Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. V. į S. B. sodybą atėjo neblaivus, svirduliavo, jo tonas buvo pakeltas. Po kiek laiko atėjo verkdama D. ir pasakė, kad V. užlaužė jai pirštus. Jis atėjo prie V., J. V. pasakė, kad ji nieko nepraras ir įsikibo į parankę jam ( B.). V. griebė J. už gerklės ir stūmė į sieną, užsimojo trenkti, iš priepirčio išbėgo V. ir kitos moterys. V. pasakė : „kam savo moterį muši?“. V. atstūmė J. ir dešine ranka trenkė V. į veidą. Š. tuo metu susistumdė su V., grūmėsi, V. buvo suklupęs. M. B. bandė juos išskirti. Š. su V. buvo nugriuvę ant žemės, M. padėjo V. laikyti, laikė keliais prispaudęs. Jis pagrindė laikė vienas. J. sakė, kad prieš ateinant čia, V. išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio. Ji prašė nekviesti policijos. V. gulėjo ant žemės veidu į žemę, ant pilvo, buvo agresyvus, muistėsi. Mama S. B. pasakė, kad V. išeitų, jie čia nepageidaujami, tada V. greitu žingsniu artėjo prie mamos, norėdamas jai įspirti į nugarą, tada jis pribėgo ir iš už nugaros V. vertė ant savęs, V. nukrito ant jo, tačiau pavyko jį apversti ir prispausti prie žemės. M. padėjo jį laikyti. Danga, ant kurios gulėjo V. – žvyras. Jokių smūgių niekas V. nesudavė. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs, nepasakytų, kad buvo apsvaigęs, viską prisimena, jeigu ir nebūtų apsvaigęs, būtų tą patį daręs. Gal V. kažkur pats apsidaužė. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nepadarė ( 3 t., b.l. 84-85).

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. atėjo į B. sodybą jau gerokai išgėręs, svirduliavo, pokalbio metu gyrėsi, kad išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio. Po kurio laiko išgirdo, kaip D. sušuko :“paleisk, skauda“. D. pasakė, kad V. jai užlaužė pirštus, nesakė, dėl ko. J. V. pasakė :„einam namo“. Viskas greit įvyko, pasigirdo V. klyksmas „jis man sudavė“, Š. pasakė : „mano moters niekas nemuš“. V. Š. su V. besistumdydami nugriuvo ant žemės, Š. atsistojo, o jis V. laikė užgulęs ir prašė nusiraminti, nes V. buvo labai įsiutęs, agresyvus. Jis šaukė, kad reikia nešti virvę ir jį surišti, kviesti policiją, J. prašė nekviesti policijos. Kai V. apsiramino, jį paleido. Nuėjo į priepirtį, matė, kaip S. pasakė :“jūs čia nepageidaujami išeikite“. Tuomet V. puolė bandydamas kumščiu ir koja suduoti S.. B. susiėmė su V., negali pasakyti, kas ką parvertė ant žemės. Kai V. kėlėsi, B. jį laikė, jis pribėgo, padėjo B. laikyti V.. Po to B. pasitraukė, V. laikė prispaudęs keliais vienas. Kieme danga žvyruota. Abu kartus, kai V. gulėjo ant žemės, jis gulėjo ant pilvo. V. stūmė savo žmoną ir iš karto norėjo įspirti B.. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nepadarė, tik stengėsi sulaikyti V. ( 3 t., b.l. 85-87).

