- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- 1-2728-722/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Kaltinamasis
- M. B., A. B.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis, Edvardas Algirdas Žalnerauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "Dinapolis" suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.,
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis AB "Achema" operatorium, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1999-02-18, teistumas išnykęs, 2011-04-19 prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 61-1-01274-10 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 2d., 3p. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2017-09-16 apie 23.00 val., namo kieme, esančio adresu Taikos g. 4, Kulvos k., Kulvos sen., Jonavos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B., tarpusavio konflikto metu, M. B. tyčia sudavus smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, o tuo metu jis (A. B.) tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, iškarto po to M. B. ranka sulenkta per alkūnę, apkabinus nukentėjusiojo A. V. kaklą ir verčiant jį ant žemės, o tuo metu jis (A. B.) tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvą, po ko M. B. parvertus nukentėjusįjį ant žemės ir bendrais veiksmais su M. B., rankomis ir kojomis spaudė jį prie žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką bendrais veiksmais su M. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., suduodant smūgius kojomis nukentėjusiajam į galvą, bet ne mažiau kaip dešimt smūgių, taip bendrais veiksmais su M. B. padarė nukentėjusiajam A. V. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvas po abiejų akių obuolio junginėmis, odos nubrozdinimus nosyje, sprande, kaklo dešinėje, pakaušio sumušimą, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžio A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
M. B. 2017-09-16 apie 23.00 val., namo kieme, esančio adresu Taikos g. 4, Kulvos k., Kulvos sen., Jonavos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., tarpusavio konflikto metu, jis (M. B.) tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, o tuo metu A. B. tyčia sudavus smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, iškarto po to jis (M. B.) ranka sulenkta per alkūnę, apkabino nukentėjusiojo A. V. kaklą ir vertė jį ant žemės, o tuo metu A. B. tyčia sudavus smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvą, po ko jis (M. B.) pavertė nukentėjusįjį ant žemės ir bendrais veiksmais su A. B. rankomis ir kojomis spaudė jį prie žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką bendrais veiksmais su A. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., suduodant smūgius kojomis nukentėjusiajam į galvą, bet ne mažiau kaip dešimt smūgių, taip bendrais veiksmais su A. B. padarė nukentėjusiajam A. V. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvas po abiejų akių obuolio junginėmis, odos nubrozdinimus nosyje, sprande, kaklo dešinėje, pakaušio sumušimą, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžio A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. V. į S. B. sodybą atėjo neblaivus, svirduliavo, jo tonas buvo pakeltas. Po kiek laiko atėjo verkdama D. ir pasakė, kad V. užlaužė jai pirštus. Jis atėjo prie V., J. V. pasakė, kad ji nieko nepraras ir įsikibo į parankę jam ( B.). V. griebė J. už gerklės ir stūmė į sieną, užsimojo trenkti, iš priepirčio išbėgo V. ir kitos moterys. V. pasakė : „kam savo moterį muši?“. V. atstūmė J. ir dešine ranka trenkė V. į veidą. Š. tuo metu susistumdė su V., grūmėsi, V. buvo suklupęs. M. B. bandė juos išskirti. Š. su V. buvo nugriuvę ant žemės, M. padėjo V. laikyti, laikė keliais prispaudęs. Jis pagrindė laikė vienas. J. sakė, kad prieš ateinant čia, V. išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio. Ji prašė nekviesti policijos. V. gulėjo ant žemės veidu į žemę, ant pilvo, buvo agresyvus, muistėsi. Mama S. B. pasakė, kad V. išeitų, jie čia nepageidaujami, tada V. greitu žingsniu artėjo prie mamos, norėdamas jai įspirti į nugarą, tada jis pribėgo ir iš už nugaros V. vertė ant savęs, V. nukrito ant jo, tačiau pavyko jį apversti ir prispausti prie žemės. M. padėjo jį laikyti. Danga, ant kurios gulėjo V. – žvyras. Jokių smūgių niekas V. nesudavė. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs, nepasakytų, kad buvo apsvaigęs, viską prisimena, jeigu ir nebūtų apsvaigęs, būtų tą patį daręs. Gal V. kažkur pats apsidaužė. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nepadarė ( 3 t., b.l. 84-85).
Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. atėjo į B. sodybą jau gerokai išgėręs, svirduliavo, pokalbio metu gyrėsi, kad išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio. Po kurio laiko išgirdo, kaip D. sušuko :“paleisk, skauda“. D. pasakė, kad V. jai užlaužė pirštus, nesakė, dėl ko. J. V. pasakė :„einam namo“. Viskas greit įvyko, pasigirdo V. klyksmas „jis man sudavė“, Š. pasakė : „mano moters niekas nemuš“. V. Š. su V. besistumdydami nugriuvo ant žemės, Š. atsistojo, o jis V. laikė užgulęs ir prašė nusiraminti, nes V. buvo labai įsiutęs, agresyvus. Jis šaukė, kad reikia nešti virvę ir jį surišti, kviesti policiją, J. prašė nekviesti policijos. Kai V. apsiramino, jį paleido. Nuėjo į priepirtį, matė, kaip S. pasakė :“jūs čia nepageidaujami išeikite“. Tuomet V. puolė bandydamas kumščiu ir koja suduoti S.. B. susiėmė su V., negali pasakyti, kas ką parvertė ant žemės. Kai V. kėlėsi, B. jį laikė, jis pribėgo, padėjo B. laikyti V.. Po to B. pasitraukė, V. laikė prispaudęs keliais vienas. Kieme danga žvyruota. Abu kartus, kai V. gulėjo ant žemės, jis gulėjo ant pilvo. V. stūmė savo žmoną ir iš karto norėjo įspirti B.. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nepadarė, tik stengėsi sulaikyti V. ( 3 t., b.l. 85-87).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji neprisipažino padarę nusikaltimą, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad į S. B. sodybą atvyko blaivus, gal buvo išgėręs tik vieną stiklinę alaus šienaudamas žolę. Konfliktas prasidėjo, kai D. K. įkyriai sėdosi jam ant kelių ir prievarta į burną grūdo šašlykų gabalėlius. Kai jis ją pastūmė ir ji nukrito, ji šaukė, kad ją užgavo. Negali pasakyti, ar buvo suėmęs D. už rankos, bet ją atstūmė nuo savęs. Tuomet S. B., V. K., dar viena moteris šoko ant jo, kabinosi į atlapus, ištempė iš pirtelės prieangio. Žmona šoko į tarpą, kad sustabdyti konfliktą, jis žmoną pastūmė iš būrio, kad nenukentėtų. Jis pastūmė K., kuris nugriuvo į šiltnamį. Lauke A. B. jam sudavė smūgį į kairę veido pusę, M. B. suėmęs už sprando vertė ant žemės, A. B. sudavė smūgį į dešinę pusę prie ausies. Pargriuvęs ant žemės, gavo smūgį koja, buvo praradęs sąmonę. Kas jam spyrė koja į veidą nežino. Ant veido buvo bato žymė. Po to atsipeikėjo, žmona bandė vestis jį namo. K. smūgių jam nesudavė. Jis žmonos už gerklės nesuėmė ir į sieną nepastūmė. S. B. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, nebandė įspirti, neneigia, kad besigindamas netyčia galėjo suduoti smūgį į veidą V. K.. Kitą dieną jo žmona žinute telefonu gavo atsiprašymą nuo A. B. draugės D. K.. Į medicinos įstaigą jis kreipėsi 2017-09-17 – sekančią dieną, nes manė, kad praeis, pykina nuo alkoholio, tačiau kitą dieną buvo dar blogiau. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinį grindžia tuo, kad prarado atlyginimą, klientams reikėjo grąžinti pinigus, atšaukti užsakymus, dėl sužalojimų jautė skausmą, bijojo prarasti regėjimą, gydymas nebaigtas, ateityje gali būti atliekama titano plokštės dėjimo operacija.
Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. K. sėdosi A. V. ant kelių, jis liepė pasitraukti, ji grūdo šašlykus jam į burną, jis stumtelėjo ją nuo savęs, D. pradėjo rėkti, kad jai laužia ranką. Tuo metu vyrui buvo tvarkomi dantys, sudėti štiftai, gal jam skaudėjo, kai D. į burną grūdo šašlykus. Pamatė, kad vyras paguldytas ant pilvo ant žemės. Kas paguldė jį nematė. Kai jis atsistojo, A. B. spyrė jam į galvą, vyras pargriuvo ant žemės. M. B. 3-4 kartus šokinėjo jam ant nugaros, A. B. spardė į galvą, abu buvo užvirtę ant vyro, užspaudę suklupę ant jo. Mano, kad vyras buvo praradęs sąmonę, atsikėlė kruvinas. Ji vyro rišti virve neprašė, pati prašė kviesti policiją, bet niekas nekvietė. Parėjus namo vyras vėmė, blogai jautėsi, ryte kreipėsi į Kauno klinikas. Vyras tą vakarą buvo pargriautas du kartus. Ant jo veido matėsi bato žymė. D. kitą dieną jai atsiuntė žinutę, kad labai atsiprašo, viskas įvyko per ją ( 1 t., b.l. 59). Jokio pavydo priepuolio iš vyro pusės jos atžvilgiu nebuvo. Ji nematė, kaip vyras trenkė V. K., K. sakė, kad jai trenkė V.. V. K. negynė jos nuo vyro.
Liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. atėjo gerokai išgėręs, tai matėsi iš jo elgesio, buvo linksmas. Laikė savo žmonai už krūtinės. Ji su kitomis moterimis sėdėjo priepirtyje, atėjo D. paimti šašlykų, sakė, kad A. prašė, nes išgėręs nori užkąsti. Po kuri laiko vėl atėjo ir pasakė, kad A. muša J.. Kieme ji pamatė A. V. laikantį J. už kaklo, kita ranka norėjo jai suduoti. Kai ji pasakė, ko ją muši, V. metė J. į sieną, o jai ranka sudavė tiesiai į žandą. Sudavė jai, nes ji užstojo J.. J. prašė vyrų V. guldyti ant žemės, nes kitaip nesusitvarkys. Jos draugas V. Š. paguldė paėmė V. už nugaros, paguldė ant žemės ir paprašė M., kad padėtų jį palaikyti, paprašė atnešti virvę. Jokių smūgių sudavimo V. nematė, negirdėjo. Kai jis atsistojo, S. B. pasakė, kad jie išeitų, V. pasišokinėdamas norėjo B. įspirti, bet nepataikė. Šalia atsirado S. sūnus A. B. , jis nukrito su V. ant žemės. Nematė, kaip jie atsikėlė nuo žemės. D. jai sakė, kad jai skauda pirštus ir kad V. jai užlaužė juos. Tikriausia viskas buvo dėl šašlykų, nes vėliau girdėjo, kad D. dėjo šašlykus jam į burną. S. B. kiemo danga - minkštas žvyras su akmenukais.
Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sėdėjo ant kelių V., nes nebuvo kur sėstis ir jis pats pasiūlė sėstis ant jo kelių, jis neliepė atsistoti nuo kelių. Ji dėjo jam į burną šašlyką, kai jis griebė už pirštų ir užlaužė. Ji suprato, kad gal užgavo dantenas, nes jis buvo be dantų, dantys buvo tvarkomi. Ji dėjo ledo ant pirštų. Kai užlaužė pirštus, V. atitraukė ją nuo V.. Ji kitoms moterims papasakojo, kas jai nutiko. „Baba“ V. išėjo į lauką, o V. savo žmoną mušė, visi stumdėsi. V. K. kažką jam pasakė, o jis „babai“ kumščiu vieną kartą trenkė. Nuėjo į namus jai ledo atnešti. Kai išėjo, pamatė, kad V. guli ant žemės, J. sakė nešti virvę, nes kitaip jo nenuramins. M. jį laikė prispaudęs. Visi nuėjo į pirtį ir sėdėjo pirtyje. S. pasakė, kad V. eitų namo, jei neis, paskambins policijai. V. šoko ant S. ir norėjo jai įspirti, A. B. nuvertė jį ant žemės ir laikė prispaudęs. M. pribėgo, padėjo laikyti. Rodos pirmą kartą V. pargriovė M. ir jį laikė. Antrą kartą- B.. Pagulė ant pilvo, laikė prispaudę, gal ir keliais, tiksliai neprisimena. Vėliau moterys pasakojo, kad V. stumdė žmoną. Ji parašė žinutę J., atsiprašė, nes galvojo, kad šia tikrai dėl to šašlyko viskas įvyko. Dabar gailisi, kad atsiprašė, todėl, kad jis ją sužalojo, o ne ji V..
Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. pasakė, kad vyrai mušasi, išėjusi į lauką pamatė, kad V. paguldytas ant žemės. V. K. jam sakė :“ko muši savo žmoną?“. Atsimena, kad kaimynas V. trenkė V. kumščiu į veidą. J. V. prašė nekviesti policijos. Po to išgirdo „S., atsargiai“, nes kaimynas ketino jai įspirti. Nebuvo taip, kad kažkas muštųsi. D. skundėsi, kad jai pirštus užlaužė, kas-nesakė. Pirštai jai buvo užlaužti prieš guldymus ant žemės. Vyrai užstojo kaimyno žmoną. Nematė, kaip pagulė. Tas vyras gylėjo ant žemės ramiai prispaustas, atsistojo ir viskas. Š. ji sakė, kad nesikištų ir nedarytų problemų. Kai B. pasakė, kad eitų iš jos kiemo, išgirdo „atsargiai“. V. laikė prie žemės prispaustą A. ir M., sakė, kad apsiramintų, muštynių nebuvo, rodos V. gulėjo ant nugaros. Kito guldymo ant žemės nematė. Jos atmintis sutrikusi, nelabai gerai prisimena.
Liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. atėjo gerokai išgėręs, sakė, kad visą dieną gėrė 0,7 l talpos viskio butelį. Matė, kaip V. užlaužė D. ranką, ji net atsiklaupė, jis sakė, „ko skriaudi mergaitę“, išbėgo V. žmona J., liepė jam nusiraminti. Tada jis J. griebė už gerklės ir prispaudė prie sienos. Tada išbėgo moterys, kas vyko tarp jų ir V., nežino. Jis buvo įstumtas į pirties vidų, nežino, kas vyko lauke. Išgirdo, kaip sudavė V. K., jis pasakė, kad jo moters niekas neskriaus, jam sakė nelysti, nes moterys išsiaiškins. Matė ant žemės ant pilvo gulintį V., jį laikė M., prašė nusiraminti, M. prašė atnešti virvę, nes reikėjo surišti V.. Danga, ant kurios gulėjo V., buvo sutrypta, kieta žemė, buvo rudeninė žolė. V. laikė prie veido kompresą. Antrą kartą pargriauto ant žemės V. nematė. Jis nelaikė prie žemės prispausto V. su kitais, bent jau to neatsimena, buvo streso būsenoje.
2018-10-05 teisiamajame posėdyje akistatos tarp liudytojų V. K. ir V. Š. metu, V. Š. sutiko, kad jis galėjo pargriauti V., to galėjo neprisiminti, nes buvo išgėręs ir streso būsenoje. Jis tvirtina V. K. parodymus.
Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis atėjo pas S. B. į sodybą stipriai išgėręs, svirduliuojantis, su buteliu rankoje. Nukentėjusysis grubiai stumtelėjo savo žmoną, jie išėjo iš pirties. Kas toliau buvo nematė. Atbėgo V. K. su sudaužytu žandu prie jo prisidėjusi šaldytos mėsos. Ji pasakė : „norėjau žmoną užstoti ir gavau į žandą, kodėl tu taip darai, kodėl tu ją muši“. Nežino, ką tyrėją užrašė, ji viską sakė, kaip dabar sako. A. V. norėjo spirti S. B. – buvo užsimojęs įspirti, bėgo link B., ji matė pakeltą koją, bet nematė, ar jis spyrė.
Liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. pas ją į sodybą atėjo labai girtas. Griebė žmonai už krūtinės, dainavo norvegiškai. Kai J. V. apsikabino jos sūnų A. B. ir pasakė, kad „žiūrėk, aš nieko neprarandu“, V. pastūmė žmoną, kad ji pritūpė palei garažą. Antrą kartą vėl ją griebė, V. pasakė „ką darai, kaip su savo žmona elgiesi?“. Tuo tarpu matė, kaip D. K. laikė rankas vandenyje ir pasakė, kad jai V. pirštus užlaužė, bet Š. ją atskyrė. V. atbula ranka kumščiu sudavė V., gal ji neteko sąmonės, nes ją nuo žemės pakėlė V. Š.. V. antrą kartą griebė žmoną. V. Š. griebė iš nugaros V., sakė „prieš mano moterį ranką keli“. J. V. sakė guldyti ant žemės V., nes stovinčio nesutvarkys. Paguldė ant žemės, kas paguldė nematė, M. jį prispaudęs laikė, prašė duoti virvę jį surišti. Žvyras su akmenimis sodybos kieme buvo užpiltas prieš savaitę, akmenys buvo neįsispaudę į žemę. V. nenusiramino, muistėsi. J. V. prašė nekviesti policijos. V. ėjo namo, bet atbėgo ir norėjo įspirti, buvo pakėlęs koją, moterys šaukė, kad ji saugotųsi, ji pajuto oro bangą, nes koja praėjo netoli. Sūnus A. B. atbėgo ir už nugaros paėmė V. už gerklės ir atitraukė. Paguldė V. ant žemės, padėjo M.. V. iš viso buvo paguldytas ant žemės (žvyro) du kartus. V. muistėsi, keikėsi, grasino. Matė, kaip D. verkė, šaldė rankas, sakė, kad V. užlaužė jai pirštus, o Š. ją išvadavo. Matė, kaip Š. paėmė už rankos V., susistumdymo nebuvo.
