- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2-411-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00386-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 2.6.15Dovanojimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo ieškinio ir atsiliepimų į jį santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia (panaikinti) 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3848 ir taikyti restituciją, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Ieškovo ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3848 ieškovas V. D. padovanojo savo sūnui atsakovui R. D. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus N.(duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).
2.2. Atsakovas R. D. ieškovo V. D. leidimu apie aštuonis metu gyveno žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame neįregistruotame pagalbinės paskirties pastate, naudojosi vandens gręžiniu ir nuotekų šalinimo tinklais, nemokėdamas už elektrą ar kitus komunalinius patarnavimus. 2022 metų vasarą Atsakovas R. D. persikėlė gyventi į Klaipėdą, o iš minėto neįregistruoto pagalbinės paskirties pastato visiškai išsikraustė 2022 metų lapkričio pradžioje.
2.3. Tarp ieškovo V. D. ir jo sutuoktinės, atsakovo R. D. motinos, I. D. kilo nesutarimai, todėl šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. Dėl kilusių nesutarimų su sutuoktine ieškovas V. D. nuo 2022 m. lapkričio 14 d. turėjo išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir prisiglausti jam priklausančiame neįregistruotame pagalbinės paskirties pastate, esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Pykdamas ant tėvo (ieškovo), atsakovas 2022 m. lapkričio 14 d. dieną atjungė elektros energijos tiekimą į minėtą neįregistruotą pastatą, kadangi po 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo elektros įvadas, iš kurio buvo atvesta elektra į šį pastatą, atsidūrė jam padovanotame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Dėl tų pačių priežasčių atsakovas nuniokojo ieškovui priklausančiame neįregistruotame pagalbinės paskirties pastate esančias gyvenamąsias patalpas. Kaip matyti iš pateikiamų nuotraukų, atsakovas nuplėšė tapetus, plastikines dailylentes, roletus, išardė spynas ir kt. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. gyvena sūnaus (atsakovo) nuniokotame pastate be šviesos, šildymo, vandens ir nuotekų šalinimo sistemų.
2.4. Ieškovas tokius sūnaus (atsakovo) veiksmus jo atžvilgiu laiko neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties panaikinimo.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2022 m. lapkričio 14 d. atjungė elektrą jam priklausančiame žemės sklype, tačiau tą padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas niekada nėra mokėjęs nei už elektros energiją, nei už šiukšlių išvežimą (sąskaitas apmokėdavo atsakovas arba atsakovo motina (ieškovo sutuoktinė). Ieškovas taip pat atsakovui liepė išsikraustyti iš patalpų su atsakovo drauge ir mažamete dukra, teigdamas, jog pastatas bus griaunamas, todėl iš esmės elektros tiekimas net nebebūtų reikalingas. Ieškovas net nebandė tartis su atsakovu dėl elektros energijos tiekimo, apmokėjimo už ją ir pan. Priešingai, iki jos atjungimo ieškovas elgėsi neadekvačiai tiek su atsakovo motina, tiek su atsakovu (net grasindamas susidoroti). Dėl to ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, tik ieškovo veiksmai buvo priežastis išjungti elektrą ir tokiu būdu nebuvo siekiama sudaryti ieškovui nepakeliamas sąlygas, nes elektra gali būti gaminama ir naudojant generatorių (atsakovo žiniomis, tuo ieškovas ir naudojasi šiuo metu).
Šalies argumentai
4.2. Ieškovas neteisingai nurodo, jog atsakovas gyveno pagalbinės paskirties pastate 8 metus, nemokėjo už elektrą, komunalinius patarnavimus ir t. t. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nurodo, jog minėtame pastate gyveno 5 metus, buvo paėmęs 10 000 Eur vartojimo paskolą ir kapitališkai įrengė miegamąjį kambarį, vonios kambarį ir svetainę su virtuve. Paskolos pinigų neužteko remontų užbaigimui, tad atsakovas su drauge buvo išvykęs į Norvegiją užsidirbti pinigų, siekiant sutvarkyti patalpas. Už pinigus pabaigtos įrenti gyvenamosios patalpos, nupirkta žoliapjovė (traktoriukas), tvarkyta aplinka.
