Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ir atsakovų M. B., A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2070-722/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. B. ir M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18. Ieškovas atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

20. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

21. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, kurie pripažinti kaltais įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. balandžio 24 d., Kauno apygardos teismui atmetus nuteistųjų apeliacinius skundus) ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu su įpareigojimais 1 metams ir 2 mėnesiams. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai 2017 m. rugsėjo 16 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais sutrikdė A. V. sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Ieškovas prašė atsakovų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą priteisti iš jų solidariai.

23. CK 6. 245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6. 246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.).

25. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas tiek atsakovų subjektyvusis bendrininkavimas, tiek ir faktas, kad žala ieškovui buvo padaryta abiejų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip abiejų nuteistųjų veiksmų padarinys. Visos paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais, subjektyviai bendradarbiaujant ir tai sudaro pagrindą jiems taikyti solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.279 str. 1 d.).

26. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

27. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos

28. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui turtinę žalą (prarastą darbo užmokestį) 6880,00 Eur sumą, vadovavosi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais – darbo sutartimi, Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini) pažymomis, nedarbingumo pažymėjimais, Norvegijos valstybinės įstaigos dokumentais (T.1, b.l. 4-20, 78-81, 115-116).

29. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis esant ginčui turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 str.).

30. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, jog iki sveikatos sužalojimo ieškovo mėnesines pajamas sudarė darbo užmokestis, kurį prarado dėl laikino nedarbingumo. Apeliantai M. B. ir A. B., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, teigė, jog teismas nepagrįstai priteisė 6 886,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas neįrodė žalos dydžio, o teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, netinkamai vertino įrodymus, nereikalavo įrodymų apie ieškovo gautą darbo užmokestį (sąskaitos išrašų), duomenų apie tai, ar ieškovas nesikreipė dėl ligos išmokos į Norvegijos įstaigas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

31. Nukentėjusiojo nuomone, jis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 27 d. neteko 6 886,00 Eur darbo užmokesčio. Sprendžiant klausimą dėl priteistino negautų pajamų dydžio, pirmiausia, būtina nustatyti, ar ieškovas tinkamai paskaičiavo savo negautas pajamas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo atlyginimas yra 50 000,00 NOK (6 886,00 Eur) atskaičius mokesčius, ką patvirtina įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdančios firmos Finnsnes Regnskapskontor AS vadovo R. E. pasirašytos 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. spalio 4 d. pažymos, ieškovas (įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius) per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 26 d. negavo 67 068,00 NOK darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius – 50 000,00 NOK (T.1, b.l. 4-5, 13-14).

32. Iš byloje pateiktos darbo sutarties kopijos matyti, kad ją tiek už darbdavį, tiek ir už darbuotoją pasirašė ieškovas A. V.. Sutartis sudaryta 2017 m. birželio 6 d. Joje numatyta, kad darbo užmokestis bus mokamas 8 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų (steigimo sutarties, įstatų, kt.) apie įmonės (duomenys neskelbtini) įregistravimą, darbo užmokesčio mokėjimą į nurodytą sąskaitą (sąskaitos išrašų, mokėjimo žiniaraščių, mokesčių kortelių, tabelių kt.).

33. Iš byloje esančių NAV (Norvegijos gerovės ir darbo ministerijos specializuoto portalo, žr. https://no.mfa.lt/no/lt/nuorodos) duomenų (2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. birželio 6 d. pažymos; T.1, b. l. 78-81, 115-116) matyti, kad A. V. 2017 m. gavo išmokas už atskirus laikotarpius, tarp jų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 29 d. gavo 3 376 NOK (375,36 Eur) (išmokėta suma 2017 m. sausio 24 d. valiutų kuras 1 EUR = 8,9940 NOK, žr. https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-kursai/nok); už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. gavo 6 252,00 NOK (666,22 Eur) (išmokėta suma 2017 m. gegužės 25 d. valiutų kuras 1 EUR = 9,3843 NOK, žr. ten pat); už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. gavo 2 605,00 NOK (274,50 Eur) (išmokėta suma 2018 m. gegužės 23 d. valiutų kuras 1 EUR = 9,4900 NOK, žr. ten pat). Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo darbo užmokestis per mėnesį kažkuriuo laikotarpiu įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo 50 000,00 NOK, atskaičius mokesčius.