Liudytoja D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. atnešė šašlykų ir dėjo į burną V., matė, kaip A. V. jai laiko paėmęs už rankos ir pirštus laužia. D. pradėjo verkti, ji guodė D., pasitraukė į šoną, pajuto smūgį į nugarą, pamatė V., nežino, kad ten atsitiko ir kodėl jis atsitrenkė. J. prašė V. eiti namo, jis griebė jai už gerklės, metė ant žemės. V. išėjo ir klausė, kas ten vyksta. Neužilgo grįžo susiėmusi už veido ir pasakė, kad jai už nieką trenkė. Išbėgo pažiūrėti, kas vyksta, pamatė V. ant žemės, M. B. jį laikė. Nematė, kaip jis buvo paguldytas ant žemės. V. gulėjo ramiai, nebandė ištrūkti. Jį paguldyti pasakė J.. Grįžo į priepirtį, toliau kas buvo lauke nematė. A. V. bandė kam nors suduoti, nematė.
Liudytojas K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kalbų girdėjo, kad V. norėjo S. B. įspirti, kad V. buvo paguldytas ant žemės, o J. prašė jį surišti. Girdėjo, kad V. buvo sumušta. Jis buvo nuvirtęs kieme į šiltnamį, bet jo niekas nestūmė.
Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo A. B. nustatyta, kad A. V. patvirtino, kad A. B. kartu su M. B. 2017-09-16 jį sumušė. A. B. nesutiko su nukentėjusiojo duotais parodymais ir savo kaltę neigia. ( 2t., b.l. 16-20).
Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo M. B. nustatyta, kad A. V. patvirtino, kad M. B. kartu su A. B. 2017-09-16 jį sumušė. Muštynių metu M. B. suėmęs ranka už jo sprando parvertė jį ant žemės. M. B. nesutiko su nukentėjusiojo duotais parodymais ir savo kaltę neigia. ( 2t., b.l. 53-57).
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. U. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-09-17 apie 14.05 val. į LSMUL Kauno klinikas kreipėsi A. V., kurį 2017-09-16 apie 23.00 val., sumušė kaimynai ( 1t., b.l. 1).
2018-04-19 įvykio vietos protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas namo, adresu Taikos g. 4, Kulvos k., Kulvos sen., Jonavos r., kiemas. Apžiūros metu nieko nepaimta. Apžiūros metu fotografuota. (b.l. 1 t. 29-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2684/2017(02) nustatyta, kad A. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, odos nubrozdinimai nosyje, sprande, kaklo dešinėje, pakaušio sumušimas, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžio A. V. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-09-16 . Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b.l. 77-78).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1524/2018(02) nustatyta, kad A. V. sužalojimų būdingų pačiam griūnant savo svoriu nekonstatuota. Esant sužalojimams veide, labiausiai tikėtina, kad A. V. griuvo aukštielnikas nuo patirtų smūgių į veidą (akis) ir patyrė pakaušio sumušimą (vieną iš dviejų rastų minkštųjų audinių patinimų). Tikėtina, kad odos nubrozdinimas sprande, kaklo dešinėje apatinėje dalyje, nosies kairiame sparnelyje galėjo būti padaryti laikant ar spaudžiant sprandą ranka/koja, o veidui kontaktuojant su plokščiu paviršiumi. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, vienas iš pakaušio sumušimų, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis galėjo būti padaryti spiriant ar smūgiuojant. Dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis negalėjo būti padarytas pargriovus ant žemės. Dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis negalėjo būti padarytas spaudžiant koją A. V. galvą. Vertinant sužalojimus atskirai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje abipus, kairio skruosto-smilkinio srityje, kraujosruvos po abiejų akių obuolio junginėmis, odos nubrozdinimai nosyje, sprande, kaklo dešinėje, pakaušio sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1t.,b.l. 82-83).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertės S. B. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad tvirtina savo išvadą. A. V. sužalojimas – akiduobės vidinės sienelės lūžis galėjo atsirasti tik nuo smūgių. Griūnant, muistantis ar spaudžiant galvą prie kažkokio paviršiaus – šiuo atveju žvyro, toks sužalojimas negali atsirasti, nes pirmiausia su paviršiumi kontaktuotų atsikišusios veido dalys ir ant jų būtų nubrozdijimų, žaizdų ( 3 t., b.l. 87-88).
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 6880 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo( 3t., b.l. 6-7, 8). Ieškinys įrodinėjamas A. V. medicininiais dokumentais, esančiais byloje ( 1t., b.l.87-102, 106-126), papildomai teismui pateiktais dokumentais – pažyma apie A. V. negautą atlyginimą, darbo sutartimi, pranešimais apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, valiutos kursu, medicininiais dokumentais, 2018-10-04 pažyma ( 3t., b.l.17-19, 58-63, 64-69, 70-72, 73-74). Ieškinį nukentėjusysis grindžia tuo, kad jis buvo sumuštas, patyrė stresą dėl baimės prarasti regėjimą, nepatogumų, fizinį skausmą, teko gydytis, buvo nedarbingas, negavo darbo užmokesčio už 40 dienų. Dėl sužalojimų apie pusantro mėnesio negalėjo pasirodyti viešoje vietoje, vairuoti. Pablogėjo gyvenimo kokybė. Byloje nukentėjusysis nenurodė, kokią ligos pašalpą jis gavo. Tokios pašalpos suma minusuojama iš prašomos priteisti netektų pajamų sumos. Nukentėjusysis dirba Norvegijoje ir joje draudžiamas. Viešai skelbiamais duomenimis, ligos pašalpa Norvegijoje mokama darbuotojui ( moka darbdavys, po to - NAV įstaigos skyrius), kuris dėl ligos ar traumos negali dirbti. Byloje matyti, kad A. V. išduoti nedarbingumo pažymėjimai ( 3 t., b.l. 58-63), tačiau VSDFV Kauno skyrius pranešė, kad A. V. nėra pateikęs prašymo skirti ligos išmoką, todėl civilinio ieškinio neturi pagrindo reikšti ( 1 t., b.l. 37). A. V. civilinio ieškinio turtinės žalos dalyje negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos. Todėl nukentėjusiajam pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, tačiau klausimas dėl jo dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 2d.).