Nors kaltinamieji neprisipažino padarę nusikaltimą, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad į S. B. sodybą atvyko blaivus, gal buvo išgėręs tik vieną stiklinę alaus šienaudamas žolę. Konfliktas prasidėjo, kai D. K. įkyriai sėdosi jam ant kelių ir prievarta į burną grūdo šašlykų gabalėlius. Kai jis ją pastūmė ir ji nukrito, ji šaukė, kad ją užgavo. Negali pasakyti, ar buvo suėmęs D. už rankos, bet ją atstūmė nuo savęs. Tuomet S. B., V. K., dar viena moteris šoko ant jo, kabinosi į atlapus, ištempė iš pirtelės prieangio. Žmona šoko į tarpą, kad sustabdyti konfliktą, jis žmoną pastūmė iš būrio, kad nenukentėtų. Jis pastūmė K., kuris nugriuvo į šiltnamį. Lauke A. B. jam sudavė smūgį į kairę veido pusę, M. B. suėmęs už sprando vertė ant žemės, A. B. sudavė smūgį į dešinę pusę prie ausies. Pargriuvęs ant žemės, gavo smūgį koja, buvo praradęs sąmonę. Kas jam spyrė koja į veidą nežino. Ant veido buvo bato žymė. Po to atsipeikėjo, žmona bandė vestis jį namo. K. smūgių jam nesudavė. Jis žmonos už gerklės nesuėmė ir į sieną nepastūmė. S. B. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, nebandė įspirti, neneigia, kad besigindamas netyčia galėjo suduoti smūgį į veidą V. K.. Kitą dieną jo žmona žinute telefonu gavo atsiprašymą nuo A. B. draugės D. K.. Į medicinos įstaigą jis kreipėsi 2017-09-17 – sekančią dieną, nes manė, kad praeis, pykina nuo alkoholio, tačiau kitą dieną buvo dar blogiau. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinį grindžia tuo, kad prarado atlyginimą, klientams reikėjo grąžinti pinigus, atšaukti užsakymus, dėl sužalojimų jautė skausmą, bijojo prarasti regėjimą, gydymas nebaigtas, ateityje gali būti atliekama titano plokštės dėjimo operacija.

Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. K. sėdosi A. V. ant kelių, jis liepė pasitraukti, ji grūdo šašlykus jam į burną, jis stumtelėjo ją nuo savęs, D. pradėjo rėkti, kad jai laužia ranką. Tuo metu vyrui buvo tvarkomi dantys, sudėti štiftai, gal jam skaudėjo, kai D. į burną grūdo šašlykus. Pamatė, kad vyras paguldytas ant pilvo ant žemės. Kas paguldė jį nematė. Kai jis atsistojo, A. B. spyrė jam į galvą, vyras pargriuvo ant žemės. M. B. 3-4 kartus šokinėjo jam ant nugaros, A. B. spardė į galvą, abu buvo užvirtę ant vyro, užspaudę suklupę ant jo. Mano, kad vyras buvo praradęs sąmonę, atsikėlė kruvinas. Ji vyro rišti virve neprašė, pati prašė kviesti policiją, bet niekas nekvietė. Parėjus namo vyras vėmė, blogai jautėsi, ryte kreipėsi į Kauno klinikas. Vyras tą vakarą buvo pargriautas du kartus. Ant jo veido matėsi bato žymė. D. kitą dieną jai atsiuntė žinutę, kad labai atsiprašo, viskas įvyko per ją ( 1 t., b.l. 59). Jokio pavydo priepuolio iš vyro pusės jos atžvilgiu nebuvo. Ji nematė, kaip vyras trenkė V. K., K. sakė, kad jai trenkė V.. V. K. negynė jos nuo vyro.

Liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. atėjo gerokai išgėręs, tai matėsi iš jo elgesio, buvo linksmas. Laikė savo žmonai už krūtinės. Ji su kitomis moterimis sėdėjo priepirtyje, atėjo D. paimti šašlykų, sakė, kad A. prašė, nes išgėręs nori užkąsti. Po kuri laiko vėl atėjo ir pasakė, kad A. muša J.. Kieme ji pamatė A. V. laikantį J. už kaklo, kita ranka norėjo jai suduoti. Kai ji pasakė, ko ją muši, V. metė J. į sieną, o jai ranka sudavė tiesiai į žandą. Sudavė jai, nes ji užstojo J.. J. prašė vyrų V. guldyti ant žemės, nes kitaip nesusitvarkys. Jos draugas V. Š. paguldė paėmė V. už nugaros, paguldė ant žemės ir paprašė M., kad padėtų jį palaikyti, paprašė atnešti virvę. Jokių smūgių sudavimo V. nematė, negirdėjo. Kai jis atsistojo, S. B. pasakė, kad jie išeitų, V. pasišokinėdamas norėjo B. įspirti, bet nepataikė. Šalia atsirado S. sūnus A. B. , jis nukrito su V. ant žemės. Nematė, kaip jie atsikėlė nuo žemės. D. jai sakė, kad jai skauda pirštus ir kad V. jai užlaužė juos. Tikriausia viskas buvo dėl šašlykų, nes vėliau girdėjo, kad D. dėjo šašlykus jam į burną. S. B. kiemo danga - minkštas žvyras su akmenukais.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sėdėjo ant kelių V., nes nebuvo kur sėstis ir jis pats pasiūlė sėstis ant jo kelių, jis neliepė atsistoti nuo kelių. Ji dėjo jam į burną šašlyką, kai jis griebė už pirštų ir užlaužė. Ji suprato, kad gal užgavo dantenas, nes jis buvo be dantų, dantys buvo tvarkomi. Ji dėjo ledo ant pirštų. Kai užlaužė pirštus, V. atitraukė ją nuo V.. Ji kitoms moterims papasakojo, kas jai nutiko. „Baba“ V. išėjo į lauką, o V. savo žmoną mušė, visi stumdėsi. V. K. kažką jam pasakė, o jis „babai“ kumščiu vieną kartą trenkė. Nuėjo į namus jai ledo atnešti. Kai išėjo, pamatė, kad V. guli ant žemės, J. sakė nešti virvę, nes kitaip jo nenuramins. M. jį laikė prispaudęs. Visi nuėjo į pirtį ir sėdėjo pirtyje. S. pasakė, kad V. eitų namo, jei neis, paskambins policijai. V. šoko ant S. ir norėjo jai įspirti, A. B. nuvertė jį ant žemės ir laikė prispaudęs. M. pribėgo, padėjo laikyti. Rodos pirmą kartą V. pargriovė M. ir jį laikė. Antrą kartą- B.. Pagulė ant pilvo, laikė prispaudę, gal ir keliais, tiksliai neprisimena. Vėliau moterys pasakojo, kad V. stumdė žmoną. Ji parašė žinutę J., atsiprašė, nes galvojo, kad šia tikrai dėl to šašlyko viskas įvyko. Dabar gailisi, kad atsiprašė, todėl, kad jis ją sužalojo, o ne ji V..

Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. pasakė, kad vyrai mušasi, išėjusi į lauką pamatė, kad V. paguldytas ant žemės. V. K. jam sakė :“ko muši savo žmoną?“. Atsimena, kad kaimynas V. trenkė V. kumščiu į veidą. J. V. prašė nekviesti policijos. Po to išgirdo „S., atsargiai“, nes kaimynas ketino jai įspirti. Nebuvo taip, kad kažkas muštųsi. D. skundėsi, kad jai pirštus užlaužė, kas-nesakė. Pirštai jai buvo užlaužti prieš guldymus ant žemės. Vyrai užstojo kaimyno žmoną. Nematė, kaip pagulė. Tas vyras gylėjo ant žemės ramiai prispaustas, atsistojo ir viskas. Š. ji sakė, kad nesikištų ir nedarytų problemų. Kai B. pasakė, kad eitų iš jos kiemo, išgirdo „atsargiai“. V. laikė prie žemės prispaustą A. ir M., sakė, kad apsiramintų, muštynių nebuvo, rodos V. gulėjo ant nugaros. Kito guldymo ant žemės nematė. Jos atmintis sutrikusi, nelabai gerai prisimena.

Liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. atėjo gerokai išgėręs, sakė, kad visą dieną gėrė 0,7 l talpos viskio butelį. Matė, kaip V. užlaužė D. ranką, ji net atsiklaupė, jis sakė, „ko skriaudi mergaitę“, išbėgo V. žmona J., liepė jam nusiraminti. Tada jis J. griebė už gerklės ir prispaudė prie sienos. Tada išbėgo moterys, kas vyko tarp jų ir V., nežino. Jis buvo įstumtas į pirties vidų, nežino, kas vyko lauke. Išgirdo, kaip sudavė V. K., jis pasakė, kad jo moters niekas neskriaus, jam sakė nelysti, nes moterys išsiaiškins. Matė ant žemės ant pilvo gulintį V., jį laikė M., prašė nusiraminti, M. prašė atnešti virvę, nes reikėjo surišti V.. Danga, ant kurios gulėjo V., buvo sutrypta, kieta žemė, buvo rudeninė žolė. V. laikė prie veido kompresą. Antrą kartą pargriauto ant žemės V. nematė. Jis nelaikė prie žemės prispausto V. su kitais, bent jau to neatsimena, buvo streso būsenoje.