4.3. Ieškovas nutyli faktinę aplinkybę, jog atsakovas iš pagalbinės paskirties pastato išsikraustė ne savo noru, bet atsakovui, jo draugei ir mažametei dukrai buvo liepta išsikraustyti per 2 dienas, teigiant, jog pastatas bus griaunamas.
4.4. Atsakovas pripažįsta faktą, jog dalį sienų tapetų nuplėšė ir buvo sugadinta kelios dailylentės, bet ne taip, kaip užfiksuota ieškovo fotonuotraukose. Be to, atsakovas dalį tapetų nuplėšė apimtas pykčio priepuolio po to, kai ieškovas liepė išsikraustyti iš patalpų, nes atsakovas į patalpų remontą buvo investavęs daug nuosavų lėšų (kurių iš ieškovo nereikalavo) ir toks tėvo elgesys, liepiant palikti patalpas su mažamečiu vaiku per trumpą laiką, supykdė atsakovą, tačiau visos investicijos, atliktos atsakovo (patalpų pertvarkymas, suremontavimas) iš esmės liko ieškovui. Atsakovas išsivežė roletus, kitus daiktus, nes jie buvo pirkti atsakovo. Atsakovas išardė tik vienintelę malkinės spyną ir ji buvo išardyta su policijos žinia. Pažymėtina, jog išardyta spyna po kelių dienų buvo sutvarkyta.
4.5. Ieškovas nutyli svarbią aplinkybę, jog ginčo dovanojimo sutartimi nors ir buvo dovanotas turtas, t. y. žemė, namas ir du pastatai, tačiau faktiškai ieškovas atsakovui dovanojo tik žemės sklypą, nes šiame žemės sklype jau seniai jokio namo ar pastatų nėra ir jie yra nugriauti (nors Registrų centre namas ir pastatai vis dar įregistruoti).
4.6. Ieškovas teismui nenurodo svarbios aplinkybės, jog visa sodyba (iki kol nebuvo išdalinta sklypais) buvo nuomojama ir atsakovo tėvai už tai gaudavo papildomą uždarbį. Atsakovas po mokslų baigimo išvyko į Norvegiją ir ten dirbo 5 metus, visus gautus pinigus skirdavo šios sodybos pagerinimui: iš atsakovo pinigų buvo apšiltintas visas pastatas, iškastas tvenkinys, išlygintas visas žemės sklypas ir sutvarkyta visa aplinka (darbai vyko palaipsniui pagal atsakovo gaunamą uždarbį). Pažymėtina, jog tuo metu, kai buvo tvarkomas sklypas, pastatas, žemės sklypas nuosavybės teise priklausė močiutei. Jai dar esant gyvai, močiutė sakydavo, kad tėvai turi palikti žemės sklypą atsakovui, nes tik atsakovas padeda čia tvarkytis ir gerinti gerbūvį. Tam pritarė ir tėvai, jog žemės sklypas liks atsakovui. Dėl šios priežasties sklypas ir buvo padovanotas atsakovui.
4.7. Vienintelė priežastis, dėl ko ieškovas pateikė ieškinį, yra ne elektros tiekimo problema, bet ieškovo pyktis, kad sūnus palaiko mamą (ieškovo sutuoktinę). Kadangi ieškovas ir atsakovo mama šiuo metu skiriasi, ieškovas smurtavo prieš motiną, atsakovas netoleruoja tokio ieškovo elgesio, dėl to ieškovas pyksta ir to pykčio pasekmė – kerštas ir bandymas susigrąžinti sklypą.