Kauno teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos naudai pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 277,00 Eur žalos atlyginimo ( 1t., b.l.40) dėl medicinos paslaugų suteikimo A. V.. Apie bylos nagrinėjimą civiliniam ieškovui pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui ( 3 t., b.l.81 ). Ieškinys įrodytas medicininių dokumentų apskaitos išrašu ( 1t., b.l.42 ), grindžiamas tuo, kad A. V. 2017-09-17- 2017-09-28 Kauno klinikose suteikta gydytojo oftalmonologo, vidaus ligų gydytojo konsultacijos dėl akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimo, suteiktos neurochirurgo ir kitos konsultacijos, tyrimai dėl kitų kaukolės ir veido kaulų lūžių, neurologo konsultacija dėl sukrėtimo, kompiuterinė tomografija, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto sumokėjo 277,00 Eur. Pagal LR CK 6.283 str. 1d., žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. LR CK 6.280 str. numato, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 277,00 Eur žalos atlyginimo ( BPK 115 str. 1d., CK 6.6 str. 3d.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai, nes kaltinamieji nukentėjusiajam A. V. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji neigia smūgių sudavimą nukentėjusiajam, teigia, kad A. V. sudavė V. Š., jie abu buvo nugriuvę, grūmėsi, kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieškinių. Nukentėjusiojo pargriovimai ant žemės padaryti tyčia, neatsargumo teismas nenustatė. Kaltinamųjų versija, kad tokius sužalojimus A. V. galėjo pasidaryti guldomas ant žemės, muistydamasis ar šie sužalojimai jam padaryti trečiųjų asmenų ne S. B. sodyboje, vertintina taip pat kritiškai. Kaltinamųjų gynėjas prašo juos išteisinti, tačiau pateikia argumentus, kad svarstytinas būtinosios ginties klausimas ir jiems turi būti taikomos BK 28 str. nuostatos dėl būtinosios ginties.
Kaltinamieji teigia, kad jie ir V. Š. smurtą prieš A. V. panaudojo – guldė ant žemės ir laikė prispaudę, nes jis smurtavo prieš D. K., J. V., kėsinosi smurtą pavartoti prieš S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nustatyta, kad ir nukentėjusysis ir kaltinamieji bei liudytojai įvykio vakarą vartojo alkoholį ( alų ir stiprius gėrimus). Jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prieštaringi ir nenuoseklūs. Teisiamajame posėdyje A. V. nepatvirtino, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo K. ar V. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. taip pat neigė, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo K. ar V. Š., o smurtą vartojo tik A. B. ir M. B. ( 1 t., b.l. 62-63). A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neparodė, kad jį mušė V. Š., kad jie abu buvo nugriuvę ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji nurodė, kad A. V. stumdėsi su V. Š., buvo nugriuvę, A. V. buvo prispaustas prie žemės, jie taip pat pargriovė ant žemės A. V. ir laikė prispaudę. Liudytojos S. B., V. K. šioje byloje skirtingai nurodo V. Š. dalyvavimą įvykyje – ikiteisminio tyrimo metu neminėjo apie aktyvius V. Š. veiksmus A. V. atžvilgiu. S. B. teisme parodė, kad V. Š. atskyrė D. nuo V., o V. griebė iš nugaros. D. K. teisme parodė, kad V. Š. atitraukė ją nuo A. V. ( 3 t., b.l. 25). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nenurodė, kad V. Š. pirmas pargriovė A. V. ant žemės, teigė nemačiusi, ar A. V. buvo paguldytas ant žemės, nematė, ar jį mušė, kas mušė, ar jis mušė ( 1t., b.l. 138-140), tačiau teisiamajame posėdyje tvirtino apie aktyvius V. Š. veiksmus pirmą kartą pargriaunant ant žemės A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad ji nematė, kaip A. V. buvo paguldytas ant žemės ( pirmą kartą) ( 1t., b.l. 174), tačiau teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad A. V. paguldė ant šono, M. jį laikė prispaudęs ( 3t., b.l.23), tačiau vėl teigia, kad paguldymo momento nematė ( 3 t., b.l. 24).
Liudytojos I. S., G. Š., V. Š., V. K. teisiamajame posėdyje davė detalesnius, išsamesnius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, apklausti neužilgo po įvykio. Teismas mano, kad liudytojai iki teisiamojo posėdžio aptarė įvykį, papasakojo kiekvienas ką matė, ką girdėjo, parodymai tapo panašūs į kitų liudytojų parodymus. Visi liudytojai, išskyrus J. V., yra artimi kaltinamųjų šeimos nariai arba draugai. Todėl, pvz. I. S., V. K. ikiteisminio tyrimo metu neminėjusios, kad A. V. atėjo į S. B. sodybą gerokai išgėręs, teisiamajame posėdyje tą tvirtino, nors nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio ir jų apklausos praėjo daug laiko. Kaltinamieji ir liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. į sodybą atėjo nedraugiškai nusiteikęs, D. K. – priešingai – kad draugiškai nusiteikęs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, kad jis buvo pargriautas ant žemės vieną kartą. Liudytojos J. V., kaltinamųjų, kitų liudytojų parodymai dėl A. V. pargriovimo/guldymo ant žemės du kartus sutampa. Todėl teismas mano, kad V. V. ant žemės buvo pagriautas du kartus, o dėl girtumo galėjo neprisiminti visų įvykio aplinkybių.