2018-10-05 teisiamajame posėdyje akistatos tarp liudytojų V. K. ir V. Š. metu, V. Š. sutiko, kad jis galėjo pargriauti V., to galėjo neprisiminti, nes buvo išgėręs ir streso būsenoje. Jis tvirtina V. K. parodymus.

Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis atėjo pas S. B. į sodybą stipriai išgėręs, svirduliuojantis, su buteliu rankoje. Nukentėjusysis grubiai stumtelėjo savo žmoną, jie išėjo iš pirties. Kas toliau buvo nematė. Atbėgo V. K. su sudaužytu žandu prie jo prisidėjusi šaldytos mėsos. Ji pasakė : „norėjau žmoną užstoti ir gavau į žandą, kodėl tu taip darai, kodėl tu ją muši“. Nežino, ką tyrėją užrašė, ji viską sakė, kaip dabar sako. A. V. norėjo spirti S. B. – buvo užsimojęs įspirti, bėgo link B., ji matė pakeltą koją, bet nematė, ar jis spyrė.

Liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. pas ją į sodybą atėjo labai girtas. Griebė žmonai už krūtinės, dainavo norvegiškai. Kai J. V. apsikabino jos sūnų A. B. ir pasakė, kad „žiūrėk, aš nieko neprarandu“, V. pastūmė žmoną, kad ji pritūpė palei garažą. Antrą kartą vėl ją griebė, V. pasakė „ką darai, kaip su savo žmona elgiesi?“. Tuo tarpu matė, kaip D. K. laikė rankas vandenyje ir pasakė, kad jai V. pirštus užlaužė, bet Š. ją atskyrė. V. atbula ranka kumščiu sudavė V., gal ji neteko sąmonės, nes ją nuo žemės pakėlė V. Š.. V. antrą kartą griebė žmoną. V. Š. griebė iš nugaros V., sakė „prieš mano moterį ranką keli“. J. V. sakė guldyti ant žemės V., nes stovinčio nesutvarkys. Paguldė ant žemės, kas paguldė nematė, M. jį prispaudęs laikė, prašė duoti virvę jį surišti. Žvyras su akmenimis sodybos kieme buvo užpiltas prieš savaitę, akmenys buvo neįsispaudę į žemę. V. nenusiramino, muistėsi. J. V. prašė nekviesti policijos. V. ėjo namo, bet atbėgo ir norėjo įspirti, buvo pakėlęs koją, moterys šaukė, kad ji saugotųsi, ji pajuto oro bangą, nes koja praėjo netoli. Sūnus A. B. atbėgo ir už nugaros paėmė V. už gerklės ir atitraukė. Paguldė V. ant žemės, padėjo M.. V. iš viso buvo paguldytas ant žemės (žvyro) du kartus. V. muistėsi, keikėsi, grasino. Matė, kaip D. verkė, šaldė rankas, sakė, kad V. užlaužė jai pirštus, o Š. ją išvadavo. Matė, kaip Š. paėmė už rankos V., susistumdymo nebuvo.

Liudytoja D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. atnešė šašlykų ir dėjo į burną V., matė, kaip A. V. jai laiko paėmęs už rankos ir pirštus laužia. D. pradėjo verkti, ji guodė D., pasitraukė į šoną, pajuto smūgį į nugarą, pamatė V., nežino, kad ten atsitiko ir kodėl jis atsitrenkė. J. prašė V. eiti namo, jis griebė jai už gerklės, metė ant žemės. V. išėjo ir klausė, kas ten vyksta. Neužilgo grįžo susiėmusi už veido ir pasakė, kad jai už nieką trenkė. Išbėgo pažiūrėti, kas vyksta, pamatė V. ant žemės, M. B. jį laikė. Nematė, kaip jis buvo paguldytas ant žemės. V. gulėjo ramiai, nebandė ištrūkti. Jį paguldyti pasakė J.. Grįžo į priepirtį, toliau kas buvo lauke nematė. A. V. bandė kam nors suduoti, nematė.