4.8. Atsakovo veiksmai atjungiant elektrą nėra pakankami, kad būtų juos galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui. Elektros atjungimas buvo sąlygotas ir išprovokuotas paties ieškovo (dėl reikalavimo išsikelti iš patalpų su mažamečiu vaiku, dėl smurtavimo prieš atsakovą ir jo motiną, dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją). Po dovanojimo sutarties sudarymo iš ieškovo pusės nebuvo jokio reikalavimo (ar noro) ateityje dėl galimybės turėti elektros energiją, taip pat niekuomet ieškovas net nebuvo kreipęsis dėl elektros tiekimo. Juolab kad ieškovas naudotis patalpomis gali, jose gali gyventi, elektros tiekimas yra galimas naudojant elektros generatorių.
5. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šias pagrindines papildomas aplinkybes:
5.1. Atsakovas (jo draugė) ginčo pastate ne tik gyveno, tačiau ir vykdė ūkinę-komercinę veiklą (užsiėmė floristika). Todėl savaime suprantama, kad už atsakovo ir jo šeimos sunaudojamą elektros energiją ir kitus komunalinius aptarnavimus mokėti turėjo būtent pats atsakovas su savo šeima. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu yra priekaištaujama ieškovui, kad jis neva nemokėdavo už pastate naudojamą elektros energiją ar šiukšlių išvežimą. Be to, atsakovo mama už pastate suvartotą elektros energiją ir kitus patarnavimus mokėdavo iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių ieškovo ir jos lėšų. Todėl pats atsakovas atsiliepime iš esmės pripažįsta, kad ieškovas mokėdavo už pastate suvartotą elektros energiją ir kitus patarnavimus.
5.2. Atsakovas neturėjo jokio logiško ir pagrįsto pagrindo 2022 m. lapkričio 14 d. atjungti elektros energiją pastatui, kadangi tada atsakovas dar objektyviai negalėjo žinoti, ar ieškovas mokės už nuo 2022 m. lapkričio vidurio ieškovo pradedamą naudoti pastate elektros energiją. Tai rodo, kad atsakovas elektros energiją nutraukė iš principo, norėdamas pakenkti savo tėvui – ieškovui, ir sudaryti jam kuo nepalankesnes gyvenimo sąlygas pastate.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovas su šeima iš pastato išsikraustė ne todėl, kad jam buvo nurodyta apie ketinimą šį pastatą griauti. Atsakovas siekė, kad jo mažametė dukra galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtent Klaipėdos mieste (ką ji faktiškai ir daro), todėl atsakovas privalėjo susirasti gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste ir ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Faktinį atsakovo išsikėlimą iš ginčo pastato paspartino tarp ieškovo ir jo sutuoktinės 2022 m. lapkričio 2 d. įvykęs konfliktas. 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu skirti kardomąsias priemones ieškovui iš esmės buvo liepta išsikelti iš gyvenamosios vietos ir apsigyventi būtent ginčo pastate. Taip pat ieškovui uždrausta artintis prie atsakovo ir ieškoti bet kokių ryšių su juo. Todėl policijos pareigūnai, o ne ieškovas, nurodė atsakovui išsikelti iš ginčo pastato, kad ieškovas galėtų vykdyti minėtą nutarimą.
5.4. Ieškovas, privalėdamas vykdyti minėtą nutarimą ir neturėdamas kitos gyvenamosios vietos, yra priverstas gyventi šiame pastate be elektros, nes kitaip jis būtų laikomas pažeidusiu nutarimą. Ieškovas neturi piniginių lėšų susirasti kitą gyvenamąjį būstą, kuriame galėtų gyventi. Todėl ieškovo kitas sūnus J. D. parūpino tėvui generatorių, kad jis galėtų turėti bent jau minimalius higienos ir sveiktos reikalavimus atitinkančias gyvenimo sąlygas. Elektra yra reikalinga šildymo, šviesos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų pastate veikimui. Iš ieškovo naudojamo elektros generatoriaus gaunamos elektros energijos užtenka vos keliems įrenginiams aprūpinti, toks elektros gamybos būdas yra ypatingai brangus ir netvarkus, naudojimasis pastatu dėl to yra ypač sudėtingas, ieškovas negali pilnavertiškai gyventi, gyvenimas nuolatinėje prietemoje ir šaltyje neigiamai atsiliepia jo fizinei ir psichinei sveikatai.
