Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, teistas:

1) 2015-01-23 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64' str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams;

2 ) 2017-08-01 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64' str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2018-08-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64' straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 -2 str., skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, turintis teistumą,

kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narį nežymiai sužalojo bei grasino jį nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

H. V. 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 11 val., būdamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su savo sutuoktine A. V. metu, grasindamas ją nužudyti, sutuoktinės atžvilgiu smurtavo: tyčia rankomis suėmė jai už drabužių ties krūtine bei rankų ir mažiausiai 3 kartus trankė ją nugara į šaldytuvą ir sieną; po to sugriebė nukentėjusiajai už krūtinės (atlapų) ir įstūmė ją į tarpą tarp šaldytuvo ir koridoriaus durų ir taip įspraudęs laikė ją bei, paėmęs į ranką ir demonstratyviai rodydamas jai peilius (iš pradžių vieną peilį, po to antrą didesnį peilį) grasino ją papjauti bei po to kelnių diržu, stipriai užverždamas per riešus, surišo jos rankas. Tokiais smurtiniais veiksmais H. V. savo šeimos nariui - sutuoktinei A. V. padarė odos nubrozdinimus krūtinėje, žastuose, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Visais šiais smurtiniais veiksmais H. V. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais H. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 12.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į savo sutuoktinės A. V. mobilų namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir konflikto su sutuoktine A. V. metu, grasindamas ją nužudyti, sutuoktinės atžvilgiu smurtavo: tyčia rankomis suėmė jai už drabužių ties krūtine ir trankė ją nugara į virtuvinės spintelės kraštą, po to, abiem rankom įsirėmęs jai į petis, ją tris kartus pastūmė ir nugriovė ant fotelio; kai ji atsikėlė ir atsisėdo ant fotelio, jis ranka sudavė jai į dešinę veido pusę; kai po šio smūgio jai pavyko išbėgti iš namelio pro duris ir ji šoko nuo laiptų, H. V. ranka sugriebė jai už marškinėlių ties kaklu ( iš nugaros pusės) ir taip nukentėjusiąją laikė, dėl ko ji išsinėrė iš marškinėlių. Toliau nukentėjusiajai bėgant kiemu ir šaukiantis pagalbos, H. V. ją pasivijo ir kumščiu sudavė jai mažiausiai du smūgius į veido dešinę pusę, po to jis ranka suėmė jai už plaukų ties pakaušiu ir nugriovė ją veidu žemyn ant žemės ir kai ji mėgino atsikelti, H. V. koja spyrė jai į viršugalvį, toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus ir grasindamas ją nužudyti, jis nukentėjusiajai A. V. ant kaklo uždėjo medžiaginę juostą ir pradėjo ją smaugti, po to jis koja mažiausiai tris kartus įspyrė jai į krūtinę. Tokiais smurtiniais veiksmais H. savo šeimos nariui - sutuoktinei A. V. padarė poodines kraujosruvos dešinio užausio srityje, veido dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, krūtyse, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kakle, kairėje alkūnėje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Visais šiais smurtiniais veiksmais H. V. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais H. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 3178/2018 (01) nurodyta, kad A. V. nustatyti odos nubrozdinimai krūtinėje, žastuose, kurie padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. b. l. 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 3184 /2018 (01) ir 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. pG 3277 /2018 (01) konstatuota, kad A. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, veido dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, krūtyse labiausiai tikėtina padarytos smūgiuojant kumščiu (kumščiais). Odos nubrozdinimas kakle labiausiai tikėtina padarytas H. V. smaugiant A. V. kaklą medžiagine juosta. Poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje galėjo būti padarytos tiek spiriant koja, tiek pačiai A. V. atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių turintį daiktą. Poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. b. l. 108-109, 113-115).

2018 m. rugpjūčio 26 d. A. V. savanoriškai pateikė du peilius ir diržą. Atlikta jų apžiūra (I t. b. l. 69-71, 72-75).

2018 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros metu atlikta nukentėjusiosios A. V. apžiūra. Apžiūros metu matyti, kad ant A. V. dešinės rankos delno viršutinėje dalyje yra mėlynė ties 4-5 pirštu, nubrozdinimas tarp 3 ir 4 piršto, ant riešo vidinio šono nubrozdinimas, mėlynės ant kairės rankos delno viršutinėje dalyje ties 2 ir 3 pirštais, mėlynės ant dešinės rankos žasto priekinėje dalyje, nugarinėje bei šoninėje dalyje (I t. b. l. 171-178).

