Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui H. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo H. V. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosiosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovas H. V. nepateikė atsiliepimo į atskirajį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosiosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymo.

9. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

10. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

11. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021).

12. Vertinant skundžiamos nutarties, kuria nuspręsta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina yra tai, jog byloje prašoma išdėstyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu A. V. iš H. V. priteistą 2 125 Eur sumą.

13. Atsakovas prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, mokant dalimis po 50 Eur į mėnesį, remiasi sunkia turtine padėtimi ir liga, kaip aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas. Pagal su prašymu pateiktus įrodymus, atsakovas šiuo metu gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokas. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų apie savo turtinę padėtį, nepateikė nekilnojamo turto išrašo, banko išrašų ir pan. Pabrėžė, kad onkologine liga atsakovas sirgo prieš bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl tai nėra nauja aplinkybė.

14. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, o prašymas, dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 straipsnis). Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir panašiai). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą.

15. Nustatyta, kad atsakovas prie prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pridėjo tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022-03-09 pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022-03-09 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad pareiškėjas gauna netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją (2022-02-01 asmeniui išmokėta 224,62 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija, 2022-02-20 – 215,59 Eur netekto darbingumo pensija, 2022-01-20 – 752,84 Eur netekto darbingumo pensija, 2022-01-11 – 202,01 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija, 2022-01-07 – 351,89 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija). Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. sausio mėnesį gavo viso 1 306,74 Eur išmokų, o 2022 m. vasario mėnesį 440,21 Eur.

16. Atsakovas nepateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų. Civilinėje byloje Nr. e2-55-522/2022 esantys įrodymai (CBP-4240), pagrindžia apeliantės argumentus, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo nekilnojamojo turto. Civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdė turtą – žemės sklypą, 356/3909 dalį; gyvenamąjį namą, 5/16 dalis; pastatą – daržinę, 1/2 dalį; pastatą – viralinę, 5/8 dalis; ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat civilinėje byloje yra pateikti L. L. banko sąskaitų išrašai, liudijantys ilgalaikę ir nuolatinę paramą atsakovui H. V. (DOK-74215). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovą remia jo vaikai.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų jos išlaidų (DOK-58354, DOK-67550 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-09-27 sprendime numatyta, jog, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Remiantis Vyriausybės 2020-07-29 nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ I pajamų lygis pareiškėjui, atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, sudaro 37,68 valstybės remiamų pajamų dydis – 4 823,04 Eur; II pajamų lygis sudaro 56,52 valstybės remiamų pajamų dydis dydžio – 7 234,56 Eur. Remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsniu, pareiškėjo (šeimos) turto vertės normatyvo, nustatyto pareiškėjui, atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, I turto lygis sudaro 12 268 Eur; II turto lygis sudaro 18 402 Eur. Pareiškėjo metinės pajamos, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo pajamomis priežastis (jeigu tokios yra), viršija I pajamų lygį, tačiau neviršija II pajamų lygio. Pareiškėjo asmens (šeimos) turimo turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis (jeigu tokios yra), viršija I turto lygį, tačiau neviršija II turto lygio. Pareiškėjas priskirtinas II turto ir pajamų lygiui. Tarnyba nustatė, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui yra 50 procentų. Taigi pareiškėjo metinės pajamos sprendimo priėmimo metu neviršijo 7 234,56 Eur, o turto vertė neviršijo 18 402 Eur.

18. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-28 sprendimo matyti, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis serga onkologine liga, buvo žinoma teismo sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjant bylą, dėl santuokos nutraukimo, atsakovas ir jo atstovas pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. atsakovui diagnozuota onkologinė liga, tą patvirtina ir atsakovo su priešieškiniu pateikti medicininių dokumentų išrašai (DOK-66174).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas kas mėnesį mokėti A. V. ne mažiau nei po 50 Eur, pažeidžia ieškovės, kaip bylą laimėjusios šalies, interesus, lūkesčius, šalių lygiateisiškumo principą. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikui neatitiktų skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros – ieškovė turėtų nepagrįstai ilgai (daugiau nei 3 metus) laukti jai priteistos pinigų sumos. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti mokėtinų sumų įvykdymą atsakovo prašomu būdu, laikytina, jog toks įvykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

21. Visgi, byloje nėra duomenų, kad ieškovės finansinė padėtis būtų bloga. Atskirajame skunde ieškovė taip pat nenurodė, kad jos finansinė padėtis būtų bloga ar kad sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, sukeltų jai neproporcingų neigiamų pasekmių. Atsakovas teismui nepateikė pakankamai duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį (pateikta tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022-03-09 pažyma) – aktualių įrodymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir jo vertę, turimas lėšas banko sąskaitose ir kt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo ir galimai turi nekilnojamo turto, jį remia jo artimieji giminaičiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog moka priteistą skolą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į apeliantės interesus, išlaikant abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 14 mėnesių laikotarpiui, per mėnesį mokant 151 Eur įmokas (pirmoji įmoka 162 Eur, kitos įmokos ne mažiau nei 151 Eur). Įmokos pradedamos mokėti nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki kiekvieno einamojo mėnesio 31 dienos, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti nesumokėtos sumos įvykdymą. Tačiau apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosiosios instancijos teismo nutartis yra keistina dalyje dėl nesumokėtos sumos išdėstymo termino, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-28 sprendimu A. V. iš H. V. priteistos 2 125 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant H. V. kas mėnesį mokėti A. V. ne mažiau nei po 151 Eur, (pirmoji įmoka 162 Eur, kitos įmokos ne mažiau nei 151 Eur). Įmokos pradedamos mokėti nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki kiekvieno einamojo mėnesio 31 dienos, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

24. A. V. nurodo, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo tenkinti atskirąjį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti dalyje, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-28 sprendimu A. V. iš H. V. priteistos 2 125 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant H. V. kas mėnesį mokėti A. V. ne mažiau nei po 151 Eur, (pirmoji įmoka 162 Eur, kitos įmokos ne mažiau nei 151 Eur ((151 x 13) + 162 = 2 125 Eur)). Įmokas atsakovas privalo atlikti iki kiekvieno mėnesio 31 d., pirmąją įmoką privalės sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 31d. paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d.“

Priteisti A. V. iš H. V. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.