Liudytojas K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kalbų girdėjo, kad V. norėjo S. B. įspirti, kad V. buvo paguldytas ant žemės, o J. prašė jį surišti. Girdėjo, kad V. buvo sumušta. Jis buvo nuvirtęs kieme į šiltnamį, bet jo niekas nestūmė.

Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo A. B. nustatyta, kad A. V. patvirtino, kad A. B. kartu su M. B. 2017-09-16 jį sumušė. A. B. nesutiko su nukentėjusiojo duotais parodymais ir savo kaltę neigia. ( 2t., b.l. 16-20).

Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo M. B. nustatyta, kad A. V. patvirtino, kad M. B. kartu su A. B. 2017-09-16 jį sumušė. Muštynių metu M. B. suėmęs ranka už jo sprando parvertė jį ant žemės. M. B. nesutiko su nukentėjusiojo duotais parodymais ir savo kaltę neigia. ( 2t., b.l. 53-57).

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. U. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-09-17 apie 14.05 val. į LSMUL Kauno klinikas kreipėsi A. V., kurį 2017-09-16 apie 23.00 val., sumušė kaimynai ( 1t., b.l. 1).

2018-04-19 įvykio vietos protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas namo, adresu Taikos g. 4, Kulvos k., Kulvos sen., Jonavos r., kiemas. Apžiūros metu nieko nepaimta. Apžiūros metu fotografuota. (b.l. 1 t. 29-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2684/2017(02) nustatyta, kad A. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, odos nubrozdinimai nosyje, sprande, kaklo dešinėje, pakaušio sumušimas, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžio A. V. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-09-16 . Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b.l. 77-78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1524/2018(02) nustatyta, kad A. V. sužalojimų būdingų pačiam griūnant savo svoriu nekonstatuota. Esant sužalojimams veide, labiausiai tikėtina, kad A. V. griuvo aukštielnikas nuo patirtų smūgių į veidą (akis) ir patyrė pakaušio sumušimą (vieną iš dviejų rastų minkštųjų audinių patinimų). Tikėtina, kad odos nubrozdinimas sprande, kaklo dešinėje apatinėje dalyje, nosies kairiame sparnelyje galėjo būti padaryti laikant ar spaudžiant sprandą ranka/koja, o veidui kontaktuojant su plokščiu paviršiumi. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, vienas iš pakaušio sumušimų, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis galėjo būti padaryti spiriant ar smūgiuojant. Dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis negalėjo būti padarytas pargriovus ant žemės. Dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis negalėjo būti padarytas spaudžiant koją A. V. galvą. Vertinant sužalojimus atskirai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, odos nubrozdinimai nosyje, sprande, kaklo dešinėje, pakaušio sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1t.,b.l. 82-83).

Kauno teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos naudai pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 277,00 Eur žalos atlyginimo ( 1t., b.l.40) dėl medicinos paslaugų suteikimo A. V.. Apie bylos nagrinėjimą civiliniam ieškovui pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui ( 3 t., b.l.81 ). Ieškinys įrodytas medicininių dokumentų apskaitos išrašu ( 1t., b.l.42 ), grindžiamas tuo, kad A. V. 2017-09-17- 2017-09-28 Kauno klinikose suteikta gydytojo oftalmonologo, vidaus ligų gydytojo konsultacijos dėl akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimo, suteiktos neurochirurgo ir kitos konsultacijos, tyrimai dėl kitų kaukolės ir veido kaulų lūžių, neurologo konsultacija dėl sukrėtimo, kompiuterinė tomografija, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto sumokėjo 277,00 Eur. Pagal LR CK 6.283 str. 1d., žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. LR CK 6.280 str. numato, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 277,00 Eur žalos atlyginimo ( BPK 115 str. 1d., CK 6.6 str. 3d.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai, nes kaltinamieji nukentėjusiajam A. V. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji neigia smūgių sudavimą nukentėjusiajam, teigia, kad A. V. sudavė V. Š., jie abu buvo nugriuvę, grūmėsi, kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieškinių. Nukentėjusiojo pargriovimai ant žemės padaryti tyčia, neatsargumo teismas nenustatė. Kaltinamųjų versija, kad tokius sužalojimus A. V. galėjo pasidaryti guldomas ant žemės, muistydamasis ar šie sužalojimai jam padaryti trečiųjų asmenų ne S. B. sodyboje, vertintina taip pat kritiškai. Kaltinamųjų gynėjas prašo juos išteisinti, tačiau pateikia argumentus, kad svarstytinas būtinosios ginties klausimas ir jiems turi būti taikomos BK 28 str. nuostatos dėl būtinosios ginties.

