertinimu, paties ieškovo neteisėtas bei galimai nusikalstamas elgesys išprovokavo tokį jo elgesį, kuris gali būti laikomas neigiamu, tačiau negali būti vertinamas kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, elektros energijos ieškovui atjungimas negali būti vertinamas kaip natūrali ir objektyviai pateisinama tarp šalių kilusio konflikto pasekmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad elektros tėvui atjungimas iš dalies galėtų būti pateisinamas natūraliu, nors moralės požiūriu ir neigiamai vertintinu, sūnaus pykčiu ir noru atsilyginti už nederamą tėvo elgesį su juo. Vis dėl to toks pykčio protrūkis galėtų būti pateisinamas galbūt trumpai. Tačiau geros moralės principai negali pateisinti tokio atsakovo elgesio, kai jis atjungia elektrą, nuo kurios priklauso patalpų apšvietimas, šildymas, vandens tiekimas, įvairiomis ligomis sergančiam, silpnos sveikatos tėvui daugiau nei pusę metų (elektros energijos tiekimas atjungtas 2022 m. lapkričio 14 d., o atnaujintas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo – 2023 m. gegužės 22 d.), juolab šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku (lapkričio mėnesį). Kadangi pastate, kuriame elektros energijos tiekimą atjungė atsakovas, iki tol gyveno ir jis pats, atsakovui buvo žinoma, kad šiame pastate nuo elektros energijos priklauso ne tik patalpų apšvietimas, bet ir šildymas, vandens tiekimas, t. y. būtiniausių poreikių tenkinimui svarbių sistemų veikimas, vanduo į būstą buvo tiekiamas iš gręžinio naudojant elektros siurblį, o krosnimi įšildytas vanduo po šildymo sistemą cirkuliavo elektros siurblio pagalba. Atsakovas suprato (turėjo suprasti), kad jo poelgis (elektros energijos tiekimo atjungimas) padarys pastatą, kuriame gyveno ieškovas, iš esmės netinkamą normaliam (įprastam) gyvenimui. Tokiu poelgiu atsakovas sąmoningai, sistemingai, ilgą laiką siekė pakenkti tėvui, padaryti jo gyvenimą sunkiu, nepakeliamu, t. y. byloje smerkiamais įvardijami atsakovo veiksmai buvo nukreipti būtent prieš ieškovą, siekiant tyčia jam pakenkti. Be to, atsakovas elektros energijos tiekimą atjungė žinodamas, kad ieškovas yra silpnos sveikatos, jam nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis. Tokie ilgai trunkantys atsakovo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti, kaip turintys kankinimo požymių.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pripažino faktą, jog, ieškovui pareikalavus per kelias dienas išsikraustyti iš ieškovui priklausančio būsto, jis iš pykčio nuplėšė dalį sienų tapetų, sugadino kelias dailylentes, spyną, o tai tik patvirtina, kad atsakovas, niokodamas tėvui priklausančias patalpas, sąmoningai siekė sudaryti jam kuo nepalankesnes gyvenimo sąlygas.

34. Jau minėta, kad byloje prašomas panaikinti dovanojimo sandoris, sudarytas tarp artimų giminaičių – tėvo ir sūnaus, tai yra ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Moralinės artimųjų giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Šiuo atveju atsakovo veiksmai, nutraukiant elektros energijos tiekimą į gyvenamąsias patalpas, kuriose gyveno ieškovas, ir paliekant patalpas ne tik be apšvietimo, tačiau ir be šildymo, vandens tiekimo, sudarant tėvui nepakeliamas gyvenimo sąlygas, neabejotinai vertinami kaip sūnaus pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos tėvu nevykdymas ir neatitinka geros moralės bei visuomenėje nusistovėjusių papročių sampratos.

35. Atsakovas elektros energijos tiekimą nutraukė tam panaudodamas būtent ginčijama dovanojimo sutartimi jam ieškovo (tėvo) padovanotą turtą (žemės sklypą), kadangi elektros įvadas, iš kurio buvo atvesta elektra į ieškovui priklausantį pastatą, atsidūrė atsakovui padovanotame žemės sklype. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad, dovanodamas atsakovui sklypą, negalėjo įsivaizduoti, jog atsakovas jam padovanotą turtą panaudos tam, kad atkeršyti, išlieti savo pyktį ant jo, atjungiant elektrą, tiekiamą iš atsakovui padovanoto sklypo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis ilgą laiką dar iki dovanojimo sandorio sudarymo rūpinosi sodyba, investavo į ją ne tik savo laiką, bet ir lėšas, dirbdamas užsienyje siuntė tėvui pinigines lėšas, davė pinigus grynaisiais medžiagų pirkimui, apmokėti už paslaugas ir pan., nepateisina atsakovo elgesio, paliekant ieškovą be elektros, šildymo, vandens, ir neteikia pagrindo kitaip vertinti pirmiau nurodytus atsakovo atliktus veiksmus, t. y. kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu.

