Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui H. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo H. V. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Iš atsakovo H. V. priteisti ieškovės A. V. naudai 500 Eur neturtinės žalos, esant atsakovo kaltei dėl santuokos nutraukimo;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančios medžiagos ir bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys bendrų vaikų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš į bylą pateikto Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovas H. V. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą ieškovės atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 11 val., būdamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su savo sutuoktine metu, grasindamas ją nužudyti, sutuoktinės atžvilgiu smurtavo: tyčia rankomis suėmė jai už drabužių ties krūtine bei rankų ir mažiausiai 3 kartus trankė ją nugara į šaldytuvą ir sieną; po to sugriebė nukentėjusiajai už krūtinės (atlapų) ir įstūmė ją į tarpą tarp šaldytuvo ir koridoriaus durų ir taip įspraudęs laikė ją bei, paėmęs į ranką ir demonstratyviai rodydamas jai peilius (iš pradžių vieną peilį, po to antrą didesnį peilį) grasino ją papjauti bei po to kelnių diržu, stipriai užverždamas per riešus, surišo jos rankas. Tokiais smurtiniais veiksmais H. V. savo šeimos nariui - sutuoktinei padarė odos nubrozdinimus krūtinėje, žastuose, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Visais šiais smurtiniais veiksmais H. V. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Taip pat jis 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 12.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į savo sutuoktinės A. V. mobilų namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir konflikto su sutuoktine A. V. metu, grasindamas ją nužudyti, sutuoktinės atžvilgiu smurtavo: tyčia rankomis suėmė jai už drabužių ties krūtine ir trankė ją nugara į virtuvinės spintelės kraštą, po to, abiem rankom įsirėmęs jai į petis, ją tris kartus pastūmė ir nugriovė ant fotelio; kai ji atsikėlė ir atsisėdo ant fotelio, jis ranka sudavė jai į dešinę veido pusę; kai po šio smūgio jai pavyko išbėgti iš namelio pro duris ir ji šoko nuo laiptų, H. V. ranka sugriebė jai už marškinėlių ties kaklu ( iš nugaros pusės) ir taip nukentėjusiąją laikė, dėl ko ji išsinėrė iš marškinėlių. Toliau nukentėjusiajai bėgant kiemu ir šaukiantis pagalbos, H. V. ją pasivijo ir kumščiu sudavė jai mažiausiai du smūgius į veido dešinę pusę, po to jis ranka suėmė jai už plaukų ties pakaušiu ir nugriovė ją veidu žemyn ant žemės ir kai ji mėgino atsikelti, H. V. koja spyrė jai į viršugalvį, toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus ir grasindamas ją nužudyti, jis nukentėjusiajai A. V. ant kaklo uždėjo medžiaginę juostą ir pradėjo ją smaugti, po to jis koja mažiausiai tris kartus įspyrė jai į krūtinę. Tokiais smurtiniais veiksmais H. savo šeimos nariui - sutuoktinei A. V. padarė poodines kraujosruvos dešinio užausio srityje, veido dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, krūtyse, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kakle, kairėje alkūnėje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Visais šiais smurtiniais veiksmais H. V. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Už šių nusikalstamų veikų padarymą atsakovas buvo nuteistas realia 1 metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose. Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, kad vertinant ir ankstesniuosius nuosprendžius matyti, kad nukentėjusiosios (ieškovės) atžvilgiu kaltinamojo padaromi nusikaltimai palaipsniui sunkėjo ir jo palikimas laisvėje gali sąlygoti dar sunkesnes pasekmes. Iš nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, t. y. ieškovei, ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Taigi visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju pagal faktines aplinkybes taikytina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

Atsakovas šiuo atveju, siekdamas nuginčyti nurodytą prezumpciją, turėjo įrodyti, kad santuoka iširo realiai ne dėl šių, o dėl kitų priežasčių. Vis tik teismas konstatuoja, jog atsakovas tinkamais įrodymais nenuginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ieškovė buvo jam neištikima, provokuodavo konfliktus, neprisidėjo prie namų ruošos darbų. Teismo posėdžio metu apklaustos atsakovo pusės liudytojos L. L., A. B. parodė, kad ieškovė ir atsakovas nuolat pykosi, galimai ieškovė jį provokuodavo, dėl ko atsakovas ir smurtaudavo prieš ieškovę. Kita vertus nei ieškovės neištikimybės fakto, nei neprisidėjimo prie namų ruošos, nei atsakovas, nei jo liudytojos neįrodė. Priešingai, liudytojos patvirtino, kad ieškovė jas augino nuo mažumės (maždaug nuo 9 metų), vadino ją mama, taigi sunkiai tikėtinas faktas, kad ieškovė nesirūpino namų buitimi.