2018 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad mobilaus namelio kambaryje ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai, akvareliniai dažai. Virtuvėje ant grindų šalia spintelių guli sudaužyti stiklainiai, lėkštės. Prie gyvenamojo namo įėjimo iš kelio pusės ant žemės matosi rausvos spalvos dėmė, kaip įtariama kraujo. Prie durų ant žemės guli mediniai padėklai, kurie uždengti pilkos spalvos margu kilimu, o ant jo guli, pilkos spalvos medžiaginė juosta, ant kurios matosi, kaip įtariama kraujo dėmės. Ši medžiaginė juosta iš įvykio vietos paimta (atlikta jos apžiūra). Įvykio vietos apžiūros protokolo priede - fotonuotraukoje - fiksuoti A. V. padaryti sužalojimai (I t. b. l. 48-55,80-83).

2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuota, kad H. V. smurtavo prieš A. V. (I t. b. l. 36-37).

Dėl 2018 m. rugpjūčio 26 d. padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamajam suprantant savo pavojingų veikų pobūdį ir norint taip veikti.

Dėl 2018 m. rugsėjo 9 d. padarytų nusikalstamų veikų.

Teismas taip pat sprendžia, jog byloje įrodyta, jog H. V. 2018 m. rugsėjo 9 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

H. V. kaltė dėl šeimos nario nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyta, jo paties prisipažinimu, jog mušė žmoną, nukentėjusiosios parodymais, liudytojo J. M. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. G 3184 /2018 (01) ir 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada Nr. pG 3277 /2018 (01) kuriose konstatuota, kad A. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, veido dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, krūtyse labiausiai tikėtina padarytos smūgiuojant kumščiu (kumščiais). Odos nubrozdinimas kakle labiausiai tikėtina padarytas H. V. smaugiant A. V. kaklą medžiagine juosta. Poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje ir dešinėje šlaunyje galėjo būti padarytos tiek spiriant koja, tiek pačiai A. V. atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių turintį daiktą. Poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šią veiką H. V. padarė tyčia.

Nukentėjusiosios parodymais, kaltinamojo prisipažinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. G 3184 /2018 (01) ir 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada Nr. pG 3277 /2018 (01) taip pat nustatyta, jog H. V. grasino nužudyti nukentėjusiąją ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip jau minėta, nukentėjusioji nurodė, kad smaugdamas ją kaltinamasis sakė, jog ją pasmaugs, nutemps į balą, jog ji bus lavonas. Faktą, jog ji buvo smaugiama, patvirtina ne tik parodymai, bet ir rasta ir apžiūrėta medžiaginė juosta ir žymės nuo juostos ant nukentėjusiosios kaklo. Ši veika taip pat padaryta tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės skyrimo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.

Kaltinamasis padarė keturis nesunkius nusikaltimus, jis yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka 9 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, turintis neįgalumą. Yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. veikas padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors kaltinamasis nėra kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, kaltinamasis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo girtas ir ne viską prisimena.

Jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors gynėja nurodė, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti esant šiai aplinkybei. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik iš dalies, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino visiškai. Tačiau po įvykdytų 2018 m. rugpjūčio 26 d. nusikaltimų nukentėjusiosios neatsiprašė, kritiškai nevertino savo elgesio ir praėjus vos dviem savaitėms vėl nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė analogiškus nusikaltimus. Be to, ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duodamas parodymus jis dalį kaltės siekė perkelti nukentėjusiajai, nurodydamas, jog ji pati prie jo kabinėjosi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad net nukentėjusiajai persikėlus gyventi į mobilų namelį, jis pats atėjo pas nukentėjusiąją neblaivus ir ją užpuolė.

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei į tai, jog kaltinamasis padarė keturis tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus, į nusikaltimų pobūdį, jog jis tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (paskutinis baudžiamasis įsakymas veikos padarymo metu dar buvo neįsiteisėjęs) ir jokių išvadų nedaro, kelia realų pavojų nukentėjusiajai ir kitiems asmenims, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga jam skirti realų laisvės atėmimą, nes tik jis leis pasiekti bausmei keliamus tikslus ir paskirtį. Paminėtina ir tai, kad vertinant ir ankstesniuosius nuosprendžius matyti, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo padaromi nusikaltimai palaipsniui sunkėjo ir jo palikimas laisvėje gali sąlygoti dar sunkesnes pasekmes.