Kaltinamieji teigia, kad jie ir V. Š. smurtą prieš A. V. panaudojo – guldė ant žemės ir laikė prispaudę, nes jis smurtavo prieš D. K., J. V., kėsinosi smurtą pavartoti prieš S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nustatyta, kad ir nukentėjusysis ir kaltinamieji bei liudytojai įvykio vakarą vartojo alkoholį ( alų ir stiprius gėrimus). Jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prieštaringi ir nenuoseklūs. Teisiamajame posėdyje A. V. nepatvirtino, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo K. ar V. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. taip pat neigė, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo K. ar V. Š., o smurtą vartojo tik A. B. ir M. B. ( 1 t., b.l. 62-63). A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neparodė, kad jį mušė V. Š., kad jie abu buvo nugriuvę ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji nurodė, kad A. V. stumdėsi su V. Š., buvo nugriuvę, A. V. buvo prispaustas prie žemės, jie taip pat pargriovė ant žemės A. V. ir laikė prispaudę. Liudytojos S. B., V. K. šioje byloje skirtingai nurodo V. Š. dalyvavimą įvykyje – ikiteisminio tyrimo metu neminėjo apie aktyvius V. Š. veiksmus A. V. atžvilgiu. S. B. teisme parodė, kad V. Š. atskyrė D. nuo V., o V. griebė iš nugaros. D. K. teisme parodė, kad V. Š. atitraukė ją nuo A. V. ( 3 t., b.l. 25). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nenurodė, kad V. Š. pirmas pargriovė A. V. ant žemės, teigė nemačiusi, ar A. V. buvo paguldytas ant žemės, nematė, ar jį mušė, kas mušė, ar jis mušė ( 1t., b.l. 138-140), tačiau teisiamajame posėdyje tvirtino apie aktyvius V. Š. veiksmus pirmą kartą pargriaunant ant žemės A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad ji nematė, kaip A. V. buvo paguldytas ant žemės ( pirmą kartą) ( 1t., b.l. 174), tačiau teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad A. V. paguldė ant šono, M. jį laikė prispaudęs ( 3t., b.l.23), tačiau vėl teigia, kad paguldymo momento nematė ( 3 t., b.l. 24).