34. Tokios išvados taip pat negalima daryti ir remiantis firmos Finnsnes Regnskapskontor AS vadovo R. E. išduota 2018 m. spalio 4 d. pažyma (T.1, b. l. 73-74), kurioje nurodyta, kad priskaičiuotas atlyginimas neatskaičius mokesčių 83 937,00 NOK, išskaičiuojamas Fordkuddstrekk mokestis (avansinė pajamų mokesčio suma) – 33 937 NOK, išmokamas atlyginimas atskaičius mokesčius – 50 000,00 NOK, kadangi joje nurodomi tik mokesčių paskaičiavimai 2017 metams, bet ne mėnesiui, savaitei ar dienai.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos nustatyta aplinkybe, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui buvo išmokėta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 27 d., kad jis būtų kreipęsis dėl ligos išmokos gavimo Lietuvoje (baudžiamoji byla Nr.1-2728-722/2018, T. 1, b. l. 37), nors nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 27 d. jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (T.1, b. l. 15-20). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, o iš pateiktų įrodymų nėra galimybės jo nustatyti, todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 6 886,00 Eur negauto darbo užmokesčio priteisimo ieškovui naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl neturtinės žalos

36. Apeliantas A. V., nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, jog teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, nes neįvertino pažeistų vertybių svarbos, esminių aplinkybių, kad atsakovai nusikaltimą padarė tyčia, savo aktyviais ir intensyviais veiksmais suduodami daugybinius smūgius į galvą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio.

37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

38. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

39. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

40. Bylose neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

41. Teisėjų kolegija, spręsdama neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo klausimą daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų žymiai pablogėjo apelianto A. V. sveikata ar kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuos būtų galima įvertinti 5 000,00 Eur suma. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, įvertinęs 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje pripažintą kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo A. V. elgesys – sprendė, jog neturtinė žala turi būti atlyginta tiek, kiek tai turėjo įtakos apelianto išgyvenimams ir nepatogumams. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes: nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kita, atsakovų kaltės laipsnį, jų turtinę padėtį, įvertinęs paties ieškovo neadekvatų elgesį (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.), pagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui teisingą 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra adekvati ir pakankama satisfakcija padaryto pažeidimo aspektu (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

42. Apeliaciniame skunde apeliantas A. V. iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto A. V. nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo dėl neturtinės žalos pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimo daliai.

45. Kaip matyti, ieškovas A. V. prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinys buvo patenkintas 16,84 proc., atmesta – 83,16 proc. reikalavimų), todėl šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistinos (perskirstytinos) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

46. Ieškovas A. V. nurodė, kad jis patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje ir civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – pinigų mokėjimo kvitus (T.1, b. l. 3; T.2, b. l. 19). Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovų M. B. ir A. B. ieškovui priteistina 202,08 Eur (1200 x 16,84 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, t. y. po 101,04 Eur iš kiekvieno (CPK 98 str.).

47. Atsakovai M. B. ir A. B. pateikė jų 600,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme patvirtinančius įrodymus (T.2, b. l. 22-25). Taip pat atsakovai yra sumokėję 156,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (T.2, b. l. 50). Ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovų apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovo skundą atmetus iš ieškovo atsakovams priteistina 498,96 Eur (600 x 83,16 proc.) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 156,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Iš viso iš ieškovo atsakovams priteistina 654,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams – po 327,48 Eur kiekvienam iš atsakovų.

48. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovo kiekvienam iš atsakovų priteistina po 226,44 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str., 98 str.).

49. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 36,34 Eur pirmosios instancijos teisme ir 7,41 Eur. Atsakovų apeliacinį skundą patenkinus visiškai ir ieškinį patenkinus iš dalies, o ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų priteistina 6,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei – po 3,06 Eur iš kiekvieno. Iš ieškovo valstybei priteistina 30,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 7,41 Eur apeliacinės instancijos teisme. Iš viso iš ieškovo valstybei priteistina 37,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti solidariai iš atsakovų M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 654,96 Eur bylinėjimosi išlaidų – po 327,48 Eur (po tris šimtus dvidešimt septynis eurus 48 ct) kiekvienam iš atsakovų.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,63 Eur (trisdešimt septynis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 3,06 Eur (tris eurus 06 ct) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš kiekvieno.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos, mokant nurodyti mokėtojo asmens kodą, mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.