Nesudaro pagrindo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir kaltinamojo motyvai, jog jis turi mokėti kreditą, nes pats kaltinamasis nurodė, kad niekur nedirba, o jo pajamas sudaro neįgalumo ir profesinės ligos išmokos, kurias jis gaus ir atlikdamas bausmę.

Todėl jam už 2018 m. rugpjūčio 26 d. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriamas 8 mėnesių laisvės atėmimas, o už 145 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių laisvės atėmimas. Šios bausmės subendrinamos remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 puntu apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Už nusikalstamas veikas padarytas 2018 m. rugsėjo 9 d. t.y. numatą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriamas 8 mėnesių laisvės atėmimas, o už 145 straipsnio 1 dalyje – 7 mėnesių laisvės atėmimas. Šios bausmės subendrinamos remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 puntu apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis aukščiau nurodytos bausmės subendrinamos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė skiriama 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas.

Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinama bausmes iš dalies sudedant su 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir skiriama H. V. galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 260,72 eurų žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimo, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo H. V.. Nurodė, kad A. V. buvo sužalota ir gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiosios gydymo išlaidas, įgyja teisęs kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys yra pagrįstas įrodymais, teismo posėdžio metu H. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino, todėl iš jo priteisiami 260,72 eurai žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimo.

Byloje nukentėjusioji A. V. teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 200 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės.

Ji nurodo, kad turtinę žalą sudaro vaistų, įvairių kremų pirkimas, kurie buvo reikalingi gydytis dėl patirtų sužalojimų. Be to, ji nurodo, kad jai dėl patirtų sužalojimų, jų nustatymui jai reikėjo du kartus vykti į Vilnių į Valstybinę teismo medicinos tarnybą bei buvo gydoma Širvintų rajono pirminės priežiūros centre, todėl patyrė nemažai išlaidų kurui ir transportui. Ji teismui pateikė kvitus 84,11 eurų sumai ir nurodė, kad kitų kvitų neturi, nes nežinojo, jog juos reikia rinkti. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė turėjo papildomai gydytis, važiuoti du kartus į Valstybinę teismo medicinos tarnybą sužalojimų konstatavimui, kad buvo pristatyta į Vilniaus universitetinę ligoninę, jog, kaltinamasis ne tik sužalojo nukentėjusiąją, bet ir suplėšė jos rūbus, sudaužė namuose esančius kai kuriuos daiktus, ir atsižvelgęs į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei į tai, jog kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos pripažino, sprendžia, jog nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl 200 eurų turtinės žalos priteisimo turi būti tenkinamas.

Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu prašo jai priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 str. 2 d. numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu padarė keturis nesunkius nusikaltimus, kurių metu nukentėjusioji patyrė skausmą ir baimę. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų nedirbo ir gydėsi namuose nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Ji nurodė, kad dėl sužalojimų, mėlynių veide buvo paprašyta palikti darbą. Ji iki šiol jaučia nerimą, nesaugumo jausmą, baimę.

Atsižvelgiant į tai, kad sunkesnių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai neliko, į tai, kad nusikaltimų metu buvo suduota daug smūgių, smurtas tęsėsi pakankamai ilgai, į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį (gaunamos pajamos 315 eurų), į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala turi būti mažintina iki 1000 eurų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du peiliai, kelnių diržas ir medžiaginė juosta, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (1 epizodas).

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams (1 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 puntu šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (1 epizodas).

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (2 epizodas).

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams (2 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 puntu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (2 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis aukščiau nurodytos bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, H. V. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant, ir skiriama H. V. galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteisti civiliam ieškovui Vilniaus teritorinė ligonių kasai, į. k. 188783796, iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,72 eurų žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo.

Priteisti civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-26 iki 2018-08-27 ir nuo 2018-09-11 iki 2018-08-27 bei suėmime išbūtą laiką iki nuosprendžio paskelbimo.

A. V. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo H. V. 200 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo H. V. 260,72 Eur žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimą.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, du peiliai, kelnių diržą ir medžiaginę juostą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.