Kaltinamieji ir liudytojai teigė, kad A. V. iš pavydo smurtavo prieš J. V.. A. V. patvirtino, kad jis išstūmė J. iš besistumdančių tarpo, kad ji nenukentėtų, J. V. parodė, kad vyras ją nestipriai pastūmė. Liudytojai ir kaltinamieji skirtingai liudijo apie smurto, pavartoto prieš J. V., pobūdį : A. B. parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės ir pastūmė į garažo sieną, dar kartą suėmė už gerklės ir užsimojo jai suduoti ( 2t., b.l. 11), M. B. parodė, kad matė, kaip V. buvo suėmęs ant gerklės žmonai ir ją pastūmė, dėl ko ji krito ant žemės ( 2t., b.l. 44). V. K. parodė, kad A. V. laikė už kaklo kaire ranka J., o kitos rankos kumščiu buvo užsimojęs, nepaleisdamas žmonos, jis trenkė V. K. į veidą ( 1t., b.l. 138-140), D. K. parodė, kad A. V. buvo užsimojęs ant žmonos, ją pastūmė ( 1t., b.l. 148-150), V. Š. parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės ir prispaudė ją prie sienos ( 1t., b.l. 159-161, 163-164), S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės ir stūmė ją link pirties, ji vos neatsitrenkė į pirties sieną, ją kažkas sulaikė ( 1t., b.l. 173-175), teisme S. B. parodė, kad A. V. pastūmė žmoną, o ji pritūpė porą metrų palei garažą ( 3t., b.l. 23). D. S. parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės, ją stūmė, ji nugriuvo ant žemės ant nugaros ( 1t.,b.l. 179-181), teisiamajame posėdyje D. S. parodė, kad A. V. griebė J. už gerklės ir metė ant žemės ( 3t., b.l. 27). Tačiau teismas mano, kad ir J. V. gali nutylėti tam tikras aplinkybes apie 2017-09-16 įvykius, nes ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Byloje nėra objektyvų įrodymų apie smurto prieš J. V. panaudojimą, todėl ši aplinkybė neįrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad kai S. B. pasakė V. ir V., kad jie nepageidaujami ir išeitų iš jos sodybos, V. sugriebė žmonai ( nes ji prašė jo ramintis) už gerklės ir nustūmė ją į šoną, J. V. nukrito ant žemės, iš karto po to V. užsimojo, norėdamas spirti ar tuo pačiu metu suduoti ranka S. B. ( 2t., b.l. 54), o toliau jau A. B. jį sulaikė. Šie veiksmai pagal M. B. parodymus visai neatitinka jų padarymo laiko ir sekos – jie nebuvo padaryti vienas po kito, tai prieštarauja ir liudytojų ir A. B. parodymams. S. B. ir V. K., D. S. ir A. B. parodymai skiriasi ir dėl kėsinimosi įspirti S. B.. S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad eidama link namų išgirdo šauksmą „Siga saugokis“, atsisukusi pamatė V., ketinantį jai spirti ar suduoti. V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. B. ėjo link namų, kai A. V. kėsinosi jai įspirti, tuomet ji sušuko „S. saugokis“. D. S., buvusi su kitomis moterimis ir A. B. priepirtyje, nieko negirdėjo. M. B. parodymai apie kiemo apšvietimą tuo metu (tamsu, menkas apšvietimas, maža lemputė prie garažo sienos, šviesa tik priepirtyje -2 t., b.l. 60), S. B. parodymai teisiamajame posėdyje apie kiemo dydį ir blogą apšvietimą ( 3t., b.l. 24), D. S. parodymai teisiamajame posėdyje apie kiemo apšvietimą ( 3t., b.l. 27) rodo, kad A. V. kojos ar rankos pakėlimas, kumščio sugniaužimas negalėjo būti matomas iš priepirčio. Liudytojos ir kaltinamieji parodymus apie A. V. ketinimą įspirti ir suduoti kumščiu S. B. duoda siekdami sušvelninti kaltinamųjų padėtį. Todėl laikytina, kad tikėtinas A. V. pasikėsinimas įspirti koja ir suduoti kumščiu S. B. į nugarą yra kaltinamųjų ir liudytojų iškelta versija. Taip pat nenustatyta, kad dėl smūgio sudavimo V. K. prieš A. V. reikėjo panaudoti jėgą - pargriauti ant žemės bei laikyti. Smūgis, kaip pripažino ir A. V., ir V. K., buvo vienintelis. Po to A. V. neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų ketinimą toliau smurtauti prieš V. K.. Todėl liko tik kviesti policiją, ko niekas nedarė, nors dauguma teigė, kad A. V. buvo „kominis“, agresyvus, labai įniršęs, kėlė grėsmę visų saugumui. Toks A. V. griovimas ant žemės ir mušimas buvo kerštas, o ne būtinoji gintis.