37. Atsakovas savo poelgį, atjungiant tėvui elektros energijos tiekimą, bandė pateisinti tuo, kad ieškovas atsisakė mokėti už elektros energiją, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas elektros energijos tiekimą atjungė be įspėjimo, net nežinodamas, ar ieškovas prisidės prie atitinkamo mėnesio sąskaitos apmokėjimo, net nebandė teirautis pas ieškovą ar siūlyti jam susimokėti už elektrą tuo atveju, jeigu jis ją vėl įjungtų. Juolab kad, bylos duomenimis, ieškovas buvo leidęs atsakovui net kelerius metus nemokamai naudotis jam priklausančiu turtu (pastatu, kuriam atsakovas atjungė elektrą), taip pat padovanojo didelės vertės ginčo turtą.

38. Apeliantas skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog ieškovas buvo įgaliojęs B. K. parengti ieškovo patalpų prijungimo prie ESO sąlygas. Minėtos sąlygos (prijungimo paslaugų sutartis) buvo parengtos dar 2022 m. spalio 27 d., turėjo būti apmokėti projekto parengimo ir prijungimo prie ESO mokesčiai, tačiau ieškovas nutraukė įgaliojimą ir neapmokėjo parengto prijungimo prie ESO projekto. Anot apelianto, apmokėjus minėtas paslaugas bei atlikus kitus būtinus veiksmus, ieškovui priklausantis nekilnojamojo turto objektas būtų prijungtas prie savarankiško elektros energijos tiekimo, tačiau ieškovas dėl nežinomų priežasčių nutraukė tolesnių veiksmų, susijusių su elektros energijos tiekimu į jam priklausantį objektą, atlikimą. Apelianto teigimu, B. K. atsiųstas dvi sąskaitas dėl elektros ieškovui prijungimo paslaugų sutarties parengimo apmokėjo ne ieškovas, o atsakovas, nors atliktų darbų rezultatas buvo reikalingas išimtinai tik ieškovui.

39. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime (žr. sprendimo 20 punktą) analizavo ir pasisakė dėl ieškovo veiksmų atšaukiant B. K. išduotą įgaliojimą parengti ieškovo patalpų prijungimo prie ESO sąlygas, t. y. teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų neatšaukęs įgaliojimo, elektra būtų operatyviai įvesta į sklypą, kuriame liko gyventi ieškovas. Taip pat nėra įrodymų, kad, ieškovui neatšaukus įgaliojimo, būtų greitai surastas finansavimas projektui įgyvendinti (atsakovas paaiškino, kad šiam tikslui buvo numatyta skolintis pinigų iš kito ieškovo sūnaus J., bet šeimoje kilus konfliktui, teismas nėra tikras, ar toks finansavimas būtų suteiktas, nes iš šalių paaiškinimų galima suprasti, jog J. palaiko ieškovą ir nesutaria su atsakovu). Be to, dėl atsakovo elgesio atjungiant elektrą ieškovas galėjo pagrįstai nebenorėti tęsti su juo anksčiau aptartų projektų, kurių dalimi buvo ir elektros įvedimas į sklypus, juolab kad įgaliotinė projektams parengti buvo surasta atsakovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, kadangi ieškovo patalpų prijungimo prie ESO sąlygų parengimas – tai tik teisės ieškovui įsivesti elektrą į sklypą suteikimas, tačiau, norint šią teisę įgyvendinti, būtini rangovai elektros įsivedimo darbams atlikti. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad ieškovas, atsakovui nutraukus elektros tiekimą (2022 m. lapkričio 14 d.), būtų jau turėjęs (susiradęs) konkrečius rangovus minėtiems darbams atlikti, sudaręs su jais rangos sutartį ar pan. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas, atsakovui atjungtus elektrą, turėjo galimybę operatyviai ją įsivesti į savo sklypą. Be to, byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kad ieškovas turėjo pakankamai finansinių išteklių apmokėti minėtus darbus. Visa tai suponuoja išvadą, kad ieškovo veiksmai, atšaukiant B. K. išduotą įgaliojimą, neturėjo esminės reikšmės, vertinant atsakovo veiksmus geros moralės aspektu.

40. Pastebėtina ir tai, kad, nors apeliantas (atsakovas) skunde nurodo, jog ieškovo patalpų prijungimo prie ESO sąlygos buvo parengtos dar 2022 m. spalio 27 d. ir atsakovas apmokėjo B. K. atsiųstas dvi sąskaitas dėl elektros ieškovui prijungimo paslaugų sutarties parengimo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų padėti tėvui įsivesti elektrą į sklypą (pvz., informuoti apie prijungimo sąlygų parengimą ir pan.). Priešingai, atsakovas, žinodamas, kad garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos tėvas gyvena pastate be elektros energijos, neatnaujino elektros energijos tiekimo ieškovui iš jam padovanoto žemės sklypo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir sudaro pagrindą ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas dovanojimo sutarties panaikinimas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

45. Ieškovas pateikė įrodymus (sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), kad turėjo 968 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo prašoma atlyginti 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų, todėl laikoma pagrįsta ir priteisiama ieškovui iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.