5.5. Akivaizdu, kad atsakovo sprendimas nutraukti elektros energiją nebuvo lemiamas kokių nors teisėtų priežasčių, kurios pateisintų moralės aspektu tokį atsakovo elgesį. Nepriklausomai nuo to, kokie įtempti ieškovo ir atsakovo santykiai tapo, atsakovas neturėjo teisės savo pyktį ieškovui išreikšti savivaldžiaudamas ir piktybiškai siekdamas sukurti tėvui kuo nepalankesnes gyvenimo sąlygas, žinodamas, kad ieškovas tiesiog neturės galimybės ir teisės iš ginčo pastato išsikelti ir todėl bus priverstas gyventi antisanitarinėmis sąlygomis šaltuoju metų laiku. Dar amoraliau yra tai, kad šiuos veiksmus atsakovas atliko tam kaip įrankį panaudodamas būtent iš ieškovo gautą dovaną, kuri ir suteikė jam nuosavybės teises į elektros įvadą.
5.6. Nėra ginčo, kad ieškovas buvo leidęs atsakovui su šeima gyventi pastate ilgą laiką. Tokie atsakovo naudojimosi pastatu santykiai kvalifikuotini, kaip panauda. Pagal teisės aktuose numatytą reglamentavimą, atsakovas, darydamas neatlygintinai naudojamame daikte einamąjį ar net kapitalinį remontą, vykdė teisės aktuose jam, kaip panaudos gavėjui, numatytą pareigą ir atsakovas negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio, kad už šių darbų rezultatus jis gaus iš panaudos davėjo kokias nors kompensacijas ar pan. Todėl atsakovo nurodomas pyktis dėl to, kad atsakovui išsikrausčius iš pastato, ieškovui liko atsakovo atliktų remontų rezultatas, niekaip nepateisina atsakovo elgesio su šiuo turtu, nes šių remonto rezultatų likimas pastato savininkui yra natūrali įstatymų leidėjo numatyta panaudos santykių pasibaigimo pasekmė, už kurią atsakovas negali pykti ant ieškovo ir ypač dėl to naikinti šių darbų rezultatus ir atjungti elektros energijos tiekimą.
5.7. Ieškovas neginčija, kad atsakovas padėdavo močiutei sodyboje, neginčija, kad jis atliko tam tikrus darbus ir galėjo turėti joms išlaidų. Tačiau tuo metu turto savininkė buvo ieškovo mama, atsakovo močiutė, todėl ieškovas nėra atsakingas šiais klausimais. Skeptiškai vertintini atsakovo pasakojimai apie močiutės siekį būtent jam perleisti žemės sklypą ir sodybą, kadangi jeigu ieškovo mama būtų taip norėjusi pasielgti, ji taip ir būtų padariusi. Tačiau ieškovo mama nutarė savo turtą perleisti savo vaikams – ieškovui ir jo seseriai, o ne anūkams. Jokių nurodymų dėl turto tolesnio naudojimo ieškovas iš mamos nebuvo gavęs.
5.8. Ieškovas patvirtina, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo nugriuvę du ūkiniai pastatai, o gyvenamasis namas nugriautas jau po dovanojimo sutarties sudarymo. Tačiau, kaip patvirtina ir atsakovas, nei vienas iš registruotų statinių nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi tai suteikia teisę lengviau vykdyti statybas esamų statinių vietoje. Todėl vien pats statinių registracijos Nekilnojamojo turto registre faktas ir teisių į šiuos faktiškai dabar nesančius statinius įgijimas turi realią turtinę vertę, nes suteikia teisę lengviau įgyvendinti statybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tarp tėvo (ieškovo) ir sūnaus (atsakovo). Ieškovas (tėvas) prašo panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį, kuria jis atsakovui (sūnui) perleido žemės sklypą (su statiniais). Pasak ieškovo, atsakovas atliko veiksmus, kurie griežtai smerktini moralės požiūriu – prieš išsikraustydamas iš ieškovui priklausančio būsto jį suniokojo (nuplėšė tapetus, išlaužė dailylentes, roletus, spynas, apgadino sienas), be to, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. atjungė elektrą į būstą, kuriame ieškovas turėjo gyventi dėl pritaikytų kardomųjų priemonių. Dėl to ieškovas, be kita ko, nebegalėjo naudotis vandens gręžiniu (vandeniu), name nebegalėjo funkcionuoti šildymo sistema. Atsakovas su ieškiniu nesutiko teigdamas, kad jo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.