Dėl smurto panaudojimo prieš J. V.
Kaltinamieji ir liudytojai teigė, kad A. V. iš pavydo smurtavo prieš J. V.. A. V. patvirtino, kad jis išstūmė J. iš besistumdančių tarpo, kad ji nenukentėtų, J. V. parodė, kad vyras ją nestipriai pastūmė. Liudytojai ir kaltinamieji skirtingai liudijo apie smurto, pavartoto prieš J. V., pobūdį : A. B. parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės ir pastūmė į garažo sieną, dar kartą suėmė už gerklės ir užsimojo jai suduoti ( 2t., b.l. 11), M. B. parodė, kad matė, kaip V. buvo suėmęs ant gerklės žmonai ir ją pastūmė, dėl ko ji krito ant žemės ( 2t., b.l. 44). V. K. parodė, kad A. V. laikė už kaklo kaire ranka J., o kitos rankos kumščiu buvo užsimojęs, nepaleisdamas žmonos, jis trenkė V. K. į veidą ( 1t., b.l. 138-140), D. K. parodė, kad A. V. buvo užsimojęs ant žmonos, ją pastūmė ( 1t., b.l. 148-150), V. Š. parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės ir prispaudė ją prie sienos ( 1t., b.l. 159-161, 163-164), S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės ir stūmė ją link pirties, ji vos neatsitrenkė į pirties sieną, ją kažkas sulaikė ( 1t., b.l. 173-175), teisme S. B. parodė, kad A. V. pastūmė žmoną, o ji pritūpė porą metrų palei garažą ( 3t., b.l. 23). D. S. parodė, kad A. V. suėmė J. už gerklės, ją stūmė, ji nugriuvo ant žemės ant nugaros ( 1t.,b.l. 179-181), teisiamajame posėdyje D. S. parodė, kad A. V. griebė J. už gerklės ir metė ant žemės ( 3t., b.l. 27). Tačiau teismas mano, kad ir J. V. gali nutylėti tam tikras aplinkybes apie 2017-09-16 įvykius, nes ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Byloje nėra objektyvų įrodymų apie smurto prieš J. V. panaudojimą, todėl ši aplinkybė neįrodyta.
Dėl pasikėsinimo įspirti ar suduoti ranka S. B..
Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad kai S. B. pasakė V. ir V., kad jie nepageidaujami ir išeitų iš jos sodybos, V. sugriebė žmonai ( nes ji prašė jo ramintis) už gerklės ir nustūmė ją į šoną, J. V. nukrito ant žemės, iš karto po to V. užsimojo, norėdamas spirti ar tuo pačiu metu suduoti ranka S. B. ( 2t., b.l. 54), o toliau jau A. B. jį sulaikė. Šie veiksmai pagal M. B. parodymus visai neatitinka jų padarymo laiko ir sekos – jie nebuvo padaryti vienas po kito, tai prieštarauja ir liudytojų ir A. B. parodymams. S. B. ir V. K., D. S. ir A. B. parodymai skiriasi ir dėl kėsinimosi įspirti S. B.. S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad eidama link namų išgirdo šauksmą „Siga saugokis“, atsisukusi pamatė V., ketinantį jai spirti ar suduoti. V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. B. ėjo link namų, kai A. V. kėsinosi jai įspirti, tuomet ji sušuko „S. saugokis“. D. S., buvusi su kitomis moterimis ir A. B. priepirtyje, nieko negirdėjo. M. B. parodymai apie kiemo apšvietimą tuo metu (tamsu, menkas apšvietimas, maža lemputė prie garažo sienos, šviesa tik priepirtyje -2 t., b.l. 60), S. B. parodymai teisiamajame posėdyje apie kiemo dydį ir blogą apšvietimą ( 3t., b.l. 24), D. S. parodymai teisiamajame posėdyje apie kiemo apšvietimą ( 3t., b.l. 27) rodo, kad A. V. kojos ar rankos pakėlimas, kumščio sugniaužimas negalėjo būti matomas iš priepirčio. Liudytojos ir kaltinamieji parodymus apie A. V. ketinimą įspirti ir suduoti kumščiu S. B. duoda siekdami sušvelninti kaltinamųjų padėtį. Todėl laikytina, kad tikėtinas A. V. pasikėsinimas įspirti koja ir suduoti kumščiu S. B. į nugarą yra kaltinamųjų ir liudytojų iškelta versija. Taip pat nenustatyta, kad dėl smūgio sudavimo V. K. prieš A. V. reikėjo panaudoti jėgą - pargriauti ant žemės bei laikyti. Smūgis, kaip pripažino ir A. V., ir V. K., buvo vienintelis. Po to A. V. neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų ketinimą toliau smurtauti prieš V. K.. Todėl liko tik kviesti policiją, ko niekas nedarė, nors dauguma teigė, kad A. V. buvo „kominis“, agresyvus, labai įniršęs, kėlė grėsmę visų saugumui. Toks A. V. griovimas ant žemės ir mušimas buvo kerštas, o ne būtinoji gintis.
Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis. Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs. Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju toks kėsinimasis nebuvo nustatytas. Kaip jau minėta, nenustatyta, kad S. B. grėsė realus pavojus iš A. V. ir dėl to reikėjo nuo jo gintis antrą kartą parverčiant jį ant žemės. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji ar V. Š. nuo smurtavimo gynė J. V., tik visi kalbėjo apie A. V. smurtavimą. Nenustatyti jokie kaltinamųjų veiksmai, kurie pasireiškė kaip būtinoji gintis siekiant apsaugoti J. V. nuo smurto. Byloje nurodytos skirtingos aplinkybės dėl D. K. bendravimo su A. V. baigties ir jos šauksmo ir verksmo – pirma: ji nukrito atstumta A. V. ( A. V. ir J. V. parodymai), antra - jai buvo užlaužti pirštai ( D. K., D. S., A. B., M. B., V. Š. parodymai). Laikant teisingomis abi versijas, dėl ko verkė ir šaukė D. K., teismas nenustatė, kad kaltinamieji veikė būtinosios ginties sąlygomis siekiant apsaugoti D. K. nuo tolesnių A. V. smurto veiksmų, nes po šių veiksmų nenustatyti jokie kiti A. V. ketinimai panaudoti smurtą prie D. K..
Iš V. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad į pirtį atbėgusi D. moterims pasakė, kad V. muša savo žmoną, jos visos išlėkė į lauką ( 1t., b.l. 138). Tuomet ji pasakė A. V., ko muša žmoną, ir jai pačiai buvo suduota į veidą. Iš D. K. parodymų matyti, kad kai jai buvo užlaužti pirštai, tik V. Š. nustūmė A. V. nuo jos ( 1t., b.l. 149). V. Š. gi parodė, kad jis tik V. paprašė paleisti D., klausė, kodėl jis taip elgiasi, o apsiverkusi D. nubėgo į pirtį ( 1t., b.l. 160). Papildomos apklausos metu V. Š. teigė, kad tik nestipriai pastūmė nuo D. A. V., kuris nei pargriuvo, nei susvyravo ( 1t., b.l. 163). Teisme S. B. parodė, kad D. nuo V. atskyrė, išvadavo Š. ( 3t., b.l. 23-24). Taip pat D. K. pasakė, kad tuojau pat ji nubėgo į pirtį ir kad jai buvo užlaužti pirštai pasakė ten buvusioms V. K., G. Š., I. S., tada visi išbėgo į lauką ( 1t., b.l. 149). Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir D., pamačiusios pastumtą ir nukritusią ant žemės J., nuėjo į pirtelę apie tai pasakyti ten buvusioms moterims ( 1t., b.l. 180), tada V. K. išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Apie tai, kad mušasi vyrai, kad jie, gindami D., pargriovė V. ant žemės, kad Š. stumdosi, grumiasi su V. ir jie griūna ant žemės, D. S. nieko nesakė, nors turėjo tai matyti. Liudytojos D. S. parodymais, kažkoks susistumdymas jau vyko( ji guosdama verkiančią D., pajuto, kad V. atsitrenkė jai į nugarą, ir tik tada V. pamatė smurtaujantį prieš žmoną) iki tol, kol dar nebuvo suduota į veidą V. K., tai rodo, kad viskas vyko ne dėl to, kad V. K. nukentėjo. O jau po A. V. sudavimo V. K. į veidą A. V., D. S. parodymais, buvo paguldytas. Nėra aišku, kodėl V. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tą vakarą apsiverkusios anūkės D. K. nematė ir ji nieko nesakė apie pirštų užlaužimą, niekuo nesiskundė ( 1t., b.l. 139), o apie tai sužinojo tik sekančią dieną 2017-09-17. Teisiamajame posėdyje V. K. parodė, kad ir tą patį vakarą ir sekančią dieną D. sakė, kad jai buvo užlaužti pirštai ( 3t., b.l. 44). Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad matė pirmą kartą ant žemės pargriautą A. V. ( 1t., b.l. 139). Teisiamajame posėdyje V. K. parodė, kad A. V. paguldė ir bandė rišti V. Š., o M. B. padėjo laikyti prispaustą ( 3t., b.l. 44). Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad D. atbėgo į pirtį ir pasakė, kad lauke vyrai mušasi, pamatė lauke ant žemės A. B. ir M. B. laikomą prispaustą A. V. ( 1t., b.l. 154), o ne - A. V. muša savo žmoną, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė V. K. ( 3t., b.l. 44). G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino kaip ir V. K., kad D., atėjusi į pirtį, skųstųsi dėl užlaužtų pirštų ar būtų apsiverkusi ( 1t., b.l. 154), o apie tai sužinojo tik vėliau, nors D. K. parodė, kad tuojau pat po pirštų užlaužimo ji atbėgo į pirtį ir visoms, tame tarpe ir G. Š. pasakė, ką padarė kaimynas.
Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nei kad A. V. jau atėjo į svečius girtas, nei, kad matė verkiančią D., kuri skundėsi rankos užlaužimu, tik girdėjo tai vėliau, kaip ir girdėjo vėliau apie A. V. ketinimą įspirti S. B., lauke buvo tamsu, iš pirtelės lango nieko nesimatė ( 1t.,b.l. 168-169). Tačiau teisiamajame posėdyje I. S. parodė, kad A. V. atėjo labai girtas, pirtyje A. V. grubiai stumtelėjo žmoną, jie išėjo iš pirtelės, po to atbėgo su sumuštu veidu V. K., nes ji užstojo J., matė, kaip V. buvo pasiruošęs bėgti, kėlė koją, norėjo įspirti S. B. ( 3t., b.l. 22). A. V. vartojamą smurtą žmonos atžvilgiu pirtelėje niekas daugiau neparodė, nors pirtyje, be I. S., buvo daugiau moterų. Savo parodymų prieštaringumo priežasties liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje nepagrindė, teigė viską, ką sako teisme, sakė ir tyrėjai, tačiau jos apklausos protokole jokių pastabų nepareikšta. Šios liudytojos parodymai nepatikimi.
Liudytojai ( S. B., D. S.), kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje akcentavo, kad A. V., gulėdamas ant žemės, muistėsi, keikėsi, spardėsi, trankė galvą į žemę, galvą ant žvyro sukinėjo. Tačiau liudytoja G. Š. parodė, kad jis gulėjo ramus, nespurdėjo, nešaukė, nieko nesakė ( 1t., b.l. 154).
Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), o jų susitarimas sumušti A. V. buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais ( gestu, suvokimu, kad reikia jį pulti, nes jis, kaltinamųjų parodymais, kėlė grėsmę). V. Š. dalyvavimas atliekant labai aktyvius veiksmus, išskyrus atstūmimą nuo D., dėl ko A. V. nenugriuvo, A. V. atžvilgiu nenustatytas. Pats A. V. neigia, kad smurtą prieš jį naudojo ir V. Š.. Prie A. V. abu kartus arčiausia buvo ir poveikį jam darė kaltinamieji. Pirmą kartą A. V. parvertė M. B., laikė su A. B., antrą kartą A. V. pargriovė A. B., laikė su M. B., abu kaltinamieji sudavė smūgius A. V. per itin trumpą laiko tarpą. Veiksmų pobūdis (smūgiai rankomis ir kojomis į veido sritį), veiksmų atlikimas vienas kito akivaizdoje neabejotinai rodo, kad jie veikė bendrai. Teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad A. V. padarytas sumušimas pakaušio srityje, nubrozdijimai nosyje, sprande, kakle, todėl tai patvirtina, kad nuo smūgio į sprandą, jis krito ant žemės, o ne buvo tik paguldytas, buvo griaunamas suimant už sprando, kaklo, gavo smūgius į veidą ranka, koja. M. B. parodymai( akistata su A. V. -2 t., b.l. 53-56) skiriasi su A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais A. B. teigė tik iš už nugaros pargriovęs V. ant žemės tada, kai jis norėjo mamai įspirti, o M. B. parodė – jie mušėsi, grūmėsi. A. V. teigia, kad jam ant veido liko sportbačio žymė, apie tai, kad jo veide matyti kraujosruva, kurios fone galima išskirti į tris kvadratus panašias detales, nurodyta ir 2017-09-18 teismo medicinos specialistės išvados tiriamojoje dalyje ( 1t., b.l. 77). Kaltinamieji tvirtino, kad įvykio metu buvo apsiavę guminėmis šlepetėmis, kroksais ( 3 t., b.l. 86-87). Abu kaltininkai atliko veiksmus, kuriais tiesiogiai buvo padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, t. y. abu veikė kaip vykdytojai, todėl jų bendras veikimas įvertinamas kaip veikos padarymas bendrininkų grupe. Kaip matyti iš veikos aplinkybių, kaltininkai konkrečių dėl veikos kilsiančių padarinių neindividualizavo, juos tenkino bet kokie dėl jų veikos kilsiantys padariniai, t. y. jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tačiau kaip jau minėta, teismas vertina, kad pargriovimas( o ne paprastas paguldymas ) ant žemės buvo tyčinis veiksmas. Pagal teismų praktiką, kai smurtaujama tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų veikos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris negalėjo atsirasti A. V. griūnant ir atsitrenkiant į kiemo dangą – žvyrą. Be to, nukentėjusiajai nustatyta ne mažiau dešimties sužalojimų, kurių, teismo nuomone, negalima pasidaryti du kartus krentant. Teismo medicinos ekspertė, apklausta teisiamajame posėdyje savo išvados nepakeitė, atsižvelgdama į bylos duomenis apie įvykio vietoje buvusią kiemo dangą – žvyrą, skaldos akmenukus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo netikėti šiomis išvadomis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. V. susižalojo už A. B. sodybos ribų ar buvo sužalotas nenustatytų asmenų. Remiantis aukščiau nurodytų įrodymų visuma, kaltinamieji pripažintini kaltais ir baustini.
Dėl bausmių skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę. Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ( LR BK 11 str. 3 d.). Teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes objektyviai nustatyta ( 1 t., b.l. 145), kad V. K. A. V. vieną kartą sudavė į veidą, dėl šios, ir dėl kitų priežasčių kilo muštynės. Sunkina jų atsakomybę, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. Prokurorės prašoma pripažinti sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įrodyta kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, kad įvykio dieną visi gėrė alkoholį, tame tarpe ir stiprius gėrimus. Be alkoholio matuoklio duomenų, ši aplinkybė gali būti nustatoma ir kitais faktiniais bylos duomenimis. Todėl ši sunkinanti atsakomybę aplinkybė pagrįstai inkriminuota. Atsižvelgtina į veikos padarymo aplinkybes, nustatant, kad kaltinamųjų pavojingumas yra mažesnis, nei tuo atveju, kai be jokios dingsties padaromas tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamieji sudavė smūgius į galvą, kiti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo, teismo nuomone, būti padaryti pargriovus ant žvyro, tačiau pargriovimo veiksmai, kaip pripažinta, yra tyčiniai. A. B. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, neregistruotas PSPC PSC gydytojų psichiatrų ir priklausomybės ligų psichiatrų įskaitoje ( 2 t., b.l. 28,36-37). M. B. nebaustas administracine tvarka, dirba, neregistruotas PSPC PSC gydytojų psichiatrų ir priklausomybės ligų psichiatrų įskaitoje ( 2 t., b.l. 64,72). Jis buvo teistas, teistumas išnykęs, 2011-04-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2d. 3 p., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl laikytinas neteistu.
Pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą neskiriama laisvės atėmimo bausmė ( BK 55 str.). Todėl A. B. ir M. B. skirtinas laisvės apribojimas ( BK 48 str.) ir įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 297-308 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 ( vienerių) metų ir 2 ( dviejų) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Pripažinti M. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 ( vienerių) metų ir 2 ( dviejų) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Išaiškinti A. B. ir M. B., kad jie privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu jie vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 277,00 ( du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) Eur žalos atlyginimo ( mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini)).
Nukentėjusiajam A. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kardomąją priemonę A. B. rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.