Nesudaro pagrindo paneigti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir tai, kad 2019 m. atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę šalys buvo susitaikiusios ir net pradėjusios gyventi kartu. Iš šalių parodymų nustatyta, kad 2019 m. atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę ir susirgus onkologine liga, šalys susitaikė, atsiėmė ieškinius ir priešieškinius santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-9363-984/2019. Nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovė tik atvykdavo į buvusią šalių gyvenamąją vietą, atveždavo atsakovui maisto, nuveždavo jį pas gydytojus, o nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d. ieškovė su atsakovu vėl gyveno kartu. Tačiau iš ieškovės parodymų nustatyta, kad sustiprėjęs po ligos atsakovas vėl pradėjo vartoti alkoholį, konfliktuoti, gąsdinti ieškovę, grasinti, kad nužudys, darytis agresyvus, išvarė ieškovę iš namų, pasakydamas, kad ji čia negyvens, dėl ko ji susikrovė savo daiktus ir pabėgo iš namų pas dukrą L. M., gyvenančią kitoje gatvės pusėje. Tai, kad ieškovė buvo priversta išeiti iš atsakovo namų, o ne paliko sergantį atsakovą, patvirtina ir 2019 m. lapkričio 17 d. su ieškove bendravę jos dukra L. M. ir žentas J. M., kuriems iš atsakovo namų išbėgusi ieškovė su daiktais sakė, kad prasidėjo vėl tas pats. Taip pat aplinkybę, kad ieškovė išbėgo iš namų su karutyje sukrautais daiktais patvirtino ir įvykį mačiusi kaimynė I. A..

Nors atsakovas nurodo, kad ieškovei išsikrausčius gyventi pas dukrą, jis daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas ir po 2019 m. lapkričio 17 d. tęsė grasinimus ir gąsdinimus ieškovės atžvilgiu. 2019 m. gruodžio 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovei skambino atsakovas, priekaištavo dėl teismo sprendimo, kaltino, kad ji pasisavino jo žemę, grasino, kad susprogdins ją su visu namu. Policijos pareigūnai dėl to vyko pas atsakovą ir pravedė su juo profilaktinį pokalbį. Aplinkybę, kad atsakovas ne kartą skambino ieškovei ir grasino, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai L. M. ir J. M. (ieškovės dukra ir žentas). 2020 m. sausio 9 d. pareiškime policijos pareigūnams L. M. nurodė, kad 2020 m. sausio 7 d. į kiemą atėjęs atsakovas necenzūriniais žodžiais išvadino jos mamą. Iš 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. balandžio 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas grasino ir ieškovės dukrai ir jos šeimai. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. M. parodė, kad matė ieškovę sumuštą ir 2019 m., kai ji neturėdama kur dėtis, atvažiavo pas juos.

Akivaizdu, jog atsakovo elgesys neatitinka santuokinio gyvenimo normų ir laikytinas šiurkščiu Civiliniame kodekse numatytų sutuoktinio pareigų nevykdymu. Atsakovas teigia, kad santuokos metu turėjo kęsti nuolatinius ieškovės priekaištus. Atsakovo nuomone, ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ieškovės nelojalus elgesys atsakovo atžvilgiu ir nepagarba jam. Teismo nuomone, šių deklaratyvių argumentų, esant nustatytam atsakovo nusikalstamo elgesio sutuoktinės atžvilgiu faktui, nepakanka konstatuoti, jog santuokos iširimą lėmė ne ieškovės nurodytos aplinkybės, bet taip pat ir pačios ieškovės elgesys. Akivaizdu, jog atsakovas yra konfliktiško, ūmaus būdo, linkęs inicijuoti konfliktus ir jų metu elgtis neleistinais būdais. Toks atsakovo elgesys trikdė normalų bendravimą šeimoje bei kliudė pagarba ir lojalumu vienas kitam gristų šeimyninių santykių kūrimui. Jokių akivaizdžių duomenų, kad ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, ir tai lėmė santuokos iširimą atsakovas nepateikė. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 500 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – fizinio ir psichologinio smurto, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, tai yra kad ieškovė ilgą laiką kentė ne tik atsakovo fizinį smurtą, bet ir gąsdinimus ir grasinimus telefonu, nepagarbų atsakovo elgesį, ieškovei priteistina jos prašoma 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, pakankamas kompensuoti atsakovo ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus ir emocinius patyrimus.