Dėl ginčo esmės
7. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).
8. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.
9. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
10. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
11. Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta faktą, jog ieškovui pareikalavus per kelias dienas išsikraustyti iš ieškovui priklausančio statinio (būsto), atsakovas iš pykčio nuplėšė dalį sienų tapetų, sugadino kelias dailylentes, bet ne taip, kaip užfiksuota ieškovo fotonuotraukose. Atsakovas nurodo, kad išsivežė ritinines užuolaidas (roletus), kitus daiktus, nes jie buvo pirkti atsakovo, išardė tik vieną malkinės spyną ir ji buvo išardyta su policijos žinia. Išardyta spyna po kelių dienų buvo sutvarkyta.
13. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų anksčiau paminėtas atsakovo nurodytas aplinkybes. Nors ieškovas pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti nemažai ir grubokai nuplėštų sienų tapetų, vienoje vietoje grubiai išlaužtos plastikinės dailylentės, tačiau jos nepatvirtina, kad būtent atsakovas tokiu mastu sužalojo būstą. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų, jog ritinines užuolaidas ir kitus atsakovo išsivežtus daiktus buvo pirkęs pats atsakovas. Dėl spynos sulaužymo tarp šalių taip pat nekilo ginčas, kad spyną atsakovas išlaužė norėdamas pasiimti iš malkinės savo daiktus ir po kelių dienų ją sutaisė.
14. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, neįspėjęs ieškovo, 2022 m. lapkričio 14 d. atjungė elektrą į būstą, kuriame ieškovas turėjo gyventi dėl pritaikytų kardomųjų priemonių. Atsakovas apie tai, kad ieškovas turėjo (turi) gyventi būste, į kurį jis atjungė elektrą, žinojo (turėjo žinoti), nes kardomosios priemonės nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) buvo pritaikytos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, be kita ko, pagal atsakovo pareiškimą dėl fizinio skausmo, kurį jam sukėlė ieškovas. Dėl elektros atjungimo ieškovas, be kita ko, negalėjo naudotis apšvietimu, vandens gręžiniu (vandeniu), nes į būstą vanduo buvo tiekiamas iš gręžinio naudojant elektros siurblį, name nebegalėjo funkcionuoti šildymo sistema, nes krosnimi įšildytą vandenį po šildymo sistemą cirkuliuoti priversdavo taip pat elektros siurblys. Pastebėtina, kad elektra į minėtą būstą ieškovui buvo tiekiama iš ieškovo atsakovui padovanoto žemės sklypo, taigi, elektrai atjungti atsakovas (sūnus) pasinaudojo jam ieškovo (tėvo) padovanotu turtu. Pažymėtina, kad elektros tiekimas atsakovui buvo nutrauktas lapkričio viduryje, t. y. prasidėjus šaltajam, tamsiajam metų laikui. Elektros tiekimas iš ieškovo atsakovui padovanoto sklypo į minėtą būstą, kuriame ieškovas gyvena, iki šiol nėra atnaujintas. Pažymėtina, kad ieškovas yra silpnos sveikatos, jam nustatytas vos 30 proc. darbingumo lygis. Atsakovas žinojo (turėjo žinoti), kad tėvas yra ligotas, silpnos sveikatos.