Iš V. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad į pirtį atbėgusi D. moterims pasakė, kad V. muša savo žmoną, jos visos išlėkė į lauką ( 1t., b.l. 138). Tuomet ji pasakė A. V., ko muša žmoną, ir jai pačiai buvo suduota į veidą. Iš D. K. parodymų matyti, kad kai jai buvo užlaužti pirštai, tik V. Š. nustūmė A. V. nuo jos ( 1t., b.l. 149). V. Š. gi parodė, kad jis tik V. paprašė paleisti D., klausė, kodėl jis taip elgiasi, o apsiverkusi D. nubėgo į pirtį ( 1t., b.l. 160). Papildomos apklausos metu V. Š. teigė, kad tik nestipriai pastūmė nuo D. A. V., kuris nei pargriuvo, nei susvyravo ( 1t., b.l. 163). Teisme S. B. parodė, kad D. nuo V. atskyrė, išvadavo Š. ( 3t., b.l. 23-24). Taip pat D. K. pasakė, kad tuojau pat ji nubėgo į pirtį ir kad jai buvo užlaužti pirštai pasakė ten buvusioms V. K., G. Š., I. S., tada visi išbėgo į lauką ( 1t., b.l. 149). Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir D., pamačiusios pastumtą ir nukritusią ant žemės J., nuėjo į pirtelę apie tai pasakyti ten buvusioms moterims ( 1t., b.l. 180), tada V. K. išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Apie tai, kad mušasi vyrai, kad jie, gindami D., pargriovė V. ant žemės, kad Š. stumdosi, grumiasi su V. ir jie griūna ant žemės, D. S. nieko nesakė, nors turėjo tai matyti. Liudytojos D. S. parodymais, kažkoks susistumdymas jau vyko( ji guosdama verkiančią D., pajuto, kad V. atsitrenkė jai į nugarą, ir tik tada V. pamatė smurtaujantį prieš žmoną) iki tol, kol dar nebuvo suduota į veidą V. K., tai rodo, kad viskas vyko ne dėl to, kad V. K. nukentėjo. O jau po A. V. sudavimo V. K. į veidą A. V., D. S. parodymais, buvo paguldytas. Nėra aišku, kodėl V. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tą vakarą apsiverkusios anūkės D. K. nematė ir ji nieko nesakė apie pirštų užlaužimą, niekuo nesiskundė ( 1t., b.l. 139), o apie tai sužinojo tik sekančią dieną 2017-09-17. Teisiamajame posėdyje V. K. parodė, kad ir tą patį vakarą ir sekančią dieną D. sakė, kad jai buvo užlaužti pirštai ( 3t., b.l. 44). Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad matė pirmą kartą ant žemės pargriautą A. V. ( 1t., b.l. 139). Teisiamajame posėdyje V. K. parodė, kad A. V. paguldė ir bandė rišti V. Š., o M. B. padėjo laikyti prispaustą ( 3t., b.l. 44). Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad D. atbėgo į pirtį ir pasakė, kad lauke vyrai mušasi, pamatė lauke ant žemės A. B. ir M. B. laikomą prispaustą A. V. ( 1t., b.l. 154), o ne - A. V. muša savo žmoną, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė V. K. ( 3t., b.l. 44). G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino kaip ir V. K., kad D., atėjusi į pirtį, skųstųsi dėl užlaužtų pirštų ar būtų apsiverkusi ( 1t., b.l. 154), o apie tai sužinojo tik vėliau, nors D. K. parodė, kad tuojau pat po pirštų užlaužimo ji atbėgo į pirtį ir visoms, tame tarpe ir G. Š. pasakė, ką padarė kaimynas.

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nei kad A. V. jau atėjo į svečius girtas, nei, kad matė verkiančią D., kuri skundėsi rankos užlaužimu, tik girdėjo tai vėliau, kaip ir girdėjo vėliau apie A. V. ketinimą įspirti S. B., lauke buvo tamsu, iš pirtelės lango nieko nesimatė ( 1t.,b.l. 168-169). Tačiau teisiamajame posėdyje I. S. parodė, kad A. V. atėjo labai girtas, pirtyje A. V. grubiai stumtelėjo žmoną, jie išėjo iš pirtelės, po to atbėgo su sumuštu veidu V. K., nes ji užstojo J., matė, kaip V. buvo pasiruošęs bėgti, kėlė koją, norėjo įspirti S. B. ( 3t., b.l. 22). A. V. vartojamą smurtą žmonos atžvilgiu pirtelėje niekas daugiau neparodė, nors pirtyje, be I. S., buvo daugiau moterų. Savo parodymų prieštaringumo priežasties liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje nepagrindė, teigė viską, ką sako teisme, sakė ir tyrėjai, tačiau jos apklausos protokole jokių pastabų nepareikšta. Šios liudytojos parodymai nepatikimi.

Liudytojai ( S. B., D. S.), kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje akcentavo, kad A. V., gulėdamas ant žemės, muistėsi, keikėsi, spardėsi, trankė galvą į žemę, galvą ant žvyro sukinėjo. Tačiau liudytoja G. Š. parodė, kad jis gulėjo ramus, nespurdėjo, nešaukė, nieko nesakė ( 1t., b.l. 154).