Dėl turto padalijimo

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti turto padalijimo klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Tuo tarpu iš VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: automobilis VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) gamybos metai – 1989-10-02; įsigytas 2013-02-27; ir automobilis VW Passat M1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – 2001-04-04; įsigytas 2018-10-31.

Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti faktą, kad šalys bendro ūkio neveda ir gyvena skyriumi nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki bylos iškėlimo momento. Ieškovės teigimu automobilį VW Passat M1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji įsigijo 2018 m. spalio 31 d., kai atsakovas atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra šalims gyvenant skyrium, todėl jis yra jos asmeninė nuosavybė.

CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. CPK 386 straipsnyje nurodyta, kad prašymai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjami šio skyriaus pirmajame ir antrajame skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nustatytus ypatumus.

Taigi teismas priimdamas sprendimą nutraukti santuoką nesprendžia klausimų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) ir tokių faktų nenustatinėja.

CK 3.67 straipsnis reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra kad šalių gyvenimas skyrium CPK nustatyta tvarka iki santuokos nutraukimo bylos nebuvo nustatytas, kad atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos šalys buvo susitaikiusios ir kurį laiką gyveno kartu, sprendžia, kad automobilis VW Passat M1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas šalių santuokos metu ir yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko su tuo, kad ieškovei būtų priteistos abi transporto priemonės, o už jas atsakovui būtų išmokėta kompensacija pinigais. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sutiko su atsakovo nurodyta automobilio VW Passat M1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) verte, tai yra kad ji 1250 Eur. Nors ieškovės atstovė nesutiko, jog automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 500 Eur, nes jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir jis yra išregistruotas, tačiau pačios ieškovės kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikta VšĮ Emprekis pažyma patvirtina tai, kad tokių pačių gamybos metų automobilio VW Passat vertė yra 450 Eur. Kadangi šie duomenys yra oficialūs, teismas vadovaujasi jais.

Nutraukus šalių santuoką, ieškovei priteistini automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat M1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra ½ automobilių vertės (225 Eur + 625 Eur), iš viso 850 Eur kompensacijos.

Ieškovė ir atsakovas nereikalauja išlaikymo vienas iš kito, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl dovanojimo sutarčių.

Atsakovas priešieškiniu prašė grąžinti jam, priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn ieškovei dovanotą nekilnojamąjį turtą.

Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Žemės sklypų ir statinių dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei nekilnojamąjį turtą: 1. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 1623 Eur; 2. 5/34 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), vertė 326 Eur; 3. 5/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 21 688 Eur; 4. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1040 Eur; 5. ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 137 Eur.

CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl dovanoto turto grąžinimo remiantis CK 3.70 straipsnio 4 dalimi. Kita vertus, darytina išvada, kad atsakovas siekia dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Tokiems reikalavimams taikomi sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, numatyti CK 1.78 - 1.96 straipsniuose.

Dėl pavardės.

Nutraukus šalių santuoką, ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę, o atsakovas atsiliepime prašė ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Viena vertus svarbu tai, kad CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl jis negali uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę. Kita vertus kitų pagrindų, dėl kurių ieškovė negalėtų pasilikti santuokinės pavardės, teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, nutraukus šalių santuoką, joms paliekamos santuokinės pavardės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, 2700 Eur už advokatės suteiktas paslaugas, patyrė 25,47 Eur išlaidų, susijusių su pažymų rinkimu. Tuo tarpu atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinės pagalba, kurios išlaidų dydis yra 517,05 Eur už advokato pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus šią civilinę bylą, ieškovės reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, o atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti tik nedidele dalimi, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, įskaitant tarpusavyje mokėtinas sumas, priteisiama 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ieškovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kadangi netenkintas atsakovo reikalavimas dėl 2017 m. lapkričio 15 d. Žemės sklypų ir statinių dovanojimo sutartimi atsakovo ieškovei padovanoto nekilnojamojo turto grąžinimo atsakovui priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn ieškovei dovanotą nekilnojamąjį turtą, laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo H. V. kaltės.

Iš atsakovo H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur neturtinės žalos.

Priteisti ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur, bei VW Passat M1 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1250 Eur.

Priteisti atsakovui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 625 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės patirtas 2500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Visas nurodytas šalims priteistas sumas vienam iš kito įskaityti ir galutinai priteisti A. V. iš H. V. 2125 Eur.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui paliekama santuokinė pavardė – V.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – padarytą įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ieškovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).; 1/2 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.