15. Teismas šioje byloje taip pat nustatė šias galinčias turėti reikšmės aplinkybes:
15.1. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teismo posėdžio metu ištyrus atsakovės draugo telefone išsaugotą ieškovo skambučio atsakovui garso įrašą, nustatyta, kad labiau tikėtina, jog ieškovas dar 2022 m. spalio pabaigoje pareikalavo atsakovą (su drauge ir mažamečiu vaiku) skubiai išsikraustyti iš būsto (į kurį vėliau atsakovas atjungė elektrą). Galima (tikėtina) tokio ieškovo elgesio priežastis, kad atsakovas ginčuose tarp tėvo (ieškovo) ir jo sutuoktinės (atsakovo motinos) palaikė ne tėvą, o motiną. Kad atsakovas palaikė motiną liudija ir kitas, toliau nurodamas faktas.
15.2. 2022 m. lapkričio 2 d. įvyko ieškovo konfliktas su sutuoktine (atsakovo motina), kurio metu, tikėtina, jis sukėlė jai fizinį skausmą. Atsakovas, pamatęs, kad neblaivus (nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas) tėvas galbūt nori vėl pulti motiną, patraukė jį nuo jos ir nustūmė į sodybos vidų, kad jis nepasišalintų iki atvyks policija. Šios konfliktinės situacijos metu ieškovas, tikėtina, sukėlė atsakovui fizinį skausmą (atsakovas teigė, kad ieškovas jam sudavė keletą smūgių). Iš šio įvykio dieną sodybos viduje padaryto įrašo girdėti, kad jau tuo metu ieškovas buvo apsisprendęs imtis veiksmų dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, gąsdino, kad atims iš jo sklypą, kad kitas sūnus (J.) čia galės statytis namą, taip pat sakė, kad nužudys atsakovą.
15.3. Po anksčiau paminėto konflikto ieškovas (tikėtina, būdamas neblaivus) kelis kartus skambino atsakovui ir pasibjaurėtinais žodžiais koneveikė jį, vadino benkartu, teigė, kad jis nėra jo sūnus, sakė, kad nužudys. Tikėtina, kad minėti ieškovo skambučiai atlikti iki elektros atjungimo, nes taip nurodė atsakovas ir pačiuose garso įrašuose nėra jokių užuominų apie atjungtą elektrą. Teismo vertinimu, minėti garso įrašai padaryti tą pačią dieną ar kelių dienų laikotarpiu, nes juose iš esmės kalbama apie tas pačias aplinkybes, susijusias su 2022 m. lapkričio 2 d. kilusiu konfliktu ir jo padariniais (pvz., spynos sulaužymas).
15.4. Netrukus po elektros atjungimo 2022 m. lapkričio 14 d. kitas ieškovo sūnus (J.) 2022 m. lapkričio 16 d. (tai matyti iš teismui pateikto atsiskaitymo kortele kvito) nupirko ieškovui elektros generatorių, kuris, nors ir ne tvariu, taip pat brangesniu nei įprastas elektros tiekimas būdu, bet sudarė sąlygas būste, kuriame turėjo gyventi ieškovas, tiekti tam tikrą, nors ir nelabai didelės galios elektros energiją (nupirkto generatoriaus galia pastoviam darbui 2,8 kW).
15.5. Nei pats ieškovas tiesiogiai, nei per kitą sūnų (J.), su kuriuo jis bendravo, nebandė tartis ar prašyti atsakovą, kad jis vėl įjungtų elektrą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų bandęs prašyti pakeisti jam pritaikytą kardomąją priemonę ir, pvz., dėl blogų sąlygų (atjungtos elektros) leisti jam apsigyventi pas kitą sūnų (pvz., J.), kad būtų bandęs kreiptis į policiją dėl atsakovo savavaldžiavimo atjungiant elektrą.
15.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 30 d. atšaukė įgaliojimą B. K., kuri tuo metu tvarkė dokumentus dėl elektros įvedimo į sklypą, kuriame, pritaikius kardomąsias priemones, liko gyventi ieškovas, taip pat kitus (gretimus) sklypus.
16. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju teismui kilo labai nelengva užduotis nuspręsti, kam teikti prioritetą – teisinių santykių stabilumui ar teisinių padarinių už sūnaus nederamą elgesį su tėvu taikymui.
17. Apsispręsdamas, kam teikti prioritetą, teismas pastebi, kad ir kokiu geru stengtųsi būti žmogus, kiekvienas iš jų gali supykti, gali kilti noras kerštauti. Tad nagrinėjamu atveju elektros tėvui atjungimas iš dalies galėtų būti pateisinamas tuo natūraliu, nors moralės požiūriu ir neigiamai vertintinu, sūnaus pykčiu ir noru atsilyginti už nederamą tėvo elgesį su juo. Vis dėlto, teismo nuomone, toks pykčio protrūkis galėtų būti pateisinamas galbūt vieną dieną, galbūt net vieną savaitę. Tačiau, teismo nuomone, geros moralės principai negali pateisinti tokio atsakovo elgesio, kai jis atjungia elektrą, nuo kurios priklauso patalpų apšvietimas, šildymas, vandens tiekimas, įvairiomis ligomis sergančiam tėvui beveik pusei metų, juolab šaltuoju ir tamsiuoju metu laiku. Tai rodo, kad atsakovas nesugeba nė kiek atleisti tėvui ir sąmoningai, sistemingai, ilgą laiką siekė pakenkti tėvui, padaryti jo gyvenimą sunkiu, nepakeliamu. Tokie pačiu sunkiausiu metu laiku atlikti ir ilgai trunkantys atsakovo veiksmai, teismo nuomone, turi tėvo kankinimo požymių. Dovanodamas atsakovui sklypą ieškovas greičiausiai negalėjo net įsivaizduoti, kad atsakovas jam padovanotą turtą panaudos tam, kad atkeršyti, išlieti savo pyktį ant jo, atjungiant elektrą, tiekiamą iš atsakovui padovanoto sklypo. Jei ieškovas apie tai būtų žinojęs, to sklypo jam greičiausiai niekada nebūtų dovanojęs.
18. Atsakovo pasiteisinimai, kad jis atjungė elektrą, nes manė, kad ieškovas nesusimokės už ją, teismui atrodo deklaratyvūs ir šiek tiek ciniški, nes atsakovas elektrą atjungė be įspėjimo, net nežinodamas, ar ieškovas prisidės prie atitinkamo mėnesio sąskaitos apmokėjimo, net nebandė teirautis pas ieškovą ar siūlyti jam susimokėti už elektrą tuo atveju, jei jis ją vėl įjungtų, juolab kad net tam tikras delsimas apmokėti už sunaudotą elektrą neturėtų būti pagrindu iš karto nutraukti jos tiekimą. Vaikai turėtų rūpintis tėvais, padėti jiems, o ne atjunginėti jiems elektrą, prisidengdami tuo, kad tėvai galbūt nesusimokės už ją. Atsakovo teiginiai, kad jis rūpinosi močiutės sodyba, kad investavo į ją savo lėšų ir laiko, nesuteikia atsakovui privilegijų ar teisės su tėvu elgtis amoraliai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ir tėvas leido atsakovui nemokamai naudotis jam priklausančiu turtu, padovanojo jam didelės vertės ginčo turtą.
19. Teismas taip pat pastebi, kad nors ieškovas tam tikrą elektros energijos kiekį galėjo pasigaminti su generatoriaus pagalba, tačiau tiekiamos elektros galia buvo nedidelė, be to, generatoriui reikėjo kuro, kuriuo turėjo pasirūpinti ieškovas, nors pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 17 d. išvadą dėl darbo sąlygų ieškovas negalėjo dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg. Nors teismas sutinka, kad ir pats ieškovas galėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad bandyti išspręsti atjungtos elektros problemą (žr. šio sprendimo 15.5 p.), tačiau tai iš esmės nepateisina tęstinių, kryptingų, sąmoningų atsakovo veiksmų, kai jis, žinodamas, kad tėvas vis dar gyvena name, tęsia savo veiką ir neįjungia elektros tiekimo. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovo veiksmai būtų galėję duoti naudos, nes, pvz., net ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, atsakovas vis tiek neįjungė elektros tėvui, nebandė su juo tartis (kad ir per advokatą) dėl atsiskaitymo už elektrą.
20. Kiek tai susiję su ieškovo atšauktu įgaliojimu, pirma, byloje nėra įrodymų, kad jei ieškovas būtų neatšaukęs įgaliojimo, elektra būtų operatyviai įvesta į sklypą, kuriame liko gyventi ieškovas. Antra, byloje nėra įrodymų, kad ieškovui neatšaukus įgaliojimo, būtų greitai rastas finansavimas projektui įgyvendinti (atsakovas paaiškino, kad šiam tikslui buvo numatyta skolintis pinigų iš kito ieškovo sūnaus J., bet šeimoje kilus konfliktui, teismas nėra tikras, ar toks finansavimas būtų suteiktas, nes iš šalių paaiškinimų galima suprasti, kad J. palaiko ieškovą ir nesutaria su atsakovu). Be to, dėl atsakovo elgesio atjungiant elektrą, ieškovas galėjo pagrįstai nebenorėti tęsti su juo anksčiau aptartų projektų, kurių dalimi buvo ir elektros įvedimas į sklypus, juolab kad įgaliotinė projektams parengti buvo atsakovo surastas žmogus. Tačiau bet kuriuo atveju esminę reikšmę šiuo atveju teismas teikia kryptingam, tęstiniam, sąmoningam atsakovo elgesiui, ypač įvertinus silpną tėvo sveikatą ir metų laiką, kada elektra buvo atjungta. Atsakovui iš esmės nerūpėjo ir nerūpi, kaip, kokiomis sąlygomis gyveno, gyvena ir gyvens jo tėvas ir kas jam galėjo (gali) nutikti (pvz., ar žiemos naktį jis nesušals) be elektros, kurią, pasinaudodamas gauta dovana, jis atjungė. Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pakankamas pagrindas panaikinti sudarytą dovanojimo sutartį, nes atsakovo elgesys yra griežtai smerktinas moralės požiūriu. Be kita ko, kasacinis teismas griežtai smerktinu geros moralės požiūriu yra laikęs tokį apdovanotojo elgesį, kai apdovanotasis motinos gyvenamosiose patalpose, be kita ko, nutraukė šildymą, vandens tiekimą, taip sudarydamas nepakeliamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).
21. CK 6.472 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją. Atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuosavybės teisė į atsakovui padovanotą žemės sklypą ir visus tris statinius, teismas nutaria grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į visus jam padovanotus nekilnojamojo turto objektus.
22. Tačiau teismas pažymi, kad jam ir šalims yra žinoma, kad šiuo metu žemės sklype faktiškai nebėra statinių. Todėl teismo sprendimas grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į statinius nereiškia, kad atsakovas turi atstatyti statinius ar grąžinti ieškovui jų vertę pinigais. Kaip minėta, pagal CK 6.472 straipsnio 3 dalį, panaikinus dovanojimo sutartį, turi būti grąžintas tik išlikęs turtas. Teismas nutaria grąžinti ieškovui nuosavybės teisę ir į statinius tik dėlto, kad jie šiuo metu yra (formaliai) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teismui to nepadarius, galėtų susiklostyti ydinga, prieštaringa ir papildomus konfliktus galinti sukelti situacija, kai ieškovui būtų grąžinta nuosavybės teisė į žemės sklypą, bet atsakovas formaliai (Nekilnojamojo turto registro duomenimis) liktų ant to žemės sklypo stovinčių statinių savininku. Teismas taip pat informuoja šalis, kad atskira nutartimi informuos Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją apie tai, jog žemės sklype, kuriame liko gyventi ieškovas, stovi galbūt nelegalus (savavališkai pastatytas) statinys, kuriame gyvena ieškovas, taip pat kad ieškovui šiuo sprendimu grąžintame žemės sklype yra įregistruoti, bet faktiškai neegzistuoja, atitinkami statiniai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovas šioje byloje patyrė 2 420 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 1 651 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovo. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 4 071 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3848, sudarytą tarp ieškovo V. D. ir atsakovo R. D., ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui V. D. iš atsakovo R. D. 4 071 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. D. 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas ginčo